Baudžiamoji byla Nr. 1-171-1217/2025

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36082-2023-9

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.;

                                                                                     1.2.25.4.2.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,

sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,

kaltinamajam A. R., jo gynėjai advokato padėjėjai Giedrei Banytei,

nukentėjusiajai A. Ž. (buvusi pavardė – B.), jos atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,

civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui K. G.,

galimai laiduotojai E. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje (pagal pakeistą kaltinimą pagal BK 281 straipsnio 3 dalį).

              Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. R. 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 08.38 val., Vilniuje, vairuojamu motinai E. R. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, numatančius, kad „sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas <...>“, buvo neatidus ir neatsargus, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini)  pr. ir sukdamas į kairę, įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) g., nepraleido jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, į dviračio taką įvažiavusios ir per dviračio taką važiavusio dviračio vairuotojos A. Ž., ją partrenkė bei sužalojo. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta dviračio vairuotojos A. Ž. sveikata.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta kaltinimą, sutiko duoti parodymus. 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 8.30 val. ryto, važiavo automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į darbą, dirbo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)  gatvėje, kur ir įvyko įvykis. Buvo saulėta diena. Važiuodamas (duomenys neskelbtini)  prospektu, link katedros, suko į kairę, stovėjo prie šviesoforo. Buvo pirmas prie šviesoforo ir sukdamas į kairę iš priekio praleido tris mašinas ir taip gavosi, kad iš priekio važiuojančios mašinos uždengė nukentėjusiąją ir jam gavosi akla zona. Sukdamas į kairę, nežino kiek turėjo įtakos saulės akinimas toje vietoje, nes tuo metu švietė saulė, sukdamas į kairę, nepamatė nukentėjusiosios. Kai buvo pastebėta nukentėjusioji, buvo per vėlu ir atsitiko eismo įvykis, žmogų partrenkė, sužalojo ir sutrikdė sveikatą.

Atsakydamas į papildomus klausimus nurodė, kad ten buvo pėsčiųjų perėja. Sankryža reguliuojama, judri, buvo kitų dalyvių, kurie matė įvykį. Greitis negalėjo būti didelis. Iš pradžių nepatikėjo, kad taip atsitiko, buvo sustingęs mašinoje, didelis šokas, pasėdėjo keletą sekundžių mašinoje, išlipo iš automobilio, pamatė nukentėjusiąją, ji gulėjo ant šono. Išgirdo ją, nes jai skaudėjo. Berods, nukentėjusioji sakė, kad skauda nugaros apačią bei galvą. Nukentėjusiajai skaudėjo, ji gulėjo, matė, kad jai skauda. Buvo prisistatę keli kiti pėstieji, labai pasisekė, kad buvo moteris, kuri turėjo medicininį išsilavinimą, ji pasakė ką daryti. Nukentėjusiajai buvo pramušta galva, matėsi kraujas, vaistinėlę davė, po galva padėjo tvarstį, kad kraujas būtų pristabdytas ir tada iškvietė greitąją. Tada šalia buvusi moteris iškvietė medikus. Ilgai laukė greitosios, 20-30 minučių, visą laiką buvo prie nukentėjusiosios. Atvykę medikai ją išsivežė. Sulaukė policininkų ir tada sekė policininkų nurodymus. Eismo įvykio metu buvo dideliame šoke, todėl nesugalvojo pasiimti žmogaus kontakto, vardo, pavardės ir gavosi, kad negalėjo susisiekti ir paklausti, kaip jaučiasi, kokia situacija. Po kelių mėnesių per tyrėją bandė gauti kontaktus, tačiau nukentėjusioji gydėsi, tyrėjas tų kontaktų negalėjo duoti, vėliau buvo bendrauta su advokatu, advokato pozicija buvo tokia, kad šiuo metu nukentėjusioji gydosi, nori pabaigti gydymą. Pripažino civilinį ieškinį. Atlygino dalį bylinėjimosi išlaidų, nes nori parodyti, kad tikrai siekia viską išspręsti taikiai. Labai gailisi dėl visko, pripažįsta, kad savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles. Atsiprašo nukentėjusiosios, kad taip atsitiko.

Atsakydamas į klausimus, susijusius su laidavimu, nurodė, kad mama jam yra autoritetas, jų santykiai yra labai geri, jos nuomonė jam labai svarbi. Bet kokiu klausimu kreipiasi į mamą. Dažnai grįžta į namus pas tėvus. Kai paskambino mamai ir pasakė, kas nutiko, ji viską vertino kritiškai, liepė spręsti situaciją. Mama pati skambino nukentėjusios advokatui. Dabar yra dar atidesnis, visad stebi pėsčiuosius. Gyvena su drauge, kuri studijuoja, nedirba, gyvena dviese iš vieno atlyginimo, už nuoma moka 500-600 eurų, uždirba (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį, sumokėjus nuomą lieka apie (duomenys neskelbtini) eurų (t. 3, b. l. 110-112).

Nukentėjusioji A. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko visą pareikštą civilinį ieškinį. Sumą sudaro neuždribtos pajamos, gydymosi išlaidos ir būsimos gydymo išlaidos, kadangi po stuburo traumos laukia dar viena operacija. Neturtinę žala sudaro neuždirbtos pajamos, dviračio remontas, taip pat kelionės išlaidos. Yra išnaudojusi reabilitacijos ligonių kasų maksimumą, likęs vienas reabilitacijos kursas pečiui, planuoja atlikti žiemos laikotarpiu. Pažymėjo, kad patirs dar vieną operaciją ir dar vieną ilgą gydymą, yra daugybinis kūno sužalojimas, kuris visam likusiam gyvenimui, tai yra trauma, kuri turi paliekamųjų reiškinių, nevertinant kad planuoja pastoti ir turėti kūdikį. Įvykio metu padaryti – stuburo slankstelio lūžis, mentės kaulo lūžis ir praskelta galva. Stuburo trauma buvo gydyta taikant metalo konstrukcijas, buvo išimtas visas stuburas, bandant atstatyti slankstelį, todėl po ilgo gydymosi atsistoti ant kojų užtruko ilgai, išliko kairės kojos šlubumas, kurį stengiasi išgydyti, kairės kojos silpnumas, kadangi kairė ranka lūžusi trečią kartą, po šio lūžio yra asimetriška, dingusi mentė. Negalėjo operuoti mentės, nes buvo sužalotas stuburas, gydyta lokaliai su įtvaru ir matomai tas kaulų sugijimas nėra tobulas ir geriausias. Po stuburo traumos kasdien skauda nugarą, apribotas svorio kėlimas, pirkinių krepšio negali atsinešti, sunkesnio pakelti negali ir nerekomenduojama, todėl nustatytas neįgalumas. Dirba sėdimą darbą, vakare pareiti namo sudėtinga, ypač vakarais pasireiškia kojos šlubumas, nugarą skauda. Keičiantis orams atsiranda maudimas nugaroje dėl besikečiančio oro sąlygų. Iš esmės yra apsunkintas jos mobilumas, skausmas lydintis kiekvieną dieną kelia nuovargį, taip pat ir miego sutrikimai, ypač po avarijos, tris mėnesius negalėjo miegoti, kreipėsi pas psichologus, terapeutus, su vaistų pagalba pavyko sutvarkyti režimą, pasirodžius saulei pagėrėjo, bet vis tiek išlenda miego sutrikimai, kuriems turėjo įtakos šis įvykis. Išlikusi baimė eiti per perėja, dar vis negali vairuoti dviračio, nedrįsta ir nenori. Turi žvynelinę, kuri išlenda streso metu, ir po avarijos ypatingai paryškėjo.

Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad operacija įvyko po kelių dienų. Gulėjo skyriuje ir laukė. Po to turėjo reabilitaciją (duomenys neskelbtini) ligonėje. Pabaigus reabilitaciją sunkiai vaikščiojo, važiavo į (duomenys neskelbtini), reabilitavosi, dirbo su savimi. Normaliai vaikščioti pradėjo po 7-8 mėnesių, nes prieš tai buvo baimė paslysti, pargriūti, kad kažkas pastums netikėtai. Ji yra (duomenys neskelbtini), dirba sėdimą darbą, nuo nuolatinės sėdimos padėties labai išvargina nugarą, turi pakeisti nugaros padėtį, atsistojus dirbti arba pasiremti. Darbdavys yra nupirkęs ergonomiškiausią kėdę, tai gelbsti, bet nepadeda. Dirba pagal darbo sutartį ir pagal individualią veiklą. Individuali veikla irgi susijusi su (duomenys neskelbtini), tik su privačiais klientais, darbo pobūdis identiškas. Įvykis turi įtakos darbo našumui, jis sumažėjo. Individualios veiklos pajamos sumažėjo, nes nėra sveikatos. Gauna išmokas už neįgalumą, 340 eurų. Neturėjo iki įvykio jokių nusiskundimų, turėjusi du rankos lūžius, gerai sugiję, neturėjo jokios įtakos. Šiai dienai operacija nėra paskirta. Yra įdėtos metalo konstrukcijos į stuburą ir, pasak chirurgų, 99 procentus lūžta varžtai stubure, po 1,5-2 metų rekomenduojama pašalinti konstrukcijas, kad nesukelti sau didesnio pavojaus. Planuoja išsiimti. Kreipėsi į nepriklausomą ekspertą. Išvados galima tikėtis lapkričio viduryje, nes gydytojas yra nedarbingume. Svarbu atlikti pakartotinį sužalojimų masto įvertinimą, nes nėra įvertinas kairės kojos šlubumas, nugara. Nustatytas neįgalumas metams (t. 3, b. l. 113-114).

