Civilinė byla Nr. 2A-804-212/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47269-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.8.11.2; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Saironas” ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl sutarties sąlygų pakeitimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Saironas“ prašė priteisti iš atsakovo E. R. 800 Eur skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 26 d. paskolos sutartimi paskolino atsakovui 1‘000 Eur. Šalys susitarė, kad palūkanos už naudojimąsi paskolos suma neskaičiuojamos. Atsakovas įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2017 m. vasario 26 d., mokant kas mėnesį po 100 Eur. Šalys susitarė, kad ieškovė pagal sutartį atsakovo mokėtinas sumas išskaitytų kas mėnesį iš atsakovui mokamo darbo užmokesčio sumos. Atsakovas sutarties sąlygų nevykdė, pagal sutartį yra atlikęs tik du mokėjimus. Šiuo metu atsakovas UAB „Saironas“ nedirba ir atlyginimo negauna, numatytų dalinių paskolos įmokų negrąžina.
3. Atsakovas E. R. priešieškiniu prašo pakeisti sutarties 2.1, 3.1 ir 3.2 punktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016 m. liepos 21 d. šalys susitarė, jog sutarties vykdymas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. sustabdomas dėl jo nedarbingumo ir sutarties vykdymas bus tęsiamas vėl pradėjus dirbti. Mokėti skolos nevengia ir sąžiningai skolą moka toliau. Sustabdžius sutarties vykdymą 5 mėnesių terminui, skolos grąžinimo laikas turėtų taip pat prailgėti ir jis skolą baigtų mokėti iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. Esant šioms aplinkybėms, prašo teismo pakeisti sutarties sąlygas. Be to, jis nebedirba pas ieškovę, todėl sutarties 3.2 punktas nebeturi jokio teisinio pagrindo, nes ieškovė negali išskaityti iš jo atlyginimo kiekvieną mėnesį grąžintiną sumą. Todėl ši sutarties sąlyga taip pat keistina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu bylą ieškinio dalyje nutraukė, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo 824 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai bei 6,71 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
5. Teismas nustatė, kad šalys 2016-04-26 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino 1‘000 Eur iš savo darbdavio UAB „Saironas“ ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2017-02-26. Sumokėjęs 200 Eur, t. y. dvi įmokas, toliau įmokų nemokėjo. Ieškovė prašė priteisti likusią 800 Eur sumą prieš paskolos grąžinimo terminą. Iškėlus bylą teisme atsakovas su ieškove pilnai atsiskaitė, todėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė ieškinio atsisakė, prašė priteisti 24 Eur žyminio mokesčio bei 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba.
6. Ieškovė, nesutikdama su priešieškiniu nurodė, kad šalys nebuvo sutarusios atsakovo ligos metu sustabdyti sutarties vykdymą. Jokio rašytinio susitarimo tuo klausimu šalys nepasirašė. Atsakovas prašo keisti paskolos sutarties sąlygas, kuri yra pasibaigusi. Teismas, sutiko su ieškovės argumentais dėl priešieškinio nepagrįstumo ir atmetė jį kaip nepagrįstą, nes atsakovas prašė keisti paskolos sutarties sąlygas, kurios galiojimas yra pasibaigęs. Sutartis pasibaigė 2017-02-26, be to priešieškinio nagrinėjimo dienai atsakovas jau buvo pilnai su ieškove atsiskaitęs.
