Administracinė byla Nr. eA-237-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00756-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kalnapilio-Tauro grupė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. ATK2-13(/21) „Taikyti ekonomines sankcijas UAB „Kalnapilio-Taurė grupė“ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti 4 590,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1.       Pareiškėjas, kurdamas ir skleisdamas nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamą, rėmėsi galiojusiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, kitais teisės aktais bei Departamento paskelbtomis rekomendacijomis, kuriose nenumatyta jokių reikalavimų ar draudimų, susijusių su nealkoholinės produkcijos ženklinimu ar reklama. Pareiškėjo skleista nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama neskatina alkoholinių produktų įsigijimo ir (ar) vartojimo, nes ja reklamuojamas nealkoholinis produktas. Pareiškėjo skleista reklama skatinama įsigyti ir vartoti nealkoholinį alų, o ne kitus pareiškėjo parduodamus alkoholinius produktus. Nors Departamentas, vertindamas pareiškėjo skleistą nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamą, laikė ją alkoholio reklama, tačiau nepagrindė, kad pareiškėjo skleista nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama skatino įsigyti ar vartoti būtent alkoholinį gėrimą – alkoholinį alų ,,Tauras Tradicinis“.

2.2.       Departamentas Nutarime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, reklamuodamas nealkoholinį alų ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“, pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas netiesiogiai skleidė draudžiamą alkoholio reklamą, todėl nepagrįstai pareiškėjui paskyrė 2 896 Eur baudą.

2.3.       Nutarimas priimtas neatlikus objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių vertinimo, neteisingai ir plečiamai aiškinant ir taikant Įstatymą, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą bei klaidingai interpretuojant vidutinio vartotojo kategoriją.

2.4.       Departamentas plečiamai ir netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, konstatavęs, kad per panašų nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ apipavidalinimą bei jo reklamą pareiškėjas didina ir alaus ,,Tauras Tradicinis“ žinomumą, taip neva pažeisdamas Įstatyme nustatytą alkoholio reklamos draudimą. Nealkoholinio gėrimo dizaino ar komunikacijos panašumai savaime negali lemti alkoholio gėrimo žinomumo ir savaime neskatina jo įsigijimo ir vartojimo. Net ir pasirinkus kitą šių skirtingų kategorijų produktų ženklinimą ar dizainą, vien faktas, kad nealkoholinę produkciją gamina gamintojas, užsiimantis ir alkoholinės produkcijos gamyba, negali reikšti, jog toks gamintojas, reklamuodamas savo nealkoholinį alų, kartu reklamuoja ir didina savo alkoholinės produkcijos žinomumą, skatina įsigyti ir vartoti savo gaminamus alkoholinius gėrimus. Vien aplinkybė, jog pareiškėjas, gaminantis ir reklamuojantis nealkoholinį alų ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“, yra atpažįstamas ir kaip alkoholinės produkcijos gamintojas, savaime negali lemti visos jos skleidžiamos informacijos apie nealkoholinę produkciją pripažinimo alkoholio reklama. Priešingas vertinimas lemtų tai, kad alkoholinės produkcijos gamintojai nebegalėtų gaminti ir reklamuoti nealkoholinės produkcijos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 metais net 30 proc. visos pareiškėjo parduotos produkcijos sudarė nealkoholiniai gaivieji gėrimai (sultys, limonadas, vanduo ir kt.).

2.5.       Departamentas neįrodė būtinų sąlygų nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamą laikyti alkoholio reklama. Departamentas neįrodė, kad pareiškėjo skleidžiama nealkoholinio alaus reklama buvo skatinama įsigyti ir (ar) vartoti pareiškėjo gaminamus ir prekiaujamus alkoholinius gėrimus. Įstatymas nenumato jokių specialių reikalavimų nealkoholinės produkcijos ženklinimui ir neįtvirtina draudimo nealkoholinę produkciją ženklinti taip, kad nekiltų asociacijų su kita produkcija, įskaitant alkoholiniais gėrimais. Skundžiama Departamento pozicija, išdėstyta Nutarime, nepagrįstai neleidžia vartotojams reklamuoti jų jau vartojamo alkoholinio gėrimo alternatyvos – nealkoholinio varianto. Įstatyme nesant specialių draudimų dėl nealkoholinių gėrimų, priklausančių alkoholinių gėrimų grupei (alus, vynas), reklamai, analogiškų nealkoholinių produktų ženklai ir reklama leidžiama. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ne bet kokios informacijos apie alkoholį skleidimo draudimas, o informacijos, skatinančios įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Todėl nealkoholinio gėrimo ir alkoholinio gėrimo panašumas, kuris vidutiniam vartotojui sudaro bendrą įspūdį, kad pateikiama informacija apie alkoholinį gėrimą arba ir apie alkoholinį gėrimą, savaime negali būti vertinamas kaip alkoholinio produkto įsigijimo ar vartojimo skatinimas.

2.6.       Pastaraisiais metais nealkoholinis alus yra tapęs prioritetiniu produktu – 2020 m. jis sudarė 6 proc. visos pareiškėjo parduotos alaus produkcijos. Pareiškėjas deda pastangas, kad per ateinančius kelerius metus nealkoholinio alaus pardavimai siektų 10 proc. parduodamos alaus produkcijos. Todėl, priešingai nei nurodė Departamentas, nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama pareiškėjas siekia daryti įtaką vartotojo pasirinkimui pirkti ir vartoti būtent reklamuojamą nealkoholinį alų, o ne pareiškėjo parduodamo alkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“ žinomumą ir jo pardavimus.

2.7.       Nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ skardinės dizainas atitinka valstybės alkoholio kontrolės politikos principus: 1) ,,Tauras“ alaus skardinių fonas yra skirtingų, ryškių spalvų – alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ skardinėje naudojamas raudonas fonas, o nuo kitų ,,Tauro“ produktų jis išsiskiria savo skoniu, išreikštu apynių kartumu; 2) siekdamas skatinti nealkoholinių gėrimų vartojimą, pareiškėjas gamina bei parduoda nealkoholinį alų ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“, kuris taip pat pasižymi apynių skoniu, todėl nealkoholinis alus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ skardinėje naudojamas raudonos spalvos fonas; 3) pačiame nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ skardinės centre išsiskiriančius šriftu yra ženklai ,,nealkoholinis“ ir ,,0.0“, siekiant informuoti vartotoją, jog tai nealkoholinis gėrimas; 4) skiriasi alkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“ ir nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ skardinių dydis: alkoholinis alus ,,Tauras Tradicinis“ pateikiamas 0,568 litro (apibūdinama ,,1 Pinta“) talpos skardinėje, o nealkoholinis alus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ – 0,5 litro talpos skardinėje. Pareiškėjas tikslingai pasirinko skirtingos talpos skardines, kad sumažintų tarpusavio sąsajas: prekių lentynose nealkoholinis alus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ išsiskiria dėl vizualiai mažesnio dydžio, o ,,Pinta“ istoriškai žymimi alkoholio savo sudėtyje turintys gėrimai ir būtent šis užrašas yra tik ant alkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“ skardinės. Departamentas klaidingai konstatuoja, kad nealkoholinis alus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir jo reklama sudaro bendrą panašumo įspūdį, jog reklamuojamas alkoholinis alus ,,Tauras Tradicinis“.

2.8.       Pareiškėjas laikėsi visų rekomendacijų dėl nealkoholinių gėrimų ženklinimo ir reklamos. Kaip minėta, buvo panaudotas užrašas ,,0.0“ – vidutinio vartotojo žinomas ir atpažįstamas, kaip skiriamasis nealkoholinio produkto požymis. Taip pat visos reklamos vaizdo įrašo metu apatiniame dešiniajame ekrano kampe yra rodomas užrašas ,,nealkoholinis“, kuris patvirtina, kad reklama jokiu būdu nesiejama su alkoholiu. Užrašas pateiktas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis, pakankamo šrifto, baltos raidės yra paryškintos ir pateiktos kontrastingame juodos spalvos fone. Todėl Departamento vertinimas, jog užrašas yra sunkiai pastebimas, yra neargumentuotas. Net ir asmuo, apskundęs reklamą Departamentui, aiškiai įvardijo ir nurodė užrašą ,,nealkoholinis“, kaip skiriamąjį reklamos požymį. Taigi, pareiškėjas tinkamai taikė papildomą nealkoholinio gėrimo reklamos ženklinimą, kad vartotojai galėtų identifikuoti nealkoholinės produkcijos reklamą, nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamos objektas yra aiškiai atribotas nuo alkoholinės produkcijos.

2.9.       Departamentas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas, nusprendęs palikti panašų ar tapatų nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir alkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“ ženklinimą, turėjo galimybę pasirinkti neteikti komercinės informacijos viešai, ar pasirinkti prekinį ženklinimą, kuris vidutiniam vartotojui nesukeltų asociacijų su konkrečiu alkoholiniu gėrimu. Toks aiškinimas prieštarauja tiek bendriesiems rinkodaros principams bei verslo logikai, tiek ir tikslui skatinti nealkoholinių gėrimų prekybą. Nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama siekta skatinti nealkoholinių gėrimų prekybą, o pareiškėjas, kaip pelno siekiantis ūkio subjektas, turi tiesioginį komercinį suinteresuotumą teikti teisėtą informaciją apie savo gaminamą nealkoholinę produkciją. Tokios produkcijos reklama yra esminis skatinimo įsigyti būdas, todėl ji negali būti varžoma ar draudžiama klaidingu Departamento įstatymų interpretavimu ir taikymu.

2.10.       Nutarime išdėstyti teiginiai, kad naudojant ženklą, kuris įregistruotas 32 klasėje nealkoholiniam alui žymėti, yra reklamuojamas alkoholinis alus, nes prekių ženklas atlieka prekės identifikavimo ir reklamos funkcijas, prieštarauja Prekių ženklų įstatyme nustatytam reguliavimui, kuris pagrindine prekės ženklo funkcija pripažįsta prekių kilmės identifikavimo funkciją. Departamentas ignoruoja šiuo kausimu suformuluotą teismų praktiką, pagal kurią pagrindinė prekių ženklo funkcija – kilmės (skiriamoji) funkcija. Priešingai nei teigė Departamentas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje prekių ženklas taip pat pirmiausiai žymi ir nurodo ne prekės rūšį, o būtent gamintoją. Pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žymenys, kurie asocijuojasi su prekėmis, o ne su gamintojais, su prekių rūšimi, charakteristikomis (kiekiu, paskirtimi), negali būti laikomi prekių ženklais. Jei pareiškėjo prekių ženklai būtų tokie, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti tik prekės rūšį, kaip pvz., ,,alkoholinį alų“, tokie ženklai apskritai negalėtų būti įregistruojami. Todėl Departamentas, teigdamas, kad prekių ženklas gali kurti asociaciją su preke, jos rūšimi, o ne su gamintoju, netinkamai taiko Prekių ženklų įstatymo nuostatas. Pareiškėjo prekių ženkluose ,,Tauras 1860 nealkoholinis“ ir ,,1860 Tauras Nealkoholinis“ esantis elementas – ,,Nealkoholinis“, nurodo prekės rūšį ir pagal Prekių ženklų įstatymą yra pripažįstamas nesaugomu elementu. Be to, minėtuose registruotuose prekių ženkluose nėra jokių elementų ar užuominų į tai, kad šie ženklai gali būti susiję su alkoholiniu alumi. Todėl visiškai nepagrįsti Departamento argumentai, jog pareiškėjas, naudodamas šiuos ženklus kokiu nors būdu galėtų reklamuoti alkoholinį alų. Dėl tos pačios priežasties be jokio teisinio pagrindo Departamentas Nutarime teigia, kad alkoholio reklamos draudimas galėtų kokiu nors būdu riboti pareiškėjo teisę šiuos ženklus naudoti savo prekių kilmės, t. y. gamintojo identifikavimui.

2.11.       Nepagrįstas Departamento teiginys, kad pareiškėjas nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama tęsia 2016–2017 metų tematiką, naudotą reklamuojant alkoholinį alų ,,Tauras Tradicinis“. Departamentas nepagrįstai teigė, kad nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje per kelių sekundžių laiko tarpą, kuomet rodomos nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ skardinės, vartotojui sudėtinga atrasti skirtumus ir tuo pačiu identifikuoti, kad reklamuojamas būtent nealkoholinis alus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“, todėl neva tai daro įtaką alkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“ žinomumui ir vartotojo pasirinkimui pirkti ir vartoti būtent alkoholinį alų. Vyriška tematika ir šūkis ,,Vyrų. Pelnytai“ yra neatskiriama ,,Tauro“ prekių ženklo identiteto ir visos ,,Tauro“ produktų linijos dalis, atitinkamai ir nealkoholinio alaus ir bet kokio kito ,,Tauro“ produkto, įskaitant tuos, kuriuos pareiškėjas yra sukūręs anksčiau ar sukurs ateityje. Tas pats šūkis ir tematika buvo ilgą laiką naudojami ne tik alkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“, bet ir kitų rūšių alaus ,,Tauras Pilsneris“, ,,Tauras Taurusis“, ,,Tauras Ruginis“, ,,Tauras Ekstra“ vaizdo ir kitose reklamose (tol, kol šių produktų reklama buvo leidžiama). Reklamose buvo rodomos įvairaus dizaino, talpų ir spalvų ,,Tauro“ pakuotės – skardinės, plastikiniai ir stikliniai buteliai. Todėl Departamento išvada, kad vidutinis vartotojas nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamą bei jos vyriškumo tematiką sieja būtent su alkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“ reklama, neturi jokio pagrindo. Neaišku, kuo remdamasis Departamentas iš keliasdešimties pareiškėjo reklamų išskiria būtent alkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“
2016–2017 metais rodytą reklamą, nors per pastarąjį dešimtmetį buvo sukurta žymiai įsimintinų ir vartotojus labiau paveikusių video reklamų, kuriose dalyvavo vyrai ir buvo perteikiama vyriška tematika. Departamentas nepagrindė, kodėl vartotojai, matydami 2020 metais skleistą reklamą, turėjo būti susipažinę su alkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“ 2016–2017 metais skleista reklama, t. y. kodėl nealkoholinio alaus vartotojas turėtų jam reklamuojamą nealkoholinę produkciją sieti su kelerių metų senumo alkoholinės produkcijos reklama. 2021 m. vasario – kovo mėnesiais pareiškėjo užsakymu buvo atliktas nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamos stebėjimo tyrimas, kurio metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1 031 respondentai, kuriems yra 20 metų ir daugiau. Jiems buvo rodomas nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamos video klipas, o vėliau užduodami klausimai apie šią reklamą. Remiantis tyrimo rezultatais, tik 14,9 proc. respondentų teigė prisimenantys 2016–2017 metais rodytas alkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“ reklamas, o didžioji dalis respondentų, t. y. 69,2 proc. apskritai nemanė, kad nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje yra reklamuojamas alkoholinis gėrimas.

2.12.       Reklamuojant nealkoholinį alų, nėra reklamuojamas alkoholinis alus, nes tiems vartotojams, kuriems alkoholinių produktų linija yra nežinoma, matomas būtent reklamuojamas nealkoholinis produktas, o apie alkoholinius analogiškus produktus tokie vartotojai reklamoje nėra niekaip informuojami, o tie vartotojai, kurie jau žino alkoholinių produktų liniją, pamatę reklamą gauna informaciją, kad yra tokių jiems žinomų alkoholinių gėrimų alternatyva be alkoholio ir reklama skatina būtent ją įsigyti. Jeigu būtų reikalavimas nealkoholinių produktų liniją vaizduoti visiškai skirtingai, vartotojai manytų, kad jų žinomai alkoholinių produktų linijai alternatyvos nėra, o tai galimai tik labiau skatintų pirkti alkoholinę produkciją ir tokiu būdu būtų galima teigti, kad būtų pažeidžiamas Įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas principas skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą.

2.13.       Departamentas skundžiamu Nutarimu sudarė neproporcingas kliūtis verstis nealkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, nors Įstatymu kaip tik siekiama mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą.

2.14.       Departamentas tik 2021 metų sausio mėnesį, t. y. po 3 metų nuo Įstatyme įtvirtinto alkoholio reklamos draudimo įsigaliojimo, nesant jokio Įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo pasikeitimo papildė savo rekomendacijas, įtraukdamas nuostatas dėl nealkoholinės produkcijos reklamos. Bet kokie reikalavimai ar draudimai, susiję su nealkoholinės produkcijos reklama, turėtų būti įtvirtinti ūkio subjektams privalomuose teisės aktuose, t. y. įstatymuose, o ne rekomendacinio pobūdžio Departamento patvirtintuose dokumentuose. Departamentas neturėjo teisinio pagrindo rekomendacijas papildyti nuostatomis, kuriose įtvirtintas nealkoholinės produkcijos reklamos draudimas, draudimas nealkoholinės produkcijos gaminius ženklinti alkoholinės produkcijos prekių ženklais, naudoti tapatų ar panašų dizainą, pakuočių, etikečių spalvinę gamą, įpareigojimas rinktis skirtingą reklamos idėją, ir už tokių draudimų nesilaikymą sankcijų skyrimas. Departamentas apie tokius teisinio reglamentavimo pakeitimus pirmiausia turėjo supažindinti verslo ūkio subjektus ir suteikti jiems pakankamai laiko juos įvertinti bei sudaryti sąlygas konsultuotis su Departamentu. Tai, kad pareiškėjo 2020 metais skleista nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama pripažįstama pažeidžiančia Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus remiantis tik 2021 metais paskelbtu 2018 metų suformuoto alkoholio reklamos draudimo aiškinimu, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir teisėto tikrumo principą.

2.15.       Departamento, priimdamas Nutarimą, netinkamai interpretavo vidutinio vartotojo sąvoką. Pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, vidutinis vartotojas yra suprantamas kaip pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Praktika reklamą vertinti vidutinio vartotojo požiūriu yra formuojama tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek nacionalinių teismų. Pagal LVAT praktiką ,,vidutinis vartotojas“ realiai neegzistuoja, tai hipotetinė sąvoka, kurios samprata suformuluota bylose dėl klaidinančios reklamos. Todėl vertinant reklamą vidutinio vartotojo požiūriu reikia atsižvelgti į tai, kaip prekes ir paslaugas suvokia paprastas, pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas. LVAT praktikoje yra pažymėta, jog protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu davėjo skleidžiama informacija vartotoju. LAT praktikoje vidutinis vartotojas taip pat suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų vidurkis.

2.16.       Nutarime Departamentas vidutinį vartotoją apibūdina kaip vartotoją, kuris yra detaliai susipažinęs su nealkoholinio produkto gamintoju, jo veiklos istorija ir produkcijos asortimentu, įskaitant alkoholiniais gėrimais, taip pat yra matęs ir prisimena prieš kelerius metus rodytas alkoholinių gėrimų reklamas, yra įsigilinęs į jų tematiką. Toks vidutinio vartotojo sąvokos aiškinimas nepagrįstas, prieštarauja teismų formuojamai praktikai, kad protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu vartotoju. Pareiškėjo asortimentą sudaro kelios dešimtys skirtingų produktų, tad nėra realu, jog vidutinis vartotojas būtų susipažinęs su visa pareiškėjo gaminama produkcija. Vidutinis vartotojas gali būti tiek vartotojas, kuriam apskritai alkoholinių produktų linija yra nežinoma, tiek ir vartotojas, kuriam alkoholinių produktų linija yra žinoma, tačiau jis sąmoningai renkasi tokio produkto alternatyvą – nealkoholinį gėrimą. Taigi, jei vartotojas apskritai nežino alkoholinių produktų linijos, Departamento teiginiai apie vidutinį vartotoją savaime atmetami, nes yra klaidinantys. Jei vidutiniam vartotojui alkoholinių produktų linija yra žinoma, tikėtina, kad jis sąmoningai renkasi tokio produkto alternatyvą.