Civilinio atsakovo atstovas K. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jų pozicija yra išdėstyta rašytiniuose paaiškinimuose. Rėmėsi teismų praktika panašaus pobūdžio bylose kai eismo įvykiuose asmenims yra nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos nustatymo rekomendacijomis. Tokias rekomendacijas yra priėmęs Lietuvos Respublikos finansų ministras. Draudimo bendrovei tokio įvykio bylose pagal transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą vertinant nukentėjusiajam, trečiajam asmeniui, padarytą neturtinę žalą rekomenduojama remtis tomis rekomendacijomis. Remiantis rekomendacijomis ir teismų praktika, atsižvelgiant į sužalojimo mastą, atsižvelgiant į pasekmes, dėl to sužalojimas vertinamas 8000 eurų. Ieškinyje nurodytas 25 000 eurų neturtinės žalos reikalavimas, civilinis ieškovas remiasi bylomis, kuriose eismo įvykiai, kurių metu nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, taigi jų nuomone, teismų praktika, faktinės aplinkybės nesutampa dėl sveikatos sutrikdymo masto dėl neturtinės žalos. Dėl turtinės sudėtingesni reikalai - gydymo išlaidos, kelionės į gydymo įstaigas, daiktų remontas, ginčo dėl to nėra, išmokėjo daugiau negu buvo reikalaujama ieškinyje, atlikus kvitų ir čekių vertinimą gavosi didesnė suma negu buvo ieškiniu reikalaujama. Buvo reikalaujama 2 024,90 eurų, jie išmokėjo 219,30 ir 1 872,30 eurų. Kita turtinės žalos dalis susijusi su negautomis pajamomis, kurios susijusios su darbo santykiais ir individualia veikla. Buvo paimtos iš Sodros gaunamos išmokos ir atsižvelgta į tai, kad tos išmokos sudaro 78 procentus jos gautų pajamų iki įvykio, jie pareikalavo 22 likusių procentų, bet šitas skaičiavimas ydingas tuo, kad socialinio draudimo įstaiga laikino nedarbingumo laikotarpiu tas netektas pajamas kompensuoja sumokėtas įmokas ir įmokos buvo mokamos nuo pajamų iš darbo santykių ir pajamų iš individualios veiklos. Vertinant netektas pajamas iš darbo santykių pridėti kažkokį procentą kiek nesumokėjo Sodra šiuo atveju nėra pagrįsta, nes Sodra moka kompensacija ir su individualia veikla, nėra išskiriama į kažkokias atskiras kategorijas, o negautų pajamų skaičiavimas pagal teisės aktus, kas liečia darbo santykius, draudimo bendrovė vadovaujasi tokiomis eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą ir draudimą išmokos mokėjimo taisyklėmis, jos yra patvirtintos vyriausybės. Tose taisyklėse yra nurodyta, kad skaičiuojant negautas pajamas susijusias su darbo santykiais, atsižvelgiama į nukentėjusiosios vidutinį darbo užmokestį kurio skaičiavimui yra taikomas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo metodas. Esmė šitos metodikos yra tokia – imami trys mėnesiai darbo užmokesčio iki mėnesio kada įvyko įvykis, už kurį yra skaičiuojamas darbo užmokestis. Tai šiuo atveju įvykis įvyko 2023 m. rugsėjį, tai vidutinis darbo užmokestis pagal to aprašo metodiką reikėtų skaičiuoti imant birželį, liepą ir rugpjūtį. Draudimo bendrovė gavo algalapius, birželį, liepą, už rugpjūtį nebuvo pateikta, buvo pateikta dalis už rugsėjo mėnesį. Paaiškinimuose esame pasisakę, kad iš esmės reikėtų vertinti tris mėnesius iki įvykio, tai yra birželis, liepa, rugpjūtis, bet šiuo atveju pažiūrėjo palankiau, įvertino ir tą dalį rugsėjo mėnesio už kurią buvo gautas darbo užmokestis iki įvykio. Gavo, kad už vieną darbo dieną vidutiniškai nukentėjusioji gauna (duomenys neskelbtini) eurus pajamų atskaičius mokesčius. Tada suskaičiavo darbo dienas iki laikino nedarbingumo pabaigos, nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. balandžio 10 d., tai yra 137 darbo dienos, už kurias skaičiuojama kompensacija ir daugina iš darbo dienos užmokesčio (duomenys neskelbtini) eurų ir gavo sumą, kuri yra netekta susijusi su darbu, suma pajamų kurių neteko nukentėjusioji iš darbo santykių, tai yra 8 857,05 eurų, tada perėjo prie individualios veiklos ir negautų pajamų dalies kurios neteko nukentėjusioji. Vadovavosi tomis pačiomis žalos atlyginimo taisyklėmis. Iš esmės, analogišku būdu skaičiavo netektas pajamas susijusias su individualia veikla, tačiau yra padarytas netikslumas, ieškovai iš individualios veiklos pajamų neatėmė sąnaudų, pagal tas taisykles, kurias minėjo, nes pagal taisyklių 9 punktą iš individualios veiklos reikia atimti ne tik mokestinius mokesčius, bet ir susijusias sąnaudas su individualia veikla vykdant veiklą. Standartiškai vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčių 18 straipsnio 12 punktu, vykdant individualią veiką sąnaudos sudaro 30 procentų, tai 30 procentų iš tos sumos, kuri pagal pajamų mokesčių deklaracija buvo nurodyta kaip gauta iš individualios veiklos, jie atėmė ir rašytiniuose paaiškinimuose detaliai pateiktė, tai jeigu iš viso iš individualios veiklos buvo gauta (duomenys neskelbtini) eurai, tai tas 30 procentų sąnaudos 4 316 eurų, GPM 503 eurai, SODRAI yra 1 034 ir 703 eurai, iš tos sumos kuri buvo gauta atėmus šias sumas gaunama 7 730,42 Eur ir tai yra per tą laikotarpį netektos, negautos nukentėjusiosios pajamos už tą vertinamą laikotarpį, tada apskaičiuojama vienos kalendorinės dienos netektos pajamos iš individualios veiklos, ir tokių kalendorinių dienų yra 261, apskaičiuota suma padalinama iš 261 ir gaunama 29,64 eurus už vieną dieną, padauginama iš kalendorinių dienų iki įvykio dienos ir tos dienos, kada baigėsi laikinas nedarbingumas, tai yra 204 kalendorinės dienos, dauginama iš vienos dienos pajamų 29,64 ir gaunama 6 422,48 Eur, šitas sumas sudėjus su ta suma pagal minėtą metodiką skaičiuojant susijusias su darbo santykiais, sudėjus gaunama iš vis nukentėjusioji tiek iš individualios veiklos, tiek iš veiklos susijusios su darbo santykiais neteko per tą laikotarpį 14 899 eurų, ir įvertino kiek jai buvo išmokėta iš valstybinio socialinio draudimo įstaigos, ta suma ta pati ir nurodyta ieškinyje 10 527 eurai. Šią sumą kompensavo socialinio draudimo įstaiga atimama iš jų apskaičiuotos sumos ir gaunama 4 372,77 eurų. Pagal tokią tvarką netektos pajamos yra skaičiuojamos. Įvyko nesklandumai draudimo bendrovei išmokant išmokas už netektas pajamas laikino nedarbingumo laikotarpiu, kolegos išmokėjo vietoje 4 372,77 eurų, 6 042 eurus, čia galima sakyti, kad yra permoka susidariusi, bet kita vertus draudimo bendrovė turės atlyginti tą netektų pajamų dalį, kuri turėtų būti vertinama jau po laikino nedarbingumo laikotarpio ir kuris siejamas su netektu dalyvumu, tai yra po 2024 m. balandžio 11 d. Draudimo bendrovė negalėjo įvertinti ir priimti sprendimo, nes neturi socialinio draudimo įstaigos sprendimo mokėti konkrečią sumą nukentėjusiajai, turi tik banko išrašą su iš socialinio draudimo įstaigos gautomis sumomis. Iš Sodros gavo pretenziją ir tas sumas yra atlyginę. Permoka bus išskaičiuota iš ateities mokėjimų. Netektas dalyvumas iki 2025 m. pavasario, tikriausiai ta suma bus viršyta, trūksta informacijos priimti galutinį sprendimą ir išmokėti. Pagal pateiktus duomenis yra atsiskaitę už turtinę žalą. Dėl neturinės akivaizdu pozicijos skiriasi. Turtinės žalos yra atlyginta netektų pajamų 6 000 eurų ir apie 2 000 eurų išmokėjome gydymosi, išmokėta apie 8 000 eurų ir neturinės 8 000 eurų. Jei pasikeistų sveikatos mastas, peržiūrėtų, svarstytų. Sveikatos mastas turėtų įtakos dėl neturtinės žalos atlyginimo masto. Yra įvairių profesijų kurioms netektas dalyvumo laipsnis generuoti pajamas iš esmės netrukdo, sakykim buhalteriui, teisininkui ir galbūt (duomenys neskelbtini) į šią kategoriją galėtų patekti, tokios profesijos, kurioms fizinė sveikata neturi įtakos, jeigu kalbėtume statybininkas būtų susižeidęs, akivaizdu, kad su tokiu netektu dalyvumo laipsniu apskritai jokios veiklos negalėtų vykdyti ir klausimai nebūtu kilę. Profesijos, kurios paremtos protine veikla, tas fizinis netektas dalyvumas ne visada lemiamą reikšmę turi sprendžiant klausimą dėl netektų pajamų, tuo labiau šioje byloje kalbėti galima tik apie periodą iki 2025 metų pavasario iki kada yra paskirtas dalyvumas (t. 3, b. l. 114-117).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja E. R. paaiškino, kad yra kaltinamojo mama. Žino apie įvykį. Buvo darbo diena, tarp 8.00-9.00 val. ryto. Kai sulaukė A. skambučio buvo darbe. Papasakojo, kad nutiko eismo įvykis, važiavo į darbą ir partrenkė dviratininkę, tada pradėjo pasakoti aplinkybes, kad važiavo praleido pėsčiuosius, bet sakė, kad švietė saulė ir dviratininkės nepamatė. Ji susijaudino, pasiklausė, ar padėjo nukentėjusiajai, kaip elgėsi, pasikalbėjo apie tai. Jis minėjo, kad susijaudino, padavė vaistinėlę ir kažkokia moteris ėmėsi iniciatyvos bei padėjo nukentėjusiajai. Sūnus pasakė, kad nežinojo, ką daryti. Minėjo, kad nukentėjusioji kraujavo, galvą buvo susižeidusi. Klausė, ar sūnus pasiėmė moters kontaktus, bet jis nurodė, kad supanikavo, pasimetė ir nepasiėmė kontaktų. Bandė susirasti per advokatą. Ji pasiskambino ir paskui A. skambino. Advokatas sakė pasiklaus pas nukentėjusiąja, ar nori su jais kontaktuoti, pasiklausė ir sakė, kad nepageidauja, gydėsi ir nusprendė, kad nenori susitikti. Mano, kad yra sūnui autoritetas. Santykiai su sūnumi artimi, nors gyvena skirtinguose miestuose, turi šeimos susirašinėjimą, jis pasiskambina, pasiklausia patarimų ir jais pasinaudoja. Po įvykio klausė ką daryti. Sūnus įvykį vertina neigiamai ir dažnai apie tai kalba. Mano, kad sūnaus vairavimas pasikeitė, tapo atidesnis. Prašė skirti laidavimą be užstato, jei teismas nutartų kitaip, galėtų sumokėti apie 1 000 eurų (t. 3, b. l. 117-118).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kiti bylos duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. R. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 08.30 val., vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas motinos E. R. vardu, draustas „Compensa“ draudimu. Važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu ir prie (duomenys neskelbtini) sankryžos užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Jis sustojo ir laukė, nes norėjo per žalią šviesą sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos buvo geros, buvo saulėta, kelio danga sausa, lietaus nebuvo. Kai užsidegė žalia šviesa, tai jam iš priekio, priešais pradėjo tiesiai važiuoti automobiliai, pravažiavo trys automobiliai, jis automobilius praleido ir pradėjo sukti į kairę iš karto už paskutinio pravažiavusio automobilio, jį tuo metu apakino saulė ir jis sukdamas iš karto partrenkė tiesiai važiuojančią dviratininkę, kurios nematė. Dviratininkę pamatė prieš sekundę iki partrenkimo, jų susidūrimo. Jis tada sustojo, išlipo, pamatė, kad dviratininkė, mergina, guli ant asfalto. Dviratininkė buvo be šalmo, matė, kad pastarosios kruvina galva, jis klausinėjo, kaip ji jautėsi. Po to, atvyko greitoji ir merginą išvežė. Atvykusi policija įformino šį eismo įvykį. Jis buvo dar davęs vaistinėlę. Šios merginos nori atsiprašyti, susitaikyti (t. 2, b. l. 121-124).