7. Kadangi ieškinio reikalavimus atsakovas patenkino jau iškėlus bylą, dėl ko ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų, atsisakymą teismas priėmė ir bylą ieškinio dalyje nutraukė. Ieškovės atstovė advokatė O. V. pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta 800 Eur suma. Iš sąskaitos už teisines paslaugas nustatė, kad advokatė už konsultaciją nurodė 400 Eur, už tripliko bei atsiliepimo į priešieškinį paruošimą nurodė po 200 Eur. Be to advokatė dalyvavo 2017-09-14 posėdyje, kuris truko 30 min. Teismas priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe 24 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo, kadangi jos neviršijo Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas E. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bylą dalyje dėl ieškinio nutraukti, atsakovo priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliantas mano, jog teismo sprendimas priimtas pažeidžiant civilinio proceso normas, reglamentuojančias teismo pareigą motyvuoti priimtą sprendimą. Teismas nepagrindė, kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais remiantis priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, o atsakovo atžvilgiu priešieškinis atmestas. Skundžiamas sprendimas grindžiamas abstraktaus pobūdžio deklaratyviais ieškovės teiginiais, jog neva šalys nebuvo susitarusios atsakovo ligos metu sustabdyti sutarties vykdymo. Teismas netinkamai ir neišsamiai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovės veiksmais dėl sutarties termino pratęsimo atsakovo nedarbingumo laikotarpiu, netinkamai buvo pritaikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios sutarčių aiškinimo ir taikymo klausimus. Teismas privalėjo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Kadangi teismo sprendimas nemotyvuotas, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą turėtų būti panaikintas.
10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino sutarties pabaigą su prievolės pagal sutartį įvykdymo termino pabaiga, dėl ko atsakovo priešieškinis, kuriuo atsakovas remiantis šalių susitarimu prašė pakeisti sutarties sąlygas, buvo nepagrįstai atmestas. Sprendžiant dėl paskolos grąžinimo termino pabaigos įtakos atsakovo prievolei įvykdyti, teismas neįvertino ne tik šalių sudaryto rašytinio susitarimo, dėl sutarties vykdymo sustabdymo, tačiau ir neatsižvelgė į ieškovės veiksmus sutarties vykdymo laikotarpiu. Pagal pateiktus įrodymus, ieškovė pasiūlė atidėti sutarties vykdymą atsakovo nedarbingumo laikotarpiu ir atsakovas su šiuo pasiūlymu sutiko. Apelianto manymu, šalių susitarimas dėl sutarties vykdymo sustabdymo atsakovo nedarbingumo laikotarpiu, prasidėjo dar nepasibaigus paskolos grąžinimo terminui. Ieškovė suteikė atsakovui paskolą iki 2017 m. vasario 26 d., šiam terminui suėjus pasibaigė atsakovo prievolė pagal sutartį, tačiau prievolė grąžinti paskolą nepasibaigė. Prievolės neįvykdymas per sutarties šalių sulygtą terminą yra ne pagrindas prievolei pasibaigti, o galėtų būti vertinamas kaip prievolės pažeidimas. Tačiau nagrinėjamu atveju prievolės pažeidimo taip pat nebuvo, kadangi dar prieš sueinant terminui įvykdyti prievolę šalys aiškiai sulygo dėl sutarties vykdymo sustabdymo atsakovo nedarbingumo laikotarpiui. Šalys paskolos sutarties 5 p. susitarė, jog sutartis įsigalioja nuo pinigų perdavimo momento ir galioja iki tol, kol pinigai nebus grąžinti, kadangi prievolė pasibaigia tik tuo metu, kai ji yra tinkamai įvykdoma. Todėl prievolė pasibaigė tik atsakovui tinkamai ją įvykdžius, t. y. sumokėjus paskutinę įmoką ieškovei. Atsakovas prievolę įvykdė ne pagal pirmines sutarties sąlygas, tačiau pagal naujas šalių susitarimu pakeistas sutarties sąlygas, kurias kilus ginčui, atsakovas priešieškiniu prašė teismo įforminti. Todėl, nepaisant paskolos grąžinimo termino pabaigos, suėjus šiam terminui sutarties vykdymas nepasibaigė, kadangi atsakovas sutartį vykdė šalių sutartomis, pakeistomis sutarties sąlygomis. Teismo argumentas, kad atsakovas prašo keisti sutarties sąlygas, kurios galiojimas yra pasibaigęs, yra nepagrįstas, todėl ir priešieškinis buvo atmestas nepagrįstai.
