Administracinė byla Nr. eAS-622-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02670-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos transporto saugos administracija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija) dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kautra“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1S-77 (2020) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymų patvirtintų leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių ir Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų jas įgyvendinant atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 1.42 ir 3 punktus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Kautra“ skundą.
Teismas iš Nutarimo turinio nustatė, kad pažeidimą padaręs asmuo tik Lietuvos transporto saugos administracija (kito subjekto atžvilgiu tyrimas nutrauktas), bet ne pareiškėjas, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas nėra nei procedūros dalyvis, nei kitas suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl jis nepatenka į subjektų, turinčių teisę apskųsti Nutarimą, ratą.
Teismas pažymėjo, kad Nutarimu pareiškėjui nei skiriama bauda, nei taikomos kitokio pobūdžio sankcijos ar poveikio priemonės, nei duodami privalomi nurodymai ar patvarkymai. Be to, Konkurencijos tarybos tyrimas atliktas dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių teisėtumo ir Lietuvos transporto saugos administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų jas įgyvendinant atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (tyrimo dalykas).
Teismas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja viešojo administravimo subjektų pareigas užtikrinant sąžiningos konkurencijos laisvę. Pareiškėjui ateityje gali kilti pasekmės, jei Nutarimas bus vykdomas ir Lietuvos transporto saugos administracija nutrauks su pareiškėju sudarytas vežimo sutartis, tačiau tai nesukuria jam teisinio intereso naudotis teisėmis administraciniame procese skundžiant ne jo atžvilgiu priimtą Nutarimą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 priėmė pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą, ir UAB „Kautra“ įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be to, teismas išsprendė Lietuvos transporto saugos administracijos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jį iš dalies patenkinęs, t. y. sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatyto įpareigojimo vykdymą iki galutinių vežėjų pagal konkurencingą procedūrą atrinkimo rezultatų paaiškėjimo. Pareiškėjas gali įgyvendinti savo, kaip suinteresuoto asmens, kuriam gali kilti teisinės pasekmės ateityje, teises administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020, teikiant savo poziciją bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, paaiškinimus, atsiliepimą ir t. t.
III.
Pareiškėjas UAB „Kautra“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir skundą priimti.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad turi savarankišką teisinį suinteresuotumą ginčyti Nutarimą, kuris jau šiame etape sukelia jam faktines neigiamas teisines pasekmes. Konkurencijos tarybos priimtas Nutarimas įsigaliojo ir yra vykdytinas. Nesuteikus galimybės pareiškėjui šiame etape ginčyti Nutarimo, pareiškėjas apskritai prarastų tokią teisę ir niekaip negalėtų apginti savo teisių bei teisėtų interesų Lietuvos transporto saugos administracijai faktiškai nutraukus sutartį su pareiškėju.
Teismas pažeidė ABTĮ 5 straipsnį, Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies kontekste nepripažindamas pareiškėjo suinteresuotumo ginčyti Nutarimą. Tuo pačiu teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią analogiškoje padėtyje esantiems asmenims teisinis suinteresuotumas buvo pripažintas ir jiems leista įgyvendinti teisę į teisminę gynybą tiesiogiai.
Teismas negali pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą susieti ir padaryti priklausomos nuo kito subjekto. Pareiškėjas turi teisę pats spręsti dėl Nutarimo ginčijimo apimties, bylos nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo ribų. Vien trečiojo asmens statusas, kurį pareiškėjas turi kitoje Lietuvos transporto saugos administracijos inicijuotoje byloje dėl to paties Nutarimo, nėra pakankamas ir negali užtikrinti pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Juo labiau, kad kitą bylą iniciavęs subjektas – Lietuvos transporto saugos administracija – yra viešojo administravimo subjektas, kuris tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir, atitinkamai, politinės valios (ne) ginčyti Konkurencijos tarybos priimtą Nutarimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Kautra“ skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, jog pažeidimą padariusiu asmeniu pripažinta tik Lietuvos transporto saugos administracija, bet ne pareiškėjas, pareiškėjas nėra nei procedūros dalyvis, nei kitas suinteresuotas asmuo Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl jis nepatenka į subjektų, turinčių teisę apskųsti Konkurencijos tarybos Nutarimą, ratą.
Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis paneigia jo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjo teigimu, vien trečiojo asmens statusas, kurį pareiškėjas turi kitoje Lietuvos transporto saugos administracijos inicijuotoje byloje dėl to paties Nutarimo, nėra pakankamas ir negali užtikrinti pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).
Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.
Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).
Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas Konkurencijos tarybos Nutarimas laikytinas nutarimu, nurodytu Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nutarimu taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas.
Pagal Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui, Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą grindžia argumentais, jog Nutarimas daro įtaką jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, Nutarimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomas interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 priėmė pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą, kuriuo prašoma panaikinti aptariamą Nutarimą, ir UAB „Kautra“ įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, t. y. asmeniu, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.). Toks procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu Lietuvos transporto saugos administracija įpareigota nutraukti sutartis su Nutarimo rezoliucijos 1 dalyje nurodytais vežėjais (iš jų – ir UAB „Kautra“), kurie dalyvavo ir Konkurencijos taryboje svarstant Nutarimo projektą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarimo turinį, pareiškėjo skundo pagrindą, dėl kurio prašoma panaikinti šį aktą, pareiškėjo nurodomus argumentus, kad Nutarimas pažeidžia jo teises, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Nutarimas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Ar Nutarimas sukelia pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas.
Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė, jog yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius