Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-95-795/2016

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04755-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.

Registro objektas ROIK: 15054049026

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. sausio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. O., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neištekėjusi, nebaustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

V. O. 2015-12-14, 11.30 val., Taikos pr. 28, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėdama važiuoti iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo iš dešinės pusės ir kliudė greta stovėjusį automobilį. Be to, V. O. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiu būdu V. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126, 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. O. prisipažino padariusi pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, ir nurodė, jog vairuodama automobilį pajuto kaip kliudė kitą automobilį, tuo metu buvo blaiva, vairuoja 6 metus, prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi skauda kojos.

Byloje yra V. O. paaiškinimas, kuriame nurodo, kad 2015-12-14, apie 11.30 val., vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie „Vėtrungės pasažo“, pajuto, kaip jos vairuojamo automobilio dešinė pusė kliudė, greta stovėjusį automobilį. Sustojusi išlipo ir pamatė, kad nuo jos automobilio dešinės pusės galinių durelių nukrito „moldingas“. Apžiūrėjusi kliudytą automobilį, jokių apgadinimų nematė, todėl atsisėdusi į savo automobilį išvažiavo. Apie eismo įvykį policijai nepranešė (b. l. 16).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto R. P. 2015-12-18 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-12-14, apie 11.30 val., adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Peugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Kaltininkas iš įvykio vietos nuvažiavo. Nenustatytas liudininkas, paliko raštelį, kad automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja V. O., gimusi (duomenys neskelbtini). Atvykus buvo apžiūrėtas V. O. vairuojamas automobilis ir nustatyta, kad apgadintas dešinės pusės galinės durelės, sparnas ir galinis bamperis. Apgadintų automobilių apgadinimų aukščiai atitinka (b. l. 8).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. S. 2015-12-14 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-12-14, apie 11.30 val., iš Klaipėdos AVPK OVS gautas pranešimas, kad adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, įvyko eismo įvykis. Nustatyta, kad automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nesilaikė reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį „Peugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas T. L.. Automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. T. L. teigė, kad prie jo priėjo įvykio liudininkas, kuris matė kaltininko valstybinius numerius ir markę „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Eismo įvykio vietos schemomis nustatyta, kad 2015-12-14, 11.30 val., apgadintas transporto priemonės „Peugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas T. L., galinis bamperis (b. l. 11, 12,13).

Raštelyje užfiksuota, kad automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kito automobilio galinį bamperį (b. l. 14).

Informacijos apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis duomenimis nustatyta, kad automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savininkė I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotoja V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

T. L. 2015-12-14 paaiškinime nurodyta, kad 2015-12-14, 11.15 val., adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, grįžęs prie automobilio, prie jo priėjo vyras, kuris teigė, kad matė, kaip moters vairuojamas automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo automobilio galinį bamperį, ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo (b. l. 17).

Fotolentelėse užfiksuoti automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 18-22).

Fotolentelėse užfiksuoti automobilio „Peugeot“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 23-25).

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. O. skirtinos administracinės nuobaudos.

Teisminio nagrinėjimo metu V. O. prašė netaikyti teisių atėmimo, kadangi skauda kojos.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Teismas, skirdamas V. O. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – V. O. padarė tu tyčinius administracinius teisės pažeidimus, jos asmenybę – nebausta administracine tvarka. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį ir jai skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje. Be to, pažymėtina, V. O. įrodymų dėl nurodytų aplinkybių, dėl ko turėtų būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, teismui nepateikė. Teismas pažymi, jog teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, kad administracinių nuobaudų tikslai V. O. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai minimalias, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, administracines nuobaudas subendrinant apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1, 2 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u t a r ė :

V. O. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

V. O. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. O. galutinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 15054049026 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Kristina Baškienė