Baudžiamoji byla Nr. 1-788-783/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20229-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1;
2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 23 d.
Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,
sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant
prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei,
kaltinamajam V. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, pagriniodinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui; 2) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui, remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 11 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui; 3) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį, paskirta subendrinta 40 parų arešto bausmė; Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi nuteistajam V. M. bausmė, paskirta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės neatlikta dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto bausmė; 4) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 50 parų arešto bausmė; 5) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 14 parų arešto bausmė; 6) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį, 8 mėn. laisvės atėmimo bausme; 7) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 60 parų arešto bausme; 8) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 60 parų arešto bausme; 8) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nuteistas 90 parų arešto bausme; bausmę atlikęs 2018 m. gruodžio 21 d., teistumai neišnykę,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis V. M. 2019 m. gegužės 15 d. apie 15 val. namuose (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilės girtumas), žodinio konflikto metu tyčia šeimos nariui, savo motinai S. M., vieną kartą spyrė į koją, pataikydamas į blauzdą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą; po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia šeimos nariui, savo broliui M. M., du kartus kumščiu sudavė į galvą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. M. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. M. kaltę teismo posėdyje pripažino visiškai, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 22 d. duotus paaiškinimus, juos patvirtino. Nurodė, jog teismo posėdyje 2019 m. gegužės 15 d. įvykių dėl praėjusio ilgo laikotarpio nebeprisimena.
Kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji S. M. parodė, jog 2019 m. gegužės 15 d. būnant namuose jos neblaivus sūnus V. M. atėjęs į jos kambarį vieną kartą spyrė jai į blauzdos sritį, ji išbėgo iš namų. Dėl spyrio į blauzdą ji juto fizinį skausmą. Prieš išbėgdama iš namų matė, jog V. susistumdo su kitu sūnumi, M. Išbėgusi iš namų ji paskambino policijai, matė, kaip netrukus paskui ją išbėgo ir sūnus M., o iš paskos išbėgo ir V. bei vaikėsi M. po kiemą. Ji, bijodama V., nuėjo už tvarto, kur laukė policijos. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė V.. (27-28, 31-32 b. l.)
Nukentėjusysis M. M. parodė, jog 2019 m. gegužės 15 d. apie 15 val. būdamas namuose jo neblaivus brolis V. be jokios priežasties mamos paklausė, ar ši nenori gauti į veidą („snukį“), bei priėjęs prie jos vieną kartą spyrė mamai į koją. Brolis norėjo dar kartą suduoti mamai ir kumščiu, tačiau jis atsistojęs nuo lovos V. nustūmė nuo mamos, jie abu susistumdė. Besistumdant brolis jam du kartus kumščiu sudavė į galvą, jis po smūgių išbėgo iš namų, V. jį nusivijo. Išbėgęs jis nubėgo pas šalia gyvenančią kaimynę L. G., ši sustabdė jį besivejantį brolį, po ko brolis apsisuko ir grįžo į namus. Netrukus atvykę policijos pareigūnai sulaikė V. Dėl brolio smurto jis juto fizinį skausmą. (40-41, 44-45 b. l.)
Liudytoja L. G. parodė, jog 2019 m. gegužės 15 d. po pietų matė, kaip iš kaimynystėje gyvenančių M. kiemo atbėgęs M. M. pasakė, kad brolis V. susipykęs su motina bandė ją primušti, jis, M., puolė motiną ginti, tai brolis puolė ir jį. Paskui M. M. atbėgo ir jo brolis V. M., tačiau ji jį sustabdė, pareikalavo išeiti. Iš pradžių V. nenorėjo išeiti, tačiau pagrasinus, kad pakvies vyrą, V. M. apsisuko ir išėjo į namus. (64 b. l.)
Iš įvykių registracijos policijoje išrašo (1 t. 65-69 b. l.) matyti, jog 2019 m. gegužės 15 d. 15.27 val. į skubios pagalbos centrą paskambinusi S. M. pranešė, jog ją muša jos sūnus. Iš asmens apžiūros protokolo (1 t. 50 b. l.), fotonuotraukų (1 t. 53-54 b. l.) matyti, jog 2019 m. gegužės 15 d. apžiūrint S. M. jos dešinėje blauzdoje matoma 3 cm skersmens kraujosruva. Iš asmens apžiūros protokolo (1 t. 56 b. l.), fotonuotraukų (1 t. 59-61 b. l.) matyti, jog 2019 m. gegužės 15 d. apžiūrint M. M. jo galvoje, ties pakaušiu, matomas 2 cm skersmens patinimas. Iš alkoholio kiekio matuoklio nuotraukos (1 t. 71 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos (72-74 b. l.) matyti, jog kaltinamajam V. M. 2019 m. gegužės 15 d. 16.23 val. nustatytas vidutinis girtumas (2,33 promilės). Iš įtariamojo apklausos protokolo (1 t. 173-175 b. l.) matyti, jog apklausiant V. M. kaip įtariamąjį 2019 m. gegužės 20 d. jis smurtavęs prieš savo motiną S. M. ir brolį M. M. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog 2019 m. gegužės 15 d. mamai spyrė į koją, broliui, gynusiam mamą, sudavė du kartus kumščiu į galvą, įvykio metu buvo neblaivus, paaiškino, jog blaivus taip nebūtų pasielgęs, dėl smurto prieš šeimos narius gailėjosi.
