Baudžiamoji byla Nr.: 1A-294-511/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

Proceso Nr.: 1-83-1-00091-2009-4

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 13d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant

prokurorei Jolantai Činčikienei,

gynėjai Irutei Čiukšytei, 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal K. P. gynėjos  Rasos Čibirienės apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, 2009 m. vasario - kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, iš G. T. priklausančio remontuojamo namo, esančio Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), išimdamas lango stiklą, įsibrovė į namą ir pagrobė G. T. priklausantį televizorių „Sanyo” - 200 Lt vertės, video magnetofoną „LG”-50 Lt vertės, 21 bėgio dviratį „Peak” - 200 Lt vertės, magnetofoną su CD grotuvu „Mark” 50Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. T. 500 Lt turtinę žalą.

K. P. gynėja skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendį, prašo K. P. išteisinti, nesant įrodymų, kad jis padarė BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.  Gynėja nurodo, kad nuteistasis neigia, įvykdęs nusikalstamą veiką. Nurodo, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį neištyręs visų bylos aplinkybių, nes neapklausė liudytojos J. K., kurios parodymai būtini siekiant nustatyti nusikaltimą įvykdžiusį asmenį. Liudytoja J. K. kartu su nuteistuoju matė, kaip A. R., kuris byloje apklaustas liudytoju, atsivežė vogtus daiktus į savo namus iš G. T. namų vogtu dviračiu, juos rodė nuteistajam ir liudytojai. Liudytoja patvirtintų tai, kad apeliantas tuos daiktus lietė,  dėl ko, nurodo,  buvo rasti jo pirštų antspaudai ant žvejybos įrankių dėžės. J. K. matė, kad A. R. dalį parsivežtų daiktų  išvežė atgal ir antrą kartą grįžo be šių daiktų, bet su televizoriumi ir magnetofonu. Pirštų antspaudas yra vienintelis įrodymas byloje, o liudytoja būtų paaiškinus, kaip šis įkaltis atsirado name, kuriame K. P. nebuvo. K. P. apie jo pirštų antspaudų atsiradimo aplinkybes paaiškino tik po nuosprendžio priėmimo, dėl ko šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo tirtos, o jis šių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu nenurodė dėl jų svarbos nesuvokimo bei dėl to, kad turi psichinės sveikatos sutrikimų. A. R. iš nuteistojo buvo pasiskolinęs jo avalynę. Liudytoja J. K. šią aplinkybę taip pat galėtų patvirtinti. Liudytojo R. K. parodymais nuteistojo kaltė negali būti grindžiama, kadangi liudytojas parodė, kad matė televizorių ir magnetofoną A. R. namuose, be to, liudytojas nematė, kaip šie daiktai atsirado A. R. namuose.

Skundas atmetamas.

Apklausti J. K. pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės, nes jai nebuvo įteikiamas šaukimas. J. K. apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje  taip pat nebuvo galimybės, nes šaukimai jai neįteikti, nurodytu adresu ji nebegyvena, o iš Rokiškio PK vyresniojo tyrėjo A. Z. tarnybinio pranešimo matyti, jog J. K. išvykusi į užsienį. Tačiau pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą matyti, jog  J. K. apie vagystę  bei televizoriaus ir kitų  daiktų  atsiradimą  bute, kur gyveno A. R., K. P., nieko nebuvo žinoma.  Tuo tarpu K. P. kaltę pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma. Pagal liudytojų R. K. ir A. R. parodymus, televizorių bei vaizdo grotuvą į A. R. namus atsivežė K. P.. Būtent šie daiktai buvo pagrobti iš nukentėjusiosios G. T. namo. Be to, įvykio vietos apžiūros metu vagystės vietoje ant išdaužto stiklo šukės rastas nuteistajam K. P. priklausančio bato atspaudas, o namo viduje ant dėžės rastas K. P. paliktas  rankos piršto pėdsakas.  Versija, jog piršto atspaudas įvykio vietoje atsirado kitomis aplinkybėmis – esą  dalį  pavogtų  daiktų A. R. galėjo grąžinti į vagystės vietą, iškelta tik apeliaciniame skunde. Bylos teisminio nagrinėjimo metu tokių aplinkybių nenurodė nei  A. R., nei K. P..  Pats K. P., apklaustas   bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog  kaip jo pirštų atspaudai atsirado ant dėžės, jis nežino. Bylos duomenys nepatvirtina, jog dalis daiktų  po vagystės buvo parnešta į vagystės vietą atgal, be to ši versija  nelogiška ir  neįtikėtina.

Pirmos instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai bei apkaltinamąjį nuosprendį K. P. atžvilgiu priėmė pagrįstai. K. P. gynėjos skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo, todėl  apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo  K. P. gynėjos  apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                Eligijus Gladutis

                                                                                                Algirdas Gaputis        

Evaldas Vanagas