Civilinė byla Nr. e2-590-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00419-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, priimtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Euravia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl viešojo pirkimo sutarties vienašališko nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Viamatika“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Euravia Lietuva“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – atsakovė) ir prašė pripažinti atsakovės 2022 m. kovo 7 d. sprendimą vienašališkai nutraukti 2020 m. balandžio 16 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,0 iki 1,374 km rekonstravimas ir aplinkinių gatvių remontas“ dėl esminio sutarties pažeidimo, nustatyto sutarties 109.5 papunktyje, neteisėtu ir jį panaikinti.

2.       Ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2020 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo 2022 m. kovo 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytą įspėjimą arba sustabdyti šio atsakovo sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį vykdymą; 2) uždrausti atsakovei įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl esminio 2020 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo arba įpareigoti atsakovę išbraukti ieškovę iš šio sąrašo, jeigu ji bus įtraukta; 3) uždrausti atsakovei panaudoti 2020 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimą, t. y. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2022 m. vasario 15 d. išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo dėl laiku ar tinkamai neatliktų darbų pagal šią 2020 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – sustabdė atsakovės 2022 m. kovo 7 d. sprendimo vienašališkai nutraukti 2020 m. balandžio 16 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą; uždraudė atsakovei įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl esminio 2020 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo arba įpareigojo atsakovę išbraukti ieškovę iš šio sąrašo, jeigu ji bus įtraukta; uždraudė atsakovei panaudoti 2020 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimą, t. y. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2022 m. vasario 15 d. išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo dėl laiku ar tinkamai neatliktų darbų pagal 2020 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

5.       Taip pat teismas nurodė, kad sustabdžius atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį vykdymą atsakovė nepatirs nuostolių, kadangi pagal 2020 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės pastatytu keliu nuo 2021 m. balandžio 29 d. be apribojimų naudojasi visuomenė, eismas šiuo keliu nėra sustabdytas ir nėra apribotas. Teisę nutraukti sutartį atsakovė galės realizuoti, jeigu ieškinys bus atmestas, ieškovė pagal teismo sprendimą neištaisytų darbų trūkumų ir dėl to atsakovė patirtų reikšmingų nuostolių, tačiau šiuo metu tokios situacijos nėra.

6.       Teismas nusprendė, kad yra pagrįstas ir ieškovės prašymas uždrausti atsakovei panaudoti 2020 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimą, t. y. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2022 m. vasario 15 d. išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo dėl laiku ar tinkamai neatliktų darbų pagal šią 2020 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė neturi nuostolių dėl jos nurodytų ieškovės padarytų darbų trūkumų, o įvykdymo užtikrinimas reikš nuostolius ieškovei, nes draudimo bendrovė, išmokėjusi sumas atsakovei pagal draudimo laidavimą, pareikš regreso reikalavimą ieškovei dėl šių sumų atlyginimo.

7.       Teismas pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintos ieškovės grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį galimybės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju, nes ieškovė būtų netekusi galimybių dalyvauti iki tokio sprendimo priėmimo vykusiuose viešuosiuose pirkimuose. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždraudžiama įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą ar įpareigojama iš jo išbraukti, gali būti taikomos, siekiant užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui.

8.       Teismas nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti jų netaikant. Nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės interesai galės mažiau nukentėti, o šių priemonių pritaikymas ieškovės interesams esminės įtakos neturės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:       

9.1.                      Ieškovė, inicijuodama civilinę bylą ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bando kvestionuoti įsiteisėjusias kitose civilinėse bylose teismų priimtas nutartis. Ieškovė taip pat yra inicijavusi civilinę bylą Nr. e2-1494-340/2022 dėl darbų pripažinimo tinkamai ir laiku atliktais, neteisėto delspinigių skaičiavimo pagal tą pačią ginčo sutartį, kurioje teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių; Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeista. 2021 m. kovo 10 d. ieškovė pateikė antrą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi prašymo netenkino, ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Teismui antrą kartą netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė, užuot patikslinusi ieškinio reikalavimus jau užvestoje byloje, inicijavo naują bylą, kurioje taip pat paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks ieškovės elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

9.2.                      Ieškovės pareikštas ieškinys nėra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, kadangi sutartis buvo nutraukta teisėtai tiek įstatyminiu, tiek sutartiniu pagrindu. Ieškinio dalykas taip, kaip jį ieškinyje suformulavo ieškovė, jo patenkinimo atveju, dalyvaujantiems byloje asmenims nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Atitinkamai ieškovė netinkamai suformulavo ir vieną iš prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2020 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės 2022 m. kovo 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjimą arba sustabdyti šio atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį vykdymą.

9.3.                      Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei panaudoti 2020 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimą, t. y. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2022 m. vasario 15 d. išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo dėl laiku ar tinkamai neatliktų darbų pagal 2020 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ši priemonė nėra susijusi su ieškinio dalyku. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, kuriam nebus reikalingas priverstinis vykdymas, tuo tarpu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra turtinio pobūdžio bei su byloje pareikštu reikalavimu niekaip nesusijusi.

9.4.                      Ieškovė nenurodė jokių motyvų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymas atmestinas vien šiuo pagrindu.

9.5.                      Teismas neatsižvelgė į naują teisinį reguliavimą, t. y. į nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio redakciją, įtvirtinančią imperatyvią perkančiosios organizacijos pareigą įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą nedelsiant po sutarties nutraukimo, todėl teismas negali nuspręsti pašalinti tiekėją iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo ar laikinai jo neįtraukti.

9.6.                      Palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas – visuomenės interesas dėl eismo saugumo valstybinės reikšmės magistralinio ir rajoninio kelio ruožuose užtikrinimo. 

10.       Ieškovė AB „Euravia Lietuva“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo pavėluotai pateiktą atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, o pradėtą apeliacinį procesą nutraukti arba skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovė praleido terminą atskirajam skundui pateikti. Skundžiama nutartis byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant atsakovę, per elektroninę sistemą išsiųsta ir įteikta 2022 m. balandžio 4 d. Atsakovė skundą pateikė 2022 m. balandžio 20 d.

10.2.                      Atsakovės teiginiai dėl tariamo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra nepagrįsti, jie nėra susiję su klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir skundžiamos nutarties teisėtumo. Ieškovė ieškinyje sąžiningai nurodė, kad teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-1494-340/2022 dėl tos pačios sutarties dėl darbų trūkumų pagrįstumo. Abu ieškiniai yra skirtingi, jų pagrindai (motyvai) ir dalykai (reikalavimai) tarpusavyje skiriasi, todėl ieškiniai yra netapatūs ir jie neprivalo būti nagrinėjami vienoje civilinėje byloje. Naujo ginčo dėl sutarties nutraukimo iniciatorė yra atsakovė, kadangi ji, nesulaukusi sprendimo pirmojoje byloje, inicijavo sutarties nutraukimą, t. y. būtent atsakovė piktnaudžiauja savo materialiąja teise. Ginčo kelias yra be apribojimų eksploatuojamas ir viešasis interesas yra visiškai užtikrintas. Todėl sutarties nutraukimas, sudarantis atsakovei galimybę įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, vertintinas kaip nepagrįstas spaudimas atsiimti ieškinį dėl darbų trūkumų ginčijimo. Ieškovė byloje dėl darbų trūkumų patikslintą ieškinį pateikė tik dėl atsakovės papildomai priskaičiuotų delspinigių, t. y. ieškinio patikslinimas neužvilkino bylos nagrinėjimo. Tuo tarpu ieškinio papildymas nauju reikalavimu būtų esminis ir teismas galėjo jį atsisakyti priimti, todėl buvo pateiktas atskiroje byloje.  

10.3.                      Nepagrįsti atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio prima facie vertinimo. Atsakovės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl bylos esmės nepaneigia ieškinio prima facie pagrįstumo ir turėtų būti pirmosios instancijos teismo nagrinėjami bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o ne nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacinėje stadijoje. Atsakovės teiginiai dėl tariamai įdingai suformuluotų ieškinio reikalavimų yra taip pat nepagrįsti.

10.4.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir draudimas panaudoti laidavimo draudimo raštą – yra nesusijusios su ieškinio dalyku. Ieškovė, prašydama ginčo laikotarpiu neįtraukti jos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir nenaudoti laidavimo draudimo rašto, siekia, kad laikinai ginčo situacija būtų tinkamai sureguliuota ir nei viena iš ginčo šalių ginčo laikotarpiu nepagrįstai neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei kita ginčo šalis.

10.5.                      Atsakovė atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių, kad atsakovei būtų būtina kuo skubiau nutraukti ginčo pirkimo sutartį ir įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės pastatytu keliu nuo 2021 m. balandžio 29 d. be apribojimų naudojasi visuomenė, eismas šiuo keliu nėra sustabdytas ir nėra apribotas. Pareikštu ieškiniu byloje Nr. e2-1494-340/2022 atsakovė siekia, kad ieškovė būtų įpareigota ištaisyti darbų trūkumus, t. y. atsakovei nėra jokio tikslo skubiai nutraukti sutartį.

