Civilinė byla Nr. e2S-1251-866/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07556-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos nagrinėjant atsakovės R. V. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Islandijos 6“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos ir nuostolių priteisimo bei atsakovės R. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Islandijos 6“ dėl kompensacijos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Islandijos 6“ (toliau – ieškovė) ieškinį ir priteisė iš atsakovės R. V. (toliau – atsakovė) 233,55 Eur skolos, 1 811,79 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 045,34 Eur sumos, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė 1 208,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Atsakovės priešieškinį atmetė visiškai.
2. Atsakovė pateiktu prašymu prašė išdėstyti ieškovės naudai priteistų piniginių sumų ir palūkanų mokėjimą 27 mėnesių laikotarpiui – nustatant, kad atsakovė nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. sumoka po 200 Eur kas mėnesį; nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. sumoka po 100 Eur kas mėnesį; nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. sumoka po 100 Eur kas mėnesį; nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. sumoka po 150 Eur kas mėnesį.
3. Taip pat nurodė, kad per visą skolos išdėstymo laikotarpį (27 mėnesių terminą) atsakovė padengs 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos ir dar negrąžintos skolos dalies, nustatant, kad palūkanos bus mokamos už kiekvienus metus, pradedant jas skaičiuoti nuo 2021 m. kovo 21 d.
4. Nurodė, jog metines palūkanas už skolos laikotarpį galutinai padengs 2023 m. kovo 21 d., todėl prašė teismo šią datą nustatyti visos skolos grąžinimo termino pabaiga. Pažymėjo, jog tokios sumos atsakovė sumokėti iš karto neturi galimybių dėl sunkios turtinės padėties.
5. Paaiškino, kad jos pajamas sudaro 425,16 Eur per mėnesį, kurias išleidžia šeimos gyvenamojo būsto nuomai. Taip pat nurodė, jog viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui vaikų tėvas kas mėnesį skiria po 250 Eur kiekvienam. Pažymėjo, jog po teismo sprendimo priėmimo ekonominė situacija Lietuvoje kardinaliai pasikeitė dėl COVID-19 pandemijos, o, paskelbus karantiną, atsakovės finansinė padėtis pasunkėjo, kadangi ji nebegali vykdyti veiklos grožio paslaugų sektoriuje. Nurodė, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovės prašoma tvarka, ji realiai galėtų atsiskaityti su ieškove.
6. Ieškovė atsiliepime į prašymą nurodė, jog su prašymu dėl skolos mokėjimo išdėstymo nesutinka. Pažymėjo, jog atsakovės prašyme išdėstyti teiginiai, jog jos mėnesinės pajamos siekia tik 425,16 Eur, yra nepagrįsti, kadangi, kaip ir nurodo pati atsakovė, vien už gyvenamųjų patalpų nuomą ji kas mėnesį privalo mokėti 440 Eur sumą.
7. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, jog atsakovė neabejotinai turi kitų papildomų pajamų. Atsiliepime ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad atsakovė ateityje bus pajėgi atsiskaityti su ieškove ir jos finansinė padėtis pagerės.
8. Papildomai pažymėjo, jog pačios ieškovės finansinė būklė nėra gera, nes įmonės pagrindinė veiklos sritis yra patalpų nuoma, o, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją visame pasaulyje, dalis nuomininkų nebegali laiku ir tinkamai vykdyti prievolinių įsipareigojimų ieškovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
10. Teismas pažymėjo, jog vien atsakovės nurodytos aplinkybės (t. y. sunki finansinė padėtis), negali lemti sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė pakankamai ilgą laiką vengė mokėti įsiskolinimą (ginčas tarp šalių kilo dar 2019 m. kovo 12 d., kuomet ieškovė pateikė ieškinį teismui), be kita ko, teikė nepagrįstą priešieškinį ir tokiu būdu vilkino skolos apmokėjimą.
11. Pažymėjo ir tai, jog nors byloje ir yra duomenų, patvirtinančių, kad po teismo sprendimo priėmimo (2020 m. lapkričio 9 d.) atsakovė pradėjo dalimis mokėti ieškovės naudai priteistas sumas, teismas sprendė, kad kaip nurodo ir pati atsakovė, epidemiologinė situacija šalyje prastėja, todėl, atitinkamai, mažėja ir atsakovės finansinės galimybės atsiskaityti su ieškove.
12. Teismas vertino, jog atsakovė pateikė duomenų apie sunkią savo turtinę padėtį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ateityje ketinamas gauti pajamas, bei tai, iš kokių pajamų bus dengiamas įsiskolinimas ieškovei.
13. Pažymėjo, jog vien atsakovės nurodoma aplinkybė, kad jos pajamos siekia 425,16 Eur per mėnesį, o dėl sprendimo vykdymo neišdėstymo jos šeimai gali kilti itin didelių nepatogumų, nėra pagrindas konstatuoti esant išimtines aplinkybes sprendimo vykdymo išdėstymui. Atsakovės teiginiai dėl finansinės padėties šalyje paskelbus karantiną, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji per daugiau nei metus, t. y. nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios iki dabar, neturėjo galimybės ne tik susiplanuoti galimų išlaidų, tačiau ir atlyginti didesnės priteistos teismo sprendimu sumos dalį.
