Baudžiamoji byla Nr. 2K-190/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.2;
2.4.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant R. Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,
gynėjams L. Karvelienei, D. Zagreckui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D., S. D., N. Š. ir Ž. Š. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendžiu nuteisti:
A. D. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;
S. D. – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams penkiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams;
N. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, Ž. Š. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo, padarant nusikalstamas veikas.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria S. D. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, N. Š. išteisinta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir Ž. Š. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis:
S. D. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
N. Š. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Ž. Š. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė Ž. Š. paskirta devyni mėnesiai laisvės atėmimo.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu taip pat pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalis:
kuria S. D. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, nuteisiant jį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė S. D. paskirta vieneri metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo;
kuria A. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas kitaip platinti (perduodant):
2007 metų vasario mėnesio pradžioje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu su broliu S. D., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, susitarė, jog jis iš S. D. nurodyto asmens įgis sportinį krepšį, kuriame bus paslėpta narkotinė medžiaga. A. D. iki 2007 m. vasario 16 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą perduoti ir taip platinti, įgijo sportinį krepšį, kuriame buvo paslėpta 9,23 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias neteisėtai parsigabeno į butą, esantį Klaipėdoje,(duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė. 2007 m. vasario 17 d. šį sportinį krepšį su jame paslėpta narkotine medžiaga bei kitais daiktais, siekdamas perduoti S. D., neteisėtai atgabeno į Alytaus pataisos namus, esančius Alytuje, Ulonų g. 8a, kur tą pačią dieną, apie 14.10 val., Alytaus pataisos namų darbuotojas patikros metu sportinio krepšio dugne įrengtoje slėptuvėje rado ir paėmė 9,23 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
S. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti:
iki 2007 m. vasario 16 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, turėdamas tikslą įgyti narkotinių medžiagų, susitarė su broliu A. D., kad šis jam atveš ir perduos minėtas medžiagas. A. D. neteisėtai atgabenus į Alytaus pataisos namus sportinį krepšį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis ir apie 14.10 val. Alytaus pataisos namų darbuotojui patikros metu sportinio krepšio dugne įrengtoje slėptuvėje radus 9,23 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, S. D. pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
N. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, bei pasikėsino jas platinti.
Ž. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasikėsino įsigyti nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti:
iki 2007 m. vasario 12 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, turėdamas tikslą įgyti narkotinių medžiagų, telefonu susitarė su žmona N. Š., kad ši siuntinyje jam atveš šių medžiagų. N. Š., vykdydama susitarimą, iki 2007 m. vasario 16 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdama tikslą perduoti ir taip platinti, įgijo 0,525 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias neteisėtai parsigabeno į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė, po to šią narkotinę medžiagą sumaišė su arbatžolėmis pakelyje su užrašu „Antistresinė“. 2007 m. vasario 17 d. šį arbatos pakelį su jame įmaišyta narkotine medžiaga bei kitais daiktais, siekdama perduoti Ž. Š., neteisėtai atgabeno į Alytaus pataisos namus, esančius Alytuje, Ulonų g. 8 a. Tą pačią dieną, apie 13.10 val., Alytaus pataisos namų darbuotoja patikros metu rado ir paėmė minėtą arbatžolių pakelį, kuriame buvo rasta 0,525 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas išteisino N. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o Ž. Š. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kaltinimus. Teismas konstatavo, kad iš telefoninių pokalbių suvestinių galima daryti tik prielaidą, jog buvo tariamasi apie tai, kad N. Š. paruoš narkotines medžiagas ir jas paslėps taip, kad, jai atvykus aplankyti vyro Ž. Š. į laisvės atėmimo vietą, siuntinių tikrinimo metu pareigūnai jų nerastų. Telefoniniai pokalbiai negali būti pripažinti įrodymu ir dėl to, kad vienas šių pokalbių užfiksuotas 2007 m. vasario 19 d. 16.03–16.20 val., kai vyko Ž. Š. apklausa – 2007 m. vasario 19 d. 16.00–16.30 val. Iš telefoninių pokalbių pasiklausymo suvestinių negalima vienareikšmiškai spręsti apie tai, kad Ž. Š. prašė žmonos atvežti jam narkotinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad iš 2007 m. vasario 17 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo visiškai neaišku, kaip arbatos pakelis „Biller“ su jame esančia antistresine arbata, kurioje buvo rasta ir kanapių, atsirado pas vyresniąją prižiūrėtoją N. B., kuri šį pakelį pateikė inspektoriui A. B. Be to, teismas nepripažino specialisto išvados, konstatavusios, kad paimtoje arbatoje yra kanapių, įrodymu, nes nenustatė, kad buvo tiriama būtent ta arbata, kuri buvo paimta iš kaltinamosios N. Š. Be to, N. Š. kaip liudytoją 2007 m. vasario 19 d. 13.45–14.30 val. apklausė Alytaus pataisos namų pareigūnė D. J. Tuo pačiu metu ją kaip įtariamąją apklausė ir Alytaus pataisos namų pareigūnas A. B. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie duomenys dėl jų neatitikties sąsajumo ir leistinumo reikalavimams nepripažintini įrodymais.
Kauno apygardos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjęs bylą dėl N. Š. ir Ž. Š. išteisinimo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, neteisingai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas, bylos įrodymus išnagrinėjo neišsamiai ir vienpusiškai bei nepagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti duomenys neatitinka leistinumo ir liečiamumo (sąsąjumo) reikalavimų, turi turinio ir formos trūkumų, N. Š. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, Ž. Š. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžius ir jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, panaikinti valstybei priteistas proceso išlaidas – 156,63 Lt.
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliktas pažeidžiant BK 11 straipsnio 1 dalies ir BPK 20 straipsnio reikalavimus, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismai jo kaltę grindė trimis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų darymo protokoluose bei pokalbių suvestinėse užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, įvykusiais 2007 m. vasario 16 d. 21.47 val., vasario 17 d. 8.25 val. ir vasario 19 d. 16.03 val. Kasatorius teigia, kad remiantis šiais pokalbiais negalima padaryti kategoriškos išvados, jog jis disponavo narkotinėmis medžiagomis. Jis abiejų instancijų teismo posėdžiuose paaiškino šių telefoninių pokalbių esmę, jo parodymus patvirtino ir brolis S. D., o kitų jo kaltės įrodymų byloje nėra.
Nuteistasis A. D. dar nurodo, kad 2007 m. vasario 17 d. daiktų pateikimo protokole nenustatyta, kada, kaip ir kieno mėlynos spalvos sportinis krepšys, kuriame buvo rasti 9,23 g narkotinės medžiagos, atsidūrė pas Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnįjį prižiūrėtoją R. Z. Kasatoriaus nuomone, šis protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas bei priedas prie jų yra niekiniai, nes jie buvo surašyti, pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus – jis nedalyvavo, juos surašant, ant šių protokolų nėra jo parašo. Apklaustas 2007 m. vasario 19 d., nuo 14.35 iki 15.15 val., jis parodė, kad apie narkotinę medžiagą nieko nežino. Apklausti teisme pareigūnai R. Z., N. B., A. B., D. J. nepaaiškino, kodėl jis, A. D., šių protokolų nepasirašė.
Nuteistasis taip pat teigia, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai, kurie turi atitikti liečiamumo ir leistinumo kriterijus, atlikta jų analizė, nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje. Visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasatorius nurodo, kad esant minėtoms aplinkybėms, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, asmuo laikoms nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl jis turėtų būti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžius ir jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį išteisinti, panaikinti valstybei priteistas proceso išlaidas – 156,63 Lt. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pažeidžiant BK 11 straipsnio 1 dalies ir BPK 20 straipsnio reikalavimus, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jis apkaltintas remiantis telefoninių pokalbių išklotinėmis, bandant juose įžvelgti užuominų apie tai, kad jis tarėsi su broliu A. D., jog šis atveš narkotinių medžiagų – kanapių. Tačiau pokalbis vyko apie visai kitus dalykus, kurių esmę jis išdėstė teismo metu. Kasatoriaus nuomone, jų pokalbiai bandomi aiškinti, remiantis spėjimais ir prielaidomis, o tai prieštarauja BPK 20 straipsnio, 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatoms.