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti tokiais argumentais:

3.1.                      Departamentas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės pažeidimų.

3.2.                      Reklamuojant nealkoholinį alų ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“, kurio panašumų, nurodytų Nutarimo 2.1 ir 2.4 punktuose, visuma vidutiniam vartotojui iš pirmo žvilgsnio primena apie alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“, skleista draudžiama alkoholio reklama. Šiuo atveju šių gėrimų skirtumai nėra esminiai, t. y. ant reklamuojamo nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ pakuotės pateikiami elementai sutampa su ant alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ pakuotės esančiais elementais; nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje vartojamas tekstas „Tauras. Vyrų. Pelnytai. Jau 160 metų“ yra grafinio prekių ženklo „TAURAS. VYRŲ. PELNYTAI. JAU 160 METŲ“ (registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasėje (alus), tekstinė informacija; nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama turi aliuzijų su alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ reklama, kuri platinta iki buvo įvestas alkoholio reklamos draudimas; nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamos siužetuose dalyvaujant vyrams ir naudojant su vyrais ir vyriškumu susijusius šūkius, stiprinamas panašumo ir sąsajų įspūdis su alkoholio reklama vidutiniam vartotojui. Nors pareiškėjas nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ pradėjo gaminti tik 2019 metų vasario mėnesį, tačiau viešoje komunikacijoje vartodamas frazę „Jau 160 metų“, tokiu būdu atkreipia vartotojų dėmesį į alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“ bei didina šio alaus žinomumą, skatina jį įsigyti ir (ar) vartoti. Todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas ekonominę sankciją skyrė, nustatęs ne vien nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ panašumus.

3.3.                      Pareiškėjo skundo argumentai, kad nealkoholiniai gėrimai nepatenka į Įstatymo taikymo sritį, Departamentas plečiamai aiškino Įstatymo nuostatas, nepagrįsti. Departamentas vertino ne nealkoholinio gėrimo reklamą, o jos pagalba skleidžiamą alkoholio reklamą. Toks aiškinimas negali būti vertinamas kaip plečiamas, nes alkoholio reklama laikoma bet kokiomis priemonėmis ir būdais skleidžiama informacija, dėl ko įstatymų leidėjas nenumatė baigtinio sąrašo priemonių ir būdų reklamuoti alkoholį.

3.4.                      Pareiškėjo skunde išvardinti skirtumai tarp nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ nėra esminiai, todėl nepaneigia vidutinio vartotojo pirmo įspūdžio, kad matoma reklama asocijuojasi su alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ reklama. Vaizdo reklama įprastai trunka tik keletą sekundžių, todėl ją žiūrinčiam asmeniui per tokį laiko tarpą sudėtinga rasti skirtumus (įsigilinti į reklamos detales) ir tuo pačiu identifikuoti, kad reklamoje reklamuojamas būtent nealkoholinis alus. Pamatęs reklamą vartotojas ženkliai imliau vertina informacijos turinį kaip bendrą vaizdinį. Vertinant, ar reklamuojamas alkoholis, vertinamas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas, kuris šiuo atveju veikia taip, kad vartotojas yra supažindinamas su vaizdiniu, kuris būdingas ir alkoholiniam gėrimui. Todėl, priešingai nei nurodo pareiškėjas, aptarti nealkoholinio alaus ir alkoholinio alaus panašumai daro įtaka vartotojo pasirinkimui vartoti atitinkamą alkoholinį gėrimą.

3.5.                      Pareiškėjas nepagrįstai išskiria atskirus pažeidimo elementus (ženklinimą, reklamą) ir juos vertina atskirai. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą lemia visų elementų visuma. Tik nuo pareiškėjo veiksmų priklausė, ar bus pažeistas alkoholio reklamos draudimas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo pateikta informacija yra komercinio pobūdžio, o jos tikslas – paveikti vartotojų elgesį, taip pat kad reklama teikta pareiškėjo komerciniais interesais, reklamuota pareiškėjo produkcija ir jos naudai, t. y. antroji alkoholio reklamos sąlyga. Siekiant nustatyti, ar yra pirmoji alkoholio reklamos sąlyga, buvo būtina nustatyti, ar pateikta informacija skatina įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Tai, kad pateikta informacija būtų pripažinta skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, buvo būtina nustatyti nealkoholinio gėrimo ir alkoholinio gėrimo panašumą, kuris vidutiniam vartotojui sudarytų bendrą įspūdį, matant nealkoholinį gėrimą ir jo reklamą. Išsamiai ir visapusiškai išanalizavus nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ skardinių dizainus, buvo konstatuoti esminiai panašumai. Šie panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykiui, o bendriausias gėrimų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia gėrimas ir jo vaizdo prasmė vidutiniam vartotojui. Gėrimų tekstinė informacija iš esmės identiška, skiriasi tik žyma „0.0“, taigi dėl alkoholinio gėrimo ir nealkoholinio gėrimo dizainų panašumų yra didinamas ir alaus „Tauras Tradicinis“ žinomumas. Rinkai pateikiant panašaus prekinio apipavidalinimo alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus bei plačiai, pasitelkiant įvairias komunikavimo priemones (televiziją, dienraščius, socialinius tinklus ar kitas internetines platformas) reklamuojant nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, kartu buvo reklamuojamas ir alkoholinis alus „Tauras Tradicinis“. Šios nustatytos aplinkybės savaime nebuvo lemiančios alkoholio reklamos pažeidimo konstatavimą, tačiau jos sustiprino vidutiniam vartotojui pirmą panašumo įspūdį, kurį jis susidarė, žiūrėdamas reklamą. Pareiškėjo skundo argumentai tik patvirtina, kad jis, rinkdamasis komunikacines priemones alkoholio reklamai, iki 2018 metų naudojo vyrišką tematiką. Pareiškėjas šią tematiką tęsdamas nealkoholinio alaus reklamoje vidutiniam vartotojui sustiprino asociacijas su pareiškėjo reklamuota alkoholine produkcija.

3.6.                      Pareiškėjo skundo argumentai, kad vidutinis vartotojas neprisimena 2016–2017 metais rodytos reklamos apie alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“, nepagrįsti.

3.7.                      Nutarime konstatuoto pažeidimo sudėties nepanaikina pareiškėjo užsakytas ir kartu su skundu pateiktas rinkos tyrimas, kuris tik patvirtina, kad nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama kartu reklamavo ir alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“ (6 skaidrė nurodo, jog, pažiūrėję vaizdo klipą ir atsakydami į klausimą „Kaip jūs manote, ar reklamoje buvo reklamuojamas alkoholinis gėrimas“, net 30,7 proc. patvirtino, kad reklamoje buvo reklamuojamas alkoholinis gėrimas, 18,2 proc. nurodė, kad nėra tikri, ir tik 51 proc. manė, kad reklama nebuvo reklamuojamas alkoholinis gėrimas). Tyrimo metu užduotas klausimas „ar vartotojai prisimena 2016–2017 metais rodytą alkoholinio alaus reklamą?“ nėra tikslus, todėl gauti atsakymai nėra informatyvūs. Vėliau skleidžiama informacija gali iššaukti tam tikras asociacijas su praeityje matyta reklama ir susieti su konkrečiu produktu. Be to, net 14,9 proc. respondentų aptariamą alkoholinio reklamą prisiminė. Nepaisant to, kad pateikto tyrimo duomenys rodo, kad vartotojai sieja pateiktą informaciją su alkoholiniais gėrimais, atliktas tyrimas neatskleidžia, ar vartotojų nuomonė buvo vertinama per vidutinių vartotojų prizmę, apibūdinant pirmą įspūdį, kurį sukuria reklama. Pareiškėjas skunde nurodo neteisingus duomenis ir nepagrįstai klaidina teismą, kad 69,2 proc. respondentų nemanė, kad reklamoje reklamuojamas alkoholinis gėrimas. Prie skundo pateikti reklamos tyrimo stebėjimo duomenys patvirtina, kad tik 51 proc. pasirinko atsakymą „taip“, atsakydami į klausimą, ar reklamoje buvo reklamuojamas alkoholinis gėrimas. Be to, įrodinėjimas, naudojantis tokio pobūdžio duomenimis, mažai informatyvus, turintis mažą įrodomąją galią, t. y. toks įrodymas galėtų tik papildomai pagrįsti tam tikras aplinkybes, patvirtintas ir teismo pripažintas nustatytomis kitais įrodymais, tačiau savaime pats nieko neįrodo.

3.8.                      Pareiškėjas skunde nurodo nepagrįstas prielaidas bei apibendrintus teiginius, kurie nesusiję su byla, t. y. kad vien tai, jog pareiškėjas yra atpažįstamas ir kaip alkoholinės produkcijos gamintojas savaime negali lemti visos jos skleidžiamos informacijos apie nealkoholinę produkciją pripažinimo alkoholio reklama. Pareiškėjui ekonominė sankcija taikyta už konkrečius pareiškėjo veiksmus, o ne už tai, kad pareiškėjas teikia reklamą apskritai. Departamentas neteigia ir neteigė, kad pareiškėjas negali skleisti jokios informacijos apie nealkoholinę produkciją, svarbu, kad per tokią reklamą nebūtų skleidžiama alkoholio reklama. Be to, aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodo skunde, t. y. kad visa pareiškėjo gaminamos nealkoholinės produkcijos (sultys, limonadas, vanduo ir kt.) reklama turėtų būti vertinama kaip didinanti pareiškėjo gaminamos alkoholinės produkcijos žinomumą ir taip skatinanti alkoholio vartojimą, Nutarime nenustatytos ir duomenų apie tai, kad kiti pareiškėjo veiksmai pažeidžia alkoholio reklamos draudimą nėra. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti apsiribota tik Departamento nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu.

3.9.                      Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Departamento rekomendacijos, jog pareiškėjas ypač atsakingai turėjo rinktis viešoje erdvėje pateikiamą komunikaciją, kad tokiu būdu nebūtų skleidžiama draudžiama alkoholio reklama, nėra įtvirtintos privalomuose teisės aktuose, nepagrįsti.

3.10.                      Remiantis LVAT praktika yra svarbu, kaip pareiškėjo veikla formuoja vidutinio vartotojo suvokimą apie pareiškėją ir jo veiklą. Todėl svarbu, kaip pareiškėjas savo prekių ženklus, registruotus klasėje, nepriskirtinoje alkoholiniams gėrimams, pateikia ant alkoholinių gėrimų taros etikečių.

3.11.                      Pareiškėjo skundo argumentai, kad pasauliniu mastu nealkoholinio alaus kategorija ir jo suvartojimas sparčiai auga ir tai lemia, kad nealkoholinė produkcija yra prioritetas, todėl neva nealkoholinio alaus reklamos pagrindinis tikslas yra būtent šios prekės, t. y. konkretaus nealkoholinio alaus, pardavimų skatinimas, o ne sąsajų su alkoholiniais gėrimais kūrimas, nepagrįsti. Nėra aišku, ar pateikta statistika yra patikima, taip pat nėra žinoma, kaip ši informacija buvo rinkta, kodėl šie duomenys nebuvo pateikti Departamentui, prieš priimant Nutarimą. Pareiškėjo pateikti Nielsen duomenys nepaneigia pareiškėjui tekusios pareigos laikytis alkoholio reklamos draudimo.

3.12.                      Pareiškėjas nepagrįstai siekia pateisinti savo neteisėtus veiksmus skleidžiant draudžiamą alkoholio reklamą, teigdamas, kad šia reklama buvo siekiama įgyvendinti nealkoholinės produkcijos vartojimo didinimą bei suteikti vartotojams alternatyvą jų pamėgtai alkoholinei produkcijai. Tokia pozicija pareiškėjas tik patvirtina nealkoholinės ir alkoholinės produkcijos panašumo požymius ir tai, kad nealkoholinę produkciją vidutinis vartotojas sieja su alkoholine produkcija. Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, teigdamas, kad vidutinis vartotojas visada rinksis nealkoholinę produkciją.

3.13.                      Pareiškėjo skunde pateikiama vidutinio vartotojo samprata grindžiama teismų praktika, kuri suformuota esant kitokioms bylų aplinkybėms nei nagrinėjamu atveju.

3.14.                      Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad prekių ženklas tarnauja ir išskyrimo funkcijai. Poziciją, kad prekių ženklas atlieka ir reklaminę funkciją, patvirtina nuosekli teismų praktika. Todėl prekių ženklas negali būti naudojamas tokiu būdu, kad paneigtų alkoholio reklamos draudimą.

3.15.                      Pareiškėjo skunde nurodytos Departamento rekomendacijos parengtos matant alkoholio verslo atstovų tendencijas nuo 2018 metų per nealkoholinę produkciją reklamuoti alkoholinę produkciją ir apibendrinus nuo 2018 metais nustatomų pažeidimų pobūdį. Šiomis rekomendacijomis siekta prevenciškai informuoti ūkio subjektus apie daromus pažeidimus ir kaip jų išvengti ateityje. Rekomendacijomis nesukuriamos naujos taisyklės, o paaiškintas Departamento požiūris, vertinant alkoholio reklamos draudimą. Pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, kad Departamentas pirmiausia turėjo supažindinti verslą su atnaujintomis rekomendacijomis, kuriose pateikti patarimai ūkio subjektams.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas, apibrėžęs ginčo ribas – Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrina – konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydžio nėra, ginčas kilęs dėl Departamento nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.

6.       Teismas nustatė, kad:

6.1.                      Departamentas 2020 m. lapkričio 23 d. iš fizinio asmens gavo skundą (su prie jo pridėtu vaizdo įrašu), kuriame asmuo nurodė, kad per TV6 televiziją 2020 m. lapkričio 19 d. matė „Tauro“ alaus reklamą. Šis asmuo prašė Departamentą nurodyti, ar Lietuvoje yra draudžiama tokio pobūdžio alkoholinių gėrimų reklama, ar ši reklama, Departamento vertinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. užtenka įdėti mikroskopinio dydžio žodį „nealkoholinis“, kai akivaizdžiai yra reklamuojamas alkoholinis gėrimas, bei nubausti kaltus asmenis už galimai neteisėtos reklamos skleidimą.

6.2.                      Departamentas 2020 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. S-2984(3) ,,Dėl nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis“ reklamos per TV6 televiziją“ nurodė pareiškėjui iki 2021 m. sausio 8 d. pateikti: 1) informaciją, kada buvo pradėtas gaminti reklamuojamas nealkoholinis alus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“; 2) informaciją, koks tekstas, frazės, šūkiai buvo naudojami
2016–2017 metais reklamuojant alkoholinį alų ,,Tauras Tradicinis“, pateikti šių reklamų maketus, vaizdo įrašus; 3) alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ ir nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ etikečių maketus; 4) nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamos įrašą; 5) informaciją apie reklamos pateikimo laiką, vietas; 6) su reklamos gamyba, pateikimu (viešinimu) Lietuvos Respublikos teritorijoje susijusių dokumentų kopijas; 7) atsiskaitymo už reklamos pateikimą dokumentų kopijas.

6.3.                      Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 108 ,,Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Departamento prašomą informaciją, papildomai pažymėjo, kad nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje yra vaizduojamas nealkoholinis produktas, šios reklamos tikslas yra būtent nealkoholinio alaus populiarinimas, o nealkoholinių gėrimų reklama nėra draudžiama ir jai nėra taikomos Įstatymo nuostatos.

6.4.                      Departamentas surašė 2021 m. sausio 11 d. protokolą Nr. ATK2-002, kuriame nustatė, kad pareiškėjas, reklamuodamas nealkoholinį alų ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“, pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį. Departamentas informavo pareiškėją apie padaryto pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir pasiūlė per 14 darbo dienų pateikti rašytinį paaiškinimą.

6.5.                      Pareiškėjas 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. 01-11 pateikė Departamentui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su Departamento nustatytu pažeidimu, kadangi nealkoholinio alaus ,,Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama buvo skatinama įsigyti ir vartoti nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, todėl Departamentas 2021 m. sausio 11 d. protokole Nr. ATK2-002 nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą.

6.6.                      Departamentas priėmė skundžiamą 2021 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. ATK2-13(/21) „Taikyti ekonomines sankcijas UAB „Kalnapilio-Taurė grupė“ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (skundžiamas Nutarimas), kuriuo pareiškėjui už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus paskyrė 2 896 Eur baudą. Nutarime Departamentas nustatė, kad: 1) pareiškėjas gamina ir Lietuvos Respublikoje parduoda alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“ (6,0 proc. alk. tūrio, 0,568 l talpos skardinėse) ir nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ (ne daugiau kaip 0,5 proc. alk. tūrio, 0,5 l talpos skardinėse). Skardinės panašios savo spalvomis ir jų išdėstymu, užrašais ir jų išdėstymu, figūriniais elementais bei jų išdėstymu; 2) pareiškėjo gaminamas nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir alkoholinis alus „Tauras Tradicinis“ rinkai pateikiamas skardinėse, kurių apipavidalinime naudojamos tos pačios spalvos, didžiausią plotą fone užima raudona spalva, mažesnį – geltona, spalvinio fono išdėstymas ant abiejų gėrimų skardinių toks pats – raudonas fonas pakuočių viršutinėje dalyje, o geltonas – apatinėje; 3) tiek ant nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, tiek ant alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ skardinių vienoje pusėje pateiktas figūrinis elementas (skydas su gyvūno su ragais galva, skydą iš šonų laiko kiti du gyvūnai), po juo juodame fone baltomis raidėmis horizontaliai pateiktas užrašas „Tauras“, po juo – juodame fone geltonos spalvos užrašas „1860“, žemiau – baltomis raidėmis raudoname fone pateiktas užrašas „Tradicinis“. Kitoje pakuotės pusėje – juodame fone geltonos spalvos užrašas „1860“, po juo juodame fone baltomis raidėmis vertikaliai pateiktas užrašas „Tauras“, po šiuo užrašu – pateiktas figūrinis elementas (skydas su gyvūno su ragais galva, skydą iš šonų laiko kiti du gyvūnai), žemiau – juodomis raidėmis geltoname fone pateiktas užrašas „Tradicinis“. Užrašai „Tauras“, užrašyti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, yra ryškūs ir dominuojantys, lyginant su kitais užrašais ant skardinių; 4) tiek ant nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, tiek ant alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ pakuočių raudoname fone ties geltono fono zonos pradžia pilkos spalvos apskritime pilka spalva pateikti užrašai „Vyrų. Pelnytai. Jau 160 metų“; 5) alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ ir nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ skardinių skiriamieji požymiai yra skardinių talpa bei užrašai. Ant alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ skardinės abiejose pusėse pateiktas užrašas „1 Pinta“, jos talpa 0,568 l, nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ skardinės talpa 0,5 l. Ant skardinių pateikti tokie užrašai: a) alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ vienoje skardinės pusėje viršutinėje dalyje pateikti užrašai „Aukščiausia kokybė“, žemiau, po tapačiu abejose skardinėse užrašu „Tradicinis“, pateikti užrašai: „Alus“, „Lietuviškas alus, pagamintas pagal tradicinį receptą“, „W. Szopen“; alus „Tauras Tradicinis“ gaminamas pagal tradicinį receptą nuo pat alaus daryklos įkūrimo 1860 m. Kartieji „Taurus“ apyniai išskiria alų iš kitų lagerių, suteikdami jam aiškiai juntamą kartumą ir tirštą putą.“, „Tradicinis receptas“; kitoje skardinės pusėje, po tapačiu abejose skardinėse užrašu „Tradicinis“, pateikti užrašai: „Lietuviškas alus, pagamintas pagal tradicinį receptą. Praturtintas karčiausiais „Taurus“ apyniais“, „Tradicinis receptas“; b) nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ vienoje skardinės pusėje, po tapačiu abejose skardinėse užrašu „Tradicinis“, baltomis raidėmis ir skaičiais raudoname fone užrašyta „Nealkoholinis“, „0.0“, „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ – lietuviškas nealkoholinis alus, pagamintas pagal tradicinį receptą, ypatingai lengvo skonio ir išreikšto apynių kartumo“, „Aukščiausia kokybė“; kitoje skardinės pusėje, po tapačiu abejose skardinėse užrašu „Tradicinis“, juodomis raidėmis ir skaičiais geltoname fone užrašyta „Nealkoholinis“, „0.0“; 6) vertinant sutampančių ir nesutampančių elementų santykį, sutampantys elementai yra dominuojantys, ryškesni, todėl nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ prekinis pateikimas beveik identiškas alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ pateikimui (naudojamais užrašais, užrašų, figūrinių elementų išdėstymu ant pakuotės, spalvine gama, taros forma). Panašumą paaiškina bendras pirmasis vidutinio vartotojo įspūdis, pamačius nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ vaizdą, kuris tiesiogiai asocijuojasi su alkoholiniu alumi „Tauras tradicinis“; 7) pareiškėjo naudai ir interesais 2020 metais nuo 23 savaitės iki 36 savaitės, nuo 42 savaitės iki 48 savaitės per TV3, TV6, TV8 televizijų kanalus buvo rodomas vaizdo įrašas, kuriame reklamuojamas nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“: reklamoje matyti trys vyrai įvairiose veiklose – vyras, einantis per meldus prie valties, iš jos žvejojantis, einantis su kirviu per mišką bei kertantis medžius ir kūrenantis krosnį, galandantis peilį bei valantis žuvį; 6 sekundę rodoma kaip vyras į valtį deda dvi skardines alaus, ant vienos skardinės matomas alaus pavadinimas „Tauras“, ant kitos – „Tauras Tradicinis“, užrašas „nealkoholinis“ neįskaitomas, matomas užrašas „0.0“; 13 sekundę rodomas vyras, geriantis iš skardinės, ant kurios matomas tik alaus pavadinimas „Tauras“; vėliau vyrai visi kartu rodomi besikaitinantys pirtyje, šokantys į ežerą; 22 sekundę rodomos alaus skardinės ledo kubeliuose. Ant ekrano centre esančios skardinės aiškiai matomas alaus pavadinimas „Tauras Tradicinis“, užrašas „nealkoholinis“ yra pateiktas smulkiu šriftu, neišsiskiria iš kitos skardinės tekstinės vaizdinės informacijos, žemiau aiškiai matomas užrašas „0.0“. Vėliau rodomi vyrai, sėdintys ežero pakrantėje ant akmenų. Sėdėdami vyrai dalinasi alaus skardinėmis ir geria iš jų. Alaus skardinės matomos ir kituose epizoduose: nešamos kuprinėje, dedamos į valtį, alų iš skardinės geria miške medžius kirtęs vyras, rodoma, kaip skardinės šaldomos tarp ledo kubelių. Nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama įgarsinta tekstu „Yra dalykų, kurie keičiantis kartoms nesensta / Tauras / Vyrų / Pelnytai / Jau 160 metų“, tuo metu, vaizdo įrašo pabaigoje, ekrano centre, rodoma skardinė nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ tarp ledo kubelių bei pateikiami užrašai „Jau 160 metų“, „Vyrų. Pelnytai.“ Viso vaizdo įrašo metu, apatiniame dešiniajame ekrano kampe juodame fone baltomis raidėmis užrašyta „Nealkoholinis“. Šis užrašas yra sunkiai pastebimas ir nedidelio šrifto, palyginus su juodu fonu, kuriame jis pateiktas. Nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamos trukmė – 30 sekundžių. Nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamos epizodai (10 sekundžių trukmės) buvo rodomi 15min.lt, Delfi.lt, Lrytas.lt, lnk.lt, Delfi.TV, Tvplay.lt tinklapiuose, socialiniuose tinkluose „YouTube“ ir „Facebook“; 8) pareiškėjo naudai ir interesais nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje reklamuojamas nealkoholinis alus „Tauras tradicinis nealkoholinis“, ant kurio pakuotės pateikiami elementai sutampa su ant alkoholinio alaus „Tauras tradicinis“ pakuotės esančiais elementais. Nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje dalyvaujantys asmenys (vyrai) ir šūkis „Yra dalykų, kurie keičiantis kartoms nesensta / Tauras / Vyrų / Pelnytai / Jau 160 metų“ tęsia tematiką, kuri buvo naudojama reklamuojant alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“. Per kelių sekundžių laiko tarpą, kuomet nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje rodomos nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ skardinės, vartotojui sudėtinga rasti skirtumus (įsigilinti į reklamos detales) ir tuo pačiu identifikuoti, kad reklamoje pateikiamas būtent nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“; 9) nealkoholinio alaus „Tauras tradicinis nealkoholinis“ reklamoje vartojamas tekstas „Tauras. Vyrų. Pelnytai. Jau 160 metų“ yra grafinio prekių ženklo „TAURAS. VYRŲ. PELNYTAI. JAU 160 METŲ“ (registracijos numeris (duomenys neskelbtini)), kuris registruotas Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasėje (alus) (toliau – Prekių ženklas), tekstinė informacija; 10) nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamos įgarsinime naudojamas tekstas „Tauras / Vyrų / Pelnytai / Jau 160 metų“ kartoja Prekių ženklo tekstinę informaciją; 11) 2020 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 108 pareiškėjas nurodė, kad nealkoholinį alų „Tauras tradicinis nealkoholinis“ pradėjo gaminti 2019 metų vasario mėnesį. Akivaizdu, kad frazė „Jau 160 metų“ taikoma alkoholiniam alui „Tauras Tradicinis“, kuris, kaip skelbiama ant jo skardinės, „gaminamas pagal tradicinį receptą nuo pat alaus daryklos įkūrimo 1860 m.“. Tokiu būdu atkreipiamas vartotojų dėmesys į alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“, didinamas šio alkoholinio alaus žinomumas ir skatinama jį įsigyti ir (ar) vartoti; 12) nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama turi aliuzijų su alkoholinio alaus „Tauras tradicinis“ reklama. 2016–2017 metais, kuomet nebuvo įvestas alkoholio reklamos draudimas, alkoholinis alus „Tauras Tradicinis“ buvo reklamuojamas, reklamos siužetuose dalyvaujant vyrams ir naudojant su vyrais, vyriškumu susijusius šūkius, kaip antai: „Alus, kurį vyrai renkasi jau daugiau nei 100 metų“, „Tauras. Vyrų alus“, „Vieni susitaria raštu, kiti – vyriškai“, „Alus vyrams, kurie laikosi duoto žodžio“; 13) nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje reklamuojant nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ siužete tęsiama „vyriška“ tematika – vaizdo įraše dalyvauja vyrai, įgarsinimui naudojamas su vyrais susijęs tekstas „Yra dalykų, kurie keičiantis kartoms nesensta / Tauras / Vyrų /Pelnytai / Jau 160 metų“; 14) nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ bei jo reklama vidutiniam vartotojui sudaro bendrą panašumo įspūdį, kad pateikiama informacija ir (ar) apie alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“. Tokiais veiksmais per panašų nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ apipavidalinimą bei jo reklamą pareiškėjas didina ir alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ žinomumą. Tokiu būdu skatinamas alkoholinio alaus įsigijimas ir vartojimas, suteikiama ekonominė nauda pareiškėjui, tuo pažeidžiant Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą alkoholio reklamos draudimą.

6.7.                      Departamentas konstatavo esminius alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ ir nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ panašumus, kuriuos lemia esamų elementų bendrumas (spalvos, jų išdėstymas, figūriniai elementai, užrašai), taip pat tai, kad nesutampantys elementai yra nedideli, nedominuojantys, neesminiai ir akivaizdžiai neatskiria nealkoholinio gėrimo nuo alkoholinio taip, kad prekinis apipavidalinimas nekeltų tarpusavio sąsajų. Bendriausias gėrimų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia gėrimas ir jo vaizdo prasmė, o gėrimų tekstinė informacija iš esmės identiška ir skiriasi tik žyma „0.0“, todėl dėl alkoholinio alus „Tauras Tradicinis“ ir nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ dizainų panašumų yra didinamas ir alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ žinomumas. Departamentas Nutarime padarė išvadą, kad rinkai pateikiant panašaus prekinio apipavidalinimo alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“ ir nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ bei plačiai, pasitelkiant įvairias komunikavimo priemones reklamuojant nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, kartu tokiu būdu reklamuojamas ir alkoholinis alus „Tauras Tradicinis“, kas tiesiogiai ir netiesiogiai darė įtaką vartotojams jiems renkantis būtent alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“, nes vidutinis vartotojas dėl pareiškėjo ilgametėje praktikoje reklamuojamų gaminamų ir platinamų alkoholinių gėrimų reklamoje skleidžiamą informaciją sieja su jo gaminamais ir platinamais alkoholiniais gėrimais, dėl ko pareiškėjas, reklamuodamas savo nealkoholinę produkciją, privalėjo itin atidžiai rinktis viešojoje erdvėje pateikiamą komunikaciją, kad ji vidutiniam vartotojui nesisietų su jo gaminamais ir platinamasi alkoholiniais gėrimais ir (ar) ja tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų reklamuojami jo gaminami ir platinami alkoholiniai gėrimai.

6.8.                      Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinęs geranorišką, operatyvų ir visapusišką bendradarbiavimą teikiant išsamią informaciją, paskyrė pareiškėjui minimalią baudą už padarytą pažeidimą.

7.       Teismas vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo nuostatomis (2 str. 10 d., 29 str. 1 d., 2 d.), konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas; 2004 m. sausio 26 d. nutarimas), LVAT praktika (2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1586/2008; 2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010; 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-398/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1142/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018).

8.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kuriais pareiškėjas įrodinėja, kad nepadarė pažeidimų, nes jis neskleidė informacijos, skatinančios įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, kadangi reklamos objektas yra nealkoholinė produkcija – nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytame alkoholio reklamos apibrėžime nėra nusakoma, kur konkrečiai ir kokiomis priemonėmis informacija turi būti skleidžiama, kad atitiktų alkoholio reklamos apibrėžimą, tačiau pabrėžiama, kad alkoholio reklama gali būti bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, jog nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ nėra alkoholinis gėrimas, tačiau šioje byloje Departamento vertinimo objektas buvo ne pats nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, o jo apipavidalinimas, kuris iš esmės yra identiškas alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ apipavidalinimui. Teismas akcentavo, kad priešingas teisės normų aiškinimas per daug susiaurintų Įstatymo įtvirtintos alkoholio reklamos sąvokos turinį, o tai akivaizdžiai prieštarautų Įstatymo tikslams (šią išvadą teismas grindė LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-398/2013).

9.       Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika (2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008; 2018 m. spalio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-159-629/2019) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalimi, įvertino bylos medžiagą.

10.       Teismas konstatavo, kad nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ skardinių dizainuose yra esminiai panašumai, t. y tiek alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“, tiek nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ skardinių apipavidalinime naudojamos tokios pačios spalvos (geltona, raudona, juoda, balta ir pilka, didžiausią plotą fone užima raudona spalva, mažesnį – geltona); ant abiejų gėrimų skardinių spalvinio fono išdėstymas yra toks pats – raudonas fonas yra pakuočių viršutinėje dalyje, geltonas – apatinėje; tiek ant nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, tiek ant alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ skardinių vienoje pusėje pateiktas figūrinis elementas, t. y. skydas su gyvūno su ragais galva, skydą iš šonų laiko kiti du gyvūnai, o po juo juodame fone baltomis raidėmis horizontaliai pateiktas užrašas „Tauras“, po juo – juodame fone geltonos spalvos užrašas „1860“, žemiau – baltomis raidėmis raudoname fone pateiktas užrašas „Tradicinis“. Kitoje pakuotės pusėje yra juodame fone geltonos spalvos užrašas „1860“, po juo juodame fone baltomis raidėmis vertikaliai pateiktas užrašas „Tauras“, po juo yra figūrinis elementas – skydas su gyvūno su ragais galva, skydą iš šonų laiko kiti du gyvūnai, žemiau – juodomis raidėmis geltoname fone pateiktas užrašas „Tradicinis“; užrašai „Tauras“ užrašyti horizontaliai ir vertikaliai, yra ryškūs ir dominuojantys, lyginant su kitais užrašais ant skardinių; tiek ant nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, tiek ant alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ pakuočių raudoname fone prie geltono fono zonos pradžios pilkos spalvos apskritime pilka spalva pateikti užrašai „Vyrų. Pelnytai. Jau 160 metų“.

11.       Teismas padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog nesutampantys elementai (skardinių talpa, užrašas „Nealkoholinis“, „0.0“) yra nedominuojantys ir neesminiai, neatskiriantys nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ nuo alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“. Todėl teismas konstatavo, kad dėl alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ ir nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ dizainų panašumų yra didinamas ir alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ žinomumas.

12.       Teismo vertinimu, pareiškėjo gaminamas alkoholinis alus „Tauras Tradicinis“ Lietuvos rinkoje egzistuoja jau seniai ir jį vartotojas atpažįsta iš apipavidalinimo bei atributikos. Teismas pažymėjo ir tai, kad nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje yra vartojamas tekstas „Tauras. Vyrų. Pelnytai. Jau 160 metų“, nors pareiškėjas nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ pradėjo gaminti tik 2019 metų vasario mėnesį. Todėl teismas konstatavo, kad reklamoje vartojant frazę „jau 160 metų“ yra akivaizdžiai atkreipiamas vartotojų dėmesys į alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“, taip didinant būtent šio alaus žinomumą, skatinant jį įsigyti ir (ar) vartoti.

13.       Teismas, pritaikęs pirmojo įspūdžio efektą ir vidutinio vartotojo kriterijus, padarė išvadą, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, pareiškėjo skleista nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama buvo siekiama pasinaudoti reklamuoti alkoholinį gėrimą – alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“.

14.       Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad reklamoje buvo reklamuojamas nealkoholinis gėrimas, t. y. „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, nes, teismo vertinimu, tai savaime nepatvirtina to, kad vidutinis vartotojas būtent taip ir suvokia šios reklamos prasmę. Teismas pažymėjo, kad ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir panašiai, o ne su tam tikra prekių ar paslaugų rūšimi ar kategorija. Vidutinis vartotojas reklamą vertina pagal tai, ką reklamoje akivaizdžiai mato ir supranta bei kokias momentines asociacijas jam kelia matomi vaizdiniai. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neginčijo, jog, rinkdamasis komunikacines priemones alkoholio reklamai iki 2018 metų, naudojo vyrišką tematiką. Todėl tai, kad pareiškėjas ją tęsė, reklamuodamas nealkoholinę produkciją, teismo vertinimu, vidutiniam vartotojui galėjo sukelti asociacijas su alkoholine produkcija.

15.       Teismas, vertindamas pareiškėjo 2021 metų kovo mėnesio atliktą reklamos pastebėjimo tyrimą, pažymėjo, kad tokie gyventojų apklausos duomenys teismui nėra privalomi (šią išvadą teismas grindė LAT 2016 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Įvertinęs apklausos rezultatus, teismas nustatė, kad, atsakydami į klausimą „Kaip jūs manote, ar reklamoje buvo reklamuojamas alkoholinis gėrimas“, net 30,7 proc. respondentų patvirtino, kad reklamoje buvo reklamuojamas alkoholinis gėrimas, o 18,2 proc. respondentų nurodė, kad nėra tikri, ir tik 51 proc. respondentų manė, kad reklama nebuvo reklamuojamas alkoholinis gėrimas. Teismo vertinimu, neapsisprendusių respondentų skaičius įrodo, kad iš esmės šios reklamos asociacijos vidutiniam vartotojui yra dviprasmiškos ir verčia dvejoti, todėl esant bet kokiems konkrečios alkoholio reklamos dviprasmiškumams, leidžiantiems abejoti tokios reklamos leistinumu, tai traktuotina reklamos skleidėjo nenaudai. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti tyrimo rezultatai negali būti pripažinti patikimais ir teismas jais nesiremia kaip pakankamais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad dauguma vartotojų pareiškėjo skleistą išorinę reklamą suprato kaip nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamą. Nustatęs, kad pareiškėjo pateiktoje apklausoje nebuvo atliktas tyrimas dėl reklamos keliamo pirmojo įspūdžio ir keliamų asociacijų, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktos apklausos rezultatai nepaneigia nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamos asociacijų su alkoholiniu alumi „Tauras Tradicinis“.

16.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų apie tai, kad iš pateiktos nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamos vidutiniam vartotojui buvo aišku, kad reklamuojamas nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“. Teismo vertinimu, nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ apipavidalinimu ir tokia jo reklama pareiškėjas didino alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ žinomumą, tuo pačiu netiesiogiai ir tiesiogiai skatino jo įsigijimą ir vartojimą, kas susiję ir su pareiškėjo komercine ir ūkine nauda.

17.       Vadovaudamasis LVAT praktika (2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-395/2010; 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2651/2012; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-469/2014; 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1160/2009; 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-479415/2019), teismas sutiko su Departamentu, kad pareiškėjas, vykdydamas prekybą nealkoholiniai gėrimais ir siekdamas nepažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyto absoliutaus alkoholio reklamos draudimo, privalėjo ypač atidžiai rinktis viešoje erdvėje pateikiamą komunikaciją ir pateikiamos produkcijos apipavidalinimą, kad šis vidutiniam vartotojui nesisietų su alkoholiniais gėrimais ir tokiu būdu tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų reklamuojami alkoholiniai gėrimai.

18.       Teismas konstatavo, kad vidutinis vartotojas nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, kurio pakuotės (skardinės) apipavidalinimas iš esmės identiškas alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ pakuotės (skardinės) apipavidalinimui, iš pirmo įspūdžio neidentifikuos kaip nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, o tapatins jį su alkoholiniu alumi „Tauras Tradicinis“, tokia reklama siekiant daryti įtaką vartotojų pasirinkimui, skatinant vartotojus pirkti ir vartoti ne tik nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, bet ir alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“, kas vertintina kaip Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

19.       Teismas pripažino, kad neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog Įstatyme įtvirtinti alkoholio reklamos ribojimai Departamento buvo pritaikyti juos aiškinant plečiamai. Įstatyme nustatytas absoliutus alkoholio reklamos draudimo imperatyvas, kurio, kaip teisės pažeidimo, požymiai tiriami ir įvertinami konkrečiu atveju. Šio pažeidimo dispozicija Įstatyme nekonkretizuota, yra abstraktaus pobūdžio, taigi, teismo vertinimu, teisinį veiksmų kvalifikavimą lemia konkrečių veiksmų, kaip teisinę reikšmę turinčių faktų, teisinis vertinimas. Teismas, pripažinęs, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, tinkamai tyrė, vertino ir kvalifikavo pareiškėjo veiksmus, kaip alkoholio reklamos draudimo pažeidimą, nenustatė Įstatyme įtvirtintų reklamos ribojimų plečiamo taikymo.

20.       Teismas pažymėjo, kad Nutarimas nėra grindžiamas abejonėmis, todėl su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

21.       Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad prekių ženklas tarnauja ir išskyrimo funkcijai. Teismas pažymėjo, kad Departamentas nekvestionavo prekės ženklo, kaip kilmės nustatymo funkcijos. Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika (2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-358/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2251-822/2020), sutiko su Departamento pozicijai, kad prekių ženklas negali būti naudojamas tokiu būdu, kad paneigtų absoliutų alkoholio reklamos draudimą.

22.       Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 5 770 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 4 459,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

24.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės dėsto analogiškus argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui, kuriais grindė Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kartoja nustatytas bylos aplinkybes. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

24.1.                      Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, neatliko objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių vertinimo, neteisingai ir plečiamai aiškino ir taikė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, Prekių ženklų įstatymo nuostatas, klaidingai aiškino vidutinio vartotojo sampratą.

24.2.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vien nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ pakuotės (skardinių) dizainų panašumas skatino vartotojus įsigyti ir (ar) vartoti būtent alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“. Teismas nenuginčijo ir nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje buvo aiškiai pažymėta, jog reklamuojamas būtent nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“. Alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ ir nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ pakuočių (skardinių) dizaino skirtumai esminiai, jie buvo aiškiai išskirti reklamoje, kas patvirtina, kad reklama nebuvo siejama su alkoholiniu alumi „Tauras Tradicinis“.

24.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių konkrečių argumentų, kuriais remiantis, būtų galima daryti išvadą, kad vidutiniam vartotojui reklama keltų įspūdį, kuris skatintų įsigyti alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“. Priešingą išvadą pagrindžia pareiškėjo atliktas reklamos pastebėjimo tyrimas. Teismas nesirėmė jokiais įrodymais, kurie pagrįstų, kodėl šio tyrimo duomenys neturi būti vertinami ir į juos neturi būti atsižvelgta, siekiant nustatyti, ar reklama vidutiniam vartotojui sukėlė tokį įspūdį, dėl kurio Departamentas pareiškėjui paskyrė baudą. Teismas sprendime dėsto tik deklaratyvius pasvarstymus šiuo aspektu. Iš sprendimo motyvų nėra aišku, kodėl tyrimo metu užduotas klausimas, kuriuo buvo atsiklausiama respondentų, ar reklamoje buvo reklamuojamas alkoholinis gėrimas, negali būti vertinamas, kaip atspindintis vartotojui kilusius pirmus įspūdžius ar asociacijas. Dėl to teismas netinkamai pritaikė vidutinio vartotojo sampratą.

24.4.                      Departamentas reklamos skleidimo metu jau buvo nustatęs Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimus, susijusius su nealkoholinio gėrimo reklama ar pateikimu, dviem atvejais kitiems alkoholinių gėrimų gamintojams. Tačiau šių atvejų faktinės situacijos skiriasi. Tai patvirtina, kad Departamentas Nutarimu Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį pritaikė kitaip, nei ankstesnėje savo praktikoje. Pavyzdžiui, Departamentas 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. ATK2-190/19 pripažino, kad akcinė bendrovė „Vilniaus degtinė“ pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad reklamoje vaizduojamos „Čepkelių“ „nealkoholinės netrauktinės“ butelio dizainas beveik identiškas „Čepkelių“ „alkoholinės trauktinės“ dizainui. Šis Departamentas sprendimas buvo patvirtintas LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1829-415/2021. Šio atveju buvo reklamuojamas naujas produktas, kuris nebuvo įprastas ir vartotojams nebuvo pažįstamas, kuris nebuvo pardavinėjamas populiariausiose maisto prekių parduotuvėse, specializuotose alkoholio parduotuvėse. Taigi, šis atvejis visiškai skiriasi ir negali būti lyginamas su pareiškėjo atveju, nes pareiškėjas reklamavo ne naują produktą, o produktą, kuris įprastas ir vartotojams pažįstamas. Departamentas 2019 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. ATK2-119/19 konstatavo Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir kitai įmonei, t. y. UAB „Švyturys-Utenos alus“ dėl ant nealkoholinio alaus skardinių dizaino naudotų medalių, nes jų nealkoholinis alus negalėjo pelnyti, dėl ko buvo pripažinta, kad taip kartu buvo reklamuojamas ir alkoholinis alus. Šis Departamento nutarimas nebuvo apskųstas teismui. Visgi šis atvejis taip pat skiriasi nuo pareiškėjo, nes reklamos skleidimo metu rinkoje buvo visiškai įprasta reklamuoti nealkoholinius gėrimus, kurių dizainas ar rinkodara panaši ar identiška alkoholinių gėrimų dizainui ar rinkodarai.

24.5.                      Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LVAT 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2251-822/2020, turėjo padaryti priešingą išvadą, nei padarė, t. y. turėjo konstatuoti, kad naudojant nealkoholiniams gėrimams įregistruotą prekės ženklą ant nealkoholinių gėrimų, nėra pagrindo pripažinti tokio prekių ženklo naudojimo alkoholio reklama. Teismas nepagrįstai vadovavosi LVAT 2013 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-358/2013, teigdamas, kad prekių ženklų pagrindinė funkcija yra suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją. Prekių ženklas parodo ne tai, kokia yra juo pažymėtos prekės rūšis (ar alus alkoholinis, ar ne), o kas tą prekę pagamino, t. y. atlieka prekių kilmės užtikrinimo funkciją. Todėl teismas, padaręs išvadą, kad prekių ženklas gali kurti asociaciją su preke, jos rūšimi, o ne su gamintoju, iškreipė Prekių ženklų įstatymo nuostatas (7 str. 1 d. 3 p.).

25.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti galioti. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, kartoja nustatytas bylos aplinkybes. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pateikė jų išsamų vertinimą ir motyvuotai atmetė pareiškėjo skundą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, kad teismas įrodymus įvertino neteisingai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto subjektyvų bylos aplinkybių vertinimą, kuris atitinka būtent pareiškėjo pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti atsakomybės, ignoruojant teismo padarytas išvadas, Departamento nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tuos pačius argumentus, kuriuose išdėstė skunde. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neįrodė, kad teismas pažeidė materialiosios teisės normas. Teismas išsamiai ištyrė visas nustatytas bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino, pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nenukrypo nuo teismų praktikos, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų.

26.       Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja, kad po skundo padavimo LVAT priėmė 2022 m. sausio 19 d. nutartį, kurioje pateikti kilusiam ginčui aktualūs išaiškinimai dėl Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, pagal kuriuos ši teisės norma netaikytina nealkoholinių gėrimų reklamai, Įstatymo plečiamas taikymas nealkoholinių gėrimų reklamai prieštarauja paties Įstatymo tikslams. Šioje byloje padaryta svarbi išvada, kad vien labai panašus nealkoholinio ir alkoholinio gėrimų dizainas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog iš tiesų reklamuojamas alkoholinis gėrimas, kad įrodyti, jog nealkoholinio gėrimo reklama iš tiesų kartu reklamuoja alkoholinius gėrimus turi Departamentas, vien deklaratyvių teiginių apie vartotojams neva kylančius įspūdžius nepakanka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

27.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2021 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. ATK2-13(/21) „Taikyti ekonomines sankcijas UAB „Kalnapilio-Taurė grupė“ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo nutarta skirti pareiškėjui 2 896 Eur baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

28.       Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas, pasirinkęs nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ apipavidalinti panašiai kaip alkoholinis alus „Tauras Tradicinis“, nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje tęsdamas alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ reklamos tematiką, reklamos įgarsinime naudodamas frazę „Jau 160 metų“, kuri taikytina alkoholiniam alui „Tauras Tradicinis“ (pareiškėjo veiksmai detaliai aprašyti Nutarimo 2 p., žr. šio teismo sprendimo 6.6 p.), t. y. rinkai pateikęs panašaus prekinio apipavidalinimo alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“ ir nealkoholinį alų pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, t. y. netiesiogiai skleidė draudžiamą alkoholio reklamą. Nenustatęs pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatęs pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (geranorišką, operatyvų ir visapusišką bendradarbiavimą teikiant išsamią informaciją), atsižvelgęs į faktines aplinkybes, konstatuoto pažeidimo pobūdį, Departamentas skyrė pareiškėjui minimalią baudą už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. 2 896 Eur.

29.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus dėl Departamento nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo neteisingumo, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, laikydamasis pozicijos, kad ir pirmosios instancijos teismas neatliko objektyvaus visų reikšmingų bylos aplinkybių vertinimo, neteisingai ir plečiamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius nustatantį teisinį reglamentavimą, klaidingai aiškino vidutinio vartotojo sampratą.

30.       Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nebus vertinami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

31.       Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, paprastai patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), kuriuos nustačius teismo sprendimas iš karto naikintinas, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32.       Nagrinėjamu atveju Nutarimas, dėl kurio kilęs ginčas, priimtas, vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymu, kurio tikslas mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus, ir kuris reglamentuoja santykius, susijusius su, be kita ko, alkoholio produktų reklama, ir nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (1 str. 1 d., 2 d. (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcija). Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (anksčiau – 4 d.; turinys iš esmės nepakitęs nuo 2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcijos įsigaliojimo) pateiktas alkoholio reklamos apibrėžimas: „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus“. Įstatymo 29 straipsnio (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas nelaikoma reklama. Kaip laikomasi šių nuostatų reikalavimų kontroliuoja Departamentas (Įstatymo 29 str. 3 d.), kuriam suteikta kompetencija už Įstatymo 29 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus skirti baudas (Įstatymo 34 str. 14 d. (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1179 redakcija).

33.       Aiškinant Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatą LVAT praktikoje, vadovaujantis konstitucine doktrina (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nutarimai), išaiškinta, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: pirma, informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas ir, antra, tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinant visas turinčias reikšmės aplinkybes (žr., pvz., 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012; 2011 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1079/2011; 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-327/2013; 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-398/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2449-822/2021). Tokio pobūdžio byloms reikšmingos faktinės aplinkybės teismo turi būti vertinamos taikant „vidutinio vartotojo“ suvokimo kriterijų, be to, vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-184-822/2016; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-629/2019).

34.       Vertinant, ar buvo padarytas Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas, aktualu, kad teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, išvadas grindžiant surinktais įrodymais, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais.

35.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su Departamento pozicija, kad alkoholio reklamos sąvokos pirmą elementą (informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas) patvirtina nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ skardinių apipavidalinimo, dizaino, užrašų panašumai, alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ reklamos tematikos tęstinumas nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje, kas vidutiniam vartotojui sudaro bendrą įspūdį, kad matant nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamą, matoma informacija apie alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“ (žr. šio teismo sprendimo 10–13 p.), t. y. kad pareiškėjo skleista nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama buvo daromas poveikis vidutinio vartotojo pasirinkimui įsigyti ir vartoti alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“.

36.       Teisėjų kolegija, dėl aptariamo aspekto įvertinusi Departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teiginius ir argumentus, kuriais grindžiama tai, kad pareiškėjas, reklamuodamas nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, netiesiogiai reklamavo alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“, nustačiusi, kad nei Įstatymas, nei kiti ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia nealkoholinių produktų reklamos, daro išvadą, kad Departamentas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, visgi nepagrindė (neįrodė), kad pareiškėjas, reklamuodamas nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, skleidė informaciją, skatinančią įsigyti ir vartoti alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“, t. y. netiesiogiai reklamavo alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“.

37.       Teisėjų kolegija, taikydama pirmojo įspūdžio efekto ir vidutinio vartotojo kriterijus nealkoholiniam alui kaip savarankiškai produkcijai, kuri Lietuvos rinkoje jau yra gerai žinoma ir vidutinio vartotojo atpažįstama, daro išvadą, kad vien Departamento detaliai aprašyti nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ skardinių apipavidalinimo, dizaino, užrašų panašumai, alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ reklamos tematikos tęstinumas nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamoje, nepaneigus aplinkybių, kad pareiškėjas gamina ir parduoda nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ ir kad pareiškėjas reklama siekė reklamuoti būtent nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, per se (savaime) nepagrindžia to, kad dėl šių panašumų reklamuojant nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ buvo netiesiogiai didinamas pareiškėjo gaminamo ir platinamo alkoholinio alaus „Tauras Tradicinis“ žinomumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas Nutarime dėstomos priešingos pozicijos nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, apsiribojęs tik hipotetiniu teiginiu, kad pareiškėjui, reklamuojant nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ kartu buvo reklamuojamas ir alkoholinis alus „Tauras Tradicinis“. Byloje neįrodyta, kad vidutinio vartotojo turimos vartojimo patirtys yra susiformavusios tik alkoholinio alaus (nagrinėjamu atveju – „Tauras Tradicinis“) atžvilgiu. Todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog vidutiniam vartotojui pamačius nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, jo reklamą kyla asociacijos apie alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“. Neįrodyta ir tai, kad vidutinis vartotojas tokiu būdu netiesiogiai buvo skatinamas įsigyti ir vartoti būtent alkoholinį produktą – alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“.

38.       Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi į bylą pateiktą 2020 metais nuo 23 savaitės iki 36 savaitės, nuo 42 savaitės iki 48 savaitės per TV3, TV6, TV8 televizijų kanalus rodytą vaizdo įrašą, kuriame reklamuojamas nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, skirtingai nei tai padarė Departamentas ar pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo konstatuoti, kad šiame vaizdo įraše būtų skleista informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“. Priešingai, paminėtame įraše akivaizdžiai demonstruojamas tik nealkoholinis alus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, viso vaizdo įrašo metu demonstruojamas užrašas „Nealkoholinis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nealkoholinio produkto negalima reklamuoti taip kaip tai buvo padaryta ginčo reklamos siužete, kuriame matyti trys vyrai įvairiose veiklose (žvejojantys, kertantys medžius, kūrenantys krosnį, galandantys peilį, valantys žuvį, besikaitinantys pirtyje, šokantys į ežerą, sėdintys ežero pakrantėje ant akmenų, besidalinantys alaus skardinėmis ir geriantys iš jų). Paminėtų veiklų siejimas su nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ vartojimu savaime negali būti vertinamas kaip skatinimas įsigyti ar vartoti panašaus pavadinimo ir (ar) apipavidalinimo alkoholinį alų „Tauras Tradicinis“. Tokiu skatinimu nelaikytina ir tai, kad nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama įgarsinta tekstu „Yra dalykų, kurie keičiantis kartoms nesensta / Tauras / Vyrų / Pelnytai / Jau 160 metų“, o šio vaizdo įrašo pabaigoje, ekrano centre, rodoma skardinė nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ bei pateikiami užrašai „Jau 160 metų“, „Vyrų. Pelnytai.“

39.       Departamentas alkoholio reklamos sąvokos antrą elementą grindė tuo, kad nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama teikta pareiškėjo komerciniais interesais, reklamuota pareiškėjo produkcija, o reklama teikta pareiškėjo naudai. Tačiau ir šis alkoholio reklamos sąvokos elementas neįrodytas, nustačius, kad Departamentas neįvertino (nepaneigė), kad ginčo reklamoje pateikta informacija apie nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ susijusi su pareiškėjo komercine, ūkine ir finansine veikla alkoholinių produktų srityje (šiuo aspektu taip pat žr. LVAT 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2449-822/2021, kuri priimta, vertinant panašias faktines aplinkybes, pateiktus išaiškinimus), t. y. kad pareiškėjas, reklamuodamas nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, veikė alkoholinių produktų rinkoje, gavo su tuo susijusią komercinę ir finansinę naudą. Byloje nepaneigta, kad pareiškėjas, reklamuodamas nealkoholinį alų „Tauras Tradicinis nealkoholinis“, vykdė komercinę, ūkinę ir finansinę veiklą, kurioje, kaip nustatyta, nėra įtvirtintas draudimas reklamuoti nealkoholinius produktus.

40.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Departamentas, priėmęs Nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas imperatyvus draudimas reklamuoti alkoholį, neįrodė, kad nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklama yra alkoholio reklama, nes nepagrindė, kad ji skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus ir kad ji yra susijusi su pareiškėjo komercine, ūkine ir finansine veikla alkoholinių produktų srityje. Departamento pozicija, išdėstyta Nutarime, pagrįsta iš esmės tik prielaidomis. Kadangi Nutarimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (šiuo atveju – Įstatymui), jis pripažįstamas neteisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

41.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti pareiškėjo ir Departamento procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

42.       Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti.

43.       Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas gali nesilaikyti šioje teisės normoje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgęs į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas) ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

44.       Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjat pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą (2021 m. spalio 27 d. ir 2023 m. kovo 14 d. prašymai). Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

45.       Pareiškėjas 2023 m. kovo 14 d. prašyme, be kita ko, prašo priteisti 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje. Šiuo aspektu paminėtina, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo priteisti 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų atstovaujant pareiškėjo interesus teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, jo apskaičiavimo ir pagrindimo. Toks prašymas paduotas tik apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, pavėluotai pateiktas prašymas priteisti 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų atstovaujant pareiškėjo interesus teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme netenkinamas.

46.       ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos, be kita ko, išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 8 punkte nurodyti už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčių dydžiai.

47.       Iš byloje pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad (i) pareiškėjas advokatui (2021 m. kovo 10 d. atstovavimo sutartis) 2021 m. spalio 27 d. sumokėjo 4 590,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 567,75 Eur už skundą + 22,50 Eur už žyminį mokestį), patirtų pirmosios instancijos teisme (2021 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 143154; PVM sąskaita faktūra Nr. 1310/21LT; 2023 m. kovo 14 d. buhalterinė pažyma); (ii) pareiškėjas tam pačiam advokatui 2022 m. balandžio 8 d. sumokėjo 3 627,59 Eur (3 616,09 Eur už apeliacinį skundą + 11,50 Eur už žyminį mokestį) (2022 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 144530; PVM sąskaita faktūra Nr. 0358/22LT; 2023 m. kovo 14 d. buhalterinė pažyma); (iii) pareiškėjas tam pačiam advokatui 2022 m. balandžio 8 d. sumokėjo 2,41 Eur ir 2022 m. gegužės 11 d. sumokėjo 829,47 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą (PVM sąskaita faktūra Nr. 0643/22LT; 2023 m. kovo 14 d. buhalterinė pažyma).

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pagrindė įrodymais, patvirtinančiais prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumą, tačiau jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas ženkliai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, t. y. už skundą maksimalus priteistinas dydis 3 916 Eur (1 566,40 Eur * 2,5) (Rekomendacijų 7 p., 8.2 p.), o prašoma priteisti 4 590,25 Eur; už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, maksimalus priteistinas dydis 2 854,81 Eur (1 679,30 Eur * 1,7) (Rekomendacijų 7 p., 8.10 p.), o prašoma priteisti 3 616,09 Eur; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimalus priteistinas dydis 671,72 Eur (1 679,30 Eur * 0,4), o prašoma priteisti 831,88 Eur (Rekomendacijų 7 p., 8.16 p.).

49.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, įvertinusi byloje kilusio ginčo priežastis, jo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjui iš Departamento priteisiant 3 394 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ skundą tenkinti. Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2021 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. ATK2-13(/21) „Taikyti ekonomines sankcijas UAB „Kalnapilio-Taurė grupė“ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kalnapilio-Tauro grupė“ iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 3 394 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis