Civilinė byla Nr. e2A-233-330/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00357-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.18.3; 2.6.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“ ir ribotos atsakomybės bendrovei „Budinvest-Kyiv“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“ pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslinusi, prašė: 1) priteisti iš atsakovių solidariai 45 575,42 Eur daugiabučio namo stogo defektų (trūkumų) šalinimo išlaidų atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 30 proc. statybos defektų šalinimo išlaidų ir neatliktų (nebaigtų) darbų atlikimo kaštų atlyginimą – 49 467,55 Eur (iš to skaičiaus – 15 644,31 Eur neatliktų (nebaigtų) darbų atlikimo kaštų ir 33 823,24 Eur statybos defektų šalinimo išlaidų atlyginimą); 3) priteisti iš atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Budinvest-Kyiv“ 70 proc. statybos defektų šalinimo išlaidų ir neatliktų (nebaigtų) darbų atlikimo kaštų atlyginimą –115 424,28 Eur (iš to skaičiaus – 36 503,39 Eur neatliktų (nebaigtų) darbų atlikimo kaštų ir 78 920,89 Eur statybos defektų šalinimo išlaidų atlyginimą); 4) priteisti iš atsakovių po 1/2 dalį žyminio mokesčio (po 1 296 Eur) ir po1/2 dalį kitų bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė paaiškino, kad ji yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas, objektas), bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, organizavusi šio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.
3. 2014 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ (toliau – ir techninis prižiūrėtojas) bei ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ sudarė Statybos techninės priežiūros sutartį (toliau – TP sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti objekto atnaujinimo (modernizavimo) darbų techninę priežiūrą ir teikti konsultacijas, susijusias su vykdomais darbais objekto statybos laikotarpiu.
4. 2016 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė su atsakove RAB „Budinvest-Kyiv“ (toliau – ir bendrovė, rangovė), veikiančia per bendrovės filialą, sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2016/08-29 (toliau – Rangos sutartis), kuria rangovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis atlikti ir užsakovei (ieškovei) perduoti sutarties priede nurodytus darbus nustatytais terminais, o užsakovė įsipareigojo suteikti rangovei statybos darbų aikštelę, užtikrinti darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties vykdymo metu jos terminas buvo pratęsiamas, nurodant, kad visi darbai turi būti atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Statybos inspekcija), gavęs ginčo namo gyventojų skundus, nustatė, kad objektas statomas ne pagal projektą, darbai atlikti netinkamai (2019 m. vasario 12 d. statybos patikrinimo aktas, registracijos Nr. BIPA-30-190212-00017).
6. Ieškovė nurodė, kad ji kreipėsi į atsakovę RAB „Budinvest-Kyiv“ dėl nustatytų trūkumų pašalinimo, tačiau šie nebuvo šalinami, todėl ieškovė 2019 m. birželio 3 d. vienašališkai nutraukė Rangos sutartį.
7. Siekdama pašalinti objekto statybos darbų trūkumus, ieškovė organizavo viešąjį pirkimą. Gavus tiekėjo pasiūlymą, buvo nustatyta, kad darbų trūkumų šalinimas kainuos 164 891,83 Eur.
8. Be to, po 2020 m. kovo 13 d. naktį buvusios audros užfiksuoti pažeidimai ant namo stogo. Įvertinus padarytą žalą buvo nustatyta, kad stogo remonto darbų kaina sudarys 45 575,42 Eur. Ieškovė siuntė pretenzijas atsakovei RAB „Budinvest-Kyiv“, tačiau ši stogo trūkumų nepašalino.
9. Ieškovės nuomone, abi atsakovės yra atsakingos dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų. RAB „Budinvest-Kyiv“ (filialas) netinkamai atliko statybos darbus ir turi atsakyti už garantiniu laikotarpiu nustatytus darbų trūkumus, o atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, būdama atsakinga už darbų statybos objekte priežiūrą, nesiėmė veiksmų, kad būtų užtikrinti ieškovės interesai ir statyba vykdoma pagal privalomuosius reikalavimus, todėl turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį.
10. Atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ su ieškovės reikalavimais nesutiko ir ieškinį jos atžvilgiu prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad tinkamai vykdė jai pavestas pareigas, ne kartą ieškovei vardijo statybos techninio projekto trūkumus, dėl kurių reikėjo koreguoti projektą, parengė Neatitikimų aktą Nr. 5, kuriame užfiksuoti defektų nepašalinimo faktas ir trūkumai. Nežiūrint to, ieškovė nesiėmė veiksmų spręsti dėl susidariusios situacijos, todėl techninis prižiūrėtojas 2019 m. birželio 5 d. vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą TP sutartį dėl aiškiai išreikštos ieškovės valios nebevykdyti sutarties. Atsakovės teigimu, ji negali būti laikoma atsakinga nei už rangovės atliktų darbų kokybės trūkumus, nei už žalą, kilusią dėl netinkamų techninio projekto sprendinių, tikėtina, lėmusių stogo dangos nuplėšimą audros metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės RAB „Budinvest-Kyiv“ 34 061,49 Eur, o iš atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ – 14 597,78 Eur žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
12. Įvertinęs ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes ir ieškovės reikalavimus, teismas kvalifikavo, kad ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurios susidarė dėl rangovės netinkamo darbų atlikimo arba jų neatlikimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
13. Remdamasis teisiniu reglamentavimu, nustatančiu rangovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybę už nustatytus statybos darbų defektus, teismas konstatavo, kad už netinkamai atliktus statybos ar kitus rangos darbus yra atsakingi tokius darbus atlikę ir (ar) tokių darbų atlikimo priežiūrą vykdę asmenys. Jie atsakingi ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai per visą garantinį laikotarpį, tačiau sutartinės civilinės atsakomybės šių asmenų atžvilgiu taikymui būtina nustatyti, ar ieškovė įrodė, jog rangovo atlikti darbai yra su trūkumais.
14. Remdamasis atliktos teismo ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktų išvadomis, teismas nustatė, kad ieškovė įrodė rangovės atliktų darbų trūkumus, kurių pašalinimo kaina – 19 671,82 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Teismas taip pat nustatė, kad įrodytas stogo defektų faktas bei jų pašalinimo kaina – 20 542,45 Eur be PVM. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad rangovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 48 659,27 Eur su PVM (19 671,82 Eur + 20 542,45 Eur + 21 proc. PVM), kuri priteistina ieškovei.
