Baudžiamoji byla Nr. 1S-660-530/2018

                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-03-1-01403-2013-9

                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.

(S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. (toliau – V. D.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 95-125 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. D. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
1. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu V. D. paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas.
2. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. balandžio 26 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 11 d.
3. 2018 m. birželio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-125 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. D., motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuo 69 balų ji sumažėjo iki 59 balų, nuteistasis rodo teigiamą pokytį, pataisos namuose motyvuotai tęsia darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, elgiasi motyvuotai bei stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2018 m. birželio 18 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-125 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog būdamas laisvėje V. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Nuteistojo teigimu, jis nebijo darbo, jį turės ir lygtinio paleidimo atveju, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis nuolat bendrauja su savo šeima ir artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. V. D. pažymi, kad iš esmės jis atitinka visas lygtinio paleidimo instituto taikymui būtinas sąlygas bei nepatenka į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnyje įtvirtintą asmenų sąrašą, kuriems lygtinis paleidimas negali būti taikomas.
6. Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Vadovaujantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
2. Atlikus nuteistojo V. D. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 59 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. aktuali redakcija), 15.2 punktas).
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus V. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla – V. D. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2018 m. vasario 9 d. dirba nuteistųjų valgyklos darbininku, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, drausmine tvarka pataisos namuose baustas nebuvo, jo požiūris į kriminalines subkultūras yra neigiamas. Šis neabejingumas pataisos namuose egzistuojančioms taisyklėms ir prasmingas nuteistojo užimtumas neabejotinai rodo jo teigiamą motyvaciją elgtis tinkamai, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai suvokia V. D., vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. D. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ką skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Spręsdamas V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nuteistasis vis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kuo abejoti, įvertinusi nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.
9. Pritariant apylinkės teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad šioje V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami keli jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, jo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos, neabejotinai galintys paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nekvestionuotinas. Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
10. Tiek skundo nagrinėjimui pateiktais, tiek ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis, šis teistumas V. D. nėra pirmasis – Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už vieno sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V. D. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu šiuo atveju. Šią išvadą neabejotinai sustiprina ir tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikyta tiek švelnesnio pobūdžio bausmė (areštas), tiek ir jo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamojo proceso institutas (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu jis pažeidinėjo teismo nustatytus įpareigojimus, kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį.
1. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia V. D. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesni V. D. nusikalstami veiksmai, 2018 m. birželio 1 d. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, o pats V. D. net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, nors ir suvokia savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau yra linkęs jį sumenkinti, teigdamas, kad neturėjo kito pasirinkimo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.
11. Abejonių tinkamu V. D. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistojo vardu pataisos namuose gautų vykdomųjų raštų sumą bei aplinkybę, kad nuteistasis turi pakankamai lėšų kasdienėms išlaidoms, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms, yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, didžiąją savo laiko, praleisto laisvėje, dalį jis dirbo, darbą turi ir pataisos namuose, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja asmenį. Tačiau, įvertinus V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos finansinį pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad, paties nuteistojo teigimu, vienoje darbovietėje jis neišdirbdavo ilgiau nei 2 (dvejų) metų, iki šiol nėra įgijęs jokios specialybės, jos, net ir turėdamas tokią galimybę, nesiekė įgyti ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokių pastangų siekdamas susirasti darbą lygtinio paleidimo atveju nuteistasis taip pat nededa – Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išėjęs į laisvę dėl įdarbinimo jis kreipsis į darbo biržą, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti tiek nuteistojo darbine motyvacija, tiek ir realiomis jo finansinio stabilumo užsitikrinimo galimybėmis. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir V. D. skundo teiginiai, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės darbą, kadangi jokių šią aplinkybę pagrindžiančių objektyvių duomenų nuteistasis teismui nepateikė.
12. Atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į jo gyvenimo stilių, draugus bei nuostatas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiant iš jo įvykdymo aplinkybių, buvo planuotas, orientuotas į sėkmę, nepakankamai įvertinant galimas savo elgesio pasekmes. Tuo tarpu net ir šioje V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kas iš esmės ne tik didina V. D. pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimus nuteistasis vykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Juo labiau, jog remiantis 2018 m. birželio 1 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, praeityje V. D. buvo įtakojamas asocialios grupės. Tuo tarpu skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais, turi tiek pažįstamų, tiek ir draugų, su kuriais palaiko ryšį, kas įvertinus tai, kad gyventi nuteistasis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje tebeišlieka aktualus.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir V. D. drausminių nuobaudų nebuvimas. Ši aplinkybė, įvertinus ją aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nėra pakankama. Kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. D. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, o šios aplinkybės įvertinimas yra būtinas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo plotmėje. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad V. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar atitinka 59 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. ji sumažėjo vos 10 balų (buvo 69 balai), o statinių balų suma analizuojamu atveju tesiekia 20 balų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                 Danutė Giačaitė

                    Svetlana Jurgaitienė

                    Arūnas Paštuolis