BIRT žiūryklės duomenimis 2023 m. rugsėjo 19 d., 08.42 val., registruotas įvykis – prieš kelias minutes automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė dviratininkę; sąmoninga, kalba, skauda nugarą (t. 1, b. l. 10).

Tarybiniame vyr. patrulės G. D. M. pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule G. L. S., gavo pranešimą, kad prieš kelias minutes automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patrenkė dviratininkę, moteris sąmoninga, kalba, skauda nugarą. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja I. J., kuri paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 08.37 val., perėjusi per perėją, išgirdo mašinos stabdymo garsą ir smūgį. Atsisukusi pamatė nukritusią merginą <...>. Įvykį taip pat matė P. S., kuris davė paaiškinimus. <...> Automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. R. paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., stovėjo prie sankryžos (duomenys neskelbtini)  pr., iš (duomenys neskelbtini)  g. pusės, laukė žalios spalvos šviesoforo signalo, užsidegus žaliam šviesoforo spalvos signalui, sukant į kairę A. R. praleido tris iš priekio atvažiuojančius automobilius, suko į kairę ir tuo momentu įvyko susidūrimas su dviratininke. A. R. merginos nepastebėjo kol neįvyko smūgis, A. R. buvo stipriai akinamas saulės. Išsiaiškinta, kad nukentėjusioji yra A. B., patikrintas A. B. blaivumas, jai nustatytas 0,00 prom. girtumas. A. B. dviračiu važiavo be šalmo, išvežta į Lazdynų ligoninę. Patikrintas A. R. blaivumą, jam nustatytas 0.00 prom. girtumas (t. 1, b. l. 21).?

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 08.37 val., važiavo dviračiu (duomenys neskelbtini)  prospektu, Vilniuje, į Lietuvos Respublikos Seimo pusę. Važiuojant matė, kad (duomenys neskelbtini)  pr. - (duomenys neskelbtini), sankryžoje jai dega žalios spalvos šviesoforo signalas. Važiavo tam skirtu dviračio takeliu. Įvažiavus į sankryžą, kažkur būnant per vidurį, staiga pamatė atvažiuojantį automobilį „Audi“, kuris suko iš (duomenys neskelbtini)  pr. į (duomenys neskelbtini)  g., Vilniuje, kuris nestabdydamas atsitrenkė į ją, t. y. partrenkė. Pagal ją, šio automobilio vairuotojas tikrai nebandė stabdyti, jos tiesiog nematė. Diena buvo saulėta, lietaus nebuvo, kelio danga buvo sausa. Po partrenkimo ji parkrito, tačiau sąmonės praradusi nebuvo. Kiek atsimena, šio automobilio vairuotojas prie jos priėjęs nebuvo ir nebendravo, buvo priėjusi nepažįstama mergina, kuri jai uždėjo tvarstį ant galvos. Po to, atvyko greitoji pagalba ir policija, ją išvežė į Lazdynų ligoninę (t. 1, b. l. 99-102).

Pridėtame P. S. paaiškinime nurodyta, kad 08.37 val. ryto, eidamas (duomenys neskelbtini)  pr. (iš Katedros pusės) sankryžoje ties (duomenys neskelbtini), matė autoįvykį. Vairuotojas važiavęs nuo Lukiškių aikštės pusės darė posūkį į kairę, o tuo metu per sankryžą tiesiai važiavo dviratininkė. Vairuotojas jos nepraleido ir dviratininkei nespėjus sustabdyt, trenkėsi į automobilį ir krito ant žemės. Dviratininkė važiavo dviratininkų juosta (t. 1, b. l. 89).

Pridėtame I. J. paaiškinime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 08.37 val., perėjus per perėją išgirdo stabdomos mašinos garsą ir smūgį. Atsisukus pamatė nukritusią merginą. Iškvietė greitąją ir policiją. Stengėsi suteikti merginai pirmąją pagalbą. Paties įvykio nematė. Merginos galva kraujavo, skaudėjo kairę ranką ir nugaros apačią. Galūnes pajudinti galėjo, buvo sąmoninga, pasakė savo vardą. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G3500/2023(01) nurodyta, kad A. B. nustatyta žaizda pakaušio kairėje pusėje, kairės mentės ir 3 juosmens slankstelio kūno lūžiai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 120-121).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG823/2024(01) nurodyta, kad A. B. papildomai pateiktuose medicinos dokumentuose naujų sužalojimų nenustatyta, todėl specialisto išvadoje Nr.G3500/2023(01) sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymą visumoje, nes autoįvykio metu patirti sužalojimai atskirai po vieną nekvalifikuojami. Norint įvertint dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų likusias pasekmės, reikia pateikti dokumentus po užbaigto viso gydymo ir panaudotų visų reabilitacijos priemonių (t. 1, b. l. 165-167).