Nuteistasis taip pat pažymi, kad A. D. paaiškino, jog sportinį krepšį, kuriame buvo paslėpta narkotinė medžiaga, kartu su maisto produktais jam perdavė iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu Tomas. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nesiėmė priemonių nustatyti šio asmens, taip buvo pažeista BPK 305 straipsnio 1 dalis. Be to, neatlikta kanapių cheminė ekspertizė.
Nuteistasis taip pat teigia, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai, atlikta jų analizė, jame neturi būti prieštaravimų, teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasatorius nurodo, kad, esant minėtoms aplinkybėms, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, jis turėtų būti išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.
Nuteistieji Ž. Š. ir N. Š. savo kasaciniuose skunduose išdėstė iš esmės analogiškus argumentus. Abu kasatoriai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendį.
Kasatoriai nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas rėmėsi netinkamais įrodymais, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejotinais įrodymais. Kasatoriai teigia, kad apygardos teismas rėmėsi jų telefoninių pokalbių įrašais, kurie yra nekonkretūs ir abstraktūs. Byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad šiuose pokalbiuose įrašyti jų, Ž. Š. ir N. Š., balsai, bei nepaneigtos jų gynybinės versijos, kad pokalbiuose galėjo būti kalbama apie spiritą. Kasatoriai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad iš šiuose pokalbiuose esančių užuominų galima suprasti, jog kalbama apie nusikaltimą. Kasatorių nuomone, tokių teismo prielaidų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes telefoniniai pokalbiai turi būti pagrįsti ir kitais įrodymais.
Nuteistieji Ž. Š. ir N. Š. taip pat pažymi, kad byloje nustatyti baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai, nes vienu metu su tais pačiais asmenimis buvo atliekami keli ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismas neišsiaiškino tikrųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo aplinkybių, todėl liko neaišku, kurie šiais veiksmais gauti įrodymai yra teisėti. Be to, nustatyta, kad užfiksuotų Ž. Š. telefoninių pokalbių laikas sutapo su laiku, nurodytu jo apklausos protokole. Tai rodo, kad telefoniniai pokalbiai gali būti suklastoti, todėl buvo būtina atlikti fonoskopinę ekspertizę nustatant, ar jie nesumontuoti. Teismas šio prieštaravimo nepašalino, o tik apsiribojo liudytojo A. B. apklausa, kurioje šis nurodė, kad galėjo suklysti, užfiksuodamas Ž. Š. apklausos laiką. Kasatoriai mano, kad tokio paaiškinimo nepakanka, nes vadovaujantis juo galima pateisinti bet kokius BPK reikalavimų pažeidimus. Teismas privalėjo ištirti minėtas aplinkybes ir abejotinais tyrimo veiksmais gautus įrodymus pripažinti niekiniais, tačiau to nepadarė.
Kasatoriai taip pat teigia, kad byloje nustatyta, jog nėra tinkamai įformintas arbatos, kurioje buvo rasta kanapių, poėmis iš N. Š. – neaišku, kaip arbata atsirado pas pareigūnę N. B., kuri ją perdavė tyrėjui. Kasatorių nuomone, dėl padarytų esminių BPK pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jų teisės bei šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Kasatorė N. Š. dar nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas neįvertino jos šeiminės padėties ir iš esmės apie tai nepasisakė.
