Civilinė byla Nr. e2S-1289-459/2021
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01540-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liepų parko alėja“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liepų parko alėja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Liepų parko alėja“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei UAB „Liepų parko alėja“ iš atsakovės UAB „Terebro“ 7 148,80 Eur skolos ir netesybų, 365,20 Eur kompensacines palūkanas ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės turto areštą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumą patvirtina prie jo pridėti rašytiniai įrodymai, kad atsakovė netinkamai, vienašališkai nevykdo sutarties, elgiasi neprognozuojamai didindama nuostolius ieškovei. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikalingas siekiant užtikrinti ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, ieškovei nėra žinomas atsakovės turimas turtas ir gaunamos pajamos. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškyla grėsmė ieškovei būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi reikalavimų suma 7 505 Eur, turi būti vertinama kaip didelė. Atsakovė elgiasi nesąžiningai – nereaguoja į pastabas, neatsakinėja į paaiškinimus ar kitas pretenzijas, telefonu nebendrauja ir savo veiksmais (apsaugos priemonių atjungimu ir automobilio paėmimu) parodo, kad vengs atsakomybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liepų parko alėja“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės UAB „Liepų parko alėja“ procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis bei preliminariai įvertinęs jos pareikštus reikalavimus, sprendė, jog yra tikėtina, kad bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovės reikalavimai galėtų būti tenkinami, t. y. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
2.2. Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ‑ reali grėsmė būsimo teismo sprendimo (šiuo atveju – teismo sprendimo) įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Liepų parko alėja“, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasitelkė prezumpciją, kad atsakovė elgsis nesąžiningai ir iškils grėsmė ieškovei būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi žalos dydis yra tęstinis ir didėjantis. Tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą vyraujančią teismų praktiką, net ir konstatavus prastą ieškovės turtinę padėtį, tačiau nenurodžius jokių pagrįstų motyvų dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.
2.3. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik tada, kai teismui būtų pateikti objektyvūs duomenys apie atsakovės UAB „Terebro“ nesąžiningumą. Pavyzdžiui, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai.
2.4. Ieškovė UAB „Liepų parko alėja“ pasisakydama dėl atsakovės nesąžiningumo ir siekimo išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą, argumentavo, kad atsakovė vengia atlyginti ieškovei padarytą žalą, nereaguoja į pastabas, neatsakinėja į paaiškinimus ar kitas pretenzijas, nebendrauja telefonu. Tačiau ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pasisakydama dėl atsakovės nesąžiningumo, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims arba kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai). Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir finansinių reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant duomenų, jog atsakovė ketintų perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., tokie kriterijai, kaip vengimas atlyginti žalą ir (ar) nereagavimas į ieškovės pretenzijas, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė prašo: panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Priešingai nei nurodo teismas, laikinąsias apsaugos priemones turėtų taikyti, kai į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas praras savo reikšmę, t. y. negalės būti įvykdytas ir neatkurs teisingumo. Iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad atsakovė ilgą laiką nemokėdama už suteiktas paslaugas sukelia grėsmę, kad palankaus teismo sprendimo atveju, šis nebus įvykdytas. Pažymėtina, kad teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, tačiau atsisakymas bendrauti su sutarties šalimi, formalių priežasčių ieškojimas ir nepagrįstas laiko tempimas turi sąlygoti kitos ginčo šalies interesus ginančio procesinio instituto taikymo galimybes.
3.2. Iš LITEKO teismų sistemos matyti, kad atsakovė su kreditoriais vengia atsiskaityti ne pirmą kartą (pavyzdžiui L2-1144-204/2020 ir kt.). Be to iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovei yra taikoms subsidijos, kartais vėluoja atsiskaityti su SODRA ir pan. Visos šios faktinės aplinkybės tiesiogiai papildo ieškovės argumentus.
3.3. Iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad atsakovė yra pasirašiusi priėmimo perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras, įsiskolinimą inventorizavusi, dokumentus deklaravusi VMI duomenų bazėje, todėl galima daryti išvadą, kad neatsiskaitymas su ieškove yra nulemtas finansinių sunkumų, kas yra tiesioginis palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymas. Vien aplinkybė, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka piniginių sumų ieškovei reiškia, kad atsakovė yra nesąžininga šalis, kas patvirtina faktą, jog atsakovė visais įmanomais būdais vengia sumokėti skolą, bandys nuslėpti turtą, kelia grėsmę galimam palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui.