15. Ieškovė prašė taikyti solidariąją rangovės ir techninio prižiūrėtojo atsakomybę dėl stogo defektų išlaidų atlyginimo, nurodžiusi, kad žala atsirado dėl atsakovių bendrų veiksmų. Teismas nustatė, kad atsakoves su ieškove siejo savarankiškos sutartys, kurių pagrindu susiklostė skirtingi teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad rangovės ir techninio prižiūrėtojo atsakomybė kyla skirtingais pagrindais, šie asmenys veikė atskirai, pagal skirtingas sutartis, jų nesiejo tarpusavio sutartiniai santykiai, iš kurių būtų galima kildinti veiksmų bendrumą. Padaręs tokią išvadą, teismas netaikė rangovės ir techninio prižiūrėtojo solidariosios atsakomybės, bet taikė dalinę atsakomybę.
16. Taikydamas dalinę sutartinę atsakomybę, vertindamas darbų trūkumų atsiradimo priežastis ir siedamas jas su atsakingų už trūkumus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais, teismas sutiko su ieškovės vertinimu, jog rangovės ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės dalys turėtų būti nustatomos pagal tokias proporcijas: rangovės – 70 proc., techninio prižiūrėtojo – 30 proc. Teismas nurodė, kad statybos techninės priežiūros netinkamas vykdymas buvo labiau netiesioginė priežastis, tam tikra dalimi prisidėjusi prie ieškovės prašomos priteisti žalos atsiradimo (dėl darbų vykdymo kontrolės netinkamumo rangovės atlikti darbai su trūkumais buvo perduoti ieškovei). Rangovė yra verslininkė, siekianti pelno, savo srities profesionalė, o tai sąlygoja didesnę jos atsakomybės dalį statybos darbų vykdymo procese. Šių motyvų pagrindu teismas ieškovei iš rangovės priteisė 34 061,49 Eur, t. y. 70 proc., iš techninio prižiūrėtojo – 14 597,78 Eur, t. y. 30 proc. dydžio rangovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria žalos atlyginimas ieškovei priteistas iš atsakovės, kaip techninio prižiūrėtojo. Dėl šios dalies apeliantė prašo priimti naują sprendimą – ieškinį jos atžvilgiu atmesti visiškai, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai identifikavo ieškovės pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, darbų trūkumų šalinimo išlaidas prilygindamas nuostoliams (žalai). Ieškovė prašė priteisti ir iš rangovo, ir iš techninio prižiūrėtojo darbų trūkumų šalinimo išlaidas, o teismas priteisė ieškovei nuostolius (žalą), nors rangovės ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės pagrindai yra visiškai skirtingai, techninis prižiūrėtojas nėra atsakingas už rangovės padarytą žalą.
17.2. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias techninio prižiūrėtojo atsakomybę statybos rangos teisiniuose santykiuose. Ginčo atveju reikia tirti techninio prižiūrėtojo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų bei darbų trūkumų, nuostolių dėl tų trūkumų šalinimo. Ieškovė neįrodė teiginių, kad tarp techninio prižiūrėtojo veikimo (neveikimo) ir rangovės atliktų darbų trūkumų bei žalos dydžio egzistuoja priežastinis ryšys.
17.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir neištyrė didelės dalies faktinių aplinkybių, susijusių su techninio prižiūrėtojo atsakomybe.
17.4. Teismo sprendimu nustatyta ieškovei atlygintina nuostolių suma yra nepagrįsta, teismo išvados šiuo klausimu priimtos netinkamai įvertinus teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas.
18. Ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepime į atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:
18.1. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašomą priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą tapatino su padaryta žala (nuostoliais), tačiau, teismui priėmus nepalankų sprendimą, atsakovė kelia naujus klausimus, teigdama, kad neva nebuvo suprantami ieškinio reikalavimai, o teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Analizuojant teisės normas bei teismų praktiką, akivaizdu, kad iš statybos rangos teisinių santykių atsirandančių darbų defektų (trūkumų) šalinimo išlaidos yra iš esmės tapačios šalies patirtiems nuostoliams (žalai), pasireiškiančiai trūkumų šalinimo išlaidų pavidalu.
18.2. Teismas, įvertinęs bylos metu nustatytus faktus, objektyviai ir išsamiai išanalizavęs įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad už netinkamai atliktus statybos ar kitus rangos darbus yra atsakingi tokius darbus atlikę ar tokių darbų priežiūrą vykdę asmenys.
18.3. Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir jų visumos kontekste priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
18.4. Atsakovės keliami klausimai dėl darbų defektų, jiems šalinti būtinų išlaidų (nuostolių) egzistavimo yra patvirtinti teismo ekspertizių išvadomis, kitais byloje esančiais įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.
Dėl papildomų įrodymų (ne)priėmimo
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).
22. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
23. Apeliantė (atsakovė) UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ apeliacinės instancijos teismui su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konsultaciją, pateiktą 2023 m. lapkričio 9 d. elektroniniu paštu.
24. Susipažinusi su apeliantės teikiamu papildomu įrodymu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis greitu ir ekonomišku procesu (CPK 7 straipsnis), be kita ko, nustato pareigą laiku pateikti jų reikalavimų ir (ar) atsikirtimų pagrindą patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis). Atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą visus, jos nuomone, aktualius ginčo išnagrinėjimui duomenis pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujo įrodymo, kuriuo atsakovė disponavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu ir turėjo galimybę jį teikti tame teisme, teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis, tad negalima daryti išvados, kad galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik apeliacinės instancijos teisme.
25. Vadovaudamasi įstatymo reglamentuota tvarka ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl nepriima apeliantės teikiamo dokumento, kaip naujo įrodymo.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
26. Civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų atliekant statybos rangos darbus ir jų techninę priežiūrą vykdymo tinkamumo bei atsakomybės už jų pažeidimą ypatumų.
27. Ieškovė, statybos darbų objekto – daugiabučio namo (duomenys neskelbini), bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, organizavo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimą.
28. 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ ir atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sudarė TP sutartį, kuria atsakovė (techninis prižiūrėtojas) įsipareigojo atlikti objekto atnaujinimo (modernizavimo) darbų techninę priežiūrą ir teikti konsultacijas, susijusias su vykdomais statybos darbais objekte.
29. 2016 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė su atsakove RAB „Budinvest-Kyiv“, veikiančia per bendrovės filialą, sudarė Rangos sutartį, kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis atlikti pagal projektinę dokumentaciją bei perduoti užsakovei (ieškovei) sutarties priede nurodytus darbus nustatytais terminais, o užsakovė įsipareigojo suteikti rangovei statybos darbų aikštelę, užtikrinti darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti.
30. Dėl rangovės padarytų Rangos sutarties vykdymo pažeidimų (rangovė nesilaikė reikalavimo apdrausti darbus per visą jų atlikimo laikotarpį, vėlavo atlikti darbus, juos atliko nekokybiškai, o nustatyti darbų defektai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą) ieškovė nuo 2019 m. birželio 3 d. vienašališkai nutraukė Rangos sutartį.
31. Ieškovė nurodė, kad, siekdama pašalinti trūkumus dėl rangovės netinkamai atliktų ir nebaigtų atlikti statybos darbų, ji kreipėsi į kitus rangovus, iš kurių buvo gautas pasiūlymas atlikti defektų ir trūkumų šalinimo darbus už 164 891,83 Eur. Be to, po 2020 m. kovo 13 d. buvusios audros užfiksuoti pažeidimai ant objekto stogo. Įvertinus pažeidimus nustatyta, kad stogo įrengimo darbai buvo atlikti su defektais, kurių šalinimo kaina sudarytų 45 575,42 Eur. Ieškovės teigimu, nustatytų statybos darbų trūkumų objekte (netinkamai atlikti stogo įrengimo darbai ir konstatuoti kiti statybos darbų defektai) pašalinimo bendra kaina yra 210 467,25 Eur. Ieškovė prašė darbų trūkumų šalinimo išlaidas priteisti iš atsakovių tokia apimtimi: priteisti iš atsakovių solidariai 45 575,42 Eur stogo defektų (trūkumų) šalinimo išlaidų atlyginimą, priteisti iš atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 30 proc. statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir neatliktų (nebaigtų) darbų atlikimo kaštų atlyginimą – 49 467,55 Eur, priteisti iš atsakovės RAB „Budinvest-Kyiv“ 70 proc. statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir neatliktų (nebaigtų) darbų atlikimo kaštų atlyginimą – 115 424,28 Eur.
32. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės RAB „Budinvest-Kyiv“ pareiga atlyginti ieškinyje nurodytas sumas kyla iš Rangos sutarties nuostatų ir įstatymo normų, reguliuojančių rangovo civilinę atsakomybę už netinkamai atliktus darbus, o atsakovei UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atsakomybė kyla dėl to, jog dėl netinkamai vykdytos statybos darbų priežiūros rangovei buvo sumokėta už visus darbus, nors vėliau paaiškėjo, kad darbai nebuvo atlikti iki galo ir (ar) atlikti su defektais.
33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už garantiniu terminu nustatytus statybos darbų defektus turi atsakyti rangovė ir statybos techninis prižiūrėtojas. Konstatavęs, kad ieškovė įrodė, jog statybos darbų trūkumų pašalinimo kaštai yra 19 671,82 Eur be PVM (23 802,90 Eur su PVM), o stogo defektų, atsiradusių dėl audros, pašalinimo kaina yra 20 542,45 Eur be PVM (24 856,36 Eur su PVM), teismas nusprendė, kad rangovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo bendra kaina yra 48 659,27 Eur su PVM, todėl priteistinas tokio dydžio žalos atlyginimas.
34. Įvertinęs, kad ieškovės prašoma atlyginti žala atsirado dėl atsakovių sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, teismas ieškovei iš rangovės priteisė 34 061,49 Eur (70 proc.), iš techninio prižiūrėtojo – 14 597,78 Eur (30 proc.) rangovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimą.
35. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikusi atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ (techninis prižiūrėtojas) kelia klausimus dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangos sutarties šalies – užsakovo – pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės sąlygas, aiškinimo bei taikymo.
Dėl netinkamu statybos darbų atlikimu pažeistų užsakovo teisių gynimo būdų
36. Ieškovė reikalavimą dėl išlaidų statybos rangos darbų defektų šalinimui atlyginimo kildina iš ieškovės ir atsakovės RAB „Budinvest-Kyiv“ sudarytos Rangos sutarties. Ši aplinkybė leidžia ginčo santykius kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXXIII skyriaus normas (Ranga), be kita ko, reglamentuojančias užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo sutartines teises ir pareigas bei užsakovo teisių gynimo būdus netinkamo rangos darbų atlikimo atveju.
37. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje) teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
38. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, nustato, kad jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Greta pirmiau nurodytų specialių teisių gynimo būdų, gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016 34 punktas).
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 45 ir 46 punktai).
40. Analizuojamu atveju ieškovė (užsakovė), vadovaudamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškė reikalavimą atlyginti nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Užsakovės teisių gynimo būdą, analogišką nustatytam CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatė ir tarp ieškovės bei atsakovės RAB „Budinvest-Kyiv“ sudaryta Rangos sutartis. Rangos sutarties 18.2.1 papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad užsakovės nurodytu laiku nepašalinęs trūkumų, nustatytų per garantinį terminą, rangovas turi apmokėti išlaidas, kurias pagrįstai patiria užsakovė ištaisydama defektus, išskyrus atvejus, kai rangovas įrodo, jog defektai atsirado ne dėl jo kaltės. Rangos sutartyje nustatytas dešimties metų garantinis laikotarpis paslėptiems darbams, 2 metų – apdailos darbams, taip pat atskiras garantinis laikotarpis pagal gamintojo (tiekėjo) suteiktą garantiją medžiagoms, gaminiams, detalėms ir įrangai (Rangos sutarties 15.1.1-15.1.3 papunkčiai).
41. Rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato, kad užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, jeigu trūkumai buvo nustatyti per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus; rangovas taip pat atsako už objekto defektus, nustatytus per garantinius terminus (CK 6.698 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą sprendžiant teisme ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
42. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad reikalavimai dėl darbų trūkumų buvo pareikšti per garantinį terminą, neginčijama ir tai, jog ieškovė įrodė statybos darbų defektų faktą. Rangovė jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš rangovės (atsakovės) RAB „Budinvest-Kyiv“ 34 061,49 Eur žalos dėl defektų šalinimo atlyginimą; ši teismo sprendimo dalis neapskųsta.
43. Apeliantės teigimu, teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma, nustatančia užsakovo teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, savo nuožiūra pritaikydamas kitą užsakovo teisių gynimo būdą ir priteisdamas ieškovei žalos (nuostolių) atlyginimą. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (sprendimo 22 punktas) nurodyta dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo – reikalavimo atlyginti darbų trūkumų, atsiradusių dėl rangovės netinkamai atliktų ar neatliktų darbų, šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip minėta (šios nutarties 40 punktas), tokį užsakovės teisių gynimo būdą nustatė ir šalių sudarytos Rangos sutarties sąlygos. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatinėjamos aplinkybės, patenkančios į CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos reguliavimo sritį, t. y. aplinkybės, ar ieškovė įrodė rangovės atliktų darbų defektus, jų pašalinimui reikalingas išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad, nuspręsdamas dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo dydžio, teismas išlaidas įvardijo „žala“, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas supainiojo rangos teisiniuose santykiuose taikomus skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus.
44. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis iš atsakovės (techninio prižiūrėtojo) priteistas 14 597,78 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas, apeliantė nurodo, kad rangovės ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės pagrindai yra skirtingi, o sąlygų taikyti atsakomybę techniniam prižiūrėtojui egzistavimas atskirai (savarankiškai) nebuvo vertinamas. Pasak apeliantės, teismas techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę taikė remdamasis statybos darbų trūkumų faktu, o ne techninės priežiūros vykdymo trūkumais. Siekiant atsakyti į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, teisėjų kolegija pirmiausia pasisakys dėl techninio prižiūrėtojo, kaip statybos teisinių santykių dalyvio, teisinės atsakomybės prigimties.
Dėl statybos techninės priežiūros sutarties teisinio kvalifikavimo ir sąlygų, įrodinėtinų taikant techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę
45. Įstatymo norma dėl rangos sutartinių santykių subjektų atsakomybės darbų kokybės garantiniu laikotarpiu nustato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 41 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatymo norma (CK 6.697 straipsnio 3 dalis) nenustato savarankiško ir pakankamo joje nurodytų subjektų civilinės atsakomybės pagrindo; kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos. Tokia išvada, be kita ko, grindžiama ir sutarties uždarumo principu, kurį aiškindamas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022 61-62 punktai).
46. Neginčijama, kad statybos objekte vykdytų darbų defektai išryškėjo darbų kokybės garantijos laikotarpiu. Atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, kaip techninis prižiūrėtojas, dalyvavo priimant ir perduodant rangovės atliktus darbus, pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktus. Apeliantė kelia klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
47. Teismų praktikoje išaiškinta, kad techninio prižiūrėtojo atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu jis netinkamai atliko techninę priežiūrą. Skirtingai nei rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei taikyti nepakanka įrodyti vien darbų trūkumo faktą. Ieškovas turi pareigą įrodyti ir techninio prižiūrėtojo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir darbų trūkumų, jų pašalinimo nuostolių (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-315-912/2022 41–42 punktai).
48. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad techninis prižiūrėtojas (atsakovė) nevykdė (nepakankamai vykdė) rangovės atliekamų statybos darbų priežiūrą, dėl tokio netinkamo veikimo ar neveikimo vėliau išaiškėjo atliktų darbų defektai, kurių šalinimo išlaidas ieškovė prašė priteisti iš abiejų atsakovių – rangovės ir techninio prižiūrėtojo.
49. Ieškovės ir atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta TP sutartimi atsakovė (techninis prižiūrėtojas) įsipareigojo atlikti statybos objekto atnaujinimo (modernizavimo) darbų techninę priežiūrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir statybos techninių reglamentų (STR) nuostatomis, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir jų atitikimą statinio projektui ir normatyviniams statybos dokumentams; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir kiekius; tikrinti, kad visi darbai būtų atlikti pagal statinio projektą; tikrinti ir priimti paslėptuosius statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamomis naudoti statybines konstrukcijas; daryti atitinkamas atžymas statybos darbų žurnale; kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti (TP sutarties 4.1 – 4.6 punktai).
50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai statinio statybos techninė priežiūra atliekama sutarties pagrindu, jai taikomos CK normos, reglamentuojančios paslaugų sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020 30 punktas).
51. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi, paslaugų sutartimi įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), tačiau paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą.
52. Įsipareigojimas ar neįsipareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą atitinkamai lemia prievolės šalies atsakomybės (plačiąja prasme), susijusios su prievolės vykdymu, atsiradimą arba neatsiradimą: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsako dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama pasiekti tam tikrą rezultatą, tai atsakomybė taikoma būtent už rezultato nepasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-110/2013).
53. Nagrinėjamu atveju atsakovė TP sutartimi įsipareigojo pagal teisės aktų reikalavimus savo rizika ir atsakomybe atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, tačiau nesusitarė sukurti ar pasiekti kokį nors rezultatą. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad, sprendžiant dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės sąlygų egzistavimo, teismas turėjo nustatyti, ar ieškovė įrodė, jog techninis prižiūrėtojas netinkamai vykdė (ar nevykdė) statinio rangos darbų techninę priežiūrą ir dėl to buvo patirtos prašomos atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidos.
Dėl reikalavimo rangovo darbų trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimą priteisti iš techninio prižiūrėtojo
54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė objekto statybos techninę priežiūrą, todėl jos, kaip techninio prižiūrėtojo, veiksmai buvo neteisėti. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs aplinkybę, kad techninis prižiūrėtojas priėmė ir be išlygų pasirašė rangovo atliktų darbų aktus, nors kaip paaiškėjo vėliau, darbai buvo atlikti su trūkumais, o dalis jų neatlikti. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-533-618/2021 pripažino, jog UAB „Paslaugos būstui“ 2019 m. gegužės 23 d. pranešimu pagrįstai vienašališkai nutraukė TP sutartį su techniniu prižiūrėtoju, nes savo veiksmais techninis prižiūrėtojas pažeidė sutartimi nustatytus įsipareigojimus bei teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Dėl šių techninio prižiūrėtojo veiksmų buvo atsisakyta ieškovei išduoti statybos užbaigimo aktą bei priimtas Statybos inspekcijos 2019 m. vasario 18 d. privalomasis nurodymas dėl darbų trūkumų.
55. Teisėjų kolegija negali sutikti nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Visų pirma, tik statybos darbų trūkumų paaiškėjimo fakto ir aplinkybės, kad statybos techninis prižiūrėtojas pasirašė rangovės atliktų darbų aktus, nepakanka techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų ir jų priežastinio ryšio su patirtomis (galimomis patirti) statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidomis konstatavimui. Antra, civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl TP sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ veiksmai buvo vertinami sutartinių įsipareigojimų vykdymo (nevykdymo), kaip priežasties nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo, aspektu o ne kaip priežasties, lėmusios rangos darbų trūkumus ir jų šalinimo išlaidas, aspektu. Trečia, sprendžiant dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės, būtina ne tik nustatyti jo veiksmų neteisėtumą, bet ir aplinkybę, kad jie buvo tiesiogiai susiję su išlaidų rangos darbų trūkumų šalinimui patyrimu.
56. Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovių atlyginimą išlaidų, kurios būtų patirtos šalinant rangovės atliktų statybos rangos darbų trūkumus (164 891,83 Eur), bei 45 575,42 Eur išlaidų, kurios būtų patirtos šalinant objekto stogo defektus, kurie išryškėjo dėl stogo pažeidimų po audros, atlyginimą. Siekiant nustatyti, ar teismo išvados dėl techninio prižiūrėtojo veiksmų neteisėtumo yra pagrįstos, teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl techninio prižiūrėtojo veiksmų pagal kiekvieną iš prašomų atlyginti išlaidų rūšį (konstatuotus rangos darbų trūkumus, išskyrus objekto stogo defektų taisymo darbus).
57. Ieškovė įrodinėjo, kad rangovės darbų trūkumų (išskyrus stogo defektų taisymo darbus, dėl kurių bus pasisakyta atskirai) pašalinimo kaina sudarytų 164 891,83 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje atliktos ekspertizės (Teismo ekspertizės akto Nr. 23-29 išvadose nurodyta, kokia dalis darbų atlikta su defektais, kokie jų šalinimo būdai bei kaštai, taip pat duomenys apie tai, kiek ir kokių darbų yra neatlikta) ir papildomos ekspertizės (joje, be kita ko, pateiktos išvados dėl stogo remonto darbų kaštų) išvadomis bei byloje surinktais duomenimis nusprendė, kad rangovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 19 671,82 Eur be PVM. Teismas taip pat nusprendė, kad techninio prižiūrėtojo statybos darbų techninės priežiūros netinkamas atlikimas (nevykdymas pareigos pasirinkti tokį elgesio būdą, jog statybos darbų trūkumai būtų nustatyti laiku) yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala, kurios atlyginimą teismas priteisė iš rangovės ir techninio prižiūrėtojo tokiomis dalimis – iš rangovės 70 proc., iš techninio prižiūrėtojo – 30 proc.
58. Kaip minėta, įrodinėjant techninio prižiūrėtojo atsakomybę, kilusią iš šalis siejusios TP sutarties, dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, ieškovė turėjo įrodyti, kad vykdyti statybos techninę priežiūrą jos pasamdytas asmuo netinkamai atliko pareigas, t. y. nesuteikė paslaugų, šiuo atveju – tinkamos rangovės atliekamų statybos rangos darbų priežiūros.
59. Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sąlygas atsakovės (techninio prižiūrėtojo) civilinei atsakomybei taikyti (tarp jų – ir neteisėtus veiksmus) ieškovė įrodė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia, jog statybos rangos darbų, kurių trūkumų šalinimo išlaidas atlyginti prašė ieškovė, techninė priežiūra buvo vykdoma – techninis prižiūrėtojas dėl atliekamų darbų kokybės teikė pretenzijas rangovei, informavo užsakovę apie nustatytus darbų trūkumus, tačiau statybos rangos darbai nebuvo tinkamai atlikti ne dėl techninio prižiūrėtojo kaltės.
60. Pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, o šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus; ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus. Statybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus.
61. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad dalis objekto statybos rangos darbų buvo atliekami finansuojant valstybės remiamomis priemonėmis, todėl, siekiant įsisavinti finansavimo lėšas, darbai turėjo būti atlikti nustatytais terminais. Paaiškėjus darbų techninio projekto sprendinių trūkumams, užsakovė (ieškovė) inicijavo techninio projekto A laidos rengimą. Apeliantės aiškinimu, buvo siekiama neprarasti valstybės skirto finansavimo, todėl techninio projekto A laidos rengimo laikotarpiu rangos darbai nebuvo stabdomi (techninio projekto sprendiniai galėjo būti keičiami iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios). Dėl šios priežasties techninis prižiūrėtojas, nesant techninio projekto korekcijų (nesant patvirtintos projekto A laidos), fiksavo tik normatyvinės kokybės neatitinkančius darbus.
62. Aplinkybę, kad apeliantė vykdė sutartinius įsipareigojimus – kontroliavo rangovės atliekamus darbus, patvirtina bylos medžiagoje esantys duomenys. Statinio statybos techninės priežiūros vadovas pastabas dėl darbų defektų ir reikalavimus juos pašalinti įrašydavo į objekto statybos darbų žurnalą (pastebėtina, kad nors statybos darbų žurnalas teismui nebuvo pateiktas, tačiau atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ teismui pateikta Statybos inspekcijos atlikto statybos patikrinimo akto medžiaga pagrindžia atsakovės nurodytas aplinkybes, kadangi joje esančiose statybos darbų žurnalo nuotraukose matyti, jog techninis prižiūrėtojas žurnale fiksavo statybos darbų trūkumus (dokumento, registruoto Nr. DOK 14114, 39-42 psl.).
63. Techninis prižiūrėtojas UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. liepos 5 d., 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. spalio 13 d., 2018 m. sausio 30 d., 2018 m. birželio 15 d. parengė ataskaitas, kuriose buvo užfiksuoti ataskaitiniu laikotarpiu rangovės atliktų darbų trūkumai (UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atsiliepimo į ieškinį priedai).
64. 2018 m. rugpjūčio 13 d. gyvenamojo namo apžiūros akte, kuris pateiktas kartu su ieškiniu (ieškinio priedas „Apžiūros aktas“), vienareikšmiškai pagrindžiama, kad užsakovė ir rangovė buvo informuotos apie statybos darbų defektus, taip pat akte nurodyti nustatytieji darbų defektai, kuriuos būtina pašalinti.
