Civilinė byla Nr. e2S-443-856/2020

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01754-2020-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                          3.1.18.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3;

                                                                3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Scanprekyba“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4836-1003/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valvėsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scanprekyba“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valvėsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Scanprekyba“ 15 453,21 Eur skolą, 49,58 Eur delspinigius, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad yra pagrįsta abejonė, jog atsakovė geranoriškai įvykdys prievolę ir atsiskaitys su ieškove, kadangi skolos suma yra didelė, atsakovė be pateisinamos priežasties vengia vykdyti savo įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove už įsigytas prekes. Be to, atsakovė turi 1837,19 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sunkią finansinę padėtį patvirtina atsakovės pranešimas dėl nemokumo proceso inicijavimo. Tikėtina, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti įsipareigojimų ieškovei įvykdymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės UAB „Valvėsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

3.       Teismas nurodė, kad spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertina tai, jog ieškovės ieškinys atsakovei dėl 15 453,21 Eur skolos priteisimo yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamų reikalavimų atsakovei argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad atsakovė 2020-03-25 pranešimu informavo ieškovę apie patiriamus finansinius sunkumus ir žadamą inicijuoti bendrovės nemokumo (restruktūrizavimo) procesą. Ieškovė taip pat pridėjo duomenis, kad atsakovė turi neįvykdytų įsipareigojimų valstybei, t. y. 1837,19 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė turi ir kitų kreditorių. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis būtų gera, teismas neturi, todėl ieškovės pareikšto ieškinio bendra suma atsakovei dėl jos tikėtinai blogos finansinės-turtinės padėties gali būti laikoma didele. Nors iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovės elgesys yra nesąžiningas, ar kad ji be pateisinamos priežasties vengtų atsiskaityti su ieškove, tačiau teismas pripažino, jog nesiėmus ieškovės reikalavimo užtikrinimo priemonių – kilnojamojo/nekilnojamojo turto arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi kyla grėsmė, jog turimą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą atsakovė galėtų pradėti realizuoti, siekdama atsiskaityti su kitais kreditoriais prieš pradėdama bendrovės nemokumo procesą. Be to, ieškovė neprašo taikyti arešto piniginėms lėšoms, todėl atsakovės vykdomi būtinieji atsiskaitymai, finansinė veikla nebus apsunkinta.

4.       Teismas pažymėjo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškovės reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, kad galimas palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas. Įvertinus pareikšto reikalavimo dydį bei ieškovės nurodytas aplinkybes, siekiant šalių interesų pusiausvyros ir remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, teismas tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Scanprekyba“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1.       Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė galėtų bandyti savo turimą turtą paslėpti ar išvaistyti ir/ar duomenų, patvirtinančių, kad pareikšto ieškinio suma ieškovei būtų didelė, todėl teismas, apsiribodamas deklaratyviu teiginiu, jog suma atsakovei yra didelė, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

5.2.       Atsakovė pateikia teismui savo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovės turimas turtas, remiantis 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarė ir sudaro daugiau kaip 600 000 Eur; vien tik atsakovės turimo ilgalaikio turto likutinė vertė 2020 m. balandžio 7 d. ataskaitos duomenimis sudaro daugiau kaip 242 297 Eur. Akivaizdu, kad ieškinio suma pagal atsakovės turimą turto vertę, gaunamas pajamas, turimą kapitalo dydį, nėra didelė.

5.3.       Aplinkybė, kad atsakovė turi kitų kreditorių pareikštų reikalavimų teisme, savaime neįrodo ir nepatvirtina grėsmės sprendimo vykdymui. Atsakovė yra stambi įmonė, todėl normalu, kad tarp jos ir klientų gali kilti pavienių ginčų, įskaitant ginčus dėl atsiskaitymų dėl vienų ar kitų priežasčių, be kita ko, tokie reikalavimai gali būti atmesti priimant galutinį sprendimą ir pan. Todėl teismo motyvas dėl minėtų LITEKO sistemos duomenų apie kreditorius nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

5.4.       Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad pati atsakovė dar 2020-03-25, galiojant karantinui dėl COVID-19 bei atsakovės veiklos draudimui, kreipėsi į ieškovę ir informavo apie esamą savo situaciją bei taikomas neigiamo finansinio poveikio mažinimo priemones, įmonės restruktūrizavimo proceso iniciavimą siekiant maksimaliai atkurti įmonės veiklą. Ieškovė nesąžiningai klaidino teismą apie atsakovės finansinę situaciją bei įsipareigojimų valstybei vykdymą, pateikdama duomenis apie atsakovės neįvykdytus įsipareigojimus valstybei (VMI) 1 837,19 Eur sumai.

