Administracinio nusižengimo byla Nr. II-288-311/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00439-2021
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.9.3; 16.9.6; 21.1.7; 21.8.1; 21.10.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 27 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K.,
specialistei J. T. (dalyvauja vaizdo ir garso ryšio nuotolinio valdymo pagalba) ,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos (toliau – ir Institucija) 2021 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-1313-2021 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
D. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2021 m. sausio 21 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad jis Kaune, Ateities pl. 40, 2020 m. gruodžio 26 d. 11.25 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilių girtumas, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. su jo atžvilgiu priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba šį nutarimą pakeisti ir nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėn. atėmimo panaikinti, t. y. administracinio poveikio priemonės neskirti.
Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnams jį sustabdžius ir davus pūsti į alkotesterį bei pastarajam parodžius 0,45 promiles, pareiškėjas buvo labai nustebęs tokiu rezultatu, todėl pareigūnų paprašė leisti pūsti antrą kartą, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Pažymi, kad nustatytas girtumas buvo viršytas santykinai nedaug, jis nesijautė nei truputėlio apsvaigęs, prieš vairavimą alkoholio buvo nevartojęs daugiau nei 15 valandų. Kadangi buvo šventinis laikotarpis, policijos pareigūnams sąžiningai prisipažino, kad dieną prieš buvo vartojęs alkoholį, tačiau tiek tuo metu, tiek ir dabar mano, kad tai negalėjo sąlygoti nustatytą 0,45 promilių rezultatą. Todėl toks jo pripažinimas neturėtų būti prilyginamas prisipažinimui vairavus išgėrus. Nuvykus į LSMUL Kauno klinikas, jam po 1 val. 20 min. buvo paimtas kraujas, o specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Remiantis teismų praktika, įprastai suaugusio žmogaus kraujyje alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniški 0,15–0,2 proc. promilės per valandą. Jo kraujyje po 1 val. 20 min. alkoholio buvo nerasta, kas leidžia daryti prielaidą, kad tikrinimo metu alkoholio koncentracijos kraujyje negalėjo viršyti 0,4 promilės ribos, o administracinis nusižengime nebuvo padarytas. Pažymėjo ir tai, kad prieš važiavimą automobiliu dėl Covid-19 pandemijos buvo dezinfektantu išpurškęs automobilį (jo saloną). Galimai įkvėpti dezinfektanto garai sąlygojo padidėjusį alkoholio koncentracijos parodymą alkotesteriu.
Taip pat nurodoma, kad jis turi ilgametę vairavimo patirtį (34 metai). Niekada nebuvo baustas už vairavimą išgėrus. Per visą šį laiką yra padaręs tik vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą – viršijo leistiną greitį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad susiklosčiusi situacija yra atsitiktinė, o ne sisteminis jo elgesys, todėl teismui, manant, kad administracinis nusižengimas vairavus priemonę neblaiviam vis tik buvo padarytas, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimą) neskirti arba sutrumpinti jos terminą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad savo veiksmais žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą atsiliepime į skundą su juo nesutiko. Nurodė, kad vairuotojo neblaivumui nustatyti panaudotas alkotesterio Alcotest 68010 tikrinimo rezultatas – 0,45 promilės, kadangi policijos pareigūnams sustabdžius apeliantą, pastarasis teigė, kad alkoholį vartojo prieš tai dieną, todėl delsti patikrinti vairuotoją girtumui nustatyti nebuvo pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad minėto alkotesterio instrukcijoje nurodyta, kad būtent tikrinamam asmeniui nurodytas reikalavimas išgėrus alkoholio palaukti bent 15 minučių iki tikrinimo. Ta aplinkybė, kad po 1 val. 20 minučių atlikus tyrimus D. K. kraujyje nerasta alkoholio, nepaneigia fakto, kad vairavimo metu, tai yra 11.25 val., jo kraujyje buvo didesnė negu leidžiama alkoholio kiekio koncentracija. Prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė tenkinti.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, atsiliepime į skundą Institucija yra pateikusi prašymą skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja K. B. parodė, kad pareiškėjas matytas vieną kartą darbo metu. Prieš naujus metus tarnyboje ji dirbo tris dienas – tikrino, ar nepažeidžiamos karantino sąlygos ir vairuotojų blaivumą. Sustabdžius pareiškėją, detektorius parodė alkoholio vartojimo faktą automobilio salome, todėl alkotesteriu buvo patikrintas pareiškėjo blaivumas – alkotesteris parodė 0,45 promiles. Vairuotojas pasakė, kad alkoholį vartojo išvakarėse, sakė, kad važiuoja į kapines, kad ten jo laukia kažkas su gėlėmis. Pareiškėjo nusižengimą įformino kiti jos kolegos. Kad pareiškėjas būtų prašęs pakartotinio pūtimo į alkotesterį, neprisimena. Bet prisimena, jog vairuotojas sakė, kad kreipsis į gydymo įstaigą.
Specialistė J. T. paaiškino, kad šioje byloje ji surašė specialisto išvadą. Šį atvejį prisimena iš medicininių dokumentų. Ji pačio asmens nematė, su juo nebendravo. Pagal metodiką rašoma nerasta alkoholio iki rastų 0,15 promilių. Laikoma, kad tokie rodmenys nepatikimi ir jais remtis negalima. Šiuo atveju pareiškėjo kraujyje buvo rastos 0,14 promilės, tačiau pagal minėtą metodiką laikoma, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo D. K. neigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Skundas iš esmės grindžiamas skirtingais alkotesterio ir medicininės apžiūros metu gautais blaivumo nustatymo rezultatais.
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį baudžiamas vairuotojas, vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).
Pažymėtina, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Minėto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus, – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas ir, kad šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-68-648/2017).
Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs pareiškėją, liudytoja apklausęs pareiškėjo blaivumą tikrinusią policijos pareigūnę K. B., išklausęs specialistės J. T. paaiškinimus, o taip pat įvertinęs skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog D. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra įrodyta, o protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje jo atžvilgiu buvo surašytas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0396, 2020 m. gruodžio 26 d. 11.25 val. transporto priemonę vairavusiam D. K. buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas (administracinio nusižengimo b. l. 10). Iš patikros sertifikato matyti, kad alkoholio matuoklis Alcotest 6810, Nr. ARFM-0396, tinkamas naudoti iki 2021 m. balandžio 15 d., jo matavimams 0,01-1,00 prom. ribose taikoma 0,017 prom. paklaida (administracinio nusižengimo b. l. 9). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos Laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6892/2020 (01) matyti, kad 2020 m. gruodžio 26 d. 12.45 val. pareiškėjui buvo paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus pateikta išvada, kad D. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 5). Teismo posėdyje dalyvausi šią išvadą surašiusi specialistė J. T. paaiškino, kad pagal metodiką tokia išvada yra pateikiama, kai tyrimo metu kraujyje randama iki 0,15 promilių, laikoma, kad iki šios ribos rodmenys nepatikimi ir jais remtis negalima. Taip pat specialistė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo kraujyje buvo rasta 0,104 promilių alkoholio, todėl, atsižvelgus į minėtą metodiką, ir buvo pateikta išvada, kad D. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Kaip matyti, pagal alkoholio matuoklio parodymus, D. K. 2020 m. gruodžio 26 d. 11.25 val. buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas, o po 1 valandos 20 minučių medicinos įstaigoje pagal paimtą kraujo mėginį buvo pateikta medicininė išvada, kad D. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Nors D. K. savo kaltės padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį iš esmė kaip ir nepripažįsta, tačiau neneigia, kad iki važiavimo daugiau kaip prieš 15 valandų buvo vartojęs alkoholį. Iš liudytojos K. B. parodymų, taip pat tarnybinių pranešimų dėl pažeidimo (administracinio nusižengimo b. l. 4, 5) matyti, kad D. K. sustabdžiusiems pareigūnams jis sakė, kad alkoholį vartojo išvakarėse. 2020 m. gruodžio 26 d. D. K. dėl įvykio raštu paaiškino, jog vakar (t. y 2020 m. gruodžio 25 d.) jis vartojo brendį (administracinio nusižengimo b. l. 6). Patikrinimui sustabdžiusios K. B. teisme duotais parodymais, patikrinus pareiškėjo vairuojamo automobilio saloną detektoriumi, pastarasis parodė alkoholio vartojimo faktą, todėl vairuotojui (pareiškėjui) po to alkotesteriu buvo patikrintas girtumas.
Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5-2 karto greičiau. Piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3 – 0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina.
Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas alkotesteriu D. K. patikrino 11.25 val., o tyrimas medicinos įstaigoje atliktas po 1 valandos 20 minučių, tai yra 12.45 val., ir D. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Teismų praktikoje nurodoma, kad medicininio tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N575-2452/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2013).
Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju medicininės apžiūros rezultatai iš esmės nepaneigia kitų, kartu su alkotesterio parodymais vertintinų Institucijos surinktų ir teismo ištirtų įrodymų, tai yra policijos pareigūnų tarnybiniuose užfiksuotų aplinkybių, liudytoja apklaustos policijos pareigūnės parodymų, kad sustabdžius D. K. vairuojamą automobilį, detektorius užfiksavo iš mašinos salono sklindantį alkoholio kvapą, o pareigūnams bendraujant su vairuotoju, pastarasis prisipažino išvakarėse vartojęs alkoholį. To jis iš esmės neneigia ir savo skunde.
Kaip minėta, patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio matuoklis Alcotest 6810, Nr. ARFM-0396, tinkamas naudoti iki 2021 m. balandžio 15 d. D. K. 2020 m. gruodžio 26 d. 11.25 val. buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas, kuris net ir pritaikius paklaidą, viršija leistiną normą, t. y. būtų 0,433 prom., kai pažeidimas yra fiksuojamas nuo 0,41 prom.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, patikrinimo alkotesteriu metu gautas neblaivumo rezultatas, jo duomenis vertinant kartu su kitais bylos įrodymais, laikytinas geriausiai atspindėjusiu D. K. būseną vairavimo metu, todėl jam nustatytas 0,45 promilių (± 0,017 prom.) girtumas abejonių nekelia.
Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad D. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (tai yra daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Todėl įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Pareiškėjas skunde taip pat teikia alternatyvų prašymą nutarimą pakeisti ir nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 12 mėn. paskyrimo panaikinti, t. y. administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai yra skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.
Teismas pažymi, kad D. K. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamos vienodos nuobaudos.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs skunde nurodytus motyvus, pareiškėjo teismui pateiktus rašytinius įrodymus, administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, teismo posėdyje išklausęs administracinė atsakomybėn patraukto D. K. paaiškinimus, daro išvadą, kad nusižengimo padarymo aplinkybės bei D. K. charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pagrindą šį jo prašymą tenkinti iš dalies ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Vertinant visumą reikšmingų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui aplinkybių svarbu tai, kad pareiškėjas jį sustabdžius iš esmė pažeidimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, nuoširdžiai nurodė jo padarymo aplinkybes. Tai laikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Svarbu ir tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo naudai vertintina ir tai, kad jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,45 promilės, kuris nežymiai viršija įstatymais leistiną normą (0,4 promilės), todėl yra pagrindas spręsti, kad jis galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog, prieš sėsdamasis už automobilio vairo jau buvo blaivus. Bendraujant ir apklausiant jis neneigė, kad alkoholį vartojo išvakarėse, ryte jautėsi blaivus, net nepagalvojo, kad jam gali būti nustatytas neleistinas girtumo laipsnis.
Vertinant asmenybę, matyti, jog pareiškėjas praeityje du kartus administracine tvarka baustas už leistino greičio viršijimą, paskirtas baudas yra sumokėjęs (administracinio nusižengimo b. l. 12–13), kas pagrįstai leidžia spręsti, jog jis nėra piktybinis pažeidėjas, o nusižengimas, už kurį nubaustas šioje byloje, yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo asmens nihilistinio požiūrio į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles bei poveikio priemones už jų pažeidimą. Visa tai taip pat vertintina pareiškėjo naudai.
Esant visumai paminėtų duomenų, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nėra jokio pagrindo nepritarti išvadai, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sutrumpinus D. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 2 mėnesiams, t.y. specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 10 (dešimčiai) mėnesių. Atsižvelgiant į D. K. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas keistinas, o D. K. skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti iš dalies Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2021 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-1313-2021, kuriuo D. K. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiais, t.y. atimant specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 10 (dešimčiai) mėnesių, o likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo teismo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Rimantas Grigas