Civilinė byla Nr. e2-664-1030/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09692-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.9.2.3; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,
sekretoriaujant Agnei Butkutei,
dalyvaujant atsakovei M. B., atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Repšui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ patikslintą ieškinį atsakovei M. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ir priteistino darbo užmokesčio sumos sumažinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ patikslintu ieškiniu (el. b. t. I, psl. 34-36) prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. DGKS-4986 dalį dėl darbo užmokesčio sumų išieškojimo; 2) pripažinti, kad atsakovė M. B. praleido terminą prašyti išieškoti darbo užmokestį už 2018 m. balandžio mėn. ir darbo užmokesčio sumos už šį mėnesį nepriteisti, o, netenkinus ieškinio šioje dalyje, priimti naują sprendimą, sumažinant išieškotiną darbo užmokesčio sumą už balandžio mėn., atsižvelgiant į sumokėtas sumas ir pateiktus rašytinius įrodymus; 3) kitoje dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo priimti naują sprendimą, sumažinant išieškotiną darbo užmokesčio sumą atsakovei, atsižvelgiant į sumokėtas sumas bei pateiktus rašytinius įrodymus; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2018 m. spalio 2 d. gavo Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. DGKS-4986, kuriuo iš dalies patenkintas atsakovės parašymas dėl su darbu susijusių išmokų išieškojimo iš ieškovės. Darbo ginčų komisija, neturėdama rašytinių įrodymų apie atsakovei neišmokėtą darbo užmokestį, priėmė sprendimą patenkinti prašymą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2018 m. balandžio-liepos mėn., įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat sprendime vieną vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, nurodė išieškoti skubiai. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodoma, kad ieškovė nepateikė išsamaus privalomo atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, tačiau sprendime nėra jokių duomenų apie tinkamą dokumentų įteikimą. Ieškovė nurodo, kad nei vienu iš Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nurodytų būdų dokumentai jai nebuvo įteikti. Kadangi ieškovei nebuvo išsiųstas atsakovės prašymas, ieškovė neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, reikalingų nagrinėjamam ginčui išspręsti. Tai reiškia, kad ginčo nagrinėjimui nebuvo tinkamai pasirengta, o prašymas išnagrinėtas, pažeidžiant DK nuostatas.
Darbo ginčų komisija nurodė išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį už 2018 m. balandžio-liepos mėn., neatsižvelgdama į tai, kad ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už apdraustuosius asmenis iki 2018 m. liepos mėn. yra visiškai atsiskaičiusi. Iš detalios ataskaitos apie sumokėtas įmokas matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iki 2018 m. liepos mėn. tenkanti suma buvo sumokėta. Ieškovė už atsakovę 2018 m. balandžio-birželio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra sumokėjusi 202,60 Eur sumą už asmens draudžiamąsias pajamas (9 proc. nuo asmeniui priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos). Sprendime taip pat neįvertinta, kad buvo atlikti mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai už atsakovę 2018 m. balandžio-liepos mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai yra sumokėta 220,28 Eur (15 proc. nuo asmens darbo užmokesčio). Ieškovė teigia, kad skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2018 m. balandžio-liepos mėn. neturi, t. y. gyventojų pajamų mokestis yra sumokėtas. Darbo ginčų komisijos priimtame sprendime taip pat neįvertintos į atsakovės sąskaitą sumokėtos 159,48 Eur ir 50 Eur darbo užmokesčio sumos, kurios, kaip ir sumokėti mokesčiai valstybės biudžetui, turi būti išskaičiuotos iš sprendime nurodytos išieškotinos sumos. Be to, atsakovė nuslėpė ir Darbo ginčų komisijai nenurodė, kad darbovietėje 2018 m. balandžio mėnesį įsigijo produkcijos už 13,21 Eur, 2018 m. gegužės mėn. – už 6,05 Eur. Visos nurodytos sumos, įskaitant ieškovės sumokėtus mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, turi būti išskaičiuotos iš sprendime nurodytų išieškoti sumų. Tarp ieškovės ir atsakovės kilęs individualus darbo ginčas išnagrinėtas, ieškovės atstovui nedalyvaujant. Ieškovė nurodo, kad darbo ginčų komisija, nesilaikydama DK normų, panaikino galimybę šalims ginčą išspręsti taikai. Darbo ginčų komisijos nariai privalo nešališkai nagrinėti ginčo bylą, todėl negali suvaržyti nei vienos iš šalių teisės darbo ginčų byloje pateikti paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar dalyvauti paskirtame posėdyje. Be to, nagrinėjant pateiktus prašymus, turi būti įvertintas įstatymo nustatytas terminas, per kurį asmuo turi kreiptis su prašymu į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisijos sprendime nebuvo pasisakyta dėl atsakovės praleisto termino kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl 2018 m. balandžio mėnesio darbo užmokesčio išieškojimo. Šiuo atveju prašymą pateikęs asmuo neprašė atnaujinti praleisto termino prašymui pateikti, o darbo ginčų komisija nesprendė pasibaigusio termino atnaujinimo klausimo, todėl turėjo priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą šioje dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė mano, kad darbo ginčų komisijos sprendimas dėl darbo užmokesčio sumų išieškojimo priimtas, pažeidžiant DK nuostatas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.
Atsakovė atsiliepime (el. b. t. I, psl. 88-90) su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka.
Atsiliepime nurodoma, kad, nors DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį už darbą per kalendorinį mėnesį ne vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, tačiau praktiškai visada darbo užmokestis vėluodavo, kol galiausiai darbdavys beveik visai nebemokėjo darbo užmokesčio, vis žadėdamas, kad sumokės vėliau. Neturėdama kitos išeities, atsakovė su ieškove darbo sutartį nutraukė 2018 m. liepos 13 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. DK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, pasibaigus darbo sutarčiai, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Pažeisdamas šią nurodytą nuostatą, buvęs darbdavys (ieškovė) neatsiskaitė su atsakove nei per dešimt dienų nuo darbo sutarties nutraukimo, nei vėliau, ir nesumokėjo priklausančio darbo užmokesčio. Nurodo, jog ieškovė klaidingai interpretuoja DK nuostatas dėl termino praleidimo. Darbo sutartis nutraukta su atsakove 2018 m. liepos 13 d., o su prašymu į Darbo ginčų komisiją atsakovė kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 17 d., praėjus mėnesiui po sutarties nutraukimo, ir praradusi viltį, kad bus sumokėtas darbo užmokestis. Atsakovė nurodo, kad apie atsakovei priklausančias su darbo užmokesčiu susijusias sumas bei jų išmokėjimą Darbo ginčų komisija sprendė pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pateiktus duomenis ir atsakovės banko sąskaitos išrašą. Šiais duomenimis netikėti nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė mano, kad Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. DGKS-4986 yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nustatyta, kad tarp šalių 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 1019, pagal kurią atsakovė nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. pradėjo dirbti UAB „Kretingalės mėsa“ (el. b. t. I, psl. 10-11). Darbo sutartis nutraukta nuo 2018 m. liepos 13 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, psl. 13).
Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl laiku neišmokėto atlyginimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų išieškojimo iš ieškovės (el. b. t. I, psl. 49-50). Darbo ginčų komisija 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. DGKS-4986 iš dalies tenkino atsakovės prašymą ir nusprendė iš ieškovės išieškoti 493,96 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už 2018 m. balandžio mėn., 56,45 Eur ligos pašalpą, mokamą darbdavio (balandžio mėn.), 683,36 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už 2018 m. gegužės mėn., 664,41 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už 2018 m. birželio mėn., 627,50 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už 2018 m. liepos mėn., į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat sprendime vieną vidutinį darbo užmokestį – 613,91 Eur, neatskaičius mokesčių, – nurodyta išieškoti skubiai. Pažymėtina, kad Darbo ginčų komisija, neturėdama buhalterinės apskaitos dokumentų (darbo užmokesčio ir kitų išmokų priskaičiavimo, išskaičiavimo, išmokėjimo žiniaraščių, pažymos apie priskaičiuotą-išskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas su darbu susijusias išmokas), M. B. išieškotinas sumas nustatė, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ir M. B. banko sąskaitos išrašu (el. b. t. I, psl. 5-7).
Dėl reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylą nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad civilinės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimas, teismo sprendimo byloje priėmimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš CPK 5 straipsnio tvarka tikrintinų dalykų yra poveikis materialinėms teisėms. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; kt.). Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.
Vadovaujantis DK 231 straipsnio 3 dalimi, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros objektas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad, ieškovei pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo atsakovei nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl ieškovės pareikštas reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą yra perteklinis, nesukelsiantis jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialusis reikalavimas, o bylos dalis pagal tokį ieškinio reikalavimą turi būti nutraukiama.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nutraukia šios civilinės bylos dalį dėl patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio sumų išieškojimo.
Ieškinio argumentų kontekste taip pat pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog darbo ginčų komisijos sprendimo teismas neperžiūri (DK 231 straipsnio 4 dalis), ieškovės argumentai, susiję su tuo, kaip nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje buvo laikomasi atitinkamų įstatyme nustatytų procedūrų, nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Paminėtina ir tai, kad M. B. Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria atmestas M. B. prašymas išieškoti netesybas, neskundė, todėl ši Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (DK 229 straipsnio 2 dalis).