10.6.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad po VPĮ pakeitimo netaikytina ankstesnė teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir dabar teismams uždrausta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną tiekėjo neįtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ginčo laikotarpiu. Įstatymų leidėjas tokio draudimo pakeistu teisiniu reguliavimu nenustatė ir negalėjo nustatyti, nes, kaip pažymima teismų praktikoje, nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės gali būti pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta laisvė užsiimti verslu.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13.       Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pritaikė atsakovei ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nebuvo nei vienos iš privalomų sąlygų: tikėtino ieškinio pagrįstumo ir ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, be to, teismas neatsižvelgė į pakitusį teisinį reglamentavimą.

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

15.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

16.       Pažymėtina, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

17.       Kaip ne kartą yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

18.       Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022).

19.       Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovės 2022 m. kovo 7 d. sprendimą vienašališkai nutraukti 2020 m. balandžio 16 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,0 km iki 1,374 km rekonstravimas ir aplinkinių gatvių remontas“ dėl esminio sutarties pažeidimo, nustatyto sutarties 109.5 papunktyje ir jį panaikinti. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškų reikalavimą, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Pažymėtina, kad dėl atsakovės argumentų, susijusių su materialiuoju ieškinio pagrįstumu, t. y. dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės teismo sprendime, todėl dėl šių atsakovės atskirojo skundo argumentų šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, nepasisako ir jų nevertina.

20.       Atsakovės argumentai dėl ieškinio reikalavimo netinkamo suformulavimo taip pat pripažintini nepagrįstais. Iš ieškinio reikalavimo aiškiai matyti, kokio teisinio tikslo siekia ieškovė – konkrečiame atsakovės rašte išdėstyto sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo. Taip ieškovės suformuluotas reikalavimas yra visiškai aiškus ir suprantamas, reikalavimo formuluotė neprieštarauja teismų praktikai, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų šalims jokių teisinių padarinių.

21.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – šiuo atveju egzistuoja.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui 

22.       Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

23.       Sprendžiant dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo būtina atsižvelgti į byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama pareikštu ieškiniu. Nurodyti ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai reiškia, kad byloje gali būti taikomos tik tokios ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, nepažeista šalių interesų pusiausvyra; negali būti pritaikyta laikinųjų apsaugos priemonių daugiau nei būtina tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

24.       Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklioje praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021). Taip pat pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu (CPK 144 straipsnis), jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitiems galimiems teisminiams ginčams išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-934-407/2021; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje e2-1240-464/2021).

25.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareikštu ieškiniu ieškovė siekia, kad būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas atsakovės 2022 m. kovo 7 d. sprendimas vienašališkai nutraukti 2020 m. balandžio 16 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,0 km iki 1,374 km rekonstravimas ir aplinkinių gatvių remontas“ dėl esminio sutarties pažeidimo, nustatyto sutarties 109.5 papunktyje, t. y. siekia išsaugoti sutartinius santykius. Nepaisant to, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė prašė taikyti ir pirmosios instancijos teismas pritaikė – draudimą atsakovei panaudoti 2020 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimą, t. y. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2022 m. vasario 15 d. išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo dėl laiku ar tinkamai neatliktų darbų pagal šią 2020 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę ieškovė grindė iš esmės galimų nuostolių atsiradimu ateityje bei siekiu išvengti kitų teisminių ginčų.

26.       Iš byloje pareikšto ieškinio, jame nurodytų aplinkybių bei pareikšto reikalavimo (sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti) matyti, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės teisės pasinaudoti laidavimu pagal sutartį, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė šia teise būtų pasinaudojusi ar siektų ja nesąžiningai pasinaudoti. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė ir byloje pareikštas reikalavimas nėra tiek susiję, kad būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog yra pakankamas pagrindas šią priemonę nagrinėjamu atveju taikyti ir nustatyti tokį ribojimą, kurio tikslas ne užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, o išvengti galimų nuostolių ateityje bei atitinkamai galimų teisminių procesų.

27.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, kaip teisingai nurodė atsakovė atskirajame skunde, neįrodė šiuo atveju jokių atsakovės nesąžiningų veiksmų, todėl nurodoma galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė šiuo metu neegzistuoja.

28.       Taip pat pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir uždraudė atsakovei įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl esminio 2020 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo arba įpareigoti atsakovę išbraukti ieškovę iš šio sąrašo, jeigu ji bus įtraukta. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymą ieškovė grindė siekiu užkirsti kelią galimai žalai ateityje atsirasti, kadangi, įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o tai sumažins konkurenciją šioje rinkoje, eliminuos vieną iš kokybiškiausiai ir geriausiai šioje srityje dirbančių rangovų, atitinkamai sudarys sąlygas padidinti darbų kainas šiame sektoriuje; nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali inicijuoti ieškovės įrašymą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

29.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios VPĮ redakcijos 91 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos; pagal 3 dalį perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. VPĮ 91 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. 

30.       Taigi, pagal naują VPĮ redakciją, kaip teisingai nurodė apeliantė atskirajame skunde, perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą ar ne, o jeigu tiekėjo reikalavimas, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigota pašalinti VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją (VPĮ 91 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, vykstant teisminiam ginčui dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėjas lieka sąraše, tačiau tiekėjui atsirado teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (VPĮ 91 straipsnio 3 punktas). 

31.       Pažymėtina, kad pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgiama į 52 ir 91 straipsniuose skelbiamą informaciją.

32.       Taigi, lingvistinis ir sisteminis nurodytų VPĮ normų aiškinimas suponuoja pasikeitusią įstatymo leidėjo valią, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, būtų viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Atitinkamai pagal šioje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo prikimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai), turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. 

33.       Atsižvelgiant į nurodytą pakitusį reglamentavimą, ieškovės argumentai, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to patirtų didelių nuostolių, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip matyti iš šiuo metu galiojančių VPĮ nuostatų, tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio pagrindu per se  (savaime) neeliminuoja galimybės jam dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusias VPĮ 91 straipsnio nuostatas apeliantė turi pareigą skelbiamoje informacijoje nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje, konstatuotina, kad iš esmės galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, t. y. nuo to, ar ji pateikia savo paaiškinimą ir jo turinio. Aptarto reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se nelaikytinas neproporcingu pačios ieškovės elgesiui vykdant viešųjų pirkimų būdu prisiimtus įsipareigojimus.

34.       Taip pat ieškovė prašė ir pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą – sustabdyti atsakovės 2022 m. kovo 7 d. sprendimo vienašališkai nutraukti 2020 m. balandžio 16 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Iš ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio matyti, kad ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas iš esmės yra uždrausti atsakovei pasinaudoti laidavimo draudimu bei uždrausti atsakovei įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Jokių kitų argumentų, susijusių tiesiogiai su prašymu sustabdyti atsakovės 2022 m. kovo 7 d. sprendimo vienašališkai nutraukti 2020 m. balandžio 16 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, ieškovė nenurodė, taip pat nenurodė, kokių pasekmių, be atsakovės teisės pasinaudoti laidavimo draudimu apribojimo bei draudimu įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė siekia šios laikinosios apsaugos priemonės taikymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nesukeltų jokių pasekmių bei neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų bei paskirties – užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų 

35.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek atsakovės atskirajame skunde, tiek ieškovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių galimu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, galės būti įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės ir, esant pagrindui, taikomos CPK 95 straipsnyje nustatytos pasekmės arba sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis).

36.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovės atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, o apeliacinį procesą nutraukti, kadangi atsakovė praleido terminą atskirajam skundui paduoti.

37.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skundžiama nutartis proceso dalyviams, įskaitant atsakovę, išsiųsta elektroninio ryšio priemonėmis 2022 m. balandžio 4 d., todėl laikytina įteikta 2022 m. balandžio 5 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Taip pat nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti, įskaitant skundžiamą nutartį, ir 2022 m. balandžio 13 d., atitinkamai laikytini įteiktais 2022 m. balandžio 14 d. Atskirasis skundas teisme gautas 2022 m. balandžio 19 d., užregistruotas į bylą 2022 m. balandžio 20 d., skunde nurodyta, kad skundžiama nutartis gauta 2022 m. balandžio 14 d. Pirmosios instancijos teisme skundas priimtas teisėjo rezoliucija 2022 m. balandžio 20 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad atskirasis skundas yra pateiktas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą bei spręsti dėl apeliacinio proceso nutraukimo, todėl šio ieškovės prašymo netenkina.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai suteikė prioritetą tik ieškovės interesams, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį bei siekiamus tikslus, taip pat į pasikeitusias VPĮ 91 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a :

Netenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Euravia Lietuva“ prašymo nutraukti apeliacinį procesą.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės akcinės bendrovės „Euravia Lietuva“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                                                                                               Alma Urbanavičienė