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė teismo prašo ieškovės UAB „Liepų parko alėja“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo nutartį, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
4.1. Ieškovės reikalaujama 7 148,80 Eur suma nėra didelė, lyginant ją su atsakovės turimu turtu. Atsakovė turi reikšmingo turto, kurio vertė viršija 949 222 Eur ir veikia pelningai. Neįrodyta jokia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kai pagal teikiamus atsakovės turtinius duomenis matyti, kad atsakovė turi pakankamai turto įvykdyti 7 148,80 Eur reikalavimą
4.2. Atsakovės turimi dokumentai paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovė vengia atlyginti ieškovei padarytą žalą, nereaguoja į pastabas, neatsakinėja į paaiškinimus ar kitas pretenzijas, nebendrauja telefonu. Iš vykusio susirašinėjimo aiškiai matyti, jog atsakovė yra sąžininga, stengėsi bendradarbiauti su ieškove. Sąžiningą atsakovės elgesį įrodo pateikti įrodymai, kuriuose atsakovė su ieškove nuolatos bendravo, atrašydavo į visus gautus laiškus bei vykdė atsiskaitymus dalimis.
4.3. Ieškovė teigia, kad iš „LITEKO teismų sistemos matyti, kad atsakovė su kreditoriais vengia atsiskaityti ne pirmą kartą. Be to iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovei yra taikomos subsidijos, kartais vėluoja atsiskaityti su SODRA ir pan. Visos šios faktinės aplinkybės tiesiogiai papildo ieškovės argumentus“. Atsakovė nori pabrėžti, kad vykstantys teismo procesai negali preziumuoti atsakovės nemokumo ar vengimo atsiskaityti su kitais kreditoriais, o vertinant viešai prieinamus duomenis, jokių, net ir nežymių, įsiskolinimų SODRAI atsakovė neturėjo nuo 2020 metų. Atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nėra įrodyta ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė.
4.4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų, liudijančių atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nes tik tokie veiksmai vertintini kaip keliantys grėsmę sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui bei lemiantys tokių itin griežtų ribojimų antrajai šaliai, kaip jos turto areštas, taikymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
7. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
9. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą pateikė šiuos įrodymus: 1) atsakovės finansines ataskaitas; 2) susirašinėjimą tarp šalių; 3) informaciją apie atsakovės ieškovei įvykdytus mokėjimus.
10. Įvertinęs tai, kad atsakovės pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, atsakovė neturėjo galimybės pateikti nurodytų dokumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl nutarties teisėtumo
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pasisakydama dėl atsakovės nesąžiningumo, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims arba kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai), tuo neįrodydama antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
13. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad vien aplinkybė, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka piniginių sumų ieškovei reiškia, kad atsakovė yra nesąžininga šalis, kas patvirtina faktą, jog atsakovė visais įmanomais būdais vengia sumokėti skolą, bandys nuslėpti turtą, kelia grėsmę galimam palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui.
14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog preliminariai įvertinus ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, dėl to galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Tačiau, kaip minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga).
17. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad būtent atsakovės elgesys, jos sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Pirmiausiai turi būti vertinamas atsakovės buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovės) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ši grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.
19. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė teismui teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, keliantį grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
20. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavus prastą atsakovės turtinę padėtį, tačiau nenurodžius jokių pagrįstų motyvų dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė.
21. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
22. Taigi grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Todėl svarbu yra nustatyti asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, elgesį sąžiningumo aspektu.
23. Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo (paprastai ieškovas). Gali būti įvardyti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat atitinkamą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų, galinčių sukelti grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kuriai teko pareiga rinkti ir teikti įrodymus, jokių pagrindžiančius savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei duomenų, t. y. kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu nesąžiningai būtų siekusi atlikti ir / ar atliko veiksmus, kuriais siekta šiosios turimą turtą perleisti ar kitaip įtakoti, nepateikė.
25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai identifikavo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą. Priešingu atveju, pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, nes tokios priemonės galėtų būti taikomos iš esmės kiekvienoje byloje kiekvieno asmens prašymu.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.
27. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai, todėl ieškovei neįrodžius atsakovės veiksmų, kurie keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.
28. Papildomai pažymėtina ir tai, kad įvertinus atsakovės į bylą pateiktus duomenis, sutiktina su atsakovės teiginiu, jog ieškovės reikalaujama 7 148,80 Eur suma nėra didelė, lyginant ją su atsakovės turimu turtu. Atsakovė turi reikšmingo turto, kurio vertė viršija 949 222 Eur ir veikia pelningai, dėl ko ieškovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, apimantys atsakovės finansinę būklę, teismo vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
30. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Raimonda Andrulienė