Pranešėjas Algirdas Auruskevičius Civilinė byla Nr. 2A-1974-115/2011
Teisėjas Lijana Visokavičienė Procesinio sprendimo kategorijos:
18.2.2;121.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant ieškovui A. D., jo atstovui adv. P. Bružui,
atsakovo atstovei A. Montriminei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai” dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
ieškovas A. D. ieškiniu prašė pripažinti jo 2009-11-03 atleidimą iš darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal DK 129 str. 2 d. neteisėtu ir nepagrįstu; negrąžinti jo į darbą pas atsakovą; priteisti jam iš atsakovo išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2009-11-03 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-6, t. 1) Paaiškino, kad 2009-02-27 įspėjimas apie atleidimą iš darbo buvo neinformatyvus ir neatitiko įstatymo reikalavimų. Atlikus struktūrinius pertvarkymus, ieškovo funkcijos išliko ir šių funkcijų atlikimui buvo priimti nauji darbuotojai. Atsakovas pažeidė DK 130 str. 4 d., nes darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimą ieškovui dėl darbo sutarties nutraukimo, nesurengė konsultacijų su darbuotojų atstovais. Nurodė, kad buvo pažeista ir atleidimo iš darbo procedūra, nes ieškovui nebuvo pasiūlytas darbas atitinkantis jo kvalifikaciją (DK 129 str.), taip pat atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas atleidimo metu prižiūrėjo savo šeimos narį – motiną, kuriai yra nustatyta globa dėl psichinės ligos, taip pat, kad ieškovas turėjo 25 metų darbo stažą atsakovo įmonėje (DK 135 str.). Neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 145-158, t. 2). Nurodė, kad 2009-02-27 įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui buvo įteiktas pasirašytinai, 4 mėnesių įspėjimo terminas nepažeistas. Teismo konstatavo, jog 2009-02-27 įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodytos aplinkybės pakankamai suteikė informacijos ieškovui apie tai, kokį struktūrinį pertvarkymą ir kokio masto ketino vykdyti atsakovas, t.y. aiškiai nurodė, koks terminalas bus naikinamas ir nuo kada, kokius darbuotojus apėmė nurodytas pertvarkymas. 2009-02-27 įspėjimas buvo priimtas kompetentingo organo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmojo pavaduotojo, nurodant jo teisinį pagrindą - Generalinio direktoriaus pavaduotojo-Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus 2009-02-24 įsakymą Nr. Į(DL)-47 „Dėl importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo". Spręsdamas, ar Keleivių vežimo direkcijos direktorius turėjo teisę įspėti ieškovą, teismas vertino atsakovo atstovės paaiškinimus apie tai, kad 2006-02-20 buvo priimtas AB „Lietuvos geležinkeliai" valdybos nutarimas (protokolas Nr. 3-03) „Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizacinės struktūros“. Teismas konstatavo, kad nors ieškovas teigė, kad vietoj panaikinto Importo eksporto bagažo terminalo buvo įsteigtas Pardavimų organizavimo centras, tačiau įvertinęs jo struktūrą, joje esančias pareigybes, teismas darė išvadą, jog struktūra nebuvo analogiška panaikinto terminalo struktūrai, be to, pardavimų organizavimo centras vykdė iš esmės kitas funkcijas. Po struktūrinių pertvarkymų krovinių priėmėjo etato neliko. Teismas konstatavo, jog atsakovas turėjo teisę inicijuoti ieškovo atleidimo iš darbo procedūrą DK 129 str. 2 d. pagrindu.
Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas DK 129 str. 1 d. nustatytą pareigą vykdė tinkamai, nes nuolat teikė ieškovui pasiūlymus dėl darbo, taip suteikdamas jam informaciją apie laisvas darbo vietas bendrovėje bei sudarydamas sąlygas pareikšti norą būti perkeltam į kitą darbą. Atsakovas pateikė iš viso ieškovui 10 darbo pasiūlymų bei dar 2 nagrinėjant bylą teisme. Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovas siekė būti perkeltas į II kat. techniko pareigas. Tačiau ieškovas neatitiko II kat. technikui keliamų reikalavimų, dėl ko atsakovas neturėjo pareigos siūlyti nurodytos darbo vietos. Teismas iš atsakovo teiktų ieškovui laisvų darbo vietų sąrašų, nustatė, jog ieškovui buvo siūloma pasirinkti pareigybę, kuri atitiktų jo kvalifikaciją ir sugebėjimus. Ieškovas nesutiko dirbti jokio atsakovo pasiūlyto darbo, todėl atsakovui teko jį atleisti.
Teismas konstatavo, jog ieškovas atitiko DK 135 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, todėl jis buvo priskirtas prie asmenų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktų darbe. Teismas nurodė, kad pagal DK 135 str. 2 d. pirmenybė ją turintiems darbuotojams prieš atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją. Tuo tarpu byloje esantys duomenys liudija, jog tarp visų pirmenybės teisę turėjusių darbuotojų, ieškovo kvalifikacija buvo žemiausia, nes kitų darbuotojų turimos profesijos, specialybės, prieš tai užimtos pareigos, praktiniai įgūdžiai, sudarė pagrindo manyti, jog jie turėjo daugiau žinių, reikalingų II kat. techniko pareigoms užimti. Todėl atsakovas pagrįstai nesiūlė ieškovui pagal jo turimas darbines savybes laisvos II kat. techniko darbo vietos.
Vykdomas tyrimas dėl profesinės ligos nustatymo nereiškia profesinės ligos diagnozavimo (DK 135 str. 1 d. 1 p.). Nesant konstatuoto profesinės ligos fakto, ieškovo atžvilgiu DK 135 str. 1 d. 1 p. nuostata negalėjo būti taikoma.
Darbuotojų skaičiui po pertvarkymų sumažėjus tik trimis, DK 130 str. 5 d. įtvirtinti reikalavimai grupinio atleidimo atveju neturėjo būti taikomi, taigi ši norma nebuvo pažeista. Nors ieškovas teigė, jog atsakovas pažeidė DK 130 str. 4 d., t.y. prieš įteikdamas įspėjimą ieškovui dėl darbo sutarties nutraukimo, nesurengė konsultacijų su darbuotojų atstovais, teismas nurodytą teiginį atmetė kaip nepagrįstą, nes ši įstatymo redakcija bylos nagrinėjimo metu buvo negaliojanti. Dėl reikalavimų dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo teismas nepasisakė, nes atsakovo veiksmų neteisėtumo faktas dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 129 str. 2 d. pagrindu byloje nebuvo nustatytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas A. D. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 162-167, t. 2), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, iš atsakovo priteisti ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 263 str., 265 str. 1 d., nes teismas konstatuodamas, jog Keleivių vežimo direkcijos pirmasis pavaduotojas buvo kompetentingas organas priimti 2009-04-24 įsakymą Nr. Į(DL)-47 „Dėl importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo“ bei 2009-02-27 įspėjimą ieškovui apie daro sutarties nutraukimą, vadovavosi 2006-04-05Įsakymu Nr. Į-l 19, kurio atsakovas nėra pateikęs į šią civilinę bylą ir jis nebuvo ištirtas, todėl byloje nėra duomenų, kad toks įsakymas iš vis buvo priimtas, o juo labiau teismui ir bylos šalims nėra žinomas jo turinys. Pažymi, kad teismo nurodytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2009-10-19 įsakymas Nr. Į – 804 „Dėl įgaliojimų darbo teisės srityje perdavimo“ nepatvirtina teismo argumento, kad šiuo įsakymu buvo pakeistas 2006-04-05 įsakymas Nr. Į-l 19. Iš byloje pateikto atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2009-05-14 įsakymo Nr. Į-398 turinio aišku, kad tik 2009-05-14 buvo nuspręsta atlikti atsakovo organizacinės struktūros pertvarkymus, kurie buvo įforminti atitinkamo valdymo organo. Šis įsakymas paneigia teismo išvadą, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas iki 2009-05-14 turėjo įgaliojimus ir buvo