Civilinė byla Nr. 2-1751-514/2015

Procesinis Nr. 2-33-3-01461-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.4.4.2; 2.6.5.2.1

PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 11 d.

                                                                     Plungė    

Plungės raj. apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,

sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,

dalyvaujant ieškovei J. S.,

atsakovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

n u s t a t ė:

ieškovė prašo nutraukti 1995 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos m. CMS įregistruotą santuoką, nustatyti vaikų K. S., gim. 1998-05-31, ir M. S., gim. 1999-10-01, gyvenamą vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti vaikų lėšų tvarkytoja ieškovę, priteisti iš atsakovo 456 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-08-01 imtinai, priteisti ieškovei automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad bendro ūkio neveda ir atskirai gyvena nuo 2014-09-01, atsakovas išėjo gyventi atskirai. Bendro šeimos ūkio netvarko, negyvena santuokinio gyvenimo, nei vienas neišreiškė noro vėl gyventi šeimoje, bendras tolimesnis gyvenimas nebeįmanomas. Vaikai gyvena su ieškove, tarpusavio susitarimu nusprendė, jog vaikai lieka gyventi su ieškove, todėl vaikų gyvenamoji vieta ir toliau turėtų būti nustatyta su ja. Ieškovei tenka didžioji vaikų išlaikymo dalis, atsakovas nuo 2015-01-01 teikia lėšų vaikų išlaikymui, tačiau jų nepakanka vaikų poreikiams užtikrinti. Ieškovės pajamos nėra didelės, vidutiniškai per mėnesį siekia 236 Eur, iš šių lėšų turi išlaikyti save ir du vaikus. Vaikų poreikiams per mėnesį reikalinga suma, atitinkanti vienos minimalios mėnesinės algos dydį. Iš jų 150 Eur maistui mokykloje, 100 Eur rūbams ir avalynei, 40 Eur higienos reikmėms, 20 Eur vaistams ir papildams, 40 Eur vaikų pramogoms, lavinimui ir pan. Atsakovas dirba Plungės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokykloje, turi papildomų pajamų, atsakovo pajamos yra didesnės, todėl atsakovas privalo didesne dalimi nei ieškovė prisidėti prie vaikų išlaikymo, t.y. po 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovui teikiant nepakankamą išlaikymą, susidarė 456 Eur įsiskolinimas nuo 2015-01-01 iki 2015-08-01 imtinai. Šeima bendro nekilnojamojo turo neįgijo, turi transporto priemonę, kurios pageidauja ieškovė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, paaiškinusi, kad santykiai su atsakovu yra pašliję seniai, todėl atnaujinti santuokinio gyvenimo nebepageidauja. Tiek dukra K., tiek sūnus M. turi įvairių sveikatos problemų,  todėl reikalingos lėšos konsultacijoms, įvairioms procedūroms, vaistams. Dukra lanko šokių būrelį, reikalingi atitinkami rūbai, papildomos lėšos išvykoms. Sūnus M. nuo 2015 m. spalio mėnesio mokosi užsienyje, pragyvenimo išlaidas už šiuos mokslo metus iš dalies apmokėjo Lietuvos regbio federacija, tačiau atostogų metu sūnus grįžta į Lietuvą, susidaro kelionės išlaidos, būtinos lėšos mokyklinei uniformai, laisvalaikiui. Nutraukdami bendrą gyvenimą su atsakovu, buvo susitarę, jog vaikų išlaikymui atsakovas mokės po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau šio susiarimo atsakovas nesilaiko. Ieškovės paskaičiavimu yra įsiskolinęs 456 Eur.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma vaikams yra neproporcingai didelė. Atsakovas iš gaunamų pajamų sutiktų teikti išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį po 100 Eur. Atsakovo nuomone reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl netenkintinas. Neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pateikė įrodymus apie gaunamas pajamas ir duomenis, patvirtinančius išlaikymo vaikams teikimą.

Teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo, kad santuoka būtų nutraukta ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sutiko teikti išlaikymą vaikams po 100 Eur per mėnesį. Nurodė, kad atnaujinti santuokinių ryšių nepageidauja.     

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, šiuo metu šalys jokių santuokinių ryšių nebepalaiko, bet kokie šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, jų atnaujinti nei vienas iš sutuoktinių nepageidauja, dėl ko darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, šeima faktiškai yra iširusi, todėl nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). 

Nutraukus bendrą gyvenimą, ieškovė liko gyventi su nepilnamečiais vaikais K. ir M., juos išlaiko ir prižiūri. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus, todėl nepilnamečių K. S., gim. 1998-05-11, ir M. S., gim. 1999-10-01, gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 str.).

Pažymėtina, kad atsakovo teisė bendrauti su vaikais išlieka. Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikai, nekliudyti antrajam bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime.

Tėvams gyvenant skyrium,  vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistinas išlaikymas.

CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė dirba, nekilnojamojo turto nėra įgijusi, jos pajamas sudaro 236,34 Eur darbo užmokestis.

Atsakovas dirba keliose darbovietėse, gaunamas darbo užmokestis 708,21 Eur per mėnesį, atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 7,95 ha žemės sklypas, es. Plungės r. Iš pateikto atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas be darbo užmokesčio turi ir kitų pajamų. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesiais išmokėjo 344,42 Eur avansą už pasėlius, o 2015 m. kovo mėnesį atsakovui buvo išmokėta vienkartinė 100,28 Eur parama kaip bičių laikytojui. Duomenys apie išmokėtus maistpinigius atsakovui iš Lietuvos regbio federacijos leidžia daryti išvadą, kad atsakovas užsiima dar ir papildoma veikla.

Lyginant ieškovės ir atsakovo  turtinę padėtį, konstatuotina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra nevienodos, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties atsakovas turi prisiimti ir didesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius.

Ieškovė prašo vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį, jos teigimu būtinų vaikų poreikių patenkinimui kiekvienam vaikui kas mėnesį reikalinga suma atitinkanti minimalios mėnesinės algos dydį, tačiau įrodymą apie turimas išlaidas būtiniausių vaikų poreikių tenkinimui nepateikė.

Pagal ieškovės paaiškinimą teismo posėdžio metu teismas sprendžia, kad jos turimos išlaidos vaikų būtiniausių poreikių tenkinimui faktiškai yra mažesnės. Pagal ieškovės paskaičiavimą išlaidos maistui mokykloje sudaro 150 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į lankytinų mokykloje dienų skaičių tai sudarytų vidutiniškai 6,82 Eur dienai, kas teismo vertinimu viršija protingas išlaidas. Pažymėtina tai, kad nepilnamečiui sūnui M. besimokant užsienyje šios išlaidos bei pragyvenimo išlaidos yra apmokamos. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad abu nepilnamečiai vaikai turi įvairių sveikatos problemų, dukrai nustatytos juosmens ir kryžminės rezginio ligos, sūnui – alerginis rinitas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nustatytų susirgimų patiria papildomas išlaidas. Pačios ieškovės teigimu dukros gydymas kompensuojamas, papildomos išlaidos susidaro tik dėl kelionių į gydymo įstaigas, išlaidos dėl alerginio rinito sūnui neviršija įprastų išlaidų nepilnamečių vaikų sveikatinimui. Šalių dukra lanko šokių būrelį, teismas pripažįsta ieškovės nurodytas būtinas išlaidas atitinkamiems rūbams ir įvairioms išvykoms. Nors šiuo metu sūnaus M. pragyvenimo išlaidos yra iš dalies apmokamos ne šalių, tačiau tai nereiškia, jog nereikalingos lėšos jo išlaikymui. Iš pateikto mokymosi grafiko matyti, kad mokymosi laikotarpiu suteikiamos atostogos, kurių metu vaikas grįžta į Lietuvą,  reikalingos lėšos grįžimui namo ir atgal į mokymo įstaigą, taip pat būtinos išlaidos kt. vaiko poreikių užtikrinimui  (rūbams, avalynei, laisvalaikiui ir pan.). Tėvų pareiga užtikrinti materialines sąlygas vaikams dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, sudaryti galimybes vaiko deramai raidai, ugdymui ir gebėjimų tobulinimui.

Pažymėtina, jog ieškovės nurodomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

Šalių vaikai yra paaugliai, jų poreikiai faktiškai atitinka suaugusio žmogaus poreikius, pagal pačios ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio dėl reikalingų lėšų vaikams išlaikyti, teismas sprendžia, kad išlaidos kiekvieno vaiko išlaikymui nėra didesnės nei 300 Eur per mėnesį.

Teismo vertinimu atsakovo turtinė padėtis, gaunamos nuolatinės pajamos leidžia tenkinti vaikų minimalius poreikius. Pagal byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus (šalių turtinę padėtį, vaikų amžių ir poreikius, faktinę vaikų gyvenamą vietą), atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, į pačios ieškovės teismo posėdžio metu nurodomas išlaidas, reikalingas vaikams išlaikyti, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis mažintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Priteisus išlaikymą, vaikų mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 456 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-08-01 imtinai. Jos paskaičiavimu įsiskolinimas susidarė atsakovui teikiant mažesnį nei pusės minimalios algos dydžio išlaikymą.

Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010).

Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jokių duomenų apie realiai patirtas vaikų išlaikymo išlaidas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos nepateikė. Išlaikymas vaikams nebuvo priteistas, atsakovas išlaikymą 2015 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais teikė, teikto išlaikymo dydis nežymiai skiriasi nuo priteisiamo išlaikymo, atsižvelgiant į bylos medžiagą, į tai šalių paaiškinimais nustatytas aplinkybes apie geranorišką atsakovo pagalbą vaikams (nuvežimą pas gydytojus, į aerouostą), darytina išvada, kad vaikų poreikiams tenkinti pakako atsakovo teikto išlaikymo, dėl ko ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkintina (CPK 178 str.).

Gyvendami santuokoje, sutuoktiniai įgijo automobilį AUDI 80, registruotą atsakovo vardu. Pagal LR CK 3.82 str. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ieškovė šį automobilį prašo priteisti jai, ginčo dėl šio turto nėra,  ieškovės prašymu automobilis priteistinas ieškovei.

Ieškinį patenkinus iš dalies ir santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo priteistina ieškovei dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl santuokos nutraukimo, t.y. 20,40 Eur ir žyminis mokestis valstybei, įskaitant ir tą dalį, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK  93, 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 str.,

n u s p r e n d ė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1995 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos m. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Nutraukus santuoką, šalims palikti santuokines pavardes.

Nustatyti K. S., gim. 1998-05-31, ir M. S., gim. 1999-10-01, gyvenamą vietą kartu su motina J. S..

Priteisti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) K. S., gim. 1998-05-31, ir M. S., gim. 1999-10-01, išlaikymui nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

K. S., gim. 1998-05-31, ir M. S., gim. 1999-10-01, išieškomų lėšų tvarkytoja paskirti J. S. 

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams vykdyti skubiai.

Priteisti J. S. asmeninės nuosavybės teise automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. S. 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų J. S. ir 115 Eur žyminio mokesčio valstybei (žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                             Aušra Volskytė