Pateikti E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymai (t. 2, b. l. 1-62).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG1537/2024(01) nurodyta, kad A. B. papildomai pateiktuose medicinos dokumentuose po pilnai užbaigto gydymo dėl kairės mentes lūžio išlieka neryški kairio peties sąnario kontraktūra, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 73-75).

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pateikė GMP kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (t. 2, b. l. 78-80).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vieta – (duomenys neskelbtini); pridėta eismo įvykio vietos schema; fotolentelės (t. 1, b. l. 22-46).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - dviratis „Se bikes Lager“, pridėtos foto nuotraukos; pridėtas pakvitavimas, jog dviratis grąžintas, pretenzijų nėra (t. 1, b. l. 47-62).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti apgadinimai; pridėtos foto nuotraukos (t. 1, b. l. 68-87).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš sankryžos (duomenys neskelbtini)  pr. - (duomenys neskelbtini), dėl 2023 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykio, kuriame automobilis „Audi“ partrenkia dviratininkę; Įrašo pavadinimas „2023.09.19.08.38.05 - 2023.09.19.08.50.49 (duomenys neskelbtini) pr.- (duomenys neskelbtini)  g. sankryža, kamera 041“. Įrašas yra be garso; įraše filmuojama gatvių sankryžą (duomenys neskelbtini)  pr. - (duomenys neskelbtini). Eismas yra vienpusis iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini)  pr., į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) g. kryptimi į (duomenys neskelbtini)  g. matosi raudonos šviesoforo signalas. Įrašas prasideda 08:38:05 val. Matosi, kad (duomenys neskelbtini) pr. pasuka į kairę, į (duomenys neskelbtini), automobilis „AUDI“, pilkos spalvos. Tuo metu, nuo Arkikatedros aikštės pusės link Lukiškių aikštės pusės, dviračių takeliu važiuoja dviratininkė, kur įvažiuoja į (duomenys neskelbtini)  g. ir esant per vidurį dviračio takelio ir (duomenys neskelbtini), pravažiuojamojoje kelio dalyje, dviratininkę partrenkia nurodytas pilkos spalvos automobilis „Audi“. Dviratininke nukrenta, automobilis sustoja; pridėtos fotolentelės (t. 2, b. l. 99-103).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BPC įrašai. Apžiūros objektas yra BPC garso įrašas <...> BPC: 112; V: Sveiki. Čia skambino dėl įvykio (duomenys neskelbtini)  prospekte, kur dviratininką nutrenkė. Greitoji atvažiavusi, bet nekaip nesulaukiam policijos pareigūnų; BPC: Bet kada jus kvietėte?; V: 112 buvo skambinta jau prieš kokius 30 tikriausia, 20-30 minučių; BPC: Aha, bet (duomenys neskelbtini)  ne matau čia. Prieš 18 minučių; <...> V: Taip, tai. Sužeistas yra; BPC: Tai gerai, laukite. Pareigūnai žino. Tiesiog darbo yra...<...>. Sekantis įrašas <...> BPC: 112, klausau; M: Sveiki. Čia partrenkė dviratininkę (duomenys neskelbtini)  prospekte, Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, prie (duomenys neskelbtini) centre (ne aiškiai girdėti); BPC: Prie (duomenys neskelbtini)  prospekto gatvėje, taip?; M: Taip, taip. (duomenys neskelbtini),atsiprašau; BPC: (duomenys neskelbtini), taip. O kada čia įvyko?; M:Taip. Va ką tik; BPC: O kas partrenkė?; M: Vairuotojas, tiesiog nesustojo; <...> BPC: Greitoji reikalinga?; M: Taip, reikalinga; BPC: Tai moteriai? Čia moterys?; M: Jai nugarą skauda. <...> BPC: Bet ne kraujuoja ji?; M: Ne, kiek matau, ne. BPC: Skauda nugarą. Čia automobilis su dviračiu susitrenkė, taip? <...> BPC: Ji važiavo su dviračiu. O daugiau niekam ne reikia greitosios, tam automobilio vairuotojui nereikia? M:Ne, man atrodo, kad ne. <...> M: Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); BPC: Ir vairuotojas vietoje, taip? M:Taip, taip. <...> (t. 2, b. l. 104-106).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti kūno kameros įrašai. Apžiūrimas kūno vaizdo kameros įrašas pavadinimu „PSS-20230919-090305UTC+0300.mp4“. Vaizdo kameros įraše matomas stovintis greitosios pagalbos automobilis. Greitosios pagalbos automobilyje ant neštuvų guli sužalota mergina <...> Į policininko klausimą: „Kaip jaučiatės?“ atsakė greitosios medicinų pagalbos darbuotojas, kad merginai skauda viskas: galva, kaklas, petys. Policininkė prašo papusti į alkotesterį. Pareigūnė paklausė merginos, ar ėjo ji per perėją? Mergina atsakė, kad važiavo per žalią. Policininkė pasitikslino ar mergina važiavo dviračiu, ar vedė šalia dviratį? (Ką pasakė mergina ne girdėti), bet pasakė: „Jis man pakirto kelią“. Mergina sakė, kad važiavo į darbą. Policininkė pasitikslino greitosios pagalbos darbuotojo, ar merginą veš į Lazdynų ligoninę ir kokie sužalojimai. Vaizdo įraše matoma, kad po to pareigūnė priėjo prie vaikino su trumpais plaukais ir uodega nugaroje. Jis vilkėjo tamsios spalvos sportinį bliuzoną su gobtuvu. Pareigūnė paprašė dokumentų. Kol vaikinas ieškojo dokumentų, pareigūnė paklausė: „O kaip Jūs nepastebėjote?“. Vaikinas paaiškino, kad praleido mašinas ir pasuko. Švietė saulė, tik tada pamatė merginą ant savo kapoto. Mergina „atlėkė“ labai greitai ir jis nepamatė. „Saulė akino, pamačiau merginą, kada ji jau buvo atsitrenkus į mane“. Pareigūnė paklausė, kiek metų turi teises? Jis atsakė, kad (duomenys neskelbtini) metai. Po to, policininkė prašė papūsti į alkotesterį. Pareigūnė pasiteiravo, kur yra dviratis, kuriuo važiavo nukentėjusioji? Priėjo vyriškis šviesiais marškinėliais ir paaiškino, kad dviratis buvo pašalintas nuo kelio, nes trukdė eismui. Policininkė paaiškino, kad dviratis nukentėjusiosios turėjo gulėti toje vietoje, kur buvo partrenkta mergina. Vaizdo kameros įraše matoma, kad pareigūnė paprašė parodyti dokumentus iš vyro šviesiais marškiniais ir dviejų šalia stovėjusių liudininkų <...> (t. 2, b. l. 108-109).

Nukentėjusiosios atstovo advokato pateikta Teismo medicinos eksperto P. P. išvada Nr. 0047/24 , kurioje nurodoma, kad A. Ž. pagal teismo įvykio metu patirtus sužalojimus, bei vėliau išsivysčiusių liekamųjų reiškinių neteko 55 proc. pastovaus bendrojo darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktą <...> (t. 3, b. l. 125-131).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 40/2025(01) nurodyta, kad 1. A. Ž. po 2023 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykio nustatyti kūno sužalojimai – žaizda pakaušio srityje, kairės mentes skeveldrinis lūžis su viršdyglinio raumens pažeidimu, trečio juosmeninio slankstelio kūno suspaustinis lūžis. Sužalojimų pasekoje sutriko kairio peties sąnario ir stuburo judėjimo funkcijos. 2-3. Sužalojimų pasekoje A. Ž. išliko kairio peties sąnario kontraktūra, ribojanti šio sąnario judėjimo funkciją (atitinka 20 procentų prarasto bendrojo darbingumo) bei nežymaus laipsnio stuburo judėjimo funkcijos pažeidimą (atitinka 15 procentų prarasto bendrojo darbingumo). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 32 punktu („kai bendrojo darbingumo netenkama dėl keleto tuo pat metu padarytų sužalojimų, procentai sumuojami aritmetiškai“, A. Ž. sužalojimų pasekmes visumoje sudaro 35 procentų bendrojo darbingumo netekimo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (Taisyklių p. 6.11.). Ankstesnę specialisto išvadą Nr. PG 1537/2024 (01) laikyti nepilna, nes ją atliekant nebuvo įvertinti stuburo liekamieji reiškiniai po traumos. Mažai tikėtina, kad dėl sužalojimų liekamųjų reiškinių ateityje galimos sunkesnės nei dabartinės pasekmės (t. 4, b. l. 12-18).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

A. R. teismui perduotu kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – A. R. buvo kaltinamas tuo, kad „jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 08.38 val., Vilniuje, vairuojamu motinai E. R. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, numatančius, kad „sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas...<“, buvo neatidus ir neatsargus, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini)  pr. ir sukdamas į kairę, įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini)  g., nepraleido jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, į dviračio taką įvažiavusios ir per dviračio taką važiavusio dviračio vairuotojos A. B., ją partrenkė, bei sužalojo. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta dviračio vairuotojos A. B. sveikata“.

Tačiau pradėjus įrodymų tyrimą buvo gautas nukentėjusiosios A. Ž. atstovo advokato 2024 m. gruodžio 16 d. prašymas dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo. Prie prašymo pateikta 2024 m. gruodžio 14 d. teismo medicinos eksperto P. P. išvada Nr. 0047/24, kurioje nurodyta, kad A. Ž. pagal eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, bei vėliau išsivysčiusių liekamųjų reiškinių neteko 55 proc. pastovaus bendrojo darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktą. Darbingumo netekimą sudaro - a) dėl kairės mentės lūžio išlieka neryški kairio peties sąnario kontraktūra - remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 56.1 punktu atitinka 20 procentų prarasto bendrojo darbingumo; b) dėl juosmens slankstelio lūžio išlieka žymus judesių apribojimas - remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 52.2 punktu atitinka 30 procentų prarasto bendrojo darbingumo; c) dėl stuburo slankstelio lūžio išsivystę juosmens ir kryžmens rezginio sutrikimai bei radikulopatija juosmens srityje - remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 2.7 punktu atitinka 5 procentų prarasto bendrojo darbingumo.

Teisiamojo posėdžio, vykusio 2024 m. gruodžio 18 d. metu, buvo nuspręsta, kad yra tikslinga skirti teismo ekspertizę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi paskirta teismo medicininė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų komisijai, sudarytai ne mažiau kaip iš 3 teismo ekspertų (neįtraukiant į teismo medicinos ekspertizės atlikimą R. G. ir P. P.) bei pateikti klausimai ekspertams.

Baudžiamojoje byloje gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG 40/2025 (01), kuriame nurodyta, kad remiantis A. Ž. mediciniais dokumentais, jos apžiūra bei duomenimis esančiais baudžiamojoje byloje, teikia išvadą – 1. A. Ž. po 2023 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykio nustatyti kūno sužalojimai – žaizda pakaušio srityje, kairės mentes skeveldrinis lūžis su viršdyglinio raumens pažeidimu, trečio juosmeninio slankstelio kūno suspaustinis lūžis. Sužalojimų pasekoje sutriko kairio peties sąnario ir stuburo judėjimo funkcijos. 2-3. Sužalojimų pasekoje A. Ž. išliko kairio peties sąnario kontraktūra, ribojanti šio sąnario judėjimo funkciją (atitinka 20 procentų prarasto bendrojo darbingumo) bei nežymaus laipsnio stuburo judėjimo funkcijos pažeidimą (atitinka 15 procentų prarasto bendrojo darbingumo). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 32 punktu („kai bendrojo darbingumo netenkama dėl keleto tuo pat metu padarytų sužalojimų, procentai sumuojami aritmetiškai“, A. Ž. sužalojimų pasekmes visumoje sudaro 35 procentų bendrojo darbingumo netekimo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (Taisyklių p. 6.11.). Ankstesnę specialisto išvadą Nr. PG 1537/2024 (01) laikyti nepilna, nes ją atliekant nebuvo įvertinti stuburo liekamieji reiškiniai po traumos.

Teisiamojo posėdžio, vykusio 2025 m. liepos 7 d., metu, prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, t. y. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 3 dalį dėl pasikeitusios faktinės inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės – padarinių, t. y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto, kad dėl kaltinime nurodytos A. R. padarytos veikos A. Ž. sveikata sutrikdyta sunkiai. Kaltinamasis ir jo gynėja buvo informuoti apie tai teisiamojo posėdžio metu, prieštaravimų negauta, sutiko su keičiamu kaltinimu kaltinamojo atžvilgiu, pozicija dėl kaltės pripažinimo, nepasikeitė.

BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą.

Visų pirma pasakytina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – ir 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060).

2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 buvo pakeista 281 straipsnio 3 dalies redakcija, nes šio straipsnio dalies sankcijoje numatyta nauja bausmė – laisvės apribojimas. Akivaizdu, kad nauja BK 281 straipsnio 3 dalies redakcija yra baudžiamasis įstatymas, kuris sušvelnina bausmę, todėl turi grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl teismas vertins, ar kaltinamasis galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje (pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

KET 158 punkte nurodyta, kad, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visus tris šiuos požymius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino dėl jam pareikšto kaltinimo (2025 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutinka su naujai nustatytu nukentėjusiajai padarytu sveikatos sutrikdymo mastu ir savo kaltę pripažįsta pilnai) ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 8.30 val. ryto, važiavo automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į darbą, dirbo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)  gatvėje, kur ir įvyko įvykis. Buvo saulėta diena. Važiuodamas (duomenys neskelbtini)  prospektu, link katedros, suko į kairę, stovėjo prie šviesoforo. Buvo pirmas prie šviesoforo ir sukdamas į kairę iš priekio praleido tris mašinas ir taip gavosi, kad iš priekio važiuojančios mašinos uždengė nukentėjusiąją ir jam gavosi akla zona. Sukdamas į kairę, nežino, kiek turėjo įtakos saulės akinimas toje vietoje, nes tuo metu švietė saulė, sukdamas į kairę, nepamatė nukentėjusiosios. Kai buvo pastebėta nukentėjusioji, buvo per vėlu ir atsitiko eismo įvykis, žmogų partrenkė, sužalojo ir sutrikdė sveikatą.

Kaltinamojo A. R. prisipažinimą ir jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – BIRT žiūryklės duomenys (t. 1, b. l. 10); tarnybinis vyr. patrulės G. D. M. pranešimas (t. 1, b. l. 21); ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios duoti parodymai - <...> 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 08.37 val., važiavo dviračiu (duomenys neskelbtini) prospektu, Vilniuje, į Lietuvos Respublikos Seimo pusę. Važiuojant matė, kad (duomenys neskelbtini)  pr. - (duomenys neskelbtini)  g., Vilniuje, sankryžoje jai dega žalios spalvos šviesoforo signalas. Važiavo tam skirtu dviračio takeliu. Įvažiavus į sankryžą, kažkur būnant per vidurį, staiga pamatė atvažiuojantį automobilį „Audi“, kuris suko iš (duomenys neskelbtini)  pr. į (duomenys neskelbtini)  g., Vilniuje, kuris nestabdydamas atsitrenkė į ją, t. y. partrenkė. Pagal ją, šio automobilio vairuotojas tikrai nebandė stabdyti, jos tiesiog nematė <...> (t. 1, b. l. 99-102); P. S. paaiškinimas <...> sankryžoje ties (duomenys neskelbtini), matė autoįvykį. Vairuotojas važiavęs nuo Lukiškių aikštės pusės darė posūkį į kairę, o tuo metu per sankryžą tiesiai važiavo dviratininkė. Vairuotojas jos nepraleido ir dviratininkei nespėjus sustabdyt, trenkėsi į automobilį ir krito ant žemės <...> (t. 1, b. l. 89); I. J. paaiškinimas <...> 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 08.37 val., perėjus per perėją išgirdo stabdomos mašinos garsą ir smūgį. Atsisukus pamatė nukritusią merginą. Iškvietė greitąją ir policiją. Stengėsi suteikti merginai pirmąją pagalbą <...> (t. 1, b. l. 90); Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (t. 1, b. l. 120-121, 165-167, t. 2, b. l. 73-75); pateikti E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymai bei pateikta GMP kvietimo kortelė (t. 2, b. l. 1-62, 78-80); Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 22-46); daiktų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 47-62, 68-87), kiti apžiūros protokolai, kuriuose apžiūrėti vaizdo įrašai, BPC įrašai ir kūno kameros įrašai (t. 2, b. l. 99-103, 104-106), ir žinoma, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. ekspertizės aktas Nr. PEKG 40/2025(01), kuris patvirtina nustatytą nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (t. 4, b. l. 12-18).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. R. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti byloje nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Taigi byloje nustatyta, kad A. R. 2023 m. rugsėjo 19 d., apie 08.38 val., Vilniuje, vairuojamu motinai E. R. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, numatančius, kad „sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas <...>“, buvo neatidus ir neatsargus, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini)  pr. ir sukdamas į kairę, įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini)  g., nepraleido jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, į dviračio taką įvažiavusios ir per dviračio taką važiavusio dviračio vairuotojos A. Ž., ją partrenkė bei sužalojo. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta dviračio vairuotojos A. Ž. sveikata.

A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Dėl A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gautas kaltinamojo A. R. motinos E. R. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą jos atsakomybei (t. 3, b. l. 81-102).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. paaiškindamas, kodėl pasirinko laiduotoja savo mamą nurodė, kad mama jam yra autoritetas, jų santykiai yra labai geri, jos nuomonė jam labai svarbi. Bet kokiu klausimu kreipiasi į mamą. Dažnai grįžta į namus pas tėvus. Kai paskambino mamai ir pasakė kas nutiko, ji viską vertino kritiškai, liepė spręsti situaciją.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja E. R. paaiškino, kad yra kaltinamojo mama. Kai sulaukė A. skambučio buvo darbe. Papasakojo, kad nutiko eismo įvykis, važiavo į darbą ir partrenkė dviratininkę, tada pradėjo pasakoti aplinkybes <...>. Mano, kad ji yra sūnui autoritetas. Santykiai su sūnumi artimi, nors gyvena skirtinguose miestuose, turi šeimos susirašinėjimą, jis pasiskambina, pasiklausia patarimų ir jais pasinaudoja. Po įvykio klausė, ką daryti. Sūnus įvykį vertina neigiamai ir dažnai apie tai kalba. Mano, kad sūnaus vairavimas pasikeitė, tapo atidesnis. Prašė skirti laidavimą be užstato, jei teismas nutartų kitaip, galėtų sumokėti apie 1 000 eurų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Pažymėtina, kad A. R. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje, priskiriama neatsargiems nusikaltimams, o BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šie pakeitimai bendrąja prasme palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį – panaikinta viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, t. y. kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik asmeniui, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nuo 2025 m. vasario 1 d. laidavimas gali būti taikomas ir baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, jeigu jis ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kita vertus, BK 40 straipsnio pakeitimai šiuo atveju A. R. teisinės padėties nelengvina, kadangi byloje nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, todėl sprendžiant dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau paminėtas BK 40 straipsnio pakeitimas neturi teisinės reikšmės (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-1035/2025). Taigi teismas iš esmės pasisakys dėl nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų egzistavimo.

Iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusioje BK 40 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) buvo nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. R. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. A. R. vairuojamas automobilis, priklausantis jo motinai E. R. buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovės ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ filiale Lietuvoje. Byloje esančiuose draudimo bendrovės ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ 2025 m. liepos 7 d. draudiko rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad draudimo išmokos gavėjui A. Ž. buvo apskaičiuota ir išmokėta 15 000 Eur neturtinė žala ir dalis turtinės žalos pagal pareikštą civilinį ieškinį. Tokias aplinkybes patvirtina prie draudimo bendrovės rašytinių paaiškinimų pateikti rašytiniai dokumentai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Nors A. R. pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytą turtinės žalos dalį ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė. Esant specifiniams santykiams (dalyvaujant teisiniame santykyje ne tik kaltinamajam ir nukentėjusiajai, bet ir draudimo bendrovei), A. R. savo iniciatyva neprivalėjo nukentėjusiajai atlyginti teisinio ginčo atveju turtinės, taip pat ir neturtinės žalos. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis A. R. atlygino dalį bylinėjimosi išlaidų – 2024 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo 1 500 Eur į nukentėjusiosios atstovo nurodytą banko sąskaitą. Todėl A. R. atitinka ir šią sąlygą, kad bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokios išvados nepaneigia tai, kad draudimo bendrovė neatlygino visos prašomos nukentėjusiosios turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos kitos aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. R. padaryta veika yra neatsargi, jis yra gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), anksčiau neteistas ir dėl jo pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra, per paskutinius 5 metus trauktas administracinėn atsakomybėn du kartus už nešiurkštaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 3, b. l. 92-93). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio dar atidžiau vairuoja, prieš perėjas ar dviračio takus vairuoja itin atsargiai. Baudžiamosios bylos duomenimis A. R. dirba, savo buvusios bei dabartinės darbovietės charakterizuojamas itin teigiamai (t. 3, b. l. 94-95). Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertintina ir papildoma sąlyga, kad yra pagrindo manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šioje byloje iškilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai bei dėl dalies turtinės žalos atlyginimo, susijusio su negautų pajamų dydžio nustatymu. Kaip minėta, draudimo bendrovė atlygino dalį neturtinės žalos ir atsisako atlyginti nukentėjusiojo prašomą likusį neturtinės žalos dydį. Esant eismo įvykiui ir draustai transporto priemonei, visų pirma, draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą TPVCAPDĮ ribose. Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu neginčijo pateikto civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos dydžio, todėl tai, kad draudimo bendrovė nėra atlyginusi pilnai pareikšto civilinio ieškinio, savaime nereiškia, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose (kai eismo įvykio metu sužalojami nukentėjusieji) paprastai kyla ginčų dėl žalos dydžio ir jie išsprendžiami įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Taigi iki bylos nagrinėjimo pabaigos paprastai nėra aišku, kokio dydžio neturtinę žalą patyrė nukentėjusysis.

Apibendrinus konstatuotina, kad šiuo atveju dėl A. R. yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną E. R.. Nagrinėjamu atveju tiek E. R., tiek A. R. nurodė, kad jų santykiai yra artimi, sūnus visada klausia jos patarimų ir jais vadovaujasi. Nors gyvena ne kartu, tačiau nuolat palaiko ryšį, bendrauja. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad E. R. turi magistro diplomą (t. 3, b. l. 101), dirba ir darbovietės charakterizuojama itin teigiamai (t. 3, b. l. 102), anksčiau neteista (t. 3, b. l. 97), du kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos (t. 3, b. l. 98-100). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad E. R. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. R., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Nors baigiamosios kalbos metu prokuroras prašė skirti laidavimo institutą kartu su užstatu, tačiau atsižvelgiant į A. R. ir laiduotojos asmenybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargų nusikaltimą), teismo vertinimu, skirti užstatą nėra tikslinga.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 24 637,76 Eur turtinės žalos ir 25 000 Eur neturinės žalos atlyginimo. Nurodoma, kad turtinę žalą sudaro – dviračio remontas, medikamentai ir gydymas, reabilitacija ir išlaidos kelionėms, bendra suma – 2 024,90 Eur. Taip pat, turtinę žalą sudaro negautos pajamos pagal darbo sutartį (3 042,28 Eur) ir individualią veiklą (10 093,08 Eur). Tuo tarpu dėl neturtinės žalos – nurodoma, kad nukentėjusiajai dėl operacijos yra likęs aiškus ir ilgas randas nugaros srityje, be to, bus reikalinga operacija pašalinti stuburo slankstelio fiksacijas, todėl nukentėjusioji ateityje patirs chirurginę intervenciją. Nukentėjusiajai yra likęs ir galvos randas. Po sužalojimų kairė mentė skiriasi nuo dešinės, kairė mentė įdubusi, atsirado akivaizdus kūno asimetriškumas. Dėl sužalojimų pakito nukentėjusiosios eisena, atsirado šlubčiojimas. Visa tai sukelia dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, nes lemia vizualiai pastebimus kūno, eisenos, judesių pakitimus dėl kurių nukentėjusioji kompleksuoja. Nukentėjusioji būdama jauno amžiaus, sveika ir darbinga, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo patyrė sveikatos sutrikdymus, dėl kurių ilgą laiką gydosi, patirs liekamuosius reiškinius, neteko 55 proc. bazinio dalyvumo lygio, jos būklė dėl stuburo srities ir kairės mentes negerėja, išlikęs žymus judesių ribojimas ir darbinės bei kasdienės veiklos apsunkinimas. Sužalojimas sukėlė kardinalius nukentėjusios gyvenimo pokyčius, po kurių tenka patirti ribojimus atliekant kasdienes įprastas užduotis, rūpintis asmenine higiena. Nukentėjusioji yra priversta lankytis gydymosi ir reabilitacijos įstaigose, išgyvena psichologines traumas ir miego sutrikimus, atsirado nervinio pagrindo psoriazė, kūno asimetriškumas ir aiškiai matomi randai. Patirtas sužalojimas turės įtakos nukentėjusiajai ir ateityje, nes pasekmės liks visam likusiam gyvenimui. Nukentėjusioji yra (duomenys neskelbtini), todėl liekamieji reiškiniai (apsunkintas mobilumas, sunku ilgiau stovėti, sėdėti, keisti kūno padėtis, pasilenkti) ženkliai mažina ir nukentėjusiosios darbingumą. Nukentėjusioji patyrė ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, šoką, nepatogumus, buvo priversta gydytis stacionare, reabilitacijoje, jautė ir jaučia didelius skausmus, susijusius su patirtais sveikatos sužalojimais, vartoja vaistus nuo skausmo, patiria dvasinius išgyvenimus, susijusius su galimybe pilnavertiškai judėti, jaučia socialinę atskirtį ir neigiamus išgyvenimus, kadangi nebegali savimi pilnai pasirūpinti, buvo priversta prašyti pašalinių asmenų pagalbos, tapo priklausoma nuo kitų.