11. Apelianto manymu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatliko įrodymų vertinimo, o sprendimą priėmė tik remdamasis ieškovės deklaratyviais argumentais. Teismas nepasisakė, dėl atsakovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių paskolos sutarties vykdymo sustabdymą, teismo sprendime nepateikti argumentai, dėl kurių atsakovo įrodymai buvo atmesti. Teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne nustatytų aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti įvertinimu bei teismo įsitikinimu apie tokio fakto buvimą. Pats ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas tuo metu buvo nedarbingas, pasiūlė sustabdyti sutarties vykdymą, o atsakovas sutiko. Šios faktinės aplinkybės patvirtinamos byloje pateiktais įrodymais, 2016-07-20 – 2017-07-21 atsakovo ir ieškovo elektroniniu susirašinėjamu, kuris aiškiai išreiškė abiejų šalių valią dėl paskolos sutarties vykdymo sustabdymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių rašytinių įrodymų nevertino.
12. Nurodo, kad šalių sudaryta sutartis nebuvo privalomos notarinės formos, sutartyje nenurodyta jokios išlygos, jog sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, sutarties pakeitimas neprivalėjo būti rašytinės formos. Net jei ir ieškovė su atsakovu būtų susitarę dėl išlygos, sutartis vis vien galėjo būti pakeista ne tik raštu, tačiau ir konkliudentiniais veiksmais, kadangi ieškovės elgesys po šalių susitarimo, aiškiai atitiko ieškovės ketinimus ir valią. Ieškovė beveik 5 mėnesius, atsakovo nedarbingumo laikotarpiu laikėsi šalių susitarimo, nesikreipė į atsakovą ir nereikalavo tęsti sutarties vykdymo. Tačiau, atsakovui pateikus prašymą atleisti jį iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu, dėl sveikatos būklės, ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą ir pareikalavo grąžinti visą likusią paskolos sumą, neatsižvelgiant į tai, jog pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui atsakovas laikėsi šalių ankstesnio susitarimo, įmokas mokėjo savarankiškai ir toliau tęsė paskolos sutarties vykdymą, kas mėnesį po 100 Eur, kaip ir buvo susitarta. Teismas neatsižvelgė į tai, jog paskolos sutarties pažeidimo nebuvo, kadangi šalys sutarties vykdymą atsakovo nedarbingumo laikotarpiu sustabdė, dėl ko vienašališkas paskolos sutarties nutraukimas prieš terminą ir visos paskolos sumos grąžinimo pareikalavimas iš atsakovo buvo nepagrįstas.
13. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Ieškovei atsisakius ieškinio, atsakovas jos turėtų išlaidų neatlygina, tokios išlaidos atlyginamos tik tokiu atveju, jeigu pareikšto ieškinio atsisakoma dėl to, kad atsakovas ieškovės reikalavimus geruoju patenkino po ieškinio pareiškimo. Apelianto manymu, ginčas buvo išspręstas kitu būdu nei ieškovė ieškiniu prašė, kadangi atsakovas likusią paskolos sumos dalį 800 Eur, kurios pirminiu ieškiniu reikalavo iš atsakovo, sumokėjo ne iš karto pareikalavus ieškovei, pagal pirmines paskolos sutarties sąlygas, tačiau atsakovas sutartį įvykdė remdamasis pakeistomis sutarties sąlygomis, kurias atsakovas 2017-02-06 priešieškiniu teismo prašė pakeisti. Mano, jog ieškovei atsisakius nuo ieškinio ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą ir bylą nutraukė, turi būti atlygintinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes šios išlaidos atsakovui atsirado dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų, kitoks klausimo išsprendimas pažeistų asmenų lygybės įstatymui, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.
14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šalys susitarė, jog paskola bus grąžinta iki 2017-02-26, jokio susitarimo dėl paskolos grąžinimo terminų atidėjimo nebuvo. Elektroniniu susirašinėjimu, ieškovė pasiūlė gal pristabdyti skolos grąžinimą, kol apeliantas bus nedarbingas, tačiau atsakovas neprašė pakeisti paskolos sutartį bei paskolos grąžinimo grafiką.