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. M. 2019 m. gegužės 15 d., būdamas neblaivus, motinos namuose, smurtavo prieš savo mamą S. M. bei savo brolį M. M., smurtiniais veiksmais savo šeimos nariams sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Nustatyta, jog kaltinamasis V. M., įspirdamas mamai ir suduodamas du smūgius kumščiu broliui į galvą suvokė, kad šiais veiksmais sukelia savo šeimos nariams fizinį skausmą, numatė pasekmes ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Skiriant bausmę dėl padarytos veikos atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į asmenybę: kaltinamasis V. M. yra kaltinamas už smurtines veikas prieš kraujo ryšiu siejamus šeimos narius, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjo du asmenys, nusikalstama veika padaryta nukentėjusiųjų gyvenamojoje aplinkoje (jų namuose), tačiau smurtas nebuvo intensyvus (motinai suduotas vienas smūgis, broliui – du). Kaltinamasis V. M. charakterizuojamas neigiamai: teisiamas devintą kartą, visi teistumai susiję su nusikalstamomis veikomis prieš šeimos narius (grasinimai nužudyti, smurtas prieš juos) (1 t. 76-123 b. l.), jis yra baustas administracine tvarka (1 t. 132-143 b. l.), nors yra darbingo amžiaus, nedirba (1 t. 124 b. l.), nurodo, jog verčiasi atsitiktiniais uždarbiais pas vietinius gyventojus, įsidarbinti legaliai neketina, nes nesiruošia mokėti pagal vykdomuosius raštus išieškomų sumų, be to, pats pripažino, jog piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis (alkoholiu). Tą aplinkybę, jog piktnaudžiauja alkoholiu, patvirtina ir byloje esančių teismo sprendimų kopijos, pažyma apie administracinius nusižengimus. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, jog yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi – atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga V. M. skirti už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį parenkant sankcijos vidurkio ribose (sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų). Nors kaltinamasis V. M. prokurorės D. Suvaizdytės-Makšimienės baigiamojoje kalboje pasiūlytą laisvės atėmimo bausmę ir galutinį jos dydį (6 mėn.) išvadino nesąmone, reikalavo skirti jam ne daugiau 90 parų, teismas, atsižvelgus į neigiamai charakterizuojamą asmenybę, byloje esančias dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, pripažįsta, jog prokurorės pasiūlytas bausmės dydis yra per švelnus. Pažymima, jog nors kaltinamajam paskutiniais dviem teismo galutiniais sprendimais buvo skiriamos arešto bausmės, tai nereiškia, kad ši bausmės rūšis jam bus siūloma/skiriama ir dar kartą, kaltinamajam pakartotinai nusikaltus prieš savo šeimos narius. Akivaizdu, jog 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. spalio 3 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskyrus sąlyginai švelnesnes bausmes (maksimalus arešto bausmės dydis atitinka minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą), bausmės tikslai sulaikyti V. M. nuo naujų nusikalstamų veikų nebuvo pasiekti, kaltinamasis ir toliau, atlikęs jam skirtas arešto bausmes, daro naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad jis ir po 2019 m. gegužės 15 d. gali būti padaręs nusikalstamą veiką prieš savo motiną, patvirtina ir teisiamajame posėdyje prokurorės pateikti duomenys apie tai, kad prieš kaltinamąjį 2019 m. birželio 24 d. vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš motiną S. M.. (2 t. 16 b. l.) Tačiau kadangi kaltinamasis iš esmės kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu. Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. gegužės 15 d. 16.01 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 12.20 val. (BK 65 – 66 straipsnio nuostatos). Bausmės pradžia skaičiuojama nuo kaltinamojo V. M. faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendžio dienos, jam iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekama galioti ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas
n u s p r e n d ž i a :
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, iki 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausmės.
Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. (vieną parą)
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam V. M. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.
Teisėjas Virginijus Skaraitis