Civilinė byla Nr. e2YT-(duomenys neskelbtini)6-1019/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07742-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl termino atnaujinimo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimui, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą įregistruoti (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį VĮ ,,Registrų centras“ registre.

Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė sutartį su Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (dabartinis žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini)). Atlikęs sandorį, pareiškėjas nebuvo informuotas, kad sandorį per vieną mėnesį nuo jo sudarymo dienos turėjo įregistruoti atitinkamo miesto žemėtvarkos skyriuje. 2020-02-07 pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pirkimo pardavimo sutarties įregistravimo. 2020-02-17 VĮ Registrų centras atmetė pareiškėjo prašymą dėl pirkimo pardavimo sutarties įregistravimo, kuriame nurodė, kad nekilnojamojo daikto - (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negalima įrašyti duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi per įstatymo nustatytą terminą sandoris nebuvo įregistruotas atitinkamoje Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą atsirado sudarant pirkimo pardavimo sutartį su Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba. Dėl to nuosavybės teisė į žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, galėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto registre, atnaujinus jos įregistravimo terminą. Pareiškėjas, kaip ir prieš pasirašydamas pirkimo pardavimo sutartį ir po jos pasirašymo, visą laiką naudojosi šiuo žemės sklypu, sklype dirbo žemę, todėl mano, kad terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nesuprato pareigos įregistruoti sutartį. Taip pat nurodė, kad nuostata pirkimo - pardavimo sutartyje dėl privalomo sutarties įregistravimo nebuvo suformuluota, todėl nebuvo aišku, ar yra pareiga įregistruoti sutartį, taip pat pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo nurodytos pasekmės, kurios atsiranda pirkėjui neįregistravus sutarties, t. y. sandorio negaliojimas. Pareiškėjas, nesuprasdamas apie pasekmes, nuo turto įsigijimo momento ir toliau turtą valdė ir naudojo, būdamas įsitikinęs, kad turtas priklauso jam nuosavybės teise. Kadangi pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad yra žemės sklypo savininkas, todėl pats sudarė sutartis dėl elektros, šalto vandens tiekimo, atliekų tvarkymo, mokėjo bendrijai mokesčius ir už kitas paslaugas. Kad pirkimo pardavimo sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka, reikia įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, pareiškėjas sužinojo 2020-02-17, kai gavo iš VĮ Registrų centras atsisakymą registruoti žemės sklypą pareiškėjo vardu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje (duomenys neskelbtini) žemės sklypų tvarkymo byloje yra saugoma Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo (duomenys neskelbtini) sutartis, kurią patvirtino Vilniaus rajono notarų biuro notarė D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji nebuvo įregistruota Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje, bei Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) nario V. V. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, patvirtintas (duomenys neskelbtini) pirmininko V. R. ir pareiškėjo V. V.. Praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas ir tokio termino praleidimo priežasčių įvertinimas laikytinas bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad pareiškėjo nurodytos įstatymų nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, t. y. objektyviai nepriklausė nuo asmens valios ir kliudė realizuoti savo teises konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu, neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas minėtai valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti.

Teismas, gavęs pareiškėjo bei suinteresuoto asmens sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, įvertinęs susidariusią situaciją dėl paskelbto ir iki 2020 m. birželio 16 d. pratęsto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

CPK XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas V. V. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsigijo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro. Pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje, tačiau tokie veiksmai, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, nebuvo atlikti. VĮ Registrų centas 2020-02-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjo prašymą įregistruoti nuosavybės teises atmesti ir neįrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centas 2020-02-07 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes laiku nebuvo įregistruota.

Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties V. V. neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi žemės sklypu, sklype dirbo žemę, o sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės jam tapo žinomas tik gavus VĮ ,,Registrų centras“ sprendimus. Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis valdė ir naudojo žemės sklypą kaip savo nuo ginčo sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, spręstina, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruota žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (sutartyje nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), laikytinos svarbiomis, o pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tenkintinas ir pareiškėjui atnaujinamas terminas (duomenys neskelbtini) sudarytai Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centre.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Jurgita Rimeikienė