Administracinė byla Nr. eAS-615-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02696-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos transporto saugos administracija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija) dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos autobusų parkas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2020 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 1S-77 (2020) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių ir Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų jas įgyvendinant atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ skundą.
Teismas iš Nutarimo turinio nustatė, kad pažeidimą padaręs asmuo tik Lietuvos transporto saugos administracija, bet ne pareiškėjas, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas nėra nei procedūros dalyvis, nei kitas suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl jis nepatenka į subjektų, turinčių teisę apskųsti Nutarimą, ratą.
Teismas pažymėjo, kad Nutarimu pareiškėjui nei skiriama bauda, nei taikomos kitokio pobūdžio sankcijos ar poveikio priemonės, nei duodami privalomi nurodymai ar patvarkymai. Be to, Konkurencijos tarybos tyrimas atliktas dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių teisėtumo ir Lietuvos transporto saugos administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų jas įgyvendinant atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (tyrimo dalykas).
Teismas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja viešojo administravimo subjektų pareigas užtikrinant sąžiningos konkurencijos laisvę. Pareiškėjui ateityje gali kilti pasekmės, jei Nutarimas bus vykdomas ir Lietuvos transporto saugos administracija nutrauks su pareiškėju sudarytas vežimo sutartis, tačiau tai nesukuria jam teisinio intereso naudotis teisėmis administraciniame procese skundžiant ne dėl jo priimtą Nutarimą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 priėmė pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą, ir pareiškėją įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be to, teismas išsprendė Lietuvos transporto saugos administracijos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jį iš dalies patenkinęs, t. y. sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatyto įpareigojimo vykdymą iki galutinių vežėjų pagal konkurencingą procedūrą atrinkimo rezultatų paaiškėjimo. Pareiškėjas gali įgyvendinti savo, kaip suinteresuoto asmens, kuriam gali kilti teisinės pasekmės ateityje, teises administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020, teikdamas savo poziciją bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, paaiškinimus, atsiliepimą ir t. t.
III.
Pareiškėjas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuri prieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms ir paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo akcentuojamą teisę į teisminę gynybą.
Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog jam raštu buvo teikiamos Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo išvados ir buvo pasiūlyta raštu pateikti paaiškinimus, patvirtina pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, statusą Konkurencijos tarybos tyrime. Pareiškėjas taip pat gavo Konkurencijos tarybos pranešimus dėl dalyvavimo Konkurencijos tarybos posėdyje, jame dalyvavo ir pasisakė.
Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 pareiškėją į bylą įtraukė suinteresuotu asmeniu, akcentuodamas, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį jo teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytoje byloje, Nutarimo vykdymą tik sustabdė, tačiau jo nepanaikino, o tai reiškia, jog Nutarimo vykdymas neabejotinai pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes nesustabdžius įpareigojimo Lietuvos transporto saugos administracijai organizuoti konkursus, paskelbus laimėtojus, sutartis su pareiškėju bus nutraukta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog tuo atveju, jei Lietuvos transporto saugos administracija nuspręstų savo skundo atsisakyti, pareiškėjas neturėtų galimybės ginčyti skundo atsisakymo ir nebeturėtų galimybės ginti savo pažeistas teises.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Konkurencijos įstatymo 29 straipsnis nustato sąrašą asmenų, kurie Konkurencijos įstatymo prasme įgyja teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vienas iš suinteresuotų asmenų yra tas, kuris Konkurencijos tarybos sprendimu buvo įtrauktas į Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo procesą bei jam buvo pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus dėl Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo. Akivaizdu, jog pareiškėjas atitiko visus Konkurencijos tarybos 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas nenurodė išimčių Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies prasme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, jog pažeidimą padariusiu asmeniu pripažinta tik Lietuvos transporto saugos administracija, bet ne pareiškėjas, pareiškėjas nėra nei procedūros dalyvis, nei kitas suinteresuotas asmuo Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl jis nepatenka į subjektų, turinčių teisę apskųsti Konkurencijos tarybos Nutarimą, ratą.
Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis prieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms ir paneigia jo teisę į teisminę gynybą, o jo suinteresuotumą skųsti Konkurencijos tarybos Nutarimą patvirtina jo dalyvavimas Konkurencijos tarybos atliktame tyrime bei jo, kaip suinteresuoto asmens, statuso pripažinimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).
Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).
Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.
Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).
Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtina, kad šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas Konkurencijos tarybos Nutarimas laikytinas nutarimu, nurodytu Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nutarimu taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas.
Pagal Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui, Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Konkurencijos tarybos sprendimu jis buvo įtrauktas procedūros dalyviu ar suinteresuotu asmeniu Konkurencijos tarybos tyrimo byloje Nr. 18/xx/2/1/01/35/036, tačiau pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu, nurodydamas argumentus, susijusius su tuo, kad remiantis Nutarimu bus nutraukta 2018 m. kovo 16 d. keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais sutartis Nr. SUT-76 (18) ir tas nuraukimas turėtų lemiamą svarbą tolimesnei pareiškėjo veiklai ir veiklos tikslams įgyvendinti, t. y. argumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Nutarimas daro įtaką jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, Nutarimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomas interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 priėmė pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą, kuriuo prašoma panaikinti aptariamą, ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, t. y. asmeniu, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.). Toks procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu Lietuvos transporto saugos administracija įpareigota nutraukti sutartis su Nutarimo rezoliucijos 1 dalyje nurodytais vežėjais (iš jų – ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“), kurie dalyvavo ir Konkurencijos taryboje svarstant Nutarimo projektą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarimo turinį, pareiškėjo skundo pagrindą, dėl kurio prašoma panaikinti šį aktą, pareiškėjo nurodomus argumentus, kad Nutarimas pažeidžia jo teises, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Nutarimas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Ar Nutarimas sukelia pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas.
Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė, jog yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ atskirąją skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Rytis Krasauskas
Dalia Višinskienė