14. Be to, vertino, jog atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad išdėsčius teismo sprendimu priteistą sumą, jos finansinė padėtis pagerės ir ji galės visiškai įvykdyti teismo sprendimą per nurodytą terminą (27 mėnesius).
15. Teismas sprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju, atsakovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti priteistų sumų vykdymą, teismas laikė, jog vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
III. Atskirojo skundo esmė
16. Atsakovė (apeliantė) R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – išdėstant atsakovės vykdytinus mokėjimus pagal prašomą grafiką.
17. Pažymi, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apeliantės vertinimu, naikintina dėl šių priežasčių:
17.1. teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė pagal galimybes periodiškai moka stabilias įmokas, tuo parodydama, kad vykdyti savo prievolę neatsisako ir nevengia bei ketina griežtai laikytis išdėstytų sumų mokėjimo grafiko;
17.2. teismo argumentacija dėl aplinkybių dėl finansinės padėties pagerėjimo neįrodinėjimo yra diskriminacinė skurstančių asmenų atžvilgiu;
17.3. teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė viena augina du nepilnamečius vaikus, kurie turi sveikatos sutrikimų, nuomojasi gyvenamąjį būstą, išlaiko vaikus sudėtingomis pandemijos sąlygomis, kai dėl bendros valstybės situacijos ir įvestų ribojimų neteko galimybės gauti darbinių pajamų.
18. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Islandijos 6“ atsiliepimas į atskirąjį skundą nebuvo gautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
20. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Su atskiruoju skundu apeliantė teikia duomenis apie įsiteisėjusios teismo sprendimo vykdymą.
22. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
23. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 20 punktą).
24. Apeliantės teikiamas įrodymas, apie apmokėjimą pagal minėtą 2020 m. lapkričio 9 d. teismo sprendimą yra atliktas 2021 m. vasario 3 d., be kita ko, apeliantės teikiamas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu, todėl byloje priimamas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
25. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 233,55 Eur skolos, 1 811,79 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 045,34 Eur sumos, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė 1 208,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
26. Be kita ko, nustatyta, jog atsakovė nagrinėtoje byloje teikė priešieškinį, kuriuo ginčijo visą ieškovės ieškiniu prašomą priteisti sumą, prašė priteisti negyvenamųjų patalpų nuomos dydžio kompensaciją iš ieškovės atsakovės naudai, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, o atsakovės priešieškinio netenkinus visiškai, atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė apeliaciniu skundu.
27. Nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 6 d. prašymu atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Bylos duomenimis, atsakovė nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. EK0823, kurios pagrindu nuomojasi patalpas esančias adresu (duomenys neskelbtini), 3 kambarių butą. Pagal sutarties 4.1 punktą nuomos mokestis lygus 440 Eur per mėnesį. Pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. EK0823 3 punktą, nuomos terminas – nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. duomenų apie pratęstą nuomos sutarties terminą, ar kitos nuomos sutarties sudarymą byloje nepateikta. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (į 2020 m. lapkričio 23 d. prašymą Nr. KA_PR 1-2900) matyti, jog atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Be kita ko, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
28. Nustatyta, jog atsakovė turi du nepilnamečius vaikus – Ą. R., gim. (duomenys neskelbtini), medicininių išrašų duomenimis, jam yra diagnozuotos lėtinės ligos – (duomenys neskelbtini); bei A. R., gim. (duomenys neskelbtini), medicininių išrašų duomenimis, jam diagnozuotos lėtinės ligos – (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, jog abu nepilnamečius vaikus augina viena, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (į 2020 m. lapkričio 23 d. prašymą Nr. KA_PR 1-2900) matyti, jog atsakovei 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo išmokėta viso 258,6 Eur (po 129,3 Eur) suma pavadinimu „Alimentai“.
29. VĮ „Registrų centras“ išrašo 2020 m. lapkričio 18 d. duomenimis, atsakovei nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. VĮ „Regitra“ 2020 m. lapkričio 17 d. pažymos apie transporto priemones Nr. 1.13-S3-1349 duomenimis, atsakovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių.
30. Bylos duomenimis, atsakovei 2020 m. lapkričio 16 d. buvo išrašyta Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-ojo skyriaus pažyma ieškantiems darbo Nr. Sp-7967.
31. Bylos duomenimis, atsakovė pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą atsiskaitė atlikdama kelias įmokas – 2020 m. lapkričio 26 d. atliko 200 Eur įmoką, 2020 m. gruodžio 6 d. – 145,34 Eur įmoką, 2021 m. vasario 3 d. – 100 Eur įmoką.
32. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Taigi sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).
33. Apeliantė, būtinybę išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą grindžia tuo, jog jos finansinė padėtis yra ypatingai sunki dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 sukeltų padarinių, dėl to ji negali gauti darbinių pajamų grožio paslaugų srityje, taip pat privalo nuomotis būstą, augindama viena du nepilnamečius vaikus. Pažymi, jog nevengs atsiskaityti su ieškove pagal jos siūlomą mokėjimo grafiką, teigia, jog atlieka periodinius mokėjimus ieškovei, į bylą teikia tai pagrindžiančius įrodymus. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės interesams, vadovavosi tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.
34. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus (nagrinėjamu atveju, ir atvirkščiai). Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė, nei paties skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).
35. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Apeliantė įrodinėdama savo sunkią turtinę padėtį nurodo, jog tokia padėtis susiklostė ir dėl valstybės lygmeniu įvestų ūkinės veiklos ribojimų dėl pasaulinės pandemijos COVID-19. Kaip konstatuota naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021).
36. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apeliantės pozicija, jog jos finansinė padėtis yra sunki – išimtines aplinkybes šiuo atveju sudaro tai, kad apeliantė viena augina du nepilnamečius vaikus, pagal pateiktus duomenis jos gaunamos pajamos yra menkos, dėl šalyje taikomo karantino ribojimų apeliantė negali dirbti grožio specialiste, taip pat yra registruota Užimtumo tarnyboje.
37. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nors atsakovė į nagrinėjamą bylą pateikė duomenų apie savo sunkią finansinę padėtį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ateityje ketinamas gauti pajamas, bei tai, iš kokių pajamų bus dengiamas įsiskolinimas ieškovei. Kaip minėta, dėl Lietuvos Respublikoje taikomų karantino ribojimų su neigiamais jo padariniais susidūrė ir vis dar susiduria reikšminga dalis Lietuvos gyventojų fizinių asmenų, bei juridinių asmenų, kurie vykdo verslą. Taigi, tikėtina, jog panaikinus tokios ūkinės-komercinės veiklos ribojimus atsakovė, kaip ir daugelis kitų ūkinę-komercinę veiklą vykdančių asmenų ateityje gaus didesnes pajamas.
38. Be kita ko, nesutiktina su ieškovės pozicija, jog atsakovės pajamų ir jos mokamo nuomos mokesčio už gyvenamąjį būstą neproporcingumas įrodo jos nesąžiningumą. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad atsakovė už gyvenamojo būsto nuomą sumoka daugiau nei yra jos gaunamos pajamos savaime nelemia jos nesąžiningumo ir/ar pajamų slėpimo. Taip pat pažymėtina, jog atsakovės nesutikimas su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo ar nuomos mokesčio mokėjimo (didžiąją priteistos sumos dalį sudaro nuostolių atlyginimui skirta suma), be kita ko, priešieškinio pateikimas sudaro atsakovės procesinių teisių, ginantis nuo pareikšto ieškinio, turinį ir negali lemti išvados apie pagrindo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nebuvimą.
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nustatytinas pagrindas taikyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutą.
40. CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (1 dalis). Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (2 dalis). Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (3 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (4 dalis). Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse (5 dalis). Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (6 dalis).
41. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo vykdymas išdėstytinas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovė R. V. sprendimu priteistas pinigines sumas moka lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 29 (dvidešimt devintos) dienos į kreditoriaus nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke. Nustatytina, jog likusi nesumokėta atsakovės įsiskolinimo dalis yra 2 808,41 Eur (2 045,34+1 208,41 – 200 – 145,34 – 100) dalintina iš 24 mėnesių laikotarpio lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį mokant po 117,02 Eur likusio įsiskolinimo dydžio.
42. Nustatytina, jog įmokų mokėjimo pradžia yra 2021 m. gegužės mėnuo, o pirmąją įmoką atsakovė sumoka iki 2021 m. gegužės 29 d. imtinai. Be kita ko, pažymėtina, jog atsakovė moka procesines palūkanas taip, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendime. Pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo termino eiliškumą, trečiąja eile – netesyboms, ketvirtąja – įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Taigi, su pirmąja įmoka, kuri turi būti sumokėta iki 2021 m. gegužės 29 d. imtinai, atsakovė turi sumokėti ir iki šios datos apskaičiuotas palūkanas, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytą tvarką – mokant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2045,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad skolininkei nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, kreditorius turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.
43. Be kita ko, apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo abejonę dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju duomenų apie teismo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjos, išnagrinėjusios klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nešališkumo byloje nėra.
44. Taigi, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią kasacinio teismo praktiką, prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
n u t a r i a :
atsakovės R. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės R. V. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo vykdymą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui.
Nustatyti, kad atsakovė R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) moka ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Islandijos 6“, j. a. k. 304714860, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-538-807/2020 priteistas pinigines sumas lygiomis dalimis (po 117,02 Eur) kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 29 (dvidešimt devintos) dienos į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, bei palūkanas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytą tvarką – mokant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2045,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, (2019 m. kovo 21 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatyti, kad pirmąją įmoką atsakovė sumoka iki 2021 m. gegužės 29 d. imtinai, sumokant ir iki šios dienos apskaičiuotas procesines palūkanas.
Teisėja Asta Pikelienė