Nuteistųjų A. D., S. D., N. Š. ir Ž. Š. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistųjų A. D. ir S. D. kasacinių skundų argumentų apie BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus
Kasatoriai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliktas pažeidžiant BK 11 straipsnio 1 dalies ir BPK 20 straipsnio reikalavimus, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
BK 11 straipsnyje pateikiama nusikaltimo sąvoka ir reglamentuojamas nusikaltimų klasifikavimas į grupes atsižvelgiant į įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Taigi šios normos yra taikomos nagrinėjant konkrečią baudžiamąją bylą ir su ikiteisminiu tyrimu, kuris vykdomas pagal baudžiamojo proceso įstatymą, yra nesusijusios. Todėl kasatorių rėmimasis BK 11 straipsniu yra netinkamas. Kasatoriai taip pat nedetalizuoja, kaip konkrečiai buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą.
Iš kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų spręstina, kad kasatoriai ginčija kaltinančių įrodymų (telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei prie jo pridėtų išslaptintų pokalbių suvestinių, daiktų pateikimo protokolo, įvykio vietos apžiūros protokolo) leistinumą ir liečiamumą, teigdami, kad jie neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų.
Įrodymų leistinumo reikalavimas įtvirtintas BPK 20 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymų liečiamumo sąvoka įtvirtinta to paties straipsnio 3 dalyje, pagal kurią įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nuteistieji neginčija telefoninių pokalbių, kaip kaltinančių įrodymų, leistinumo, t. y. kad jie buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka. Jie neginčija ir to, kad S. D., atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, nors tai draudžia Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, ir kad tokiu būdu bendravo su broliu A. D. Nuteistieji ginčija šių įrodymų liečiamumą ir nesutinka su tuo, kaip teismai išaiškino ir įvertino jų telefoninių pokalbių turinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip A. D. ir S. D. kaltės įrodymais rėmėsi 2007 m. vasario 16 d. 21.47 val., vasario 17 d. 8.25 val. jų tarpusavio telefoniniais pokalbiais, kuriuose buvo kalbama apie būtinybę išvėdinti, iškvėpinti megztinį, teismui sprendžiant, kad vyko kalba būtent apie specifinį kvapą turinčias narkotines medžiagas – kanapes. Teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistųjų teisiamajame posėdyje pateiktu šių pokalbių turinio aiškinimu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. D. teigė, jog jis minėtų pokalbių metu kalbėjosi su broliu apie tai, kaip panaikinti žuvies kvapą iš automobilio, kurį buvo pasiskolinęs iš draugo (T. 3, b. l. 91). O S. D. aiškino, kad buvo kalbama apie drabužių iškvėpinimą, nes laisvės atėmimo vietoje negalima turėti kvepalų. Kadangi nuteistųjų pateikti telefoninių pokalbių turinio aiškinimai buvo skirtingi, nelogiški, pokalbiuose neminima jokio automobilio, kurį reikėtų išvėdinti, šie du pokalbiai vyko dieną prieš ir tą pačią dieną, A. D. atvykus į pasimatymą su S. D., tai teismų padarytos išvados dėl šių pokalbių įvertinimo kaip kaltinančių pripažintinos teisingomis. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir išklausęs telefoninius pokalbius, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl šių įrodymų vertinimo. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šie įrodymai neturi sąsajų su tiriamo įvykio aplinkybėmis ir netinkamai įvertinti.
Nuteistasis A. D. nurodo, kad 2007 m. vasario 17 d. daiktų pateikimo protokole nenustatyta, kada, kaip ir kieno mėlynos spalvos sportinis krepšys, kuriame buvo rasta 9,23 g narkotinės medžiagos, atsidūrė pas Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnįjį prižiūrėtoją R. Z. Iš tiesų 2007 m. vasario 17 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole tik nurodyta, kad Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas R. Z. pateikė sportinį krepšį. Iš prie šio protokolo esančių fotolentelių matyti, kad šio krepšio dugne įrengtoje slėptuvėje rasta augalinės kilmės medžiagos. Nors šiame įrodyme ir nebuvo konstatuota, kad sportinį krepšį turėjo A. D., tačiau ši aplinkybė yra nustatyta kitais leistinais įrodymais – paties nuteistojo, liudytojų R. Z., D. S. parodymais.