5.5.       Atsakovė pateikia teismui viešai prieinamus ir patikrinamus duomenis apie tai, atsakovei taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, o atsakovė nuolat moka mokesčius valstybei ir tą patvirtina viešai prienami duomenys (VMI). Atsakovė neturi įsiskolinimų, turi daugiau kaip 20 darbuotojų, karantino metu deda maksimalias pastangas sumažinti neigiamo COVID-19 finansinio poveikio pasekmes, o karantinui Lietuvoje pasibaigus galės atnaujinti veiklą. Pateikiamos PVM deklaracijos (2020-01-02) patvirtina, kad iki dėl COVID-19 paskelbto karantino įmonė sėkmingai vykdė veiklą.

5.6.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gynė tik vienos iš ginčo šalių interesus, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, taikymo sąlygas ir poveikį atsakovės interesams, tuo pažeisdamas teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai trikdys įmonės veiklą. Nepriekaištinga reputacija yra viena iš garantijų sėkmingai veiklai, paremtai klientų pasitikėjimu, todėl įrašas turto areštų aktų registre bei turto areštas gali padaryti neigiamą ir neatitaisomą poveikį įmonės reputacijai bei pelningumui.

5.7.       Teismas objektyviai neįvertino 2020-03-25 atsakovės rašto turinio dėl atsiskaitymo su ieškove pagrįstumo priežasčių force majore aplinkybių ir poveikio įprastam atsakovės prievolių vykdymui, t. y. kad atsakovė sąžiningai elgėsi, bendradarbiavo, informavo nedelsiant ieškovę apie savo finansinio pajėgumo laikiną pablogėjimą, taip pat atsiskaitymo galimybes, rengiamą kreditorių įtraukimą į restruktūrizavimo procesą, jų reikalavimų vykdymo eiliškumo užtikrinimą, t. y. kad atsakovė nesiekė slėpti nuo ieškovės savo situacijos, informavo apie galimybes vykdyti įsipareigojimus.

6.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Valvėsta“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.       Iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2018 m. sudarė 563 496 Eur, o 2019 metais – 591 486,00 Eur. Kaip matyti iš pateikto balanso, atsakovė ne tik neatgauna pirkėjų skolų, tačiau įsiskolinimai atsakovei tik didėja, t.y. atsakovės per vienus metus gautinos sumos 2018 m. buvo 144 271 Eur, o 2019 m. – 171 267 Eur. Remiantis atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita, atsakovė 2019 m. patyrė 59 049 Eur nuostolių. Pagal balanso duomenis, atsakovė 2018 m. turėjo ilgalaikio turto už 148 881 Eur, o 2019 m. ilgalaikio turto vertė sumažėjo iki 128 445 Eur. Atsakovės pateikta 2020 m. balandžio 7 d. Ilgalaikio turto ataskaita už 2020 m. kovo mėn. negali būti laikoma tinkamu įrodymu, kadangi ji nėra pasirašyta. Net ir vertinant šioje ataskaitoje pateiktus duomenis, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar joje įrašytos sumos yra realios ir pagrįstos. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovės veikla yra nepastovi, o jos pateikti duomenys neįrodo geros atsakovės finansinės padėties ir nepatvirtina, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

6.2.       Kaip matyti iš pačios atsakovės byloje pateiktų finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, atsakovės turimi įsipareigojimai yra dideli, taip pat atsakovė jau ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškove be jokios pateisinamos priežasties. Remiantis LITEKO duomenimis, atsakovė turi ir kitų neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė nėra pajėgi vykdyti turimų įsipareigojimų ieškovei. Aplinkybė, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę, informuodama apie įmonės patiriamus sunkumus ir siekį inicijuoti įmonės restruktūrizavimo procesą, patvirtina, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog atsižvelgiant į atsakovės išreikštą siekį inicijuoti įmonės nemokumo procesą, kyla grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali pradėti realizuoti turimą kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, siekdama atsiskaityti su kitais kreditoriais.