65. Be to, nurodytų darbų trūkumų rangovei nepašalinus, namo gyventojai kreipėsi į Statybos inspekciją, prašydami atlikti rangovės darbų patikrinimą. Statybos inspekcijai rangovė įsipareigojo iki 2019 m. pašalinti visus trūkumus, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl techninis prižiūrėtojas 2019 m. kovo 15 d. parengė Neatitikimų aktą Nr. 5, kuriame užfiksuotas defektų nepašalinimo faktas ir naujai užfiksuoti defektai (ieškinio priedas „Defektų aprašymas“). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis Neatitikimų akte Nr. 5 techninio prižiūrėtojo užfiksuotų rangovės atliktų darbų trūkumų sutampa su Teismo ekspertizės akte konstatuotais rangos darbų defektais (pavyzdžiui, Neatitikimų akte Nr. 5 13 punkte nurodytas darbų trūkumas – „kojų valymo grotelės sumontuotos kreivai, aukščiau negu grindų danga“, atitinka Teismo ekspertizės akto Tyrimo rezultatų suvestinės lentelės 18 punktą, kuriame nustatytas toks darbų defektas – „įėjimo aikštelių sutvarkymas, permontuoti batų valymo groteles“; Neatitikimų akte Nr. 5 19, 20, 21 punkte techninio prižiūrėtojo nurodytas darbų trūkumas – „balkonų perdangų briaunų skardinimai kreivi“, sutampa su ekspertizės akto 11 punkte nustatytu darbų defektu, siejamu su balkonų apskardinimo sutvarkymu). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad techninis prižiūrėtojas žinojo apie statybos rangos darbų trūkumus ir juos fiksavo, informuodavo rangovę ir užsakovę dėl poreikio tvarkyti defektus, tačiau tai nebuvo atlikta ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių.
66. Aptarti įrodymai (techninio prižiūrėtojo ataskaitos, jo įrašai statybos darbų žurnale, Neatitikimų akte Nr. 5 pateikta informacija), teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, kad statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs rangovės darbų netinkamo atlikimo faktus, nebuvo pasyvus, bet priešingai – fiksavo darbų defektus, apie juos informavo užsakovę bei rangovę, įrašydamas apie tai statybos darbų žurnale, parengdamas pirmiau nurodytas ataskaitas dėl darbų trūkumų. Tai leidžia daryti išvadą, kad techninis prižiūrėtojas iš esmės tinkamai vykdė statybos darbų (tai nesiejama su stogo įrengimo darbais, dėl kurių bus pasisakyta atskirai) priežiūrą, bendradarbiavo su rangove ir užsakove (CK 6.691 straipsnis). Nėra pagrindo teigti, kad apeliantė TP sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. nesuteikė techninės priežiūros paslaugų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyti atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ neteisėti veiksmai, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su ieškovės nurodytais rangovės atliktų darbų trūkumais ir jų pašalinimo išlaidomis.
67. Nustačius, kad ieškovė neįrodė, jog techninis prižiūrėtojas netinkamai vykdė ar apskritai nevykdė statybos objekto darbų techninės priežiūros (išskyrus statybos objekto stogo įrengimo darbus), teisėjų kolegija dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytas rangovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo dydis, nepasisako. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad neįrodžius atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ veiksmų neteisėtumo, nelieka pagrindo vertinti, ar egzistuoja kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
Dėl reikalavimo atlyginti statybos objekto stogo darbų defektų šalinimo išlaidas
68. Be reikalavimo atlyginti rangovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, ieškinyje buvo atskirai prašoma priteisti iš atsakovių išlaidas, kurios būtų patirtos šalinant objekto stogo darbų defektus, lėmusius stogo konstrukcijų pažeidimus audros metu. Ieškovė nurodė, kad po 2020 m. kovo 13 d. buvusios audros užfiksuoti pažeidimai ant statybos objekto stogo. Daugiabučio namo stogo apžiūrą atlikęs specialistas pateikė išvadą, kad stogo modernizacijos darbai buvo atlikti grubiai nesilaikant pastato modernizavimui parengto techninio projekto sprendinių. Įvertinus padarytą žalą konstatuota, kad stogo modernizavimo darbai buvo atlikti su defektais, kurių pašalinimo ir stogo remonto darbų kaina sudarytų 45 575,42 Eur. Ieškovės manymu, dėl stogo darbų defektų atsakingos abi atsakovės, todėl šių defektų šalinimo išlaidas prašė iš jų priteisti solidariai.
69. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad ieškovė įrodė stogo įrengimo darbų defektų faktą. Teismas konstatavo, kad stogo defektų pašalinimo išlaidos sudarytų 20 542,45 Eur be PVM.
70. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pagal TP sutartį techninis prižiūrėtojas tinkamai teikė paslaugas atliekant objekto stogo įrengimo (modernizavimo) darbus, pirmiausia analizuoja, kas lėmė stogo defektų atsiradimą. Ieškovės pateiktame pastato (duomenys neskelbtini), stogo ruloninės dangos nuplėšimo apžiūros 2020 m. kovo 16 d. akte nurodyta, jog defektų atsiradimą lėmė grubiai pažeisti projektiniai sprendiniai – aplink pastato perimetrą niekur nesumontuoti metaliniai stogo kraštus sutvirtinantys kronšteinai <∙∙∙>; vietoj to naudoti 30 cm ilgio metaliniai varžtai, kurie buvo įsukti į puraus išlyginamojo betono sluoksnį (ieškinio priedas „Išvados“, 3 puslapis). Tai, kad pagrindinė stogo defektų atsiradimo priežastis buvo netinkamas OSB plokštės pritvirtinimas nurodė ir ekspertas Teismo ekspertizės akte (šio akto 116 puslapis).
71. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nustatytų stogo darbų defektų atsiradimą lėmė abiejų atsakovių netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas (rangovė, atlikdama stogo įrengimo darbus, netinkamai pritvirtino OSB plokštę, o techninis prižiūrėtojas šių darbų vykdymo nekontroliavo). Nors apeliaciniame skunde apeliantė siekia patvirtinti, kad techninės priežiūros paslaugos buvo tinkamai teikiamos ir atliekant nurodytus stogo įrengimo darbus, tačiau pirmosios instancijos teismo priešingai išvadai paneigti nepateikia įrodymų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmiau aptartais bylos dokumentais (techninio prižiūrėtojo ataskaitos, įrašai statybos darbų žurnale, Neatitikimų aktas Nr. 5), kuriais apeliantė grindė paslaugų pagal TP sutartį tinkamą suteikimą, priėjo prie išvados, kad jie nepagrindžia apeliantės nurodomų aplinkybių dėl tinkamos stogo darbų atlikimo techninės priežiūros. Akcentuotina, kad nė viename iš nurodytų dokumentų nėra duomenų apie tai, kad techninę priežiūrą vykdęs asmuo fiksavo stogo įrengimo darbus ir (ar) tokių darbų atlikimo trūkumų (įskaitant neatitikimą projekto sprendiniams) faktus.
72. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės skunde išryškinamas įrašas statybos darbų žurnale, kuriame 2017 m. birželio 28 d. techninis prižiūrėtojas fiksavo, kad „šiltinamasis sluoksnis sumontuotas nesilaikant putplasčio montavimo taisyklės. Būtina išpjauti putplastį ir įrengti „L“ raidės įdėtines dalis“) neteikia pagrindo išvadai, kad techninis prižiūrėtojas tinkamai vykdė stogo darbų atlikimo priežiūrą. Tokios nuostatos teisėjų kolegija laikosi todėl, kad techninio prižiūrėtojo 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 28 d. ataskaitose dėl darbų trūkumų, sudarytose jau po aptariamo įrašo padarymo statybos darbų žurnale, nėra jokių pastabų dėl netinkamai atliktų stogo įrengimo darbų. Be to, aptariamo laikotarpio ataskaitose nurodyta, kad iki ataskaitinio ir ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. iki 2017 m. liepos mėnesio buvo atliekami: fasado apšiltinimo, armavimo ir dekoratyvinio tinko įrengimo darbai; vykdomi nuotekų ir šildymo sistemos keitimo darbai (2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 28 d. ataskaitos – atsiliepimo į ieškinį priedai). Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, kad apeliantės akcentuojamas įrašas statybos darbų žurnale buvo susijęs ne su stogo darbais, kurie tuo laikotarpiu nebuvo atliekami, o su namo fasado šiltinimo darbais (kada buvo atliekami šiltinamojo sluoksnio montavimo darbai, apie kuriuos atliktas įrašas statybos darbų žurnale).
73. Nustatęs, kad stogo darbų defektus lėmė abiejų atsakovių netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės nurodytomis stogo remonto išlaidomis, teismas nusprendė, jog dėl šių išlaidų atlyginimo atsakovės turi atsakyti tokiomis dalimis: rangovė – 70 proc., techninis prižiūrėtojas – 30 proc. Apeliantės teigimu, teismas nemotyvavo, kodėl nustatė tokią atsakovių atsakomybės dalių proporciją.
74. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybose dalyvavusių subjektų, be kita ko, statybos techninio prižiūrėtojo, būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).
75. Pirmosios instancijos teismas atsakovių atsakomybę dėl statybos darbų defektų atsiradimo paskirstė proporcingai atitinkamomis dalimis, įvertinęs tai, kad rangovė buvo savo veiklos srities profesionalė, pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris Rangos sutartimi įsipareigojo tinkamai atlikti darbus, tačiau šios pareigos neįvykdė, dėl to ieškovė patyrė ir patirs prašomas atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
76. Pagal CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, tad sprendžiant dėl asmens, kuris yra savo srities profesionalas, veiksmų teisėtumo, sutartinės atsakomybės atveju taikytinas aukštesnis teisėto elgesio standartas (CK 6.256 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnio 2 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo kontekste abi atsakovės statybos teisiniuose santykiuose veikė kaip šios veiklos srities profesionalės. Remiantis bylos nagrinėjimo metu surinkta ir išanalizuota informacija, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindinė ir tiesioginė priežastis, lemianti ieškovės patirtas ir (ar) galimas patirti stogo darbų defektų ištaisymo išlaidas, yra ta, jog rangovė stogo modernizavimo darbus atliko nesilaikydama techninio projekto sprendinių bei normatyvinių teisės aktų, reglamentuojančių tokių darbų atlikimo reikalavimus (nutarties 70 punktas). Visgi, efektyvi nurodytų darbų atlikimo techninė priežiūra, defektų nustatymas laiku ir pareikalavimas juos ištaisyti būtų sudarę prielaidas išvengti vėliau atsiradusių darbų defektų padarinių – padarytų stogo konstrukcijų (elementų) pažeidimų ir būtinumo remontuoti pažeistas stogo dalis, šalinti kitus jo defektus.
77. Apeliantė TP sutartimi buvo įsipareigojusi kontroliuoti objekto statybos darbų procesą ir tikrinti jų kokybę, tačiau, kaip pirmiau konstatuota, statybos procese dalį sutartinių įsipareigojimų vykdė netinkamai, t. y. netinkamai vykdė stogo darbų atlikimo techninę priežiūrą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ji turi kartu su rangove atlyginti ieškovės išlaidas stogo defektų pašalinimui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas atitinkamas proporcijas, pagal kurias atsakovėms tenka dalinė pareiga atlyginti defektų šalinimo išlaidas, nustatė tinkamai įvertinęs nustatytų statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastis bei santykį tarp jų (priežasčių) ir atsakingų už trūkumus asmenų veiksmų. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis statybos darbų teisinių santykių subjektų – atsakovių dalinės prievolės proporcijomis, tačiau svarių argumentų, kurie leistų pagrįstai abejoti teismo išvados teisingumu, nepateikia. Vien tik pareikštas nesutikimas su teismo išvada nesudaro pagrindo keisti teismo nustatytas atsakovių dalinės prievolės proporcijas.
78. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kuriais remiantis teigiama, kad teismo nustatytas stogo trūkumų (defektų) pašalinimo išlaidų atlyginimo dydis yra neteisingas.
79. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo ekspertizė. Ekspertas pateikė išvadas dėl to, kas lėmė stogo defektų atsiradimą, bei atliko skaičiavimą, kiek kainavo audros padarinių likvidavimas (3 446,16 Eur be PVM) (Teismo ekspertizės akto 118 puslapis ir papildomos teismo ekspertizės akto 11 puslapis). Papildomos teismo ekspertizės akte buvo pateiktas atsakymas į antrą ekspertui užduotą klausimą, kokie yra stogo defektų ištaisymo kaštai, vertinant pilną stogo defektų ištaisymo apimtį. Eksperto vertinimu, šių darbų kaina būtų 24 856,36 Eur su PVM (ekspertas pažymėjo, kad į šią kainą nėra įtraukta teismo ekspertizės akte Nr. 23-29 nustatyta avarijos padarinių likvidavimo kaina). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistino išlaidų atlyginimo dėl netinkamai atliktų stogo darbų dydį, rėmėsi eksperto pateiktais skaičiavimais. Kadangi skaičiavimus paneigiančių ar jų objektyvumu abejoti verčiančių įrodymų į bylą nepateikta, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesivadovauti ekspertizės išvadų ir eksperto pateiktų skaičiavimų teisingumu.
80. Apeliantė akcentuoja, kad papildomam ekspertiniam tyrimui buvo pateiktas toks (aštuntasis) klausimas: koks yra ekonomiškiausias ir racionaliausias techninis stogo karnizo visu namo perimetru papildomo sutvirtinimo būdas ir kaina. Eksperto vertinimu, šių darbų kaina būtų 2 191,30 Eur su PVM (papildomos ekspertizės 11 puslapis), todėl, pasak apeliantės, nustatydamas ieškovei priteistino išlaidų atlyginimo dydį, teismas turėjo vadovautis ekonomiškiausiu ir racionaliausiu stogo defektų pašalinimo darbų būdu ir kaina. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes kaip nurodyta papildomos ekspertizės akte, nors šis „stogo remonto būdas gali būti laikomas ekonomiškesniu, tačiau tokiu atveju OSB plokščių tvirtinimo darbai bus atlikti ne pagal TDP sprendinius“ (papildomos ekspertizės 11 puslapis). Kaip minėta, pagrindinė priežastis, lėmusi stogo dangos nuplėšimą audros metu, buvo stogo modernizavimo darbų atlikimas grubiai nesilaikant objekto statybos techninio darbo projekto sprendinių. Akivaizdu, kad siekiant realios užsakovės ir daugiabučio namo gyventojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos, reikia užtikrinti, jog namo stogo defektai būtų ištaisyti laikantis techninio darbo projekto sprendinių, taip pašalinant prielaidas stogo dangos ir (ar) konstrukcijų pažeidimams ateityje atsirasti, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog atlygintini stogo defektų ištaisymo kaštai, vertinant pilną stogo (per visą jo perimetrą) trūkumų ištaisymo apimtį, sudaro 24 856,36 Eur su PVM.
Dėl procesinės bylos baigties
81. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos dalyvių (rangovo ir techninio prižiūrėtojo) atsakomybės sąlygas ir pagrįstai nusprendė, jog stogo įrengimo (modernizavimo) darbų defektai buvo nulemti rangovės netinkamai atliktų darbų ir techninio prižiūrėtojo nesuteiktų techninės priežiūros vykdymo paslaugų atliekant stogo darbus. Šiame statybos darbų procese dalyvavusios atsakovės turi atlyginti ieškovės išlaidas audros padarinių ant namo stogo pašalinimui ir kitų stogo įrengimo darbų defektų ištaisymui, atsižvelgiant į jų atliktų (netinkamai atliktų) veiksmų ir dėl to atsiradusių pasekmių (išlaidų statybos darbų trūkumų pašalinimui) priežastis.
82. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino visus byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai nusprendė, kad techninis prižiūrėtojas turi dalinai atsakyti ir už kitus rangovės atliktų statybos darbų trūkumus. Šioje nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ tinkamai vykdė rangos darbų (išskyrus tuos, kurie susiję su stogo darbais) techninę priežiūrą, todėl nėra pagrindo atsirasti šios atsakovės prievolei dėl kitų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.
83. Remiantis tuo, kas išdėstyta, keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovei iš atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ priteisto žalos atlyginimo, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ priteisiamas 8 707,87 Eur su PVM darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas. Šią sumą sudaro 30 proc. dalis nuo 29 026,22 Eur (3 446,16 Eur be PVM stogo pažeidimų dėl audros padarinių šalinimo išlaidos + 20 542,45 Eur be PVM stogo visų defektų šalinimo išlaidos + 21 proc. PVM).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
84. Apeliacinės
instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš techninio prižiūrėtojo priteistas išlaidų atlyginimas, atitinkamai pakeičiamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
85. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą tame teisme sudaro: ieškovės – 18 217,80 Eur, o atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ – 11 277,20 Eur.
86. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad šalių prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
87. Šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo pagrįstomis pripažintų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl teisėjų kolegija, paskirstydama šias išlaidas, vadovaujasi teismo nustatytomis ir pagrįstomis pripažintomis bylinėjimosi išlaidų sumomis.
88. Įvertinus tai, kad ieškinio suma sudarė 210 467,25 Eur, o apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeitus dalį sprendimo ir sumažinus ieškovei iš atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ priteistiną sumą iki 8 707,87 Eur, ieškovei iš abiejų atsakovių priteisiama suma sudaro iš viso 42 769,36 Eur, todėl pripažįstama, kad patenkinta 20 proc. ieškinio reikalavimų.
89. Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę išraišką ieškovei atlygintina 3 643,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (20 proc. nuo 18 217,80 Eur). Ši suma iš atsakovių turėtų būti priteista lygiomis dalimis, tačiau apeliacinis procesas vyksta pagal vienos atsakovės apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas negali atlikti intervencijos į pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovės RAB „Budinvest-Kyiv“ priteistų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl pagal bylos išnagrinėjimo procesinį rezultatą iš apeliantės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškovei priteistina 1/2 dalis pirmosios instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi patirtų išlaidų – 1 821,78 Eur. Atsakovei UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ iš ieškovės priteistina atlyginti 9 021,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (80 proc. nuo 11 277,20 Eur).
90. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovei UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ iš ieškovės priteisiama 7 199,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
91. Apeliacinės
instancijos teisme šalys pateikė įrodymus apie papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ už apeliacinį skundą sumokėjo 329 Eur žyminį mokestį bei nurodė, kad patyrė 4 936,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 025 Eur išlaidas už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
92. Atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nenustačiusi aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą viršyti rekomenduojamą užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija nutaria sumažinti kad ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iki Rekomendacijose nustatyto priteistino maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas, t. y. iki 2 623,66 Eur.
93. Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkina 60 proc. apeliacinio skundo (apeliaciniu skundu buvo ginčijamas priteisimas 14 597,78 Eur sumos, kuri sumažinta iki 8 707,87 Eur), todėl apeliantei iš ieškovės priteisiama 3 159,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (60 proc. nuo 5 265,8 Eur (329 Eur + 4 936,80 Eur), o ieškovei iš apeliantės – 1 049,46 Eur (40 proc. nuo 2 623,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
94. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovei UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ iš ieškovės priteisiama 2 110,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ priteistas 14 597,78 Eur žalos atlyginimas, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
“Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“, juridinio asmens kodas 300620883, 8 707,87 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septynis eurus ir 87 centus) trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą“.
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalis, kuriomis išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, ir jas išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ iš atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „Budinvest-Kyiv“, veikiančios per filialą Lietuvoje, 1 840 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugų diagnostika ir statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ 7 199,98 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir 98 centus) bylinėjimosi išlaidas“.
Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugų diagnostika ir statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ 2 110,02 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų ir 2 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Gintaras Pečiulis
Žilvinas Terebeiza