Civilinė byla Nr. 2-42-494/2012

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03525-2010-0

                 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

   20.2.; 21.1.; 114.9.1.; 114.9.3.5.;                                                                                                  

   114.11.; 116.4.

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 26 d.

Vilnius

              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant A.Jucevičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovei adv. J.Dubrovskajai,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovui K.Baužai,

trečiajam asmeniui I. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. A. (M. A.) ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims O. A., I. A., T. A. (T. A.) dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,

n u s t a t ė :

Ieškovas M. A. (iki teisių perėmimo (tėvas) M. A., gim. 1935 m.) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo galiojančiu. Nurodė, kad 1967-04-28 Lietuvos TSR Vilniaus rajono vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 142/11 M. A. (tėvui) buvo leista statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, šiam tikslui buvo skirtas neterminuotam naudojimui 0,12 ha žemės sklypas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu sprendimu tėvas buvo įpareigotas per 3 mėnesių laikotarpį suderinti statybos projektą bei laiką su rajono architektu bei notariškai patvirtinti sutartį dėl žemės sklypo namui statyti skyrimo. Nurodyta tvarka bei laiku buvo parengtas namo projektas. 1967 metų liepos 21 d. notaro buvo patvirtinta sutartis su Vilniaus agrozootechnikumu skirti tėvui M. A. neterminuotai naudotis žemės sklypą 1200 kv.m. bendro ploto (duomenys neskelbtini) kaime, valstybės žemės fondo teritorijoje, gyvenamojo namo statybai. 1970-09-24 valstybinė komisija priėmė namą eksploatacijon ir pripažino jį tinkamu gyventi, M. A. pradėjo gyventi name kartu su sutuoktine O. A. ir sūnumis. 1982-09-16 santuoka su O. A. buvo nutraukta. 1982-12-29 buvo sudaryta taikos sutartis ir patvirtinta santuokos metu įgyto turto padalinimo tvarka. Tėvui M. A. perėjo nuosavybės teisė į pirmojo namo aukšto patalpas ir į garažą su priestatu prie namo, O. A. perėjo nuosavybėn nebaigta mansarda ir ūkinis pastatas, esantis po vienu stogu su garažu. 1990 metais prasidėjus nekilnojamojo turto privatizacijai, atsirado galimybė nupirkti 0,12 ha neterminuotai skirto naudotis žemės sklypą. Buvusi sutuoktinė ir namo bendraturtė O. A. pareiškė nepretenduojanti į žemės sklypo pirkimą, ji pritarė buvusio sutuoktinio M. A. ketinimui nupirkti minėtą žemės sklypą, todėl jis pats vienas pradėjo rūpintis privatizacija. Gavęs Vilniaus rajono mokėjimo pranešimą, 1992-08-12 sumokėjo nurodytą pagal įkainojimo aktą pardavimo kainą, iš viso 1302 Lt privatizacijos čekiais, kaip pirkėjas, visiškai įvykdė sandorį - sumokėjo pinigus ir priėmė prekę, t.y. žemės sklypą, kuriuo naudojosi iki šiol. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus tuometiniai darbuotojai nepaaiškino jam tolimesnės privatizavimo eigos, nepasiūlė kartu nuvykti pas notarą patvirtinti šį dvišalį pirkimo-pardavimo sandorį notariškai. M. A. (tėvas) buvo teisiškai neišprusęs, nežinojo praeito amžiaus devyniasdešimtaisiais metais besikeičiančių įstatymų ir taisyklių. Gavęs mokėjimo pranešimą, kur buvo nurodyta perkamo žemės sklypo pagal įkainojimo aktą pardavimo kaina, sumokėjo pranešime nurodytus mokesčius. Kadangi sklypas buvo skirtas jam neterminuotam naudojimui, o Vilniaus rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriaus darbuotojai nesiūlė ir nereikalavo parengti ir pasirašyti papildomų dokumentų, jis buvo įsitikinęs, kad nupirko žemės sklypą, nes pagrindiniu savo įsipareigojimu šiuo atveju laikė žemės sklypo apmokėjimą. Tėvas buvo pagyvenęs žmogus, jam pastaruoju metu šlubavo sveikata, dažnai sirgo. Metams bėgant vis sunkiau pačiam tvarkytis, norėdamas perleisti nuosavybę ir pradėjęs tvarkyti dokumentus, sužinojo, kad nuosavybės teisę į žemės sklypą nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. 2010-03-23 priklausiusią jam namo dalį padovanojo sūnui M. A. (teisių perėmėjas, byloje ieškovas), dabar jam priklauso 1 namo butas. Buvusi sutuoktinė O. A. irgi perleido nuosavybės teisę į savo namo dalį antram sūnui T. A. ir anūkei I. A., jiems dabar priklauso 2 butas. Ieškinio padavimo teismui metu M. A. (tėvui) asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Notarė, tvirtindama namo dalies dovanojimo sutartį, atsisakė patvirtinti kitų jam priklausančių ir įregistruotų nekilnojamojo turto objektų – garažo ir dalies ūkinių pastatų, motyvuodama tuo, kad nesutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai. Pažymėjo, kad valstybės žemės sklypo neterminuoto naudojimo sutartis iki šiol nėra nutraukta. Iki šiol nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Be to, į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją yra persiųsta išvada, kad M. A. (tėvas) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,40 ha jo tėvui V. A. priklausiusios žemės pagal LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Greta namo adresu (duomenys neskelbtini) kaime yra laisvų žemės plotų. Todėl prie naudojamo 0,12 ha žemės sklypo yra galimybė prijungti 0,40 žemės sklypą, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises. Bet naujo žemės sklypo projektavimo darbus stabdo neišspręstas iki galo 0,12 ha žemės nuosavybės klausimas. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pasiūlė naujai išpirkti šį žemės sklypą. Mano, kad pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo sudaryta ir šis sklypas turėtų M. A. (tėvui) priklausyti pagal įstatymą. Be to, susiklostė supainiota situacija - nuosavybės teisės įregistruotos ne į namą ar namo dalis, o į 2 butus, sūnų T. ir M. A. ir anūkės I. A. vardu, o namo priklausiniai ir nuosavybės teisė į juos yra įregistruoti tėvo M. A. ir O. A. vardu. Pradėti spręsti iškilusiais problemas, atlikti sklypo matavimus visų savininkų bendru sutarimu nėra įmanoma dėl įtemptų santykių bei konfliktų šeimoje. CK 1.93 str. 4 d. pagrindu prašė pripažinti 0,12 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu.

Ieškovas M. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, jam atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.). 2012-01-18 teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad tėvas buvo vienintelis nuomotojas, nuomos sutartis buvo neterminuota, po to jis žemę išpirko, bet jam nieko nebuvo paaiškinta, todėl nebuvo įteisinta. 2006 metais M. A. (sūnus) taip pat kreipėsi į žemėtvarką, tėvas norėjo sutvarkyti visus dokumentus. Vienintelis nuomotojas buvo tėvas, todėl jam buvo sudarytos sąlygos išpirkti žemę.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei reikalavimus, prašė tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Valstybinės kitos paskirties žemės sklypų pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin.,1994, Nr.34-620; 2004, Nr. 28-868), kurio 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba, sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 10 str. 5 d. 1 p. numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 8 punktas numato, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar loto statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kadangi ieškovas į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi tik 2010-04-16, turi būti taikomos šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių nuostatos. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-06-19 raštu Nr. SR-3 991-(1.12) informavo M. A. atstovus dėl dokumentų, reikalingų pateikti namų valdos žemės sklypo išpirkimui, tačiau jie nebuvo pateikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau -Nutarimas) 2.1 punkte buvo nustatyta, kad parduodant (nuomojant) valstybiną žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus atskirus žemės sklypus, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apskričių administracijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-03-29 nutarimu Nr. 451 „Dėl vietos savivaldos institucijoms įstatymais nedeleguotų funkcijų perdavimo apskričių valdytojams" buvo perduotos tik valstybinės žemės patikėtinių funkcijos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltės dėl to, kad nebuvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nėra. Į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos arba teritorinį žemėtvarkos skyrių ieškovas kreipėsi tik 2010-04-16. Tai patvirtina, kad ieškovas pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai realizuodamas savo teisę ne aukciono tvarka pirkti jam skirtą sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracija nėra miestų (rajonų) valdybų teisių perėmėja. Miestų (rajonų) valdybų teisių perėmėjai yra savivaldybės. Nutarimo 4.1.1. punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami ne konkurso tvarka, taikant nominalią žemės sklypo kainą nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-18 nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika ir indeksuotą priklausomai nuo skelbiamo bendrojo kainų indekso Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius. Taisyklių 4 punkte buvo nustatyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos, dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą, notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Taisyklių 6 punkte buvo nustatyta, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Sklypo įkainojimo aktas surašomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika kaina indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės sklypo pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Taisyklių 8 punkte buvo nustatyta, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Taisyklių 10 punkte buvo nustatyta, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti Lietuvos TSR Vilniaus rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967-04-28 sprendimu Nr. 142/11, 1967 -07-21 sutartimi Nr. 1-1118 M. V. A. suteikta teisė neterminuotai naudotis 1200 kvadratinių metrų žemės sklypu, esančiu Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau pareiškėjas nepateikė sutarties, kurios pagrindu galimai privatizavo valstybinės žemės sklypą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo už perkamą žemę pagal mokėjimo pranešimus, savaime nesukuria teisinio pagrindo tenkinti ieškinį (b.l. 62-65).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka bei mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 25-706,2004, Nr. 167-6128). Pagal šio nutarimo 2.4. p., „tais atvejais, kai gyvenamasis namas įsigyjamas (įsigytas) iš asmens, kuris yra sumokėjęs už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali būti įskaityta gyvenamąjį namą įsigijusiam asmeniui, jeigu buvęs gyvenamojo namo savininkas duoda notaro patvirtintą sutikimą įskaityti jam sumokėtą sumą. Jeigu už namų valdos žemės sklypą buvo sumokėta visa mokėjimo metu nustatyta žemės sklypo kainos suma, kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės vertės (įskaitant vertės priedą dėl inžinerinių statinių, jeigu už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.) papildomai nemokamas“. Civilinio kodekso 1.93 str. 4 d. nurodomos išimtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu. Tam būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu. Palaiko 2010-06-19 likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. 812-3991-(1.12) „Dėl namų valdos žemės sklypų“ išdėstytą poziciją. Mano, kad pareiškėjo prašymas turi būti išspręstas įstatymų nustatytais pagrindais ir prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra (b.l. 48-49).

Trečiasis asmuo O. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 247 str.). Trečiasis asmuo I. A. su ieškiniu nesutinka.

Trečiasis asmuo T. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1967 m. balandžio 28 d. Lietuvos TSR Vilniaus rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 142/11 ieškovui (tėvui) M. A. leista statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (b.l. 8), o 1967 m. liepos 21 d. sutartimi Vilniaus rajono Vilniaus agronomijos ir zootechnikos technikumas suteikė ieškovui (tėvui) M. A. teisę neterminuotai naudotis 1200 kv.m. ploto žemės sklypu, esančiu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), gyvenamajam mūriniam namui statyti (b.l. 6-7), 1970 m. rugpjūčio 31 d. Aktu valstybinė komisija nutarė gyvenamąjį namą priimti eksploatacijon (b.l. 38-40).

Vilniaus rajono liaudies teismo 1982-09-16 sprendimu (tėvo) M. A. santuoka su O. (dokumente – A.) A. nutraukta (b.l. 9-10), o 1982-12-29 teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis, kuria buvę sutuoktiniai M. A. ir O. A. pasidalijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (b.l. 11-12). Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad 2010-03-31 duomenimis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai – butai, esantys pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro ir registro dokumentų byloje plane pažymėtame 1A1p, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.: butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso M. A., o butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso I. A. (57/100) ir T. A. (43/100) (b.l. 13, 14-15), apie nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Nekilnojamojo turto registre nėra (b.l. 31). Ieškovas (tėvas) M. A. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 67), įpėdinis ir turto paveldėtojas pagal 2011-07-08 Paveldėjimo teisės liudijimą yra jo sūnus M. A. (b.l. 72-75).

Ieškovas M. A. ieškinį grindžia Mokėjimo pranešimu, pagal kurį 1992-08-12 sumokėta 1302,0 investicinių čekių suma už perkamą žemės sklypą (b.l. 4). Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. numato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono esant dviem sąlygoms: a) jeigu įstatymo nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo vietovėse, b) jeigu už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos (pinigais ar valstybės vienkartinėmis įmokomis). Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 10 p. nustatė, kad šiose taisyklėse nustatytų sąlygų nesilaikymas daro žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime nurodytų teisės aktų vertinimu. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. M. A. prie ieškinio pridėjo planą, sudarytą Vilniaus rajono Vilniaus agrotechnikos direktoriaus įsakymo Nr. 36 pagrindu, t.y. planą, parengtą dar gyvenamojo namo statybai. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo statybos metais žemės sklypo privatizavimas nebuvo galimas, todėl nėra pagrindo svarstyti, kuriam asmeniui žemės sklypas skirtas. Jokio kito plano, sudaryto ir patvirtinto Lietuvos Respublikos Žemės ūkio įgaliotos ministerijos tarnybos bei nustatyto teritorijų planavimo dokumentuose, byloje nepateikta, ir byloje nėra teigiama, kad toks planas buvo rengiamas ir/ar parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nustatyta tvarka. Be to, kaip minėta, nuo pat santuokos nutraukimo 1982 m. gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių dalis nuosavybės teise priklausė ne ieškovui (tėvui) M. A., o jo buvusiai sutuoktinei O. A.. Iš Likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-06-19 rašto matyti, kad Vilniaus rajono Vyriausybės įgaliotinio 1992-09-10 potvarkiu Nr. 1270p M. A. (tėvui) buvo leista sumokėti už 0,12 ha ploto naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., bet pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo; į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių M. A. (tėvas) kreipėsi tik 2010-04-12 (b.l. 30). Kaip minėta, 2012-01-18 teismo posėdyje ieškovas teigė, kad dar 2006 metais „tėvas norėjo sutvarkyti dokumentus“, todėl galima spręsti, kad tiek M. A. (tėvas), tiek jo teisių perėmėjas M. A. (sūnus) žinojo, kad žemės sklypo nuosavybės dokumentai nėra sutvarkyti, nuosavybės įteisinimas nėra užbaigtas. Paminėtos aplinkybės, kaip ir ieškinio argumentai, kad dėl teisinio neišprusimo ieškovas nežinojęs besikeičiančių įstatymų ir taisyklių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad M. A. (tėvas) visiškai įvykdė sandorio sąlygas ar kad sandoris nebuvo užbaigtas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltės.

Be to, byloje nustatyta svarbi faktinė aplinkybė, kad ginčo žemės sklype yra nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas bei pagalbiniai ūkio statiniai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. Todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (LR žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7-8 p.), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Taigi, ieškovas turi teisę kreiptis dėl naudojamo žemės sklypo įsigijimo, tačiau, pagal galiojančius įstatymus, – tik kartu su kitais bendraturčiais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrindo tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais nėra, ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185-186, 200, 259, 268-270 str.str.,

n u s p r e n d ė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Dalia Zeniauskaitė