15. Atsakovo atsakymas „su viskuom sutinku“, reiškia, kad jis sutinka su bet kokiomis sąlygomis ir jam nesvarbu, ar bus pakeistas mokėjimo grafikas, ar ne. Ieškovė, gavusi tokį atsakymą, paskolos grąžinimo termino nekeitė ir atsakovui apie tai buvo žinoma. Nesutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, kad šalys 2016-07-21 susitarė sutarties vykdymą laikotarpiu nuo 2016-06-13 iki 2016-11-15 sustabdyti. Ieškovės pasiūlymas „gal pristabdyti paskolos grąžinimą“, reiškia, kad tokia aplinkybė galima, bet reikalingas abiejų šalių pasirašytas sutarties sąlygų pakeitimas. Atsakovas šios galimybės nepasinaudojo.
16. Atsakovas turėjo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartyje nurodytu terminu, nes atleidžiant jį iš darbo, UAB „Saironas“ išmokėjo 893,63 Eur, o už visą nedarbingumo laikotarpį atsakovas gavo nedarbingumo išmokas. Atsakovas, žinodamas, kad turi paskolinių įsipareigojimų ieškovei, pasibaigus nedarbingumui iš karto parašė prašymą atleisti jį iš darbo, nes faktiškai jau dirbo kitoje įmonėje. Iš šių aplinkybių sprendžia, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes ne kiekvienas darbdavys suteikia darbuotojui beprocentinę paskolą.
17. Nepagrįsti ir atmestini apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos atsisakius ieškinio, jeigu pareikšto ieškinio atsisakoma dėl to, jog po jo pateikimo teismui, atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdo. Nagrinėjamu atveju taip ir yra, ieškovė atsisakė ieškinio proceso eigoje, nes apeliantas pilnai atsiskaitė pagal paskolos sutartį. Apeliantas turėjo pakankamai laiko viso proceso eigoje elgtis sąžiningai, gera valia spręsti paskolos sutarties vykdymo klausimus, tačiau procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo, todėl susidarė nemenkos bylinėjimosi išlaidos. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė nei materialinių, nei procesinių teisės normų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
19. Byloje sprendžiamas ginčas dėl paskolos sutarties sąlygų aiškinimo ir jų pakeitimo. Apeliantas E. R. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo priešieškinio reikalavimai atmesti ir teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino sutarties sąlygas, neįvertino šalių susitarimo dėl sutarties vykdymo sustabdymo, nepagrįstai sutapatino sutarties pabaigą su prievolės įvykdymo pabaiga.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Saironas“ ir atsakovas E. R. 2016 m. balandžio 26 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1‘000 Eur paskolą. Atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti 2017 m. vasario 26 d. dalimis, kas mėnesį mokėdamas po 100 Eur kiekvieno ateinančio mėnesio 15 d. (b. l. 3). Atsakovas prievolės nevykdė, todėl ieškovė 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovui Reikalavimą dėl sutarties įvykdymo, kuriame nurodė, kad atsakovas nevykdo sutarties sąlygų ir iki 2016-12-13 grąžino UAB „Saironas“ tik 200 Eur. Sutarties 3.3 p. pagrindu reikalauja iki 2016 m. gruodžio 21 d. grąžinti visą likusią 800 Eur paskolos sumą. Įspėjo, kad neįvykdžius prievolės iki 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl negrąžintos pagal Sutartį paskolos sumos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 4). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 23 d. gautas UAB „Saironas“ ieškinys dėl skolos priteisimo, o 2017 m. vasario 7 d. - atsakovo priešieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo (b. l. 1, 26). Nagrinėjant šalių ginčą Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovė 2017 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje atsisakė ieškinio atsakovui, nes atsakovas pilnai atsiskaitė, sumokėdamas likusią dalį skolos. Tuo tarpu atsakovas priešieškinio reikalavimų neatsisakė ir prašė pakeisti paskolos sutarties 2.1, 3.1 ir 3.2 punktų sąlygas.
21. Taigi, bylos šalis siejo sutartiniai santykiai. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu; jame nustatomos teisės ir pareigos. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo principą, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Kartu pabrėžtina, kad šalys yra laisvos derėtis, o jei pasiektas susitarimas yra kuriai nors pusei nepriimtinas – šalys laisvos nesudaryti sutarties. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.
22. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė perdavė atsakovui paskolos sutartyje nurodytą 1‘000 Eur sumą. Atsakovas prašė pakeiti paskolos sutarties 2.1, 3.1 ir 3.2 punktų sąlygas. Pagal šių punktų sąlygas atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti 2017 m. vasario 26 d., mokėdamas kas mėnesį, iki 15 d. Apeliantas teigia, kad šalys susitarė, jog sutarties vykdymas laikotarpiu nuo 2016-06-13 iki 2016-11-15 sustabdomas dėl atsakovo nedarbingumo ir bus tęsiamas atsakovui pradėjus dirbti. Šis susitarimas, apelianto nuomone, įtvirtintas 2016 m. liepos 20-21 dienų susirašinėjime elektroniniais laiškais, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja grąžinti paskolą anksčiau termino.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Kaip minėta, sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalių sutartis sudaryta rašytine forma, todėl jos sąlygų pakeitimai, jei dėl to šalys susitarė, taip pat turi būti rašytinės formos ir patvirtintos šalių parašais. Iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sutarties sąlygos buvo pakeistos. Nei ieškovė, nei atsakovas konkrečiai nenurodė kokie sutarties punktai ir kaip konkrečiai yra keičiami. Atsakovo atsakymas „su viskuom sutinku“, nepaaiškina su kuo jis sutinka, ar sumokėti paskolą nustatytu terminu, ar keisti sutarties sąlygas. Atsakovas 2016 m. birželio-liepos mėnesiais nepateikė ieškovei savo siūlomo varianto sutarties 2.1, 3.1 ir 3.2 punktų sąlygų pakeitimo. Ieškovė negavo iš atsakovo jokio pasiūlymo ar prašymo atidėti paskolos sumokėjimą iki konkrečios datos, nepaaiškino dėl kokių priežasčių negali laiku grąžinti paskolos. Pažymėtina, kad atsakovas į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė net ir gavęs ieškovės 2016 m. gruodžio 13 d. Reikalavimą dėl sutarties įvykdymo, ir pradėjus bylą nagrinėti teisme.
24. Taigi, esant paminėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog šalys pakeitė sutarties sąlygas ir susitarė dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo. Priešingai nei teigia apeliantas, jo 2016 m. gruodžio 20 d. atsakymas į ieškovės Reikalavimą patvirtina, kad sutarties įvykdymo terminas nebuvo pakeistas. Apeliantas šiame atsakyme patvirtina, kad: „<..> primenu, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2017 m. vasario 26 diena“ (b. l. 6). Be to, atsakovas nesiekė bendradarbiauti su paskolos davėja, ieškove, nesiderėdamas su ja dėl sutarties sąlygų, kaip tai numatyta sutarties 6.1 punkte, o kreipėsi tiesiogiai į teismą, reikalaudamas pakeiti sutarties 2.1, 3.1 ir 3.2 punktų sąlygas.
25. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino sutarties pabaigą su prievolės pagal sutartį įvykdymo termino pabaiga, pagrįstas tik iš dalies. Paskolos sutarties 5.1 punkte šalys įtvirtino, kad: „Sutartis įsigalioja nuo pinigų perdavimo momento ir galioja iki tol, kol pinigai nebus grąžinti.“ Atsakovui teikiant priešieškinį, šalių sudaryta paskolos sutartis nebuvo pasibaigusi, tačiau teismui priimant skundžiamą sprendimą, paskola buvo grąžinta, todėl ir paskolos sutartis buvo pasibaigusi.
26. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojama CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovė atsisakė savo reikalavimų dėl to, jog atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškove ir grąžino reikalaujamą skolos sumą. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs ieškinio dalį dėl skolos priteisimo ir atmetęs atsakovo priešieškinį, pagrįstai apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisė.
27. Apeliacinio teismo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakoma. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto E. R. priteistinos ieškovės UAB „Saironas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 100-101, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Saironas“, JAK (duomenys neskelbtini).
Teisėja Zina Mickevičiūtė