6.3.       Vien tai, jog šiuo metu atsakovei yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepaneigia fakto, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais dar iki karantino paskelbimo, todėl atsakovė nesąžiningai naudojasi šalyje susiklosčiusia padėtimi teigdama, jog bendrovės padėtis yra sunki išimtinai tik dėl COVID-19. Siekdama įrodyti savo gerą finansinę padėtį, atsakovė nepateikė banko sąskaitų išrašų, patvirtinančių įmonės turimas lėšas ar vykdytinų sutarčių, kurios galėtų patvirtinti atsakovės mokumą, gautinų sumų realumą ir pagrįstumą. Atsakovė ne tik vengia vykdyti turimus įsipareigojimus ieškovei, tačiau vengia ir pateikti visus nagrinėjamam ginčui aktualius duomenis, todėl galima spręsti apie egzistuojantį atsakovės nesąžiningumą.

6.4.       Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos atsakovei priklausančiam nekilnojamam ir/ar kilnojamam turtui, neapribojant naudojimosi turimomis lėšomis. Taigi, atsakovė turi galimybę disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, gali vykdyti kasdienines ūkines operacijas, mokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei, teikti paslaugas savo klientams ir t. t., todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti, nepažeidžia ekonomiškumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų ir yra visiškai pagrįstos.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

10.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

11.       Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms, grindžiamoms didele ieškinio suma, taikyti, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele. Tačiau pažymėtina, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016, 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016, kt.).

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr. 655/2014 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulėje nurodyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 p.).

13.       Nors Reglamento (ES) Nr. 655/2014 nuostatos nagrinėjamojoje byloje netaikytinos, tačiau jos reikšmingos sprendžiant dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo pagal nacionalinės teisės nuostatas. Vadinasi, tiek nacionalinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas, tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

14.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiai ieškovei, kuri šiuo atveju nenurodė jokių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis) siekiant išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nepalanki kreditoriui skolininko turtinė padėtis savaime nėra lemianti arešto taikymą aplinkybė, o dėl grėsmės įrodinėjimo apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą jau buvo pasisakyta, t. y. pirmiausiai ši pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-854-464/2018). 

15.       Pažymėtina ir tai, kad taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e2-835-464/2017).

16.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2020 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teisme gautas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Scanprekyba“. Taip pat atsakovės atžvilgiu iškelta kitų civilinių bylų dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neabejotinai patvirtina, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, todėl ieškinio reikalavimo suma atsakovei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina didele. Tačiau sunki atsakovės turtinė padėtis, didelė ieškinio suma, turimi kiti kreditoriai, kaip jau minėta, savaime nepatvirtina antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nėra akivaizdu, jog atsakovės turimo turto užtektų ieškinio reikalavimams įvykdyti, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto paskirtis nėra turto sukaupimas ar jo suradimas būsimam išieškojimui, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip įrodančios atsakovės nesąžiningumą. Todėl atsakovės finansinis pajėgumas ateityje įvykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą, negali lemti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-788-464/2019).

17.       Pažymėtina, jog asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti, yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019).

18.       Atsižvelgiant į nurodytas saplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog ieškovės reikalavimo suma yra didelė, tai, kad atsakovės atžvilgiu inicijuotas restruktūrizavimo procesas (kas patvirtina, jog atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais), bei tai, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau civilinių bylų dėl skolos priteisimo, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išvadai, jog paminėtos aplinkybės sudaro grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Taigi, nėra pagrindo pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, todėl, nesant duomenų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19.       Papildomai pažymėtina, jog įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, todėl šiame etape apribojus atsakovei galimybę disponuoti jai priklausančiu turtu, gali būti padaryta neigiama įtaka jos veiklai ir/arba gali būti padaryta neigiama įtaka atsakovės pajėgumui konkuruoti rinkoje. Toks įmonės veiklos sutrikdymas gali pabloginti jos turtinę padėtį, o tai neatitiktų ir ieškovės interesų, jeigu teismui patenkinus jos ieškinį visa apimtimi būtų vykdomas išieškojimas iš atsakovės turto.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

21.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl apeliacinės instncijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išprendžia iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valvėsta“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė