Teisėja Zita Gavėnienė              Nr. 1S-886-72/2012

Procesinio sprendimo kategorija 2.12.1.

(S)

   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS               NUTARTIS

                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                      2012 m. spalio 16 d.

Panevėžys  

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Leonavičiui, kaltinamojo V. M. gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei, nukentėjusiojo R. J. atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiojo R. J. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-09-27 nutarties, kuria atmestas nukentėjusiojo R. J. prašymas nušalinti kaltinamąjį V. M. nuo pareigų,

n u s t a t ė :

V. M. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininku, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai įgijo ir paskleidė neviešus elektroninius duomenis, o būtent: pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko pareigybės aprašymą (galiojanti redakcija patvirtinta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-12-11 įsakymu Nr. 50-V-664) turėdamas teisę dirbti su Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (toliau VRIS Centrinio duomenų banko) įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registru, susipažinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999-05-25 įsakymu Nr. 343 (galiojo iki 2008-07-01) patvirtintos VRIS Centrinio duomenų banko naudotojų įregistravimo ir išregistravimo tvarkos 1 priedu, kurių privalo laikytis VRIS Centrinio duomenų banko naudotojas, bei iš esmės analogiškais reikalavimais įtvirtintais šiuo metu galiojančiose VRIS Centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-05-26 įsakymu Nr. IV-165, 2 priedo 1.1 p. ( VRIS Centrinio duomenų banko naudotojas pasižada tvarkyti VRIS Centrinio duomenų banko duomenis tik tada ir tik tiek, kiek būtina tarnybinėms funkcijos atlikti) ir 1.2 p. (VRIS Centrinio duomenų banko naudotojas pasižada neatskleisti VRIS Centrinio duomenų banko duomenų ir nesuteikti kitokios galimybės bet kokia forma su jais susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims), tai yra žinodamas, kad įgyja leidimą naudoti VRIS Centrinio duomenų banko duomenis tik vykdant tarnybines užduotis ir jų negali kopijuoti, kaupti, bei perduoti pašaliniams asmenims, nesilaikydamas VRIS Centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių 2 priedo 1.1 ir 1.2 p. reikalavimų ir pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. („valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“) nuostatas, 2011 m. vasario 14 d., 14 val. 49 min., savo darbo vietoje – kabinete Nr. 205, esančiame adresu Beržų g. 46, Panevėžio mieste, be teisėto pagrindo (ne tarnybos tikslais), dėl asmeninių priežasčių nutaręs išsiaiškinti ar nukentėjusysis R. J. įvykdęs nusikaltimus ir kokius, nurodydamas išgalvotą duomenų paieškos pagrindą, kad asmuo siūlosi lydėti negabaritinius krovinius vietoj policijos, neteisėtai prisijungė prie VRIS Centrinio duomenų banko įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registro, kur peržiūrėjo, bei neteisėtai atspausdino pažymą su R. J. duomenimis apie teistumą, o po to, tą pačią dieną, tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, nuvykęs į pil. R. S. darbovietę – AB „Panevėžio specialusis autotransportas“, esančią adresu Pilėnų g. 43, Panevėžio mieste, neteisėtai paskleidė (informuodamas žodžiu ir rodydamas pažymą su R. J. duomenimis) R. S. neviešus elektroninius duomenis apie R. J. praeityje įvykdytas nusikaltimas veikas, už kurių padarymą  šis asmuo buvo teistas. Tokiais neteisėtais veiksmais pašalinių asmenų akyse kūrė savivalės, įstatymų nepaisymo, ir nebaudžiamumo sistemą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino valstybinės įstaigos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato prestižą ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 str. 1 d. ir 228 str. 1 d.

Perdavus baudžiamąją bylą į teismą, 2012 m. rugpjūčio 7 d. teisme buvo gautas nukentėjusiojo R. J. prašymas dėl kaltinamojo V. M. nušalinimo nuo pareigų. 2012-09-26 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas prašymą palaikė. Nurodė, jog po bylos perdavimo į teismą  nukentėjusysis iš kaltinamojo V. M. patiria didelį spaudimą. Kaltinamojo V. M. iniciatyva jam buvo inicijuotos dvi administracinės bylos ir jis buvo nubaustas. Apskundus nutarimus teismui, jie buvo panaikinti  Kaltinamojo V. M. iniciatyva jis buvo išbrauktas iš policijos rėmėjų  sąrašo. Apskundus  įsakymą Generaliniam komisarui, įsakymas pašalinti jį iš policijos rėmėjų buvo panaikintas.  Be to, nukentėjusysis nurodė, jog jis  dažnai lankosi policijos komisariate, nes turi reikalų.  Kaltinamasis V. M. jį pamatęs seka, žiūri kur jis eina, ką neša. Kaltinamasis V. M., naudodamasis užimamomis pareigomis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, daro nukentėjusiajam poveikį, trukdo teismui  greitai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir galimai daro naujus nusikaltimus.

Skundžiama 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismas atmetė nukentėjusiojo R. J. prašymą nušalinti kaltinamąjį V. M. nuo pareigų, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiojo R. J. prašymas nušalinti kaltinamąjį V. M. nuo pareigų yra nepagrįstas. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės apie jam daromą spaudimą, persekiojimą yra tik jo teiginiai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis V. M. galimai darys naujas nusikalstamas veikas. 

Skundu nukentėjusysis R. J. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-09-27 nutartį ir nušalinti Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininką V. M. nuo užimamų pareigų 6 mėnesiams. Nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose sprendimus neteisėtai  jį nubausti priėmė Panevėžio apskrities VPK žemesnio rango pareigūnai, kuriems V. M. yra viršininkas. Šiuos sprendimus priėmė vadovaudamiesi V. M. tarnybiniais pranešimais ir liudijimais, kurie neatitiko tikrovės, todėl natūralu, kad pavaldūs pareigūnai negalėjo priimti kitokių sprendimų, nei jiems nurodė jų viršininkas. Kadangi sprendimai buvo neteisėti, tai akivaizdžiai rodo V. M. bandymą daryti jam, kaip nukentėjusiajam, poveikį. Mano, kad Anykščių rajono apylinkės teismas netinkamai savo nutartyje įvertino ir tą aplinkybę, kad jis iš policijos rėmėjų sąrašo buvo išbrauktas Panevėžio apskrities viršininko R. B., o ne V. M. Nurodo, kad iš policijos rėmėjų sąrašo jis buvo išbrauktas remiantis V. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis pateikė melagingus duomenis apie jo asmenį ir reputaciją. Šis apskrities VPK viršininko R. B. įsakymas kaip neteisėtas buvo panaikintas Generalinio komisaro. Atsižvelgiant į tai, kad jis buvo priimtas V. M. iniciatyva, akivaizdu, jog kaltinamasis jam bandė daryti spaudimą. Nurodo, kad teismas visiškai nieko nepasisakė apie jo prašyme nurodytą aplinkybę, jog V. M. tarnybinio pranešimo pagrindu iš jo vadovaujamos įmonės IĮ „Saugos skydas“ dviejų automobilių buvo atimti inkasavimo pažymėjimai. Mano, jog ši aplinkybė, įvertinus ją kitų V. M. atliktų veiksmų kontekste, akivaizdžiai parodo jo siekį padaryti jam poveikį, trukdyti procesui bei su juo susidoroti, todėl jam visiškai nesuprantama teismo išvada, kad nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis V. M. galimai darys naujus nusikaltimus ar trukdys procesui. Vien tai, kad jis nepasidavė kaltinamojo jam daromam spaudimui, dar nereiškia, jog jo nebuvo. Nurodo, kad iš aprašytų įvykių akivaizdu, jog kaltinamasis V. M., net ir jeigu būtų padaręs kokius nors pažeidimus, negalėjo pats rašyti tarnybinių pranešimų ir inicijuoti tyrimų, nes yra suinteresuotas visų šių procesų baigtimi, privalėjo nusišalinti, neatlikti jokių veiksmų, tačiau jis to nepadarė, bet intensyviai siekė, kad jis būtų nubaustas administracine tvarka, būtų pašalintas iš policijos rėmėjų sąrašų, kenkė jo vadovaujamos įmonės veiklai ir visa tai darė naudodamasis savo tarnybine padėtimi. Iš esamų duomenų akivaizdžiai matyti, kad V. M. siekia padaryti jam poveikį, tokiu būdu siekia trukdyti procesui, todėl turi būti nušalintas nuo pareigų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą, nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas R. Vilimavičius prašė skundą tenkinti, kaltinamojo gynėja advokatė D. Gadliauskienė prašė skundą atmesti.

Procesas dėl nukentėjusiojo R. J. skundo nagrinėjimo nutrauktinas.

Laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 str. Šio straipsnio 1 – oje dalyje numatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, nutartimi turi ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą. Šio straipsnio 3 – oje dalyje numatyta, kad nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Kaip matyti, iš šios teisės normos seka, kad nutartis, kuria atsisakyta nušalinti įtariamąjį nuo pareigų, yra neskundžiama. Minėto straipsnio 4 – oje dalyje numatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK X dalies 439 str. reglamentuoja žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarką. Šio straipsnio 1 – oje dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio kodekso numatytais atvejais – kitų teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Minėto straipsnio 2 – oje dalyje apibrėžtos nutartys, kurios šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos. Šio BPK straipsnio 2 – oje dalyje tarp kitų nurodyta, kad neskundžiamos nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-09-27  nutartis priimta būtent dėl proceso dalyvio, šiuo atveju, nukentėjusiojo R. J., prašymo nagrinėjimo. Taigi apylinkės teismo nutartis dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra galutinė ir neskundžiama, tik teismas nepagrįstai joje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos paskelbimo, taip suklaidindamas proceso dalyvius. Tačiau pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta šios nutarties apskundimo tvarka negali keisti ir nekeičia nustatytos tvarkos. Taigi įvertinus tai, kad BPK 439 str. nuostatos pagrindo apskųsti tokią teismo nutartį nesuteikia, skundo nagrinėjimo procesas nutrauktinas, nebeanalizuojant nukentėjusiojo R. J. skundo motyvų.

              Teismas, vadovaudamasis BPK 439 str. 2 d.,

n u s p r e n d ė:

Procesą dėl nukentėjusiojo R. J. skundo nagrinėjimo nutraukti.

Teisėjas                                                                                                   Tomas Zdanavičius