Nukentėjusioji A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patirs dar vieną operaciją ir dar vieną ilgą gydymą, tai yra trauma, kuri turi paliekamųjų reiškinių, nevertinant, kad planuoja pastoti ir turėti kūdikį. Įvykio metu padaryti – stuburo slankstelio lūžis, mentės kaulo lūžis ir praskelta galva. <...>. Po stuburo traumos jaučia kasdien skausmą nugaroje, apribotas svorio kėlimas, pirkinių krepšio negali atsinešti, sunkesnio pakelti negali ir nerekomenduojama, todėl jai nustatytas neįgalumas. Dirba sėdimą darbą, vakare pareiti namo sudėtinga, ypač vakarais pasireiškia kojos šlubumas, nugarą skauda. Keičiantis orams atsiranda maudimas nugaroje dėl besikečiančio oro sąlygų. Iš esmės yra apsunkintas jos mobilumas, skausmas lydintis kiekvieną dieną kelia nuovargį, taip pat ir miego sutrikimai, ypač po avarijos, tris mėnesius negalėjo miegoti, kreipėsi pas psichologus, terapeutus, su vaistų pagalba pavyko sutvarkyti režimą, pasirodžius saulei pagėrėjo, bet vis tiek išlenda miego sutrikimai, kuriems turėjo įtakos šis įvykis. Išlikusi baimė eiti per perėją, dar vis negali vairuoti dviračio, nedrįsta ir nenori. Turi žvynelinę, kuri išlenda streso metu, ir po avarijos ypatingai paryškėjo. <...> Normaliai vaikščioti pradėjo po 7-8 mėnesių, nes prieš tai buvo baimė paslysti, pargriūti, kad kažkas pastums netikėtai. Ji yra (duomenys neskelbtini), dirba sėdimą darbą, nuo nuolatinės sėdimos padėties labai išvargina nugarą, turi pakeisti nugaros padėtį, atsistojus dirbti arba pasiremti. Darbdavys yra nupirkęs ergonomiškiausią kėdę, tai gelbsti, bet nepadeda. Dirba pagal darbo sutartį ir pagal individualią veiklą. Įvykis turi įtakos darbo našumui, jis sumažėjo. Gauna išmokas už neįgalumą, 340 eurų. Neturėjo iki įvykio jokių nusiskundimų, turėjusi du rankos lūžius, gerai sugiję, neturėjo įtakos jokios <...> (t. 3, b. l. 113-114).

Civilinės atsakovės draudimo bendrovės ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ filialo Lietuvoje įgaliotas atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo likusį neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą atmesti. Nukentėjusiajai yra nustatytas terminuotas dalyvumas, todėl yra galimybė jai visiškai pasveikti. Remdamiesi teismų praktika, nurodo, kad didesnės sumos priteisiamos esant ženkliai pavojingesniems padariniams. Nurodo, kad atsižvelgę į teismų praktiką, rekomendacijas, kilusius padarinius, realaus pasveikimo galimybes, veiką perkvalifikavus į sunkesnę, neturtinės žalos dydis neturi viršyti 15 000 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Tokie teismų praktikos išaiškinimai galioja iki šiol.

Šioje byloje draudimo bendrovė, vadovaudamasi TPVCAPDĮ atitinkamomis nuostatomis, A. Ž. patirtą neturtinę žalą įvertino 15 000 Eur suma ir šią sumą išmokėjo į nukentėjusiosios nurodytą banko sąskaitą (pirmuoju kartu 8 000 Eur ir papildomai pervesta 7 000 Eur). Pažymėtina, kad vien tai, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu (nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d.)) nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, savaime teismo neįpareigoja priteisti papildomai nukentėjusiajai neturtinę žalą. Šis įstatymas nustato žalos atlyginimo ribas, o konkretų neturtinės žalos dydį baudžiamojoje byloje nustato teismas atsižvelgdamas į anksčiau minėtas CK nuostatas.

Byloje nustatyta, kad dėl A. R. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. Ž. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad jam taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai, juolab, kad kiekvienas asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti KET, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Kita vertus, būtina pabrėžti, kad neatsargus nusikaltimas pagal savo esmę yra mažiau pavojingas nei tyčinis nusikaltimas, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje pateiktais medicininiais dokumentais ir ekspertizės aktu Nr. PEKG 40/2025(01) nustatyta, kad A. Ž. po 2023 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykio nustatyti kūno sužalojimai yra žaizda pakaušio srityje, kairės mentes skeveldrinis lūžis su viršdyglinio raumens pažeidimu, trečio juosmeninio slankstelio kūno suspaustinis lūžis. Sužalojimų pasekoje sutriko kairio peties sąnario ir stuburo judėjimo funkcijos. <...> A. Ž. sužalojimų pasekmes visumoje sudaro 35 procentų bendrojo darbingumo netekimo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (Taisyklių 6.11. p.) (t. 4, b. l. 12-18). Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji A. Ž. įvykio metu ir po jo patyrė fizinį skausmą, tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, be to, A. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra liekamieji reiškiniai – po stuburo traumos jaučia kasdien skausmą nugaroje, apribotas svorio kėlimas, pirkinių krepšio negali atsinešti, sunkesnio pakelti negali ir nerekomenduojama, todėl nustatytas neįgalumas. Dirba sėdimą darbą, vakare pareiti namo sudėtinga, ypač vakarais pasireiškia kojos šlubumas, nugarą skauda. Keičiantis orams atsiranda maudimas nugaroje dėl besikečiančio oro sąlygų. Iš esmės yra apsunkintas jos mobilumas, skausmas lydintis kiekvieną dieną kelia nuovargį, taip pat ir miego sutrikimai, ypač po avarijos, tris mėnesius negalėjo miegoti, kreipėsi pas psichologus, terapeutus, su vaistų pagalba pavyko sutvarkyti režimą, pasirodžius saulei pagėrėjo, bet vis tiek išlenda miego sutrikimai, kuriems turėjo įtakos šis įvykis. Išlikusi baimė eiti per perėją, dar vis negali vairuoti dviračio, nedrįsta ir nenori. Turi žvynelinę, kuri išlenda streso metu, ir po avarijos ypatingai paryškėjo. Be to, laukia dar viena operacija, kurios data dar nepaskirta.

Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad A. Ž. problemos su sveikata ir jos savijauta dėl eismo įvykio tęsiasi iki šiol, nors praėjo gana nemažas laikas (beveik dveji metai). Teismas neabejoja, jog patirtas sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajai sukėlė sunkias pasekmes, jos gyvenimo kokybė pasikeitė lyginant su prieš tai gyventu pilnaverčiu gyvenimu. Nėra abejonės, kad dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus ir jai įprastas gyvenimo ritmas, išgyvenimai dėl padarytų kūno sužalojimų, kilusių padarinių, akivaizdu, jog sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. A. Ž. patyrė įvairius nepatogumus, susijusius su gydymu, didelį fizinį skausmą, ilgą reabilitacijos laikotarpį bei tai turėjo įtakos jos psichologinei būklei.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-225-895/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Tačiau pažymėtina, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką (neturtinės žalos priteisiami dydžiai svyruoja nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusiosios A. Ž. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (25 000 Eur) yra per didelis, todėl mažintinas. Sutiktina su nukentėjusiosios ir jos atstovo pozicija, kad nukentėjusiosios gyvenimas pasikeitė kardinaliai, nes net praėjus beveik dviem metams nuo eismo įvykio, ji yra priversta lankytis pas gydytojus, vartoti nuskausminamuosius vaistus ir kitaip papildomai rūpintis savo sveikata. Taigi, nėra jokių abejonių, kad tiek sužalojimo metu patirtas fizinis skausmas, tiek dvasinis skausmas dėl patirto sužalojimo yra itin didelės apimties. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Po gydymo išlikę aiškios liekamosios sveikatos sužalojimo pasekmės (kūno asimetrija, šlubumas), gali likti visą likusį nukentėjusiosios gyvenimą, taip apsunkindami kasdienę veiklą, po sužalojimų likusios liekamosios pasekmės vizualiai matomos, todėl sumažėjo nukentėjusiosios A. Ž. gyvenimo kokybė. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad civilinis atsakovas, atlyginęs nukentėjusiajai 15 000 Eur neturtinės žalos, nepakankamai įvertino įstatyme įtvirtintas aplinkybes, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, nustatant teisingą neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai atlygino 15 000 Eur neturtinės žalos, ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai priteistina papildomai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dydį, taip pat šiuo nuosprendžiu priteistiną neturtinės žalos dydį, teismo vertinimu, dėl šio įvykio bendra išmokėtina pinigų suma (iš viso 18 000 Eur) nukentėjusiajai yra proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms bei atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Vien nukentėjusiosios ir jos atstovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismo savaime neįpareigoja. Be to, įvertinus A. Ž. padarytas problemas sveikatai, liekamąsias pasekmes ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, visiškai atmesti nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo. Be to, nors civilinė atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose cituoja įvairią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, tačiau negalima ignoruoti ir paskutiniais metais pasikeitusią ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje (pavyzdžiui, paskutiniais metais buvusią gana aukštą infliaciją).

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju A. R., padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovėje ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ filialo Lietuvoje. Taigi ši draudimo bendrovė atsako už A. Ž. padarytą neturtinę žalą, kurios dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sumos, todėl ji priteistina iš civilinio atsakovo.

BPK 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad pagal pateiktą civilinį ieškinį turtinę žalą sudaro – dviračio remontas, medikamentai ir gydymas, reabilitacija ir išlaidos kelionėms, bendra suma – 2 024,90 Eur. Taip pat, turtinę žalą sudaro negautos pajamos pagal darbo sutartį (3 042,28 Eur) ir individualią veiklą (10 093,08 Eur). Civilinis atsakovas bylos duomenimis yra atlyginęs 2 024,90 Eur sumą, t. y. už dviračio remontą, medikamentus ir gydymą, reabilitaciją bei kelionių išlaidas. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kilo ginčas dėl prašomos turtinės žalos, susijusios su negautomis pajamomis.

Teismų praktikoje pažymėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki įvykio nukentėjusioji užsiėmė individualia veikla bei dirbo pagal darbo sutartį, tai patvirtina byloje esantys duomenys, todėl akivaizdu, kad po įvykio, kurio metu nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jos pajamos sumažėjo.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji dėl dalies turtinės žalos atlyginimo teismui pateikė dokumentus (vaistų pirkimo kvitus, sąskaitas faktūras dėl suteiktų paslaugų ir pan.), tačiau dėl negautų pajamų pagrindimo duomenys buvo pateikti neišsamūs (pateikti Sodros sprendimai, deklaracija, banko išrašas bei individualios veiklos skaičiuoklės išrašas). Pažymima, jog preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos. Teismas neabejoja, jog nukentėjusioji dėl laiko praleisto ligoninėje, skirto gydymui, reabilitacijoms neteko dalies pajamų, nes nustatyta, jog iki įvykio ji buvo dirbanti ir gaunanti pajamas, tačiau siekiant nustatyti kokios konkrečios pajamų dalies buvo netekta, būtina žinoti tikslius duomenis, kuriais remiantis galima būtų apskaičiuoti negautų pajamų dydį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018, 2K-307-689/2019).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad buvo paimtos iš Sodros gaunamos išmokos ir atsižvelgta į tai, kad tos išmokos sudaro 78 procentus nukentėjusiosios gautų pajamų iki įvykio, jie pareikalavo 22 likusių procentų, bet šitas skaičiavimas ydingas tuo, kad socialinio draudimo įstaiga laikino nedarbingumo laikotarpiu tas netektas pajamas kompensuoja sumokėtas įmokas ir įmokos buvo mokamos nuo pajamų iš darbo santykių ir pajamų iš individualios veiklos. Vertinant netektas pajamas iš darbo santykių pridėti kažkokį procentą kiek nesumokėjo Sodra šiuo atveju nėra pagrįsta, nes Sodra moka kompensaciją ir su individualia veikla, nėra išskiriama į kažkokias atskiras kategorijas, o negautų pajamų skaičiavimas pagal teisės aktus, kas liečia darbo santykius, draudimo bendrovė vadovaujasi tokiomis eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą ir draudimą išmokos mokėjimo taisyklėmis, kurios yra patvirtintos vyriausybės. <...> tada perėjo prie individualios veiklos ir negautų pajamų dalies, kurios neteko nukentėjusioji. Vadovavosi tomis pačiomis žalos atlyginimo taisyklėmis. Iš esmės, analogišku būdu skaičiavo netektas pajamas susijusias su individualia veikla, tačiau yra padarytas netikslumas, ieškovai iš individualios veiklos pajamų neatėmė sąnaudų, pagal tas taisykles, kurias minėjo, nes pagal taisyklių 9 punktą iš individualios veiklos reikia atimti ne tik mokestinius mokesčius, bet ir susijusias sąnaudas su individualia veikla vykdant veiklą. <...> Pažymėjo, kad įvyko nesklandumai draudimo bendrovei išmokant išmokas už netektas pajamas laikino nedarbingumo laikotarpiu, kolegos išmokėjo vietoje 4 372,77 eurų, 6 042 eurus<...> kita vertus draudimo bendrovė turės atlyginti tą netektų pajamų dalį, kuri turėtų būti vertinama jau po laikino nedarbingumo laikotarpio ir kuris siejamas su netektu dalyvumu, tai yra po 2024 m. balandžio 11 d. Draudimo bendrovė negalėjo įvertinti ir priimti sprendimo, nes neturi socialinio draudimo įstaigos sprendimo mokėti konkrečią sumą nukentėjusiajai, turi tik banko išrašą su iš socialinio draudimo įstaigos gautomis sumomis. <...> Netektas dalyvumas iki 2025 m. pavasario, tikriausiai ta suma bus viršyta, trūksta informacijos priimti galutinį sprendimą ir išmokėti.

Kaip teisingai pastebėjo civilinio atsakovo atstovas šiuo atveju, iš byloje pateiktų duomenų negalima nustatyti ar juose nurodyti mokesčiai buvo sumokėti, iš kokios nukentėjusiosios veiklos šios pajamos buvo gautos, kokios buvo patirtos išlaidos dėl vykdomos veiklos. Taigi teismo vertinimu, išsiskyrus civilinio ieškovo atstovo pateiktiems skaičiavimams bei civilinio atsakovo atstovo paaiškinimams dėl atliekamų skaičiavimų, dėl duomenų trūkumo (tą patvirtino ir civilinio atsakovo atstovas), byloje reikalinga aiškintis ir gauti papildomus duomenis, kuriais remiantis galima būtų nustatyti negautas A. Ž. pajamas. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

Teismas įvertinęs šioje byloje susiklosčiusią situaciją pažymi, kad siekiant nustatyti kokio dydžio nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, susijusią su negautomis pajamomis, būtina atlikti papildomus veiksmus, skaičiavimus, surinkti papildomus duomenis. Kaip teisingai pastebėjo civilinio atsakovo atstovas teisiamojo posėdžio metu dėl trūkstamų duomenų, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti visos priteistinos sumos dėl negautų pajamų. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Ž. turi būti pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos, susijusios su negautomis pajamomis atlyginimo patenkinimą, o jos dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnis 2 dalis), kitoje dalyje, susijusioje su turtinės žalos atlyginimu dėl 2 024,90 Eur, bylos procesą dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti. Toks teismo sprendimas priimamas, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes (atlygintos išlaidos, susijusios su dviračio remontu, gydymo išlaidos, kuras) bei duomenų nepakankamumą civilinio ieškinio daliai dėl turtinės žalos (dėl negautų pajamų dydžio nustatymo) atlyginimo teisingai išspręsti.

Kiti klausimai

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios A. Ž. atstovas advokatas teisiamojo posėdžio metu prašė nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, šiame baudžiamajame procese. Nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. nukentėjusioji yra pateikusi duomenis apie patirtas 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių dalį – 1 500 Eur nukentėjusiajai yra atlyginęs A. R.. Neatlyginta dalis – 2 130 Eur. Nukentėjusi šiuo metu yra patyrusi papildomas išlaidas – 2024 m. lapkričio 11 d. 1 089 Eur už teisines paslaugas konsultacijas, komunikaciją su draudiko atstovais ir atstovavimą teismo posėdyje (2024 m. rugsėjo 11 d.), 2025 m. sausio 2 d. 726 Eur už teisines konsultacijas, pareiškimo dėl faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis ir atstovavimą 2024 m. gruodžio 18 d. posėdyje; 2025 m. sausio 31 d. 363 Eur už procesinių dokumentų dėl ekspertizės rengimą bei pateikimą teismui; 2025 m. birželio 30 d. 726 Eur už teisines konsultacijas, susipažinimą su teisme gautu ekspertizės aktu, pasiruošimą bei atstovavimą 2025 m. liepos 5 d. posėdyje bei 2024 m. gruodžio 10 d. 847 Eur už teismo medicinos specialisto P. P. konsultacinę išvadą. Taigi iš viso neatlyginta dalis – 5 881 Eur.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertina tai, kad advokatas Marius Barisevičius ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 2, b. l. 161), teikė prašymą dėl tyrimo veiksmų atlikimo (t. 2, b. l. 164-165), pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusios vardu, šis procesinis dokumentas yra 7 lapų su priedais, grindžiant priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius (t. 3, b. l. 1-55). Dalyvavo bylą nagrinėjant teisme (keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose), byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 2 tomai. Advokatas teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė prašymus, uždavinėjo klausimus proceso dalyviams.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, sąskaitose už teisines paslaugas nurodytą teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 5 881 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos, neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodytų dydžių. Be to, kaltinamasis yra jaunas, darbingas, nenustatyta, kad jis turi kokių nors sunkių sveikatos problemų, kurios lemtų, kad jis negalėtų ateityje atlyginti minėtą pinigų sumą nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ nenustato, kad išlaidas advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti apmoka draudimo bendrovė. Išlaidos advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms nėra laikomos turtine žala nei TPVCAPDĮ, nei CK ar kito teisės akto prasme. Todėl nukentėjusiosios patirtos 5 881 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš A. R..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką, kuriame yra kompaktinis diskai su vaizdo įrašais, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. R., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. R. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priteisti iš draudimo bendrovės ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai A. Ž. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti A. Ž. teisę į civilinio ieškinio dalies patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusios su negautomis pajamomis, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kitoje dalyje dėl turtinės žalos, susijusios su 2 024,90 Eur, procesą nutraukti.

Iš A. R. priteisti nukentėjusiajai A. Ž. 5 881 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką, kuriame yra kompaktinis diskai su vaizdo įrašais, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                        Laura Kaupelė