Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-27][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-10329-991-2020].docx
Bylos nr.: e2YT-10329-991/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"NIKĖJA" 140875644 pareiškėjas
"Lietuvos geležinkeliai" 110053842 suinteresuotas asmuo
"Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 188704927 suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 188710823 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Nuosavybės teisė
Nuosavybės teisės įgyvendinimas
Nuosavybės teisės įgyvendinimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Daiktinė teisė
Daiktinė teisė
Ieškinio priėmimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Galutinis sprendimas
Galutinis sprendimas
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Ieškinys
Bylos dėl daiktinių teisių, nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka

?

Civilinė byla Nr. e2YT-10329-991/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-6737-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2 

(S)

dokpaieska 

 

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. spalio 27 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nikėja“ pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras, nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į statinius - privažiuojamąjį geležinkelio kelią Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir privažiuojamąjį geležinkelio kelią Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).  Nurodė, kad pareiškėja yra inventorizuotų, tačiau nekilnojamojo turto registre neįregistruoto privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė (teisėta valdytoja). Pareiškėja siekia įregistruoti viešame nekilnojamojo turto kadastre ir registre aukščiau išvardintus daiktus ir daiktines teises į juos, tačiau dėl neišlikusių dokumentų negali jų įregistruoti. 1994 metais buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su VĮ „Geležies laužas“, remiantis Klaipėdos miesto valdybos 1994 m. balandžio 6 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota 4,9751 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo plane aiškiai pažymėta geležinkelio atkarpa. 1996 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerija priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leido teisiškai registruoti UAB „Geležies laužas“ vardu pastatus ir statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pagal kadastrinės bylos duomenis visi pastatai yra 1968 metų statybos ir skirti antrinių žaliavų surinkimui ir transportavimui, privažiuojamieji geležinkelio keliai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra kartu su kitais statiniais viename žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir visada sudarė vieną gamybinį (metalo laužo supirkimo, rūšiavimo ir transportavimo) kompleksą. Klaipėdos VĮ „Geležies laužas“ buvo įsteigta steigėjo Lietuvos Respublikos prekybos ir materialinių išteklių ministerijos sprendimu 1992 m. vasario 18 d., vietoje Respublikinio gamybinio susivienijimo „Litvtorčermet“ cecho Klaipėdoje, veikusio nuo 1968 m. adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). UAB „Geležies laužas“ buvo įsteigta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka reorganizavus Klaipėdos valstybinę antrinių metalų perdirbimo įmonę „Geležies laužas“ į uždarąją akcinę bendrovę 1996 m. sausio 23 d., kartu perduodant valstybinės įmonės turtą uždarajai akcinei bendrovei. Nuo 2009 metų geležinkelio privažiuojamuosius kelius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su visu kitu turtu iš UAB „Geležies laužas“ nupirko pareiškėja ir juos naudoja savo veikloje. Pareiškėja dėjo visas pastangas, kad būtų surasti privažiuojamųjų kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) statybos dokumentai, tačiau visi statiniai adresu (duomenys neskelbtini)  (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) buvo statyti sovietiniais laikais ir jokie jų sukūrimo dokumentai neišliko. Nėra ne tik privažiuojamųjų geležinkelio kelių, bet ir visų kitų registruotų statinių statybos dokumentų. Neįregistravus nekilnojamojo turto kadastre ir registre privažiuojamųjų kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės pareiškėjai, ji negali teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje, dėl ko pareiškėja negalės teikti geležinkelio transporto paslaugų. Geležinkelio privažiuojamieji keliai visada buvo intensyviai naudojami nuo jų įsigijimo iš UAB „Geležies laužas“ dienos. Pareiškėjos balanse yra apskaitomas ilgalaikis turtas - geležinkelio atkarpa 0,7 km, kurios inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos nusidėvėjimo pradžia 2009 m. lapkričio 1 d., pareiškėja kiekvienais metais moka žemės nuomos mokestį (patikslintame žemės sklypo ribų plane pažymėti geležinkelio privažiuojamieji keliai). Kiekvienais metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlieka privažiuojamųjų geležinkelio kelių apžiūrą ir įvertina jų būklę bei duoda nurodymus, kokius remonto ir/ar priežiūros darbus yra būtina atlikti. Pareiškėja nurodymus visada atlieka ir pateikia pranešimą AB „Lietuvos geležinkeliai“. 2015 metais pasirašant su AB „Lietuvos geležinkeliai“ „Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartį“ pareiškėja buvo įspėta, kad daugiau gali būti nebepasirašoma minėta sutartis, kadangi negali pateikti dokumentų apie privažiuojamųjų kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės priklausymą pareiškėjai. Pareiškėja privažiuojamuosius geležinkelio kelius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąžiningai ir nepertraukiamai valdo nuo 2009 m. liepos 8 d., niekas kitas be pareiškėjos šių geležinkelio privažiuojamųjų kelių neeksploatavo, jų neprižiūrėjo ir jais nesirūpino, jokių pretenzijų laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2020 m. rugsėjo mėn. dėl privažiuojamųjų geležinkelio kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo, naudojimo ir disponavimo jais iš trečiųjų asmenų nebuvo. Pareiškėja daugiau kaip dešimt metų atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir neginčijamai valdo minėtus daiktus, todėl nėra jokių apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto kadastre ir registre daiktus ir daiktines teises į juos, kad privažiuojamieji geležinkelio keliai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centras bei nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į minėtus statinius.  

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi suinteresuotumo dėl pareiškėjo nurodomų statinių, prašė spręsti pareiškimo pagrįstumo klausimą teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl geležinkelio kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įteisinimo pareiškėjos vardu nekilnojamojo turto registre.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant įregistruoti viešajame nekilnojamo turto kadastre ir registre daiktus ir daiktines teises į juos - privažiuojamąjį geležinkelio kelią Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir privažiuojamąjį geležinkelio kelią Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos prekybos ir materialinių išteklių ministerijos sprendimu 1992 m. vasario 18 d., vietoje Respublikinio gamybinio susivienijimo „Litvtorčermet“ cecho Klaipėdoje, veikusio nuo 1968 metų, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) įsteigta Klaipėdos VĮ „Geležies laužas“. Pagal Klaipėdos miesto valdybos 1994 m. balandžio 6 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp Klaipėdos miesto valdybos ir VĮ „Geležies laužas“ sudaryta žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu išnuomotas 4,9751 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane aiškiai pažymėta geležinkelio atkarpa. Klaipėdos VĮ „Geležies laužas“ 1996 m. sausio 23 d. reorganizuota į UAB „Geležies laužas“ bei Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos 1996 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), perdavimo-priėmimo aktu perduoti į UAB „Geležies laužas“ balansą ir leista teisiškai registruoti Klaipėdos teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), inventorizacinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtus šriftais: (duomenys neskelbtini) su priestatais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Kadastrinės bylos duomenimis minėti pastatai yra 1968 metų statybos ir skirti antrinių žaliavų surinkimui ir transportavimui, visada buvo viename žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sudarė vieną gamybinį kompleksą, jų duomenys pirmą kartą kadastro ir registro byloje užfiksuoti 1994 m. lapkričio 10 d. Kartu su nurodytais statiniais minėtame žemės sklype yra privažiuojamieji geležinkelio keliai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

2009 m. gegužės 26 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Geležies laužas“ sudaryta preliminarioji sutartis, patvirtinta Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S. notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl UAB „Geležies laužas“ priklausančio turto (nekilnojamojo ir kilnojamojo) pirkimo. Sutarties 1.2.2. punkte „Statiniai“, tarp neregistruotų statinių nurodytas inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) - Geležinkelio atkarpa 0,7 km, kurios likutinė vertė 15124,96 Lt. Pateikta ilgalaikio neregistruoto turto nuosavybės teisę patvirtinanti UAB „Geležies laužas“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. liepos 8 d. išrašytos pardavimo PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) registruoto nekilnojamojo turto ir (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrovės balanse. 2009 m. liepos 8 d. tarp pareiškėjos UAB „Nikėja“ ir UAB „Geležies laužas“ sudarytos pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutartys (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindu pareiškėja įsigytą nekilnojamąjį turtą įtraukė į įmonės balansą. Iš pareiškėjos 2020 m. sausio 14 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrovės balanse apskaityto turto“ matyti, kad pareiškėjos balanse kaip apskaitomas ilgalaikis turtas nurodyta geležinkelio atkarpa 0,7 km, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimo pradžia 2009 m. lapkričio 1 d. 2009 m. liepos 8 d. sutartimi UAB „Geležies laužas“ pareiškėjai perleido valstybinės žemės sklypo 4,9770 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teises (gautas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 25 d. sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012 m. vasario 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo gretimybių, Klaipėdos mieste detalusis planas. 2012 m. liepos 10 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su pareiškėja pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1994 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, kuriuo buvo patikslintas žemės sklypo ribų planas, kuriame aiškiai pažymėti geležinkelio privažiuojamieji keliai. Iš pateiktos deklaracijos matyti, kad pareiškėja yra valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoja (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja neabejotinai yra privažiuojamųjų kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) teisėta valdytoja. Pareiškėja nurodė, kad siekia įregistruoti viešame nekilnojamojo turto kadastre ir registre išvardintus daiktus ir daiktines teises į juos, tačiau dėl neišlikusių dokumentų negali įregistruoti. Pareiškėja nurodė, kad dėjo visas pastangas, kad būtų surasti privažiuojamųjų kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) statybos dokumentai, tačiau visi statiniai adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) buvo statyti sovietiniais laikais ir jokie jų sukūrimo dokumentai neišliko. Nėra ne tik privažiuojamųjų geležinkelio kelių, bet ir visų kitų registruotų statinių statybos dokumentų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjos iniciatyva 2011 m. liepos 11 d. parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), dviem inžineriniams statiniams, t. y. privažiuojamas geležinkelio kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir privažiuojamas geležinkelio kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjūčio 14 d. su AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo “Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ pasirašytas geležinkelio kelių priklausomybės ribų nustatymo aktas, kurio pagrindu patikslinta privažiuojamųjų geležinkelių kelių kadastrinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiuojamieji geležinkelio keliai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matyti pareiškėjos pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 metais informavo pareiškėją, jog neprieštarauja, kad būtų pasirašyta „Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis“, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 11 straipsnio 1 dalies nuostata, geležinkelio infrastruktūros valdytojai, nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdantys ir naudojantys geležinkelio infrastruktūrą - privažiuojamuosius kelius savo ūkinei veiklai vykdyti, privalo įsigyti įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje. Neįregistravus nekilnojamojo turto kadastre ir registre privažiuojamųjų kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės, pareiškėja negali teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje, dėl ko pareiškėja negalės teikti geležinkelio transporto paslaugų, todėl pareiškėja turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad minėti privažiuojamieji keliai nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. 2020 m. sausio 17 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti pareiškėjos UAB „Nikėja“ nuosavybės teises į geležinkelio privažiuojamuosius kelius Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 28 d. priimtas VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti, kadangi nepateiktas dokumentas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui. 2020 m. sausio 30 d. priimtas VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus sprendimas prašymą atmesti, kadangi nekilnojamojo turto registre nėra registruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Teismas neturi pagrindo abejoti, pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei tai, jog buvo ieškota ir viešai prieinamose archyvų duomenų bazėse, bandyta surasti projektuotojus, kurie 1968 metais projektavo netoliese esančias teritorijas, bet nebuvo rasta jokių išlikusių duomenų, nes ieškomi dokumentai nėra nuolatinio saugojimo dokumentai, visų statinių ir privažiuojamųjų geležinkelio kelių statybos (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), buvo vykdomos TSRS centrinės valdžios užsakymu, o tuo laiku Tarybų Lietuva buvo Tarybų sąjungos sudėtyje, todėl Lietuvai atgavus nepriklausomybę daugelis archyvų buvo išvežti į Rusiją ir nėra galimybės juos surasti, juo labiau, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. birželio 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta informacija, patvirtina, kad dokumentų apie statinių, priklausiusių Respublikiniam gamybiniam susivienijimui „Litvtorčermet“ statybą (duomenys neskelbtini), ir jų pridavimą naudojimui, pridavimo naudojimo aktų, projektų bei leidimų statybai archyve saugomame Lietuvos TSR valstybinio statybos komiteto fonde nerasta. 

Kadangi pareiškėja negali VĮ Registrų centui pateikti reikalingų nuosavybės teisę į ginčo statinius (pravažiuojamąjį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) ir privažiuojamąjį kelią Nr. (duomenys neskelbtini)) paliudijančių dokumentų ir negalima kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti tokių dokumentų, o nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai atsirastų asmeninės ir turtinės teisės, darytina išvada, jog yra visos sąlygos juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymui, pareiškėjai siekiant įregistruoti viešajame nekilnojamo turto kadastre ir registre daiktus, šiuo atveju privažiuojamuosius kelius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į juos.

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, nuosavybės teise įgijo į statinius geležinkelio privažiuojamuosius kelius Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.68 straipsnyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Kaip jau minėta, pareiškėja neabejotinai yra privažiuojamųjų kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) teisėta jų valdytoja ir nuo pat įsigijimo momento, t. y. nuo 2009 m. liepos 8 d., minėti privažiuojamieji keliai yra naudojami pareiškėjos veikloje.

Iš byloje esančių AB „Lietuvos geležinkeliai“ aktų matyti, kad kiekvienais metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlieka privažiuojamųjų geležinkelio kelių apžiūrą ir įvertina jų būklę bei teikia nurodymus, kokius remonto, priežiūros darbus yra būtina atlikti. Pareiškėja nurodymus apie atliktus darbus pateikia AB „Lietuvos geležinkeliai“. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. pasirašyta Rimkų geležinkelio stoties ir pareiškėjos UAB „Nikėja“ privažiuojamojo kelio eismo organizavimo instrukcija, 2011 m. rugsėjo 26 d. Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  (sutartis pasirašyta su pareiškėjos nuomininku UAB „APK“ (2010 m. rugpjūčio 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini))), 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jų susitarimais, pakeitimais ir papildymais).

Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė įrodymus, jog 2012 m. rugpjūčio 6 d. tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ ir pareiškėjos pasirašytas geležinkelio kelių priklausomybės ribų nustatymo aktas, kuriame pavaizduotos geležinkelio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. 2020 m. liepos 29 d. UAB „Geopartneris“, atstovaujantis pareiškėją, kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinę bendrovę AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ su prašymu patvirtinti, ar jie nepretenduoja į geležinkelio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises. AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė bendrovė AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pavadinimas pakeistas nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. į AB „LTG Infra“, 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu informavo pareiškėjos atstovą, kad neprieštarauja dėl kelio įteisinimo nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų; 4) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai. Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A.B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt. bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Pažymėtina, kad pareiškėja privažiuojamuosius geležinkelio kelius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąžiningai ir nepertraukiamai valdo nuo 2009 m. liepos 8 d. Byloje duomenų, kad kiti asmenys eksploatavo ar prižiūrėjo minėtus geležinkelio privažiuojamuosius kelius, nėra. Pretenzijų laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2020 m. rugsėjo mėn. dėl privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimo ir disponavimo jais iš trečiųjų asmenų byloje taip pat nėra. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad geležinkelio infrastruktūros valdytojai, nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdantys ir naudojantys geležinkelio infrastruktūrą - privažiuojamuosius kelius savo ūkinei veiklai vykdyti, privalo įsigyti įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje. Tokiu būdu, pareiškėja neįregistravusi nekilnojamojo turto kadastre ir registre privažiuojamųjų kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės, negali teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje, dėl ko pareiškėja ateityje negalės teikti geležinkelio transporto paslaugų ir jos veikla gali būti sustabdyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėja minėtus statinius daugiau kaip dešimt metų, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir neginčijamai valdo, todėl yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje nepateikė, pareiškimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – tikslu įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto kadastre ir registre daiktus ir daiktines teises į juos, kad privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centras bei nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į statinius - privažiuojamąjį geležinkelio kelią Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir privažiuojamąjį geležinkelio kelią Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškėjos UAB „Nikėja“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centras.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Nikėja“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančius statinius – privažiuojamąjį geležinkelio kelią Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir privažiuojamąjį geležinkelio kelią Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti viešame nekilnojamojo turto kadastre ir registre daiktus ir daiktines teises į juos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                        Neringa Ruibytė-Karimžanova


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-535-969/2015
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
  • CPK 445 str. Sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti
  • e3K-3-202-915/2016
  • CK
  • CK4 4.47 str. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai
  • CK4 4.68 str. Įgyjamosios senaties samprata
  • 3K-7-67/2011