kompetentingas spręsti dėl atsakovo organizacinės struktūros pertvarkymo ir įspėti ieškovą dėl atleidimo. Atsakovui priėmus minėtą 2009-05-14 įsakymą Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas privalėjo įstatymo nustatyta tvarka ieškovą iš naujo įspėti apie atleidimą. Atsakovo pateikti ieškovui darbo pasiūlymai negalėjo būti įgyvendinti, nes dalis pasiūlytų ir ieškovui tinkančių darbo pareigybių po atsakovo generalinio direktoriaus 2009-05-14 įsakymu turėjo būti panaikintos. Tokiais savo veiksmais atsakovas neužtikrino ieškovui tinkamo pasiūlymo pateikimo dėl perkėlimo į kitas darbo pareigas. Be to, atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi ieškovui sutikus būti perkeltu į kitą darbą, atsakovas nurodydavo, kad laisvų darbo vietų nebeliko dėl vėliau priimto generalinio direktoriaus 2009-05-14 įsakymo. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad 2009-08-24 ieškovas pateikė atsakovui sutikimą dirbti palydovu, vagonų budėtoju, tačiau atsakovas šio klausimo nesprendė. Pabrėžia, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo metu, ieškovui pateikė tik vieną darbo pasiūlymą dirbti Vagonų paruošimo poskyryje III kategorijos transportuotojo pareigose, iš anksto žinodamas, kad tokio darbo ieškovas dėl savo sveikatos būklės dirbti negalės. Atsakovas žinodamas, kad vyksta tyrimas dėl profesinės ligos ir neįgalumo ieškovui nustatymo, turėjo ieškovui palikti darbo vietą iki tol, kol bus nustatytas neįgalumas.
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l. 172-174, t. 2), kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vadovaujantis bylos medžiaga ir posėdžių protokolų duomenimis, pirmą kartą apie 2009-10-19 įsakymą Nr. Į – 804 bei 2006-04-05 įsakymą Nr. Į- 119 ieškovas užsiminė tik 2011-02-15 teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų metu, todėl atsakovas neturėjo galimybės 2006-04-05 . įsakymo Nr. Į- 119 pateikti anksčiau. Pabrėžia, kad terminalas, kuriame anksčiau dirbo ieškovas buvo panaikintas atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2009-05-14 įsakymu Nr. Į – 398 nuo 2009-06-01 2009-02-25 įsakymu Nr. Į(DL) – 47 priimtas sprendimas dėl Importo eksporto terminalo veiklos nutraukimo. 2009-02-25 įsakymas Nr. Į(DL) – 48 yra organizacinio pobūdžio. Juo buvo vykdomas Importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimas ir su tuo susiję darbo organizavimo pakeitimai. 2009-05-14 įsakymu Nr. Į – 398 buvo patvirtinta nauja Keleivių vežimo direkcijos sudėtis, nes buvo atlikti visos Direkcijos struktūriniai pertvarkymai, ir, tuo pačiu įsakymu, panaikinti laikini etatai, esantys terminale. Pareigos darbdaviui laikyti darbuotoją darbe, kol vyksta tyrimas dėl profesinės ligos, nenustato nei teisės aktai, nei teismų praktika.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas) A. D. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimu, kuriuo ieškinys yra atmestas, prašant jį panaikinti ir ieškinį patenkinti.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Dėl Keleivių vežimo direkcijos pirmojo pavaduotojo kompetencijos priimti sprendimus dėl Importo – eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo
Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 str., 265 str. 1 d. nepagrįstai konstatavęs, jog Keleivių vežimo direkcijos pirmasis pavaduotojas buvo kompetentingas organas priimti 2009-04-24 įsakymą Nr. Į(DL)-47 „Dėl importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo“ bei 2009-02-27 įspėti ieškovą apie daro sutarties nutraukimą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. D. nuo 1984-05-07 iki 2009-11-03 dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijoje krovinių priėmėju. Importo eksporto bagažo terminalas, kuriame dirbo ieškovas, dėl struktūrinių pertvarkymų buvo panaikintas ir jo vietoje joks kitas padalinys įsteigtas nebuvo. Tai rodo, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs. Apeliantas teigia, kad pertvarkymai buvo atlikti tam neįgalioto asmens priimtų įsakymų pagrindu, todėl jis negalėjo būti 2009-02-27 įspėtas ir atleistas iš darbo pagal DK 129 str. 2 d.
Nustatyta, kad 2006-02-20 AB „Lietuvos geležinkeliai" valdyba (protokolas Nr. 3-3) priėmė nutarimą vietoje buvusių valdybų (Keleivių vežimo, Krovinių vežimo ir Infrastruktūros priežiūros) įsteigti tris direkcijas – Keleivių vežimo, Krovinių vežimo ir Geležinkelių infrastruktūros. 2008-01-23 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus patvirtintų Keleivių vežimo direkcijos nuostatų 9.2 p. nustatyta, kad direkcijos direktorius tvirtina direkcijos valdymo struktūrą ir etatų sąrašus, pagal 9.4 p. nustato pavaldžių padalinių personalo sudėtį, pagal 10.7 p. direkcijos direktorius turi teisę leisti įsakymus dėl atleidimo iš darbo, 10.11 p. pagrindu teikti pasiūlymus dėl valdymo struktūros ir etatų sąrašo tikslinimo ir keitimo generalinio direktoriaus patvirtinto bendro dirbančiųjų skaičiaus ir darbo užmokesčio fondo ribose. 2007-01-12 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus patvirtintuose Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmojo pavaduotojo pareigybės nuostatuose nurodyta, kad direktoriaus pirmasis pavaduotojas eina Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pareigas jam nesant darbe (4 p.). 2009-02-19 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Strateginio planavimo taryba nutarė pritarti Keleivių vežimo direkcijos Importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimui.
Iš byloje pateiktų AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymų dėl įgaliojimų darbo teisės srityje perdavimo matyti, kad 2006-04-05 įsakymo Nr. Į-119 (b.l. 176-177, t. 2) pagrindu Keleivių vežimo direkcijos direktoriui (jam nesant – direkcijos direktoriaus pavaduotojui vežimo organizavimui) suteikta teisė priimti sprendimus dėl vadovaujamos direkcijos darbuotojų atleidimo iš darbo. 2006-04-05 įsakymo Nr. Į-119 pagrindu Keleivių vežimo direkcijos direktoriui darbo teisės srityje suteikti įgaliojimai palikti nepakeisti nei 2006-09-29 įsakymu Nr. Į-597 (b.l. 178-179, t.2), nei 2006-10-23 įsakymu Nr. Į-616 (b.l. 180-181, t. 2). 2009-04-10 įsakymu Nr. Į-296 (b.l. 186-187, t. 2) Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus įgaliojimai darbo teisės srityje palikti tokie patys kaip ir prieš tai minėtuose AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymuose, tačiau padarytas pakeitimas įrašant, kad nesant Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus darbo sutartis nutraukti su direkcijos darbuotojais gali direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas (prieš tai šie įgaliojimai buvo suteikti direkcijos direktoriaus pavaduotojui vežimo organizavimui). Šių lokalinių teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, jog Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas turėjo įgaliojimus (nesant direkcijos direktoriaus) priimti sprendimus, susijusius su darbuotojų atleidimu.
Faktinis pagrindas ieškovo atleidimui iš darbo 2009-02-27 ieškovui įteiktame įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą (b.l. 10, t. 1) nurodytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos 2009-02-24 įsakymas Nr. Į(DL)-47 „Dėl Importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo“, priimtas direkcijos direktoriaus pirmojo pavaduotojo. Įsakyme įtvirtinta, kad Importo eksporto bagažo terminalo veikla nutraukiama nuo 2009-04-01 remiantis 2009-02-24 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Strateginio planavimo tarybos posėdžio nutarimu dėl Importo eksporto bagažo terminalo veiklos nutraukimo (b.l. 55, t. 1). 2009-05-14 įsakymu Nr. Į-398 „Dėl keleivių vežimo direkcijos struktūrinių pertvarkymu ir darbo organizavimo pakeitimų“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius patvirtino, kad nuo 2009-06-01 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijoje panaikinamas Importo eksporto bagažo terminas – 10 etatų (b.l. 32-34, t. 1).
Apeliantas mano, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniam direktoriui priėmus įsakymą Nr. Į-398 jis iš naujo turėjo būti įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Keleivių vežimo direkcijos 2009-02-24 įsakymas Nr. Į(DL)-47 turėtų būti vertinamas 2008-01-23 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus patvirtintų Keleivių vežimo direkcijos nuostatų 10.11 p. kontekste. Tokiu atveju minėtas įsakymas prilyginamas, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, organizacinio pobūdžio aktui, kuris nustato direkcijos struktūros pertvarkymo planus. Nors tokio pobūdžio aktas DK 129 str. prasme ir negalėjo būti pagrindas įspėti Importo eksporto bagažo terminalo darbuotojus apie atleidimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad direkcijos pertvarkymo buvo realūs, vyko taip kaip buvo numatyta 2009-02-24 įsakyme Nr. Į(DL)-47, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ direktoriaus 2009-05-14 įsakymu Nr. Į-398 jie buvo realiai įteisinti, terminalo panaikinimo data nepakeista, t.y. 2009-06-01, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas A. D. po 2009-05-14 įsakymo Nr. Į-398 priėmimo turėjo būti iš naujo perspėtas apie atleidimą iš darbo. Tokia išvada daroma, kadangi atsakovas nepažeidė bendros pareigos elgtis sąžiningai bei protingai apelianto atžvilgiu (DK 35 str.), t.y. realiai vykdė pertvarkymus nuo pat 2009-02-24 priėmimo, o fakto, kad struktūriniai pertvarkymai buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį su apeliantu DK 129 str. pagrindu, neginčija ir pats apeliantas. Taigi nors Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas nebuvo kompetentingas organas priimti 2009 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. Į(DL)-47, tačiau dėl aukščiau išdėstytų motyvų kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui priėmus 2009-05-14 įsakymą Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas privalėjo įstatymo nustatyta tvarka apeliantą iš naujo įspėti apie atleidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog darbo sutartis su apeliantu nutraukta 2009-11-03 (b.l. 11, t. 1), t.y. praėjus 8 mėnesiams nuo 2009-02-27, t.y. įspėjimo apie atleidimą iš darbo įteikimo dienos. Net konstatavus, jog atsakovas po 2009-05-14 įsakymo Nr. Į-398 priėmimo privalėjo iš naujo įspėti apeliantą apie atleidimą iš darbo, nebūtų pagrindo teigti, kad 4 mėn. terminas pagal DK 129 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. būtų buvęs pažeistas.
Dėl DK 129 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimo
Apeliantas A. D. teigia, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ neužtikrino ieškovui tinkamo pasiūlymo pateikimo dėl perkėlimo į kitas darbo pareigas.
Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. atveju DK ir kituose įstatymuose nustatytos atitinkamos garantijos atskirų kategorijų darbuotojams. Faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, yra vienas iš juridinių faktų, sudarančių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. pagrindą. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 str., turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Įstatyme nereikalaujama, kad atleidžiamą iš darbo darbuotoją darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiajam darbą. Kitas darbas (laisva darbo vieta ir pareigos) visų pirma turi būti siūlomos atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, reikiamais atvejais – į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, – turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbdavys, turintis veikiančius struktūrinius padalinius įvairiose vietovėse, privalo atleidžiamam darbuotojui pasiūlyti atitinkamas laisvas darbo vietas (pareigas) visos savo organizacinės struktūros mastu, o ne vien tik esančias darbuotojo gyvenamojoje vietovėje arba vietovėje, kurioje esančiame struktūriniame padalinyje šis darbuotojas dirbo (DK 2 str. 1 d. 2, 8 p., 10 st. 1, 3 d., CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2004).
Aiškindamas DK 129 str. įtvirtintą darbdavio pareigos pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą ribas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad jeigu darbuotojas neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų, tai darbdavys neturi pareigos jam siūlyti tą laisvą darbo vietą ir nepažeidžia DK 129 str. 1 d. reikalavimo dėl kito darbo siūlymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008; Teismų praktika 29, p. 193–206).
Pagal CPK 178 str. būtent darbdavys, šiuo atveju atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo įrodyti, kad jis atliko visus įstatyme numatytus būtinus veiksmus pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą jo organizacinėje struktūroje.
Byloje nustatyta, kad apeliantui A. D. pasiūlymai dėl darbo buvo teikti 2009-02-27 (b.l. 76, t. 1), 2009-03-02 (b.l. 77, t. 1), 2009-03-17 pasiūlyta dirbti Konduktorių kontrolierių bare konduktoriaus kontrolieriaus pareigose (b.l. 78, t. 1), tačiau apeliantas nurodė, kad konduktoriumi dirbti nesutinka, kadangi jam netinka darbo grafikas. Pranešimai apie laisvas darbo vietas apeliantui taipogi įteikti 2009-05-06 (b.l. 79, t. 1), 2009-06-03 (b.l. 80, t. 1), 2009-07-03 (b.l. 83, t. 1), 2009-08-06 pasiūlyme dėl darbo apeliantas nurodė, kad sutiktų dirbti palydovu, vagonų budėtoju, operatoriumi (b.l. 86, t. 1). 2009-09-04 pasiūlyme dėl darbo ieškovas įrašė, kad sutinka dirbti šaltkalviu – santechniku, vagonų budėtoju (b.l. 87, t. 1). 2009-09-11 atsakovas ieškovą informavo, kad nuo 2009-09-15 vagono palydovo etatai naikinami ir skelbiamas darbuotojų skaičiaus mažinimas, todėl ieškovui negalima pasiūlyti vagono palydovo ar vagonų budėtojo pareigų (b.l. 88, t. 1). 2009-10-07 ieškovui pateiktas dar vienas pasiūlymas dėl darbo pagal esamas laisvas vietas (b.l. 90, t. 1). 2009-10-20 ieškovui pranešta, kad Pardavimų organizavimo centre II kat. techniko laisvos darbo vietos nėra (b.l. 89, t. 1). 2009-11-03 ieškovui pateikta informacija apie laisvas darbo vietas Keleivių vežimo direkcijoje (b.l. 93, t. 1).
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2010-07-30 ieškovas informuotas, kad jam siūloma dirbti Keleivių vežimo direkcijos Vagonų paruošimo poskyryje III kategorijos transportuotojo pareigose (b.l. 3, t. 2). Tačiau ieškovas 2010-08-02 atsakyme dėl pasiūlymo nurodė, kad dėl sveikatos būklės nurodyto darbo dirbti negali. Paaiškino, jog sutiktų dirbti II kat. techniku ar sandėlininku (b.l. 4, t. 2). Atsakovas 2010-08-02 pateikė dar vieną pasiūlymą (b.l. 5, t.2), siūlydamas apeliantui II kategorijos transportuotojo pareigas. Tačiau ieškovas jų atsisakė, motyvuodamas tuo, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti tokio pobūdžio darbo. 2011-10-04 atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai" apeliantui pateikė dar vieną pasiūlymą dėl darbo pagal laisvų darbo vietų sąrašą, tačiau siūlomo darbo apeliantas atsisakė.
Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas iš viso apeliantui pateikė 13 darbo pasiūlymų. Iš atsakovo ieškovui teiktų laisvų darbo vietų sąrašų (b. l. 82-89, 84-85, 91-92, t. 1) matyti, kad ieškovui buvo siūlomos laisvos darbo vietos, atitinkančios jo kvalifikaciją, sugebėjimus, sveikatos būklę, be to, darbo vietos siūlytos visuose atsakovo struktūriniuose padaliniuose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ neužtikrino ieškovui tinkamo pasiūlymo pateikimo dėl perkėlimo į kitą darbo vietą (DK 129 str. 1 d.), nes darbdavio pareiga pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą negali būti vertinama kaip absoliuti, verčianti darbdavį keisti savo vidinę organizacinę struktūrą, besąlygiškai pritaikant esamas laisvas darbo vietas prie darbuotojo subjektyvių norų, poreikių ir pan. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais esą atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, apeliantui sutikus būti perkeltu į kitą darbą, nurodydavęs, kad laisvų darbo vietų nebeliko dėl generalinio direktoriaus 2009-05-14 įsakymo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog darbo vietos, į kurias norėjo būti perkeltas apeliantas, iš tikrųjų buvo naikinamos pagal suplanuotą atsakovo struktūros pertvarkymą.
Dėl DK 135 str. 1 dalies 1 punkto pažeidimo
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsakovas, žinodamas, kad vyksta tyrimas dėl profesinės ligos ir neįgalumo apeliantui nustatymo, turėjo ieškovui palikti darbo vietą iki tol, kol bus nustatytas neįgalumas.
Byloje nustatyta, kad apelianto gydytoja 2009-10-13 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su pranešimu dėl įtariamos profesinės ligos (b.l. 94, t. 2). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas likus vienai savaitei iki darbo sutarties nutraukimo su ieškovu, sužinojo apie pastarojo kreipimąsi dėl profesinės ligos jam nustatymo. 2010-02-22 buvo pradėtas tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl profesinės ligos nustatymo (b.l. 106-112, t. 2). Pagal DK 135 str. 1 d. 1 p., darbuotojas turi pirmenybės teisę likti darbe, jei jis susirgo profesine liga. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymu mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie sprendimų dėl darbuotojų mažinimo priėmimo metu jau yra pripažinti sergantys profesine liga. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vykdomas tyrimas dėl profesinės ligos nustatymo nereiškia profesinės ligos diagnozavimo. DK 135 str. 1 d. 1 p. taikymo išplėtimas nustatant, kad darbdaviui atsiranda pareiga suteikti pirmenybę darbe likti darbuotojui, kuriam yra pradėtas tyrimas dėl profesinės ligos nustatymo, būtų nepagrįstas kitų darbuotojų, patenkančių į DK 135 str. taikymo sferą, atžvilgiu. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje taip pat atmeta kaip nepagrįstus.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą, ar darbuotojas, atitinkantis bent vieną DK 135 str. numatytą požymį, iš darbo buvo atleistas nepažeidžiant jo pirmenybės teisės likti darbe, svarbu lyginamuoju būdu įvertinti, kokia buvo atleisto ir neatleistų darbuotojų kvalifikacija. Kaip savo teisminėje praktikoje yra išaiškinęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2005) pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas A. D. buvo priskirtas darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę likti darbe, kategorijai pagal DK 135 str. 1 d. 2 p. Spręsdamas, ar apelianto pirmenybės teisė būti paliktam darbe nebuvo pažeista, pirmosios instancijos teismas smulkiai ištyręs, susijusias su Importo eksporto bagažo terminalo darbuotojų atleidimu, konstatavo, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepažeidė DK 135 str. įtvirtintos apelianto pirmenybės teisės, kadangi jo kvalifikacija buvo žemesnė už kitų atleidžiamų darbuotojų. Šios Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo padarytos išvados apeliantas apeliaciniame skunde neginčija, todėl teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi teismo nustatytas aplinkybes dalyje dėl DK 135 str. pažeidimo (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas atleisdamas apeliantą nepažeidė DK 135 str. įtvirtintos jo pirmenybės teisės, kadangi apelianto kvalifikacija, išsilavinimas buvo žemiausi tarp Importo eksporto bagažo terminalo darbuotojų, be apelianto, turėjusių pirmenybės teisę likti darbe.
Apeliacinis teismas turėjo 7,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ši suma valstybei priteistina iš apelianto A. D. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. D. 7,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.
Teisėjai Algirdas Auruškevičius
Rūta Veniulytė - Jankūnienė
Tatjana Žukauskienė