Civilinė byla Nr. 2-9-277/2014
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00273-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
21.4.1.4;45.6;116.1
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 12 d.
Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant ieškovo V. L. atstovui advokato padėjėjui A. V., atsakovės N. B. atstovui advokatui K. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. L. ieškinį N. B. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kestarolis“.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l.147-151) prašo: 1. Pripažinti jo ir atsakovės N. B. 2008 m. vasario 26 d. sudarytą tarpusavio atsiskaitymo sutartį galiojančia žemės sklypo, unikalus Nr.4400-2134-6725, kadastrinis Nr.4530/0002:350, esančio Ignalinos rajono savivaldybės Pašilės kaime, pirkimo-pardavimo sutartimi nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2011 m. vasario 3 d. momento; 2. Pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr.4400-2134-6725, kadastrinis Nr.4530/0002:350, esančio Ignalinos rajono savivaldybės Pašilės kaime, 2011 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. DP-1488, dėl sklypo perleidimo uždarajai akcinei bendrovei „Kestarolis“ dalyje dėl sklypo savininko ir pardavėjo apsimestine, pardavėjo teises perkeliant (pripažįstant) ieškovui.
Ieškovas nurodo, kad 2008 m. vasario 26 d. su atsakove sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė už 26500 Lt pardavė jam žemės sklypą, į kurį jai turėjo būti atkurta nuosavybės teisė pagal Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 23 d. išvadą Nr.29394. Sutarties sudarymo metu šio žemės sklypo kaip nuosavybės teisės objekto nebuvo, nes nuosavybės teisė į žemės sklypą atsakovei dar nebuvo atkurta, todėl laikytina, kad sutartis nukreipta į ateitį - atsakovė pardavė daiktą, kuris bus įgytas ateityje. Vykdydama sutartį atsakovė išdavė ieškovui įgaliojimą, suteikiantį teisę savo nuožiūra tvarkyti visus klausimus, susijusius su nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimu ir jo perleidimu. Ieškovo manymu, sudaryta sutartis nelaikytina preliminariąja sutartimi, nes sudarymo metu buvo sumokėta visa sutartyje numatyta pinigų suma. Mano, kad atsakovė, vykdydama šią sutartį, atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą ir įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre, privalėjo sudaryti su juo notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, bet atsakovė sutarties vykdymo atsisakė ir vengia įforminti sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, notarine tvarka, todėl pageidauja, kad teismas sandorį pripažintų galiojančiu Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2011 m. lapkričio 3 d. Pripažinus sutartį galiojančia, 2011 m. gegužės 5 d. žemės sklypo pirkimo-pradavimo sutartis, kuria žemės sklypas perleistas uždarajai akcinei bendrovei „Kestarolis“, dalyje dėl žemės sklypo savininkės ir pardavėjos, kuria nurodyta N. B., turėtų būti pripažinta apsimestine, nustatant, kad ieškovas yra žemės sklypo savininkas ir pardavėjas.
Atsakovė ieškinio nepripažino.
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo pateiktos 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutarties sudarymo aplinkybių dėl amžiaus ir prastos sveikatos neprisimena. Atstovas mano, kad sutartis sudaryta dėl to, kad ieškovas, pasinaudodamas pažintimis, turėjo galimybę parinkti geresnę žemės sklypo vietą. Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnį yra niekinė ir negaliojanti. Sutarties sudarymo metu atsakovė neturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypą, todėl pagal Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalį neturėjo tik savininkui priklausančios teisės perduoti nuosavybės teisę. Be to, pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnį nekilnojamojo turto sandoriai privalo būti įforminti notarine tvarka, o 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Po nuosavybės teisių atkūrimo atsakovė nevengė sudarytį su ieškovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, bet nebuvo tokių ieškovo pasiūlymų. Atsakovė negalėjo perleisti ieškovui teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nes sutarties sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcija nustatė, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams. Ieškovas tokiems asmenims nepriskirtinas, todėl negalėjo iš atsakovės įgyti teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti apsimestine 2011 m. gegužės 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria žemės sklypą atsakovė pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Kestarolis“, nes atsakovė buvo įgaliojusi ieškovą tokią sutartį sudaryti ir sutartis jos vardu per atstovą buvo sudaryta. Sutartis nebuvo sudaryta kitam sandoriui pridengti.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kestarolis“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškinys atmetamas.
Civilinio kodekso 6.396 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalyką, 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Žemės įstatymo 30 straipsnis, nustatantis reikalavimus žemės sandoriams, numato, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, parengtas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Pagal Civilinio kodekso 6.396 straipsnio 2 dalį, jeigu nurodytų duomenų apie nekilnojamąjį daiktą nėra, tai sutartis negali būti notaro patvirtinta, o patvirtinta negalioja.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 6 d, įsakymas Nr.Ž39-16-147 (b.l.65-68) patvirtina, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr.4530/0002:350, į kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. sausio 28 d. sprendimu Nr.39S-7 (b.l.100) atsakovei atkurta nuosavybės teisė remiantis šalių 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartyje (b.l.9) minima Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 23 d. išvada Nr.29394 (b.l.93), suformuotas 2010 m. gruodžio 6 d., o nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2011 m. vasario 2 d (b.l.26-28). Taigi 2008 m. vasario 26 d. sudarant tarpusavio atsiskaitymo sutartį, kurią ieškovas prašo pripažinti galiojančia žemės sklypo, kadastrinis Nr.4530/0002:350, pirkimo-pardavimo sutartimi, toks žemės sklypas dar nebuvo suformuotas. Dėl to paminėta sutartis negali būti laikoma nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, nes pagal Civilinio kodekso 6.396 straipsnį nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalyku negali būti neegzistuojantis daiktas.
Dėl nekilnojamojo daikto, kurį pardavėjas įgis ateityje, pirkimo-pardavimo gali būti sudaryta tik preliminarioji sutartis. Pagal Civilinio kodekso 6.165 straipsnį pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai yra tokie: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį; 2) šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; 3) terminas per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimo įforminimas rašytine forma. Sudarytoje tarpusavio atsiskaitymo sutartyje nekalbama apie ketinimą sudaryti kitą – pagrindinę – sutartyje ir nenumatytas terminas tokiai sutarčiai sudaryti, todėl ji nelaikytina preliminariąja nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi.
Sutarties sudarymo metu atsakovė nuosavybės teise žemės sklypo, kuriuo galėtų disponuoti neturėjo. Ji turėjo tik turtinę teisę – teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl teismas sprendžia, kad šalių 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis sudaryta kitam – teisės atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo – sandoriui pridengti. Pagal Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalį jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Galimybę perduoti teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui riboja įstatymas. Sutarties sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Taigi teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo būti perleista tik iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir tik apibrėžtam asmenų ratui, į kurį ieškovas nepatenka. Šalių 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis, kuri laikytina teisės atkurti nuosavybės teisę pirkimo-pardavimo sutartimi, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Atsiliepime į ieškinį raštu išdėstytas prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l.107). Prie atsiliepimo į ieškinį pridėtoje atstovavimo sutartyje pateiktas išlaidų apskaičiavimas – 1500 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 500 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose (b.l. 108,110). Pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad atsakovė advokatui K. R. už teisinę pagalbą sumokėjo 2000 Lt. Atsakovės advokatas K. R. parengė atsiliepimą į ieškinį ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 3 val. Pateiktose atstovavimo sutartyse nurodyta, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatui sumokėta 1500 Lt, o už atstovavimą teisme - 500 Lt. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.18 punktus maksimalus priteistinas užmokestis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 3 minimalių mėnesinių algų dydžio, t.y. 3000 Lt (3×1000=3000). Už vieną atstovavimo valandą teisme - 0,15 minimalios mėnesinės algos, t.y. 150 Lt (1000×0,15). Atsakovės patirtos 1500 Lt išlaidos advokato pagalbai surašant atsiliepimą į ieškinį apmokėti neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamas iš ieškovo, o išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydi, todėl priteisimos iš dalies – 450 L. Iš viso iš ieškovo atsakovės naudai priteisiami 1950 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 72,06 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 533 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. L. N. B. naudai 1950,00 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš V. L. į valstybės biudžetą 72,06 Lt (septyniasdešimt du litus 06 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Algirdas Baliulis