Administracinė byla Nr. eA-2530-1188/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06767-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 10K-6856 (toliau – ir Sprendimas) informavo pareiškėją, jog šiuo metu jo 2022 m. rugsėjo 15 d. paskesnis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas, galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašymo nėra priimtas dėl didelio darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ir karo Ukrainoje, pareiškėjo pateiktas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį bus priimtas 2023 m. IV-ame ketvirtyje, apie planuojamą nuotolinę apklausą pareiškėjas ir jo atstovas bus informuoti atskiru laišku.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. liepos 12 d. atvyko į Lietuvos Respubliką tam, jog pateiktų prieglobsčio prašymą. Išvykęs iš kilmės valstybės dėl vykdyto persekiojimo ir negalėdamas grįžti į kilmės valstybę dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu, atvyko į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėjamas pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. pateiktas paskesnis prieglobsčio prašymas. Atsakovo 2023 m. birželio 12 d. administraciniu sprendimu Nr. 10K-6856 atsakovas nusprendė nukelti sprendimo dėl prieglobsčio priėmimą iki 2023 m. IV ketvirčio.
4. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 81 straipsniu, nustatančiu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminus, prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Įstatymas nenumato galimybės pratęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminus. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas) 101 punkte nurodyta, kad Departamentas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėja iš esmės laikydamasis Įstatymo 81 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminų. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos nustato bendrus reikalavimus šalims narėms siekiant Sąjungoje sukurti bendrą prieglobsčio suteikimo tvarką. Direktyvos 31 straipsnis nustato, kad (3) Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Netaikytina šio straipsnio nuostata numatanti galimybę pratęsti šioje dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą kai: a) atvejis susijęs su sudėtingais faktiniais ir (arba) teisiniais klausimais; b) tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, todėl praktiškai labai sunku baigti procedūrą per šešių mėnesių terminą; c) uždelsiama akivaizdžiai dėl to, kad prašytojas nevykdo savo pareigų. Skundžiamame Sprendime nenurodoma šių pagrindų. Sprendime nurodoma, kad Sprendimas įstatymo nustatytais terminais nepriimtas dėl Departamento darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ir karo Ukrainoje. Departamente šiuo metu nagrinėjama daug pateiktų prašymų, tačiau šie atsakovo argumentai deklaratyvūs.
5. Pareiškėjo teigimu, Departamentas praleido nurodytuose teisės aktuose nustatytą terminą ir šios aplinkybės atsakovas neginčija. Departamento nurodytos priežastys (išaugęs darbo krūvis ekstremaliosios situacijos metu dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos bei asmenų, besikreipusių į Departamentą po Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, kt.), negali pagrįsti praleisto termino dėl ko nebuvo išlaikyti nagrinėjimo terminai, jos nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis termino praleidimą. Departamento 2023 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 10K-6856 priimtas sprendimas pratęsti prašymo nagrinėjimo laiką. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio apibrėžimą: juo išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui. Departamentas laiku neįgyvendino pagal kompetenciją pavestos funkcijos organizuoti ir išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio (procedūrinio) pobūdžio, skirtas užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto pareigos ir kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą.
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai kirto sieną ir pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė. Pareiškėjas žodžiu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) tautybės, išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl patiriamos priespaudos dėl savo tautybės. Departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 22S955 pareiškėjui atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pakeitė Departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S955 dalį sutrumpindamas draudimo atvykti terminą, o skundo dalį dėl prieglobsčio suteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
8. Nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Departamentas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėją informavo, kad galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašymo nėra priimtas dėl didelio Migracijos departamento darbo krūvio, tikisi, jog sprendimas dėl pateikto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį bus priimtas 2023 m. IV-ame ketvirtyje. Pareiškėjas informuotas, kad apie planuojamą nuotolinę apklausą bus informuotas atskiru laišku.
9. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų matyti, jog Departamentas teikė pareiškėjui atsakymus, informavo apie tai, kokie veiksmai jo procedūroje atlikti (užregistruotas kaip prieglobsčio prašytojas) kokie dar bus atlikti (bus organizuojama apklausa, apie kurią atskirai praneš), nurodė priežastis dėl sprendimo per nustatytus terminus nepriėmimo (dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, taip pat dėl iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos pasitraukusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo. Departamente šiuo metu nagrinėjama daug pateiktų prašymų suteikti prieglobstį, todėl nebuvo įmanoma laiku išnagrinėti pareiškėjo prašymo), apgailestavo dėl susidariusios situacijos bei nurodė, kad tikisi, jog sprendimas bus priimtas kaip įmanoma greičiau, tikėtina, 2023 m. IV-ame ketvirtyje. Atsižvelgiant į didelį Migracijos departamento darbo krūvį, kuris susidarė dėl migrantų antplūdžio iš Baltarusijos, taip pat dėl iš Ukrainos atvykusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo, pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių ir Departamentas negalėjo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo per teisės aktuose nustatytus terminus. Todėl nėra pagrindo vertinti, jog Departamentas tyčia vilkino sprendimo dėl prieglobsčio prašymo priėmimą. Taip pat faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog Departamentas su pareiškėju bendradarbiavo ir tinkamai jį informavo apie uždelsimą, be to, ir pats pareiškėjas neginčija, kad Departamentas jam informaciją teikė. Tai, kad pareiškėją netenkina atsakymų formuluotės ir tai, jog nebuvo nurodyta konkreti planuojamo priimti sprendimo data ar pareiškėjo manymu, per ilgai trunka jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, niekaip nepaneigia, kad Departamentas su pareiškėju nebendradarbiavo.
10. Atsakovas akcentavo, kad sprendimų dėl prieglobsčių priėmimas per įstatymų nustatytus terminus išlieka problema ne Lietuvoje. Pavyzdžiui, Airijoje, dėl prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai nėra nagrinėjami prioriteto tvarka, sprendimai vidutiniškai priimami per 23 mėnesius, o prioritetizuojami prieglobsčio prašytojai sprendimų laukia 14 mėnesių. Jungtinėje Karalystėje sprendimų, kurie neišnagrinėti per nustatytus terminus, per 5 pastaruosius metus padaugėjo 4 kartus, 40 tūkstančių prieglobsčio prašytojų sprendimų laukia 1-3 metus. Šiuo metu yra nagrinėjama apie 400 prieglobsčio prašymų, kiekvienas darbuotojas turi apie 65 nagrinėjamus prašymus, taigi tai patvirtina, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas per Įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėtas dėl objektyvių priežasčių. Nuo 2022 m. III ketv. Departamentas ieško 2–3 darbuotojų (konkursai neįvyksta, nes neatsiranda kandidatų, kurie atitiktų pareigybės aprašyme numatytus reikalavimus). Be to, Departamento darbuotojai vykdo ir kitas svarbias funkcijas, pvz., išduoda pasus ir asmens tapatybės korteles Lietuvos Respublikos piliečiams, nagrinėja prašymus dėl; užsieniečių pasų išdavimo, nagrinėja prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir išduoda leidimus laikinai gyventi, registruoja nuo karo Ukrainoje pasitraukusius asmenis, nagrinėja jų prašymus ir išduoda leidimus laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, priima sprendimus dėl užsieniečių perkėlimo, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis prieglobsčio nagrinėjimo klausimais ir pan. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjas nenurodė dėl to patyręs didelių nepatogumų, jam išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuris nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. suteikia teisę Lietuvoje dirbti.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Departamentą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikto prieglobsčio prašymo.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 29 d. pateikė Departamentui prašymą priimti sprendimą dėl prieglobsčio, nes 2022 m. rugsėjo 15 d. jis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, todėl jo prašymas turi būti išnagrinėtas per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
13. Departamentas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu informavo pareiškėjo atstovą, kad šiuo metu pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. paskesnis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas, galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašymo nėra priimtas dėl didelio Departamento darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ir karo Ukrainoje. Departamente šiuo metu nagrinėjama daug pateiktų prašymų suteikti prieglobstį, todėl nebuvo įmanoma laiku išnagrinėti pareiškėjo prašymo. Tikisi, jog sprendimas dėl pareiškėjo pateikto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį bus priimtas 2023 m. IV-ame ketvirtyje. Apie planuojamą nuotolinę apklausą pareiškėjo atstovas ir pareiškėjas bus informuoti atskiru laišku.