Nepagrįstas kasatoriaus S. D. tvirtinimas, kad buvo pažeista BPK 305 straipsnio 1 dalis, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas nesiėmė priemonių nustatyti asmens, vardu Tomas, iš kurio, pasak kasatoriaus, A. D. gavo sportinį krepšį, kuriame buvo paslėptos kanapės. Pirma, kasatorius remiasi netinkama norma, nes BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai keliami aprašomajai apkaltinamojo nuosprendžio daliai. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti asmenį, vardu Tomas, su kuriuo, pasak S. D., jis susipažino 2001 m. atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose, tačiau toks asmuo nebuvo nustatytas (T. 2, b. l. 54–55). Operatyvinės paieškos priemonėmis šis asmuo taip pat nenustatytas (T. 2, b. l. 156). Tačiau ta aplinkybė, kad toks asmuo nebuvo nustatytas, nuteistiesiems slepiant duomenis apie jį, nuteistųjų veiksmų vertinimui neturi reikšmės.
Kasatorius S. D. teigia, kad byloje neatlikta kanapių cheminė ekspertizė. Ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė, vadovaudamasi BPK 205 straipsniu, paskyrė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams atlikti sportinio krepšio, kurį turėjo A. D., atvykęs į ilgalaikį pasimatymą su nuteistuoju S. D., dugne įrengtoje slėptuvėje rastos žalios spalvos augalinės medžiagos cheminį tyrimą. 2007 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11-671 (07), 11-676 (07) nustatyta, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapių žiedynų su apyžiedžiais, sėklų užuomazgomis dalys, kurios svoris 9,23 g (T. 2, b. l. 50–51). Specialisto išvada kaip įrodymų šaltinis, yra lygiavertė ekspertizės aktui. Procesiškai specialisto paskyrimas yra paprastesnis nei ekspertizės skyrimas, todėl paspartėja bylos tyrimas. Taip pasielgdama ikiteisminio tyrimo institucija nepažeidė baudžiamojo proceso reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-606/2005).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė, kad A. D. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, bei pasikėsino jas platinti, ir dėl nuteistojo S. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, išteisindamas jį pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, o nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuteistųjų N. Š. ir Ž. Š. kasacinių skundų argumentų apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas rėmėsi netinkamais įrodymais, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neteisingai įvertino įrodymus, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, yra nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys); turi būti vertinamas įrodymų visetas, o ne atskiri duomenys; nuosprendyje turi būti konstatuota, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie yra patikimi. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 27 punkte išaiškinta, kad kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas BPK 329 straipsnyje numatytais pagrindais ir priimamas naujas nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas naujo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymui taiko pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 331 straipsnio 1 dalis); naujojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta ar kitaip įvertina įrodymus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai pripažindamas juos įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio normų keliamus reikalavimus, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime išdėstytomis rekomendacijomis. Apygardos teismas savo sprendime išdėstė teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo pagrindas išteisintuosius pripažinti kaltais, pasisakydamas dėl jų liečiamumo, leistinumo ir patikimumo, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto apylinkės teismo nuosprendžio įrodymus.
Kasatoriai N. Š. ir Ž. Š. be pagrindo teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi telefoninių pokalbių įrašais, nes jie nekonkretūs bei abstraktūs, nepašalintos abejonės, jog jie buvo sumontuoti, ir kad nėra neabejotinai nustatyta, jog šiuose pokalbiuose įrašyti jų balsai.
Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime pakankamai išsamiai pasisakė, kodėl kitaip negu pirmosios instancijos teismas įvertino šiuos įrodymus. Iš 2007 m. birželio 1 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, prie jo pridedamų pokalbių suvestinių matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu, siekiant gauti duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymius, remiantis 2007 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi Nr. SI-13-S, buvo kontroliuojamas nuteistojo Ž. Š. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. 8 634 18717. 2007 m. vasario 9, 16, 19, 20, 21 dienomis buvo užfiksuoti pokalbiai šiuo telefonu su abonentu, kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. 8-635-95005, kuris priklausė nuteistojo Ž. Š. žmonai N. Š. (T. 1, b. l. 54). Nors nuteistasis Ž. Š. teisiamajame posėdyje davė nekonkrečius parodymus, teigdamas, kad „gal ir esu kalbėjęs su žmona“, „neturėjau telefono, nei SIM kortelės kalėjime“, „po įvykio buvo kalba su Š.“, „pokalbiai gali būti ir ne mano“, tačiau tiek įrašytų pokalbių turinys, tiek N. Š. duoti parodymai patvirtina, kad pokalbiai vyko būtent tarp N. Š. ir Ž. Š. Iš teisiamajame posėdyje duotų N. Š. parodymų matyti, kad ji pripažino, jog tiek iki 2007 m. vasario 17 d., tiek po jos sulaikymo ji kalbėjo mobiliuoju telefonu su Ž. Š., aiškindama, kad šiuose pokalbiuose netiesiogiai buvo kalbama apie spiritą, kurį ji ruošėsi vežtis, vykdama į pataisos namus pasimatyti su vyru. 2007 m. vasario 16, 20, 21 d. (T. 1, b. l. 32, 33–36, 45–52) pokalbiuose minimi A., J., N. vardai. Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad A. Š. ir J. Š. tėvai yra Ž. Š. ir N. Š. (T. 1, b. l. 104–105). N. – pati nuteistoji. Taigi nelieka abejonių, kad buvo įrašyti pokalbiai, vykę tarp Ž. Š. ir N. Š. Duomenų, kad šie pokalbiai galėjo būti suklastoti, byloje taip pat nėra. Šiuo aspektu pažymėtina ta aplinkybė, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl fonoskopinės ekspertizės, tačiau Ž. Š. nesutiko su tokios ekspertizės paskyrimu, N. Š. paliko tai nuspręsti teismui. Apylinkės teismas nusprendė tokios ekspertizės neskirti (T. 3 b. l. 108). Todėl kasatorių argumentas, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė fonoskopinės ekspertizės, nors patys suinteresuoti proceso dalyviai, kaip minėta, to neprašė, yra nelogiškas.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad N. Š. ir Ž. Š. užuominomis kalbėjosi apie disponavimą neleistinais daiktais, būtent kanapėmis, sprendžiant iš to, kad Ž. Š. klausė, „ar jau paskleidei, ar nebesmirda“ (T. 1, b. l. 35). Iš specialisto išvados matyti, kad kanapės turi specifinį kvapą. Po N. Š. sulaikymo 2007 m. vasario 20 d. ji kalbėjosi su Ž. Š. apie tai, kad patikrinimo metu iš jos paimta arbata, kurioje ir buvo rasta kanapių (T. 1, b. l. 18). Ž. Š. priekaištavo jai, kad „<...> tu atmestinai tai šimtu procentu atmestinai biški padarei“. Į tai N. Š. atsakė: „vat kaip tik dabar stengiausi, vat pasižiūrėk kas gavosi, bet kodėl jos iškart ėjo prie to“; Ž. Š. atsakė: „nežinau, arba klausosi telefono, arba pridavė kas nors“. N. Š. vėl stebėjosi: „nes jos iš karto ir ten ta vat su ta arbata <...>“. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistųjų teiginius, kad jie tarpusavyje kalbėjosi apie spirito gabenimą, nes tai prieštarauja bylos įrodymams. Pažymėtina, kad N. Š., ikiteisminio tyrimo metu susipažinusi su telefoninių pokalbių išklotinėmis, atsisakė duoti parodymus apie šių pokalbių turinį (T. 1, b. l. 123–124) ir tik teisme iškėlė versiją, kad buvo kalbama apie spiritą. Ta aplinkybė, kad telefoninio pokalbio tarp Ž. Š. ir N. Š., įvykusio 2007 m. vasario 19 d. 16 val., laikas sutampa su Ž. Š. apklausos laiku, neduoda pagrindo atmesti šį įrodymą, nes telefoninio pokalbio laikas nustatytas neginčytinai. Galima būtų nesivadovauti nebent šia Ž. Š., kaip liudytojo, apklausa, abejojant jos protokole nurodyto atlikimo laiko tikslumu, kuria apeliacinės instancijos teismas ir nesirėmė.
Taigi telefoninių pokalbių garso įrašai, kaip įrodymų šaltinis, buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, jie patvirtino bylai reikšmingas aplinkybes, buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje bei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, įvertinti pagal kitų bylos duomenų – liudytojų N. B., R. Z., D. S., A. B., R. A., iš dalies pačių nuteistųjų parodymų, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų, perspėjimo protokolų – kontekstą, t. y. atitiko įrodymams keliamus liečiamumo, leistinumo, patikimumo reikalavimus, todėl pagrįstai apeliacinės instancijos teismas rėmėsi jais, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes.
Kasatoriai taip pat teigia, kad vienu metu su tais pačiais asmenimis buvo atliekami keli ikiteisminio tyrimo veiksmai, taip pažeidžiant BPK reikalavimus. Iš tikrųjų, bylos duomenimis, N. Š., kaip liudytoją, 2007 m. vasario 19 d. 13.45–14.30 val. apklausė Alytaus pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos inspektorė D. J. Tuo pačiu laiku ją, kaip įtariamąją, apklausė ir pareigūnas A. B. Pažymėtina, kad apklausiama kaip liudytoja N. Š. išdėstė jai žinomas aplinkybes apie kitą nuteistąjį byloje A. D. Kasatoriai kitais aspektais šių apklausų neginčija. Nors ir pripažintina, kad minėtų apklausų protokolai buvo surašyti pažeidžiant BPK 179 straipsnio 2 dalies nuostatą, reikalaujančią protokole nurodyti tikslų tyrimo veiksmo laiką, tačiau šis pažeidimas neturi įtakos vertinant nuosprendžio teisingumą, nes apygardos teismas šiais protokolais, kaip kaltinančiais įrodymais, nesirėmė.
Kasatoriai taip pat teigia, kad byloje nėra tinkamai įformintas arbatos, kurioje buvo rasta kanapių, poėmis iš N. Š. Iš tikrųjų nei įvykio vietos apžiūros protokole, nei daiktų, dokumentų pateikimo protokole nebuvo užfiksuotas arbatos pakelio „Biller“ suradimo tarp N. Š. turėtų daiktų ir jo paėmimo faktas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kitais įstatymo leidžiamais ir tinkamais įrodymais – liudytojų A. B., R. Z., D. S., A. B. parodymais – pagrįstai nustatė, kad atvykusios aplankyti sutuoktinio N. Š. siuntinyje buvo rastas arbatos pakelis, kaip įtarta ir vėliau specialisto išvadoje nustatyta, su narkotine medžiaga – kanapėmis. Pažymėtina, kad N. Š. dalyvavo jos daiktų patikros metu, viską stebėjo ir niekada netvirtino, kad ji arbatos pakelio su jame rastu turiniu neturėjo, neginčijo, kad specialisto tyrimo objektas buvo ne šiame pakelyje rasta augalinės kilmės medžiaga.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą – atlikęs tyrimą ir apklausęs liudytoją A. B., išklausęs telefoninių pokalbių garso įrašus, pagrįstai pripažino, kad N. Š. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, bei pasikėsino jas platinti, o Ž. Š. – pasikėsino įsigyti nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti. Kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai šių išvadų nepaneigia.
Kasatorė N. Š. taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino jos šeiminės padėties ir iš esmės apie tai nepasisakė. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl bausmės skyrimo, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis, kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad N. Š. augina mažamečius vaikus. Nuteistajai buvo paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad skiriant bausmę N. Š. buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistųjų A. D., S. D., N. Š. ir Ž. Š. kasacinius skundus.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Jonas Prapiestis
Viktoras Aidukas