Dėl praleisto termino kreiptis dėl darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio mėn. priteisimo
Pažymėtina, kad ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimą sumažinti atsakovei priteistinas su darbo santykiais susijusias išmokas grindžia, be kita ko, tuo, kad atsakovė yra praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio mėn. išieškojimo.
DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Ieškovės argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija) nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją kvalifikavimo, yra ne kartą konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis, pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius. Iš pateiktų duomenų matyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo nutraukta 2018 m. liepos 13 d. (el. b. t. I, psl. 13), o, sutarties nutraukimo dieną ieškovei su atsakove neatsiskaičius, atsakovė dėl pažeistų teisių į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 17 d. (el. b. t. I, psl. 49-50), taigi, esant tęstiniam M. B. teisių pažeidimui, procedūrinis terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją nebuvo praleistas. Kartu pabrėžtina, kad procedūrinio termino kreiptis į darbo ginčų komisiją skaičiavimas ir jo taikymas yra išimtinė darbo ginčų komisijos kompetencija, šis procedūrinis terminas neturi teisinės reikšmės darbo ginčo šalims inicijuojant ginčą teisme, todėl teismas dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo (netaikymo), sprendžiant ginčą Darbo ginčų komisijoje, plačiau nepasisako.
Ieškinio kontekste taip pat pabrėžtina, kad pagal DK 15 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. DK 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Todėl, teismo vertinimu, darbdavys prašyti taikyti ieškinio senatį gali tuo atveju, jei darbuotojas prašo priteisti su darbo užmokesčiu susijusias išmokas daugiau nei už trejus metus, skaičiuojant nuo kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjančią instituciją dienos. M. B. prašant priteisti su darbo užmokesčiu susijusias išmokas už 2018 m. balandžio-liepos mėn., nėra pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties taikymo.
Dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo
Pažymėtina, kad ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimą sumažinti atsakovei priteistinas su darbo santykiais susijusias išmokas grindžia ir tuo, kad dalį Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytų išieškoti sumų ieškovė atsakovei yra sumokėjusi.
Kaip minėta, šalių darbo sutartis nutraukta nuo 2018 m. liepos 13 d.
DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė su atsakove iki šiol nėra visiškai atsiskaičiusi. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovei išmokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų dydžio.
Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Todėl teismas nustatydamas atsakovei priteistinų su darbo santykiais susijusių išmokų dydį remsis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimais duomenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, atsakovei už 2018 m. balandžio mėn. iš viso priskaičiuota 550,41 Eur (493,96 Eur + 56,45 Eur) su darbo santykiais susijusių pajamų; už 2018 m. gegužės mėn. – 683,36 Eur pajamų; už 2018 m. birželio mėn. – 664,41 Eur pajamų; už 2018 m. liepos mėn. (liepos 1-13 d.) – 627,50 Eur (el. b. t. I, psl. 54).
Ieškovės pateiktuose atsakovės atlyginimo žiniaraščiuose (el. b. t. I, psl. 37-40) atsakovei iš viso priskaičiuota 550,41 Eur už 2018 m. balandžio mėn. (493,96 Eur etatinio atlyginimo ir 56,45 Eur darbdavio mokamos ligos pašalpos); 719,20 Eur – už gegužės mėn.; 628,57 Eur – už 2018 m. birželio mėn.; 627,50 Eur – už 2018 m. liepos mėn. Ieškovei raštu paaiškinus (el. b. t. I, psl. 123), kad atsakovei priskaičiuotų sumų skirtumai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje ir atsakovės atlyginimo žiniaraščiuose 2018 m. gegužės-birželio mėn. susidarė dėl atsakovės atostogų išsidėsčiusių per minėtus du mėnesius, taip pat įvertinus tai, kad bendra atsakovei paskaičiuotų išmokų suma per šiuos du mėnesius nesiskiria (683,36 Eur + 664,41 Eur = 719,20 Eur + 628,57 Eur), teismas konstatuoja, kad atsakovei už 2018 m. balandžio-liepos mėn. priskaičiuotinos su darbo santykiais susijusios išmokos yra įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovė atsakovei (pati ar per kitą asmenį) 2018 m. birželio 5 d. pavedimu pervedė 159,48 Eur, 2018 m. rugsėjo 17 d. pavedimu – 50 Eur (el. b. t. I, psl. 25, 26, 59, 113). Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad, priimant sprendimą, į šias išmokas nebuvo atsižvelgta, nes minėti žiniaraščiai komisijai nebuvo pateikti. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė duomenis, jog ieškovė jai 2019 m. kovo 1 d. pervedė dar 200 Eur (el. b. t. I, psl. 125). Tarp šalių nesant ginčo, šios atsakovei faktiškai išmokėtos sumos išskaičiuotinos iš atsakovei priteistinų su darbo santykiais susijusių išmokų.
Iš atsakovės atlyginimo žiniaraščio (el. b. t. I, psl. 37) matyti, kad 50 Eur suma (skiltis „išmokėta mėn. bėgyje“ 2018 m. balandžio mėn. atlyginimo žiniaraštyje) yra įtraukta apskaitant atsakovei išmokėtinas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2018 m. balandžio mėn. Atsakovė nenurodė ir jos banko sąskaitos išraše (el. b. t. I, psl. 57) neužfiksuota, kad 2018 m. balandžio mėn. jai būtų išmokėta 50 Eur, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad taip apskaityti 2018 m. rugsėjo 17 d. pavedimu atsakovei pervesti 50 Eur.
Iš atsakovės atlyginimo žiniaraščio (el. b. t. I, psl. 38) matyti, kad 159,48 Eur (skiltis „avansas“ 2018 m. gegužės mėn. atlyginimo žiniaraštyje) yra įtraukta apskaitant atsakovei išmokėtinas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2018 m. gegužės mėn.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje būtina išskaičiuoti iš atsakovei su darbo santykiais priskaičiuotų išmokų jai faktiškai išmokėtas pinigines lėšas, taip pat atsakovei su tuo sutikus ir neginčijant atlyginimo žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų, teismas, priteisdamas atsakovei mokėtinas sumas, remsis atlyginimo žiniaraščiais (ir juose nurodytomis atsakovei faktiškai išmokėtinomis sumomis) ir nurodys šias sumas atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas.
Be to, kaip minėta, kad ieškovė atsakovei 2019 m. kovo 1 d. pervedė dar 200 Eur, todėl atsakovei už 2018 m. balandžio mėn. mokėtina suma (atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas) atitinkamai mažintina.
Taigi atsakovei iš ieškovės priteistina 196,02 Eur (atskaičius mokesčius) (396,02 Eur – 200 Eur) už 2018 m. balandžio mėn., 407,79 Eur (atskaičius mokesčius) už 2018 m. gegužės mėn., 496,94 Eur už 2018 m. birželio mėn., 504,28 Eur už 2018 m. liepos mėn.
Pažymėtina, kad ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovė 2018 m. balandžio mėn. įsigijo produkcijos už 13,21 Eur, o 2018 m. gegužės mėn. – už 6,05 Eur (el. b. t. I, psl. 41, 42). Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad už šią produkciją atsiskaičiusi nėra, taip pat nurodė, kad pagal šalių susitarimą už gautą produkciją buvo daromi išskaitymai iš atlyginimo. Nustačius, kad šalys turi vienarūšius piniginius reikalavimus viena kitai ir atsakovei neprieštaraujant, taikytinas įskaitymas (CK 6.130 straipsnis) ir atsakovei iš ieškovės priteistina 176,76 Eur (196,02 – 13,21 – 6,05) neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų už 2018 m. balandžio mėn.
Kiti procesiniai klausimai
Pažymėtina, kad, ieškinys patenkintas iš dalies dėl to, kad ieškovė atsiskaitė su ieškove bylos nagrinėjimo metu, taip pat dėl to, kad atitinkamų duomenų nepateikė darbo ginčų komisijai, atsižvelgiant į tai, teismas, nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, žyminio mokesčio ieškovei iš atsakovės nepriteisia (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad šalys duomenų apie savo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos neskirstomos.
Pažymėtina, kad, ieškovė 2019 m. balandžio 10 d., taigi pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teismui būnant pasitarimų kambaryje, pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės jau pasibaigęs, taip pat tai, kad pateiktame dokumente užfiksuoti duomenys yra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, teismas šiuos įrodymus atsisako priimti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 293 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-664-1030/2019 dalį dėl patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. DGKS-4986 dalį dėl darbo užmokesčio sumų išieškojimo.
Kitą ieškinio dalį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atsakovei M. B. už 2018 m. balandžio mėn. 176,76 Eur (atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas) neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atsakovei M. B. už 2018 m. gegužės mėn. 407,79 Eur (atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas) neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atsakovei M. B. už 2018 m. birželio mėn. 496,94 Eur (atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas) neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atsakovei M. B. už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 iki 13 d. 504,28 Eur (atskaičius mokesčius ir kitas privalomas įmokas) neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų.
Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio atsakovės M. B. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 613,91 Eur (šešių šimtų trylikos eurų 91 euro centų) – priteisimo vykdyti skubiai.
Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ 2019 m. balandžio 10 d. pateiktus rašytinius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Monika Lapukaitė