14. Teismas rėmėsi Įstatymo, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, Tvarkos aprašo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
15. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė paskesnį prašymą Departamentui dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas priimti galutinį sprendimą turėjo vėliausiai per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, t. y. iki 2023 m. kovo 15 d., tačiau Departamentas nei Įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, nei iki skundo pateikimo teismui dienos nepriėmė galutinio sprendimo dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo. Taigi, pareiškėjo paskesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra nagrinėjamas Departamente ilgiau nei metus, iki šiol nėra išnagrinėtas. Iš Departamento 2023 m. birželio 12 d. sprendimo turinio matyti, jog jame išreikšta Departamento valia atidėti galutinio sprendimo priėmimą iki 2023 m. IV ketvirčio. Taigi, nagrinėjamu atveju pateikti duomenys patvirtina, jog Departamentas praleido Įstatyme numatytą terminą priimti sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pareiškėjo prašymo nagrinėjimas trunka jau ilgiau nei metus laiko.
16. Teismas nurodė, kad Įstatyme nenumatyta galimybė pratęsti prieglobsčio prašymo suteikimo procedūrą. Taip pat Departamento nurodytos priežastys, sutrukdžiusios laiku priimti sprendimą, t. y. didelis darbo krūvis, migrantų antplūdis iš Baltarusijos Respublikos ir karo Ukrainoje, nelaikytinos svarbiomis, galinčiomis turėti įtakos pratęsti sprendimo priėmimo procedūrą ar pateisinti termino praleidimo priežastis. Kadangi Įstatyme nenumatyta galimybė pratęsti prašymo suteikti prieglobstį procedūrą, todėl minėtų sprendime nurodytų priežasčių, sutrukdžiusių laiku priimti sprendimą, teismas nevertino. Be to, nors Departamentas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui teikė informaciją ir su juo bendradarbiavo, tačiau tai niekaip nepaneigia fakto, kad sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo priimtas per Įstatymo nustatytą terminą.. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog laiku nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau tai nereiškia, jog toks terminas galėtų būti pratęstas ar pateisintos termino praleidimo priežastys.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nėra nustatyta, jog Departamentas tyčia ar sąmoningai būtų siekęs vilkinti pareiškėjo skundo nagrinėjimą ar atsisakęs jį nagrinėti. Tačiau tai niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, jog Departamentas nepagrįstai praleido terminą sprendimui priimti ilgiau nei metus laiko, kai pagal Įstatymo 81 straipsnio 1 dalį, toks prašymas ilgiausiai galėjo būti nagrinėjamas 6 mėnesius. Bylos nagrinėjimo teisme metu sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo nėra priimtas, jis turėtų būti priimtas 2023 m. IV-ame ketvirtyje. Nustatęs, kad Departamentas laiku neįgyvendino pagal kompetenciją pavestos funkcijos organizuoti ir išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, teismas sprendė, jog yra pagrindas įpareigoti Departamentą priimti sprendimą dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo.
18. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo išnagrinėtas ne tik per 6 mėnesius, kaip numatyta teisės aktuose, tačiau prašymas vis dar nebuvo išnagrinėtas ir iki pareiškėjui pasikreipus į teismą, t. y. praėjus 9 mėnesiams, taip pat neišnagrinėtas iki šiol, tai teismo posėdyje pripažino Departamento atstovė. Pareiškėjui Departamento iniciatyva nebuvo pateikta jokia informacija apie jo prašymo nagrinėjimo eigą, tik kai pats pareiškėjas kreipėsi papildomai, gavo atsakymą, kad prašymas vis dar nagrinėjamas, sprendimas bus priimtas 2023 m. IV-ame ketvirtyje, apie planuojamą nuotolinę apklausą pareiškėjo advokatas ir pareiškėjas bus informuoti atskiru laišku. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektai, taip pat ir Migracijos departamentas, turi būti aktyvūs ir suteikti pareiškėjams visokeriopą pagalbą. Tai reiškia, kad šiuo nagrinėjamu atveju, kai dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos itin išaugo darbo krūvis, Departamentas, vadovaudamasis, be kita ko, gero administravimo principu, turėjo elgtis rūpestingai ir savo iniciatyva informuoti pareiškėją apie jo prašymo nagrinėjimo eigą, praleistą sprendimo priėmimo terminą bei numatomą sprendimo priėmimo datą. Todėl tokie Departamento veiksmai, kai yra nepagrįstai ilgai nagrinėjami prašymai dėl prieglobsčio suteikimo ir nepriimami sprendimai, asmenims sukuria didelių nepatogumų, dėl neapibrėžtumo ir neaiškaus statuso yra apsunkinamas jų gyvenimas, asmenys negali susirasti darbo, gauti visaverčių paslaugų. Teismo vertinimu, labai svarbu prašymus dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti ir priimti sprendimus dėl šių prašymų nedelsiant ar bent jau neviršijant teisės aktuose nustatytų terminų.
19. Teismas sprendė, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nesilaikė teisės aktuose numatytų sprendimo priėmimo terminų, nesivadovavo gero administravimo principu, neveikė apdairiai bei rūpestingai ir savo iniciatyva neinformavo pareiškėjo apie užsitęsusį prašymo nagrinėjimo procesą, todėl skundą pripažino pagrįstu ir jį tenkino, įpareigojo Departamentą priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo.
20. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
21. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, arba pakeisti sprendimą nustatant, kad Departamentas įpareigojamas prašymą išnagrinėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, sprendimas priimtas neįvertinus visos bylos medžiagos.
23. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Departamentas objektyviai negali priimti pagrįsto ir teisėto sprendimo dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė Departamentui prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini) kortelę, Departamentas, nustatęs, jog (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos gali turėti tyrimui aktualios informacijos, 2023 m. birželio 30 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje dėl informacijos apie pareiškėją pateikimo. Negavęs prašomos informacijos, Departamentas 2023 m. spalio 9 d. pakartotinai kreipėsi į ambasadą. Pagal Departamento praktiką, yra tikėtina gauti atsakymą iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų.
24. Gauti informaciją iš (duomenys neskelbtini) yra svarbu, kadangi, visų pirma, pareiškėjas savo pirmajame prašyme suteikti prieglobstį nebuvo nurodęs, kad kreipėsi dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) (apskritai nebuvo minėjęs, kad ten vyko), o prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini) kortelę pateikė tik su paskesniu savo prašymu. Be to, pareiškėjas Departamentui nėra pateikęs jo pilietybę patvirtinančių dokumentų. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas save įvardijo kaip asmenį be pilietybės, tačiau jo pateiktame (duomenys neskelbtini) užsieniečio registracijos pažymėjime Nr. 0001067 asmens pilietybės ((duomenys neskelbtini)) skiltyje nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmuo be pilietybės.
25. Atsakovas pažymi, kad Lietuvoje nėra atskiros asmens be pilietybės nustatymo procedūros, ji yra dalis prieglobsčio procedūros (į ją integruota). Todėl priimant sprendimą dėl prieglobsčio, turi būti nustatyta ir tai, ar prieglobsčio prašytojas yra asmuo be pilietybės, ar turi kurios nors valstybės pilietybę.
26. Nagrinėjamu atveju nėra kalbama apie tai, kad reikėtų surinkti nežinomą ar sunkiai apibrėžiamą informaciją, o kalbama apie konkretų paklausimą ir informacijos gavimą iš valstybės, iš kurios yra tikėtina gauti atsakymą. Departamentas 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. 10K-6856 buvo informavęs pareiškėją apie numatomą sprendimo dėl pateikto paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo datą 2023 m. IV-ame ketvirtyje.
27. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Departamento atsiliepime nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, jog Departamentas objektyviai neturėjo galimybės anksčiau išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo dėl prieglobsčio prašymų skaičiaus, Departamento žmogiškųjų resursų.
28. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į situaciją, trūkstamus duomenis, taip pat į tai, kad yra reali galimybė gauti duomenis, įpareigojimas išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą per 1 mėnesį neatitinka protingumo principo.
29. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai. Materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.
30. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
31. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas neginčija aplinkybės, jog praleido teisės aktuose nustatytą terminą išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Įstatyme nurodytas imperatyvus prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas, taip pat Įstatymas nenustato galimybės pratęsti šį terminą.
32. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia naujus deklaratyvius argumentus, tariamai pateisinančius Departamento neveikimą, t. y. kad 2023 m. birželio 30 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje dėl informacijos apie pareiškėją pateikimo. Negavęs prašomos informacijos, 2023 m. spalio 9 d. pakartotinai kreipėsi į ambasadą. Nėra aišku, kodėl Departamentas, turėjęs pareigą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iki 2023 m. kovo 15 d. tik 2023 m. birželio 30 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bet koks atsakymas apie pareiškėją gali būti gautas greitu metu. Atsakovas nurodo, kad Lietuvoje nėra atskiros asmens be pilietybės nustatymo procedūros, ji yra integruota į prieglobsčio procedūrą, tačiau Įstatymas nenumato galimybės pratęsti asmenų be pilietybės prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neturėtų vertinti atsakovo naujai pateiktų argumentų.
33. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsiliepime nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, jog Departamentas objektyviai neturėjo galimybės anksčiau išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo dėl prieglobsčio prašymų skaičiaus, Departamento žmogiškųjų resursų, neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad Departamento nurodytos priežastys, sutrukdžiusios laiku priimti sprendimą, įskaitant didelį darbo krūvį, nelaikytinos svarbiomis, galinčiomis turėti įtakos pratęsti sprendimo priėmimo procedūrą ar pateisinti termino praleidimo priežastis. Ši atsakovo pateikta informacija patvirtina, kad prieglobsčio nagrinėjimo terminas praleistas be pateisinamos priežasties, vėlavimas susijęs su tuo, jog viešojo administravimo subjektas nesugeba atlikti jam pavestų užduočių dėl netinkamo darbo organizavimo.
34. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjo, neturinčio pajamų ir lėšų advokato pagalbai apmokėti teisių gynimą teisme finansavo viešoji įstaiga „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“. Byloje pateikti dokumentai aiškiai nurodo, kad lėšos buvo sumokėtos būtent advokato pagalbai šioje byloje. Pagal 2023 m. balandžio 4 d. teisinių paslaugų sutartį viešoji įstaiga „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ sumokėjo 484 Eur už pareiškėjo atstovavimą byloje dėl Departamento vilkinimo priimti sprendimą. Papildomo finansavimo šioje byloje negali būti skirta, advokato pagalbai teikiant atsiliepimą apeliacinėje instancijoje panaudotos būtent šios lėšos. Šios išlaidos ženkliai mažesnės nei nustatyti maksimalūs rekomendaciniai įkainiai skundui parengti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento įpareigojimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo.
36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nesilaikė teisės aktuose numatytų sprendimo priėmimo terminų, nesivadovavo gero administravimo principu, neveikė apdairiai bei rūpestingai ir savo iniciatyva neinformavo pareiškėjo apie užsitęsusį prašymo nagrinėjimo procesą, todėl skundą pripažino pagrįstu ir jį tenkino, įpareigojo Departamentą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo.
37. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, sprendimas priimtas neįvertinus visos bylos medžiagos, Departamento atsiliepime nurodytų aplinkybių, jog Departamentas objektyviai neturėjo galimybės anksčiau išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo dėl objektyvių priežasčių.
38. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė papildomus paaiškinimus, taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Todėl atsakovo prašymas prijungti prie bylos ir įvertinti naujus įrodymus netenkinamas.
40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės, nedarydamos poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principui, užtikrina, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta kuo greičiau. Pagal minėtos Direktyvos 31 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikriną, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos; Valstybės narės gali pratęsti šioje dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ne ilgesniam nei dar devynių mėnesių laikotarpiui, kai: a) atvejis susijęs su sudėtingais faktiniais ir (arba) teisiniais klausimais; b) tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, todėl praktiškai labai sunku baigti procedūrą per šešių mėnesių terminą; c) uždelsiama akivaizdžiai dėl to, kad prašytojas nevykdo savo pareigų pagal 13 straipsnį; Valstybės narės gali, kai tinkamai pagrįsta, viršyti šioje dalyje nustatytus terminus ne daugiau nei trimis mėnesiais, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą ir išsamų tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Kai sprendimo negalima priimti per šešis mėnesius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamam prašytojui: a) būtų pranešta apie uždelsimą ir b) jo prašymu būtų suteikta informacija apie uždelsimo priežastis ir laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo (Direktyvos 31 straipsnio 6 dalis).
42. Be kita ko, minėtos Direktyvos Preambulės 14 punkte yra įtvirtinta, jog valstybės narėms turėtų būti suteikta teisė nustatyti ar toliau taikyti palankesnes nuostatas trečiosios šalies piliečiams arba asmenims be pilietybės, kurie valstybės narės prašo tarptautinės apsaugos, kai toks prašymas suprantamas taip, jog jis grindžiamas atitinkamo asmens tarptautinės apsaugos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/95/ES, poreikiu.
43. Įstatymo, kuris įgyvendina, be kita ko, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), 81 straipsnyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
44. Pagal Aprašo 101 punktą Departamentas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėja iš esmės laikydamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminų.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teisės aktai nenumato galimybės pratęsti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminų. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2137-575/2023, 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-1047/2023).
46. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su priežastimis, nulėmusiomis sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nepriėmimą per teisės aktuose nustatytus terminus, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nevertina. Atsakovo papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės taip pat nekeičia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.
47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
48. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad neturėjo pajamų ir lėšų advokato pagalbai apmokėti, todėl jo teisių gynimą teisme finansavo VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“, o byloje pateikti dokumentai aiškiai patvirtina, jog lėšos buvo sumokėtos būtent advokato pagalbai šioje byloje. Teigia, kad 2023 m. balandžio 4 d. VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ pagal teisinių paslaugų sutartį sumokėjo 484 Eur už pareiškėjo atstovavimą byloje dėl Departamento vilkinimo priimti sprendimą. Papildomo finansavimo šioje byloje negali būti skirta, advokato pagalbai teikiant atsiliepimą apeliacinėje instancijoje panaudotos būtent šios lėšos. Šios išlaidos ženkliai mažesnės nei nustatyti maksimalūs rekomendaciniai įkainiai skundui parengti.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus, t. y. su advokatu Ryčiu Satkausku 2022 m. spalio 14 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį, advokatų profesinės bendrijos ReLex 2023 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija RL Nr. 0072 484 Eur sumai, išrašytą VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“, bei SEB banko 2023 m. balandžio 4 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą, iš kurio matyti, jog VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ advokatų profesinei bendrijai ReLex sumokėjo 484 Eur. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
50. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017; 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-422-525/2023).
51. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas pagal atstovavimo sutartį advokato Ryčio Satkausko, kuriam buvo sumokėta pagal jo pateiktą 2023 m. balandžio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas pagal 2022 m. spalio 13 d. teisinių paslaugų sutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo apeliacinio skundo nepateikė, todėl, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis