Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-932/2020

                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40427-2018-1

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.6.1; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorui Stanislavui Barsuliui (Stanislav Barsul),

nuteistojo K. S. gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. S. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad versliškai neteisėtai, neįsteigęs juridinio asmens, neįsigijęs verslo liudijimo arba neįregistravęs individualios veiklos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo realizavimas (didmeninė ir (arba) mažmeninė prekyba) yra su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusi veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių komercine – ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, veiklos reglamentavimo“ patvirtintų Ūkio subjektų, užsiimančių komercine – ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, registravimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kad ūkio subjektas, ketinantis užsiimti su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, pateikia Lietuvos prabavimo rūmams prašymą dėl įregistravimo į registrą, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių komercine – ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, veiklos reglamentavimo“ patvirtintų Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių 13 punkto reikalavimus, pagal kuriuos supirkti tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius, laužą ir atliekas iš juridinių ir fizinių asmenų ūkio subjektai gali tik būdami įregistruoti į ūkio subjektų, užsiimančių su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, registrą, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 13 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), versliškai vykdė ūkinę komercinę veiklą, t. y. supirkinėjo ir pardavinėjo aukso, sidabro gaminius su brangakmeniais ir be brangakmenių, gintaro dirbinius, mobiliojo ryšio telefonus ir jų priedus, kompiuterius, televizorius, fotoaparatus, modemus, laikrodžius, įvairius statybinius įrankius, vandens šildytuvus, įvairius drabužius, kvepalus, muzikinius instrumentus, kitus daiktus bei teikė lombardo paslaugas. Šie K. S. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.       Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, K. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį išteisinti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir grąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus.

2.1.       Apeliantas nurodo, kad pareigūnai jo bute ir jam suteiktose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), paėmė įvairius daiktus, kurių didelė dalis priklauso jam. Daiktai, aukso dirbiniai yra įgyti per 10 metų laikotarpį, kiti aukso dirbiniai paveldėti, įgyti pagal internetinius skelbimus. Jeigu yra reikalinga, gali papasakoti kiekvieno daikto įgijimo aplinkybes, kaip tas daiktas atrodo ir pan. Aukso dirbiniai įgyti per 10-20 metų laikotarpį, tai šeimos aukso dirbiniai ir, atėjus sunkiam laikotarpiui, buvo parduodami skelbimuose kaip naudoti daiktai – papuošalai. Metalo plėštuvus, akumuliatorinius suktuvus, šlifavimo įrankius įsigijo, kadangi prieš 10 metų planavo atidaryti autoservisą. To padaryti visgi nepavyko, todėl įrankius susidėjo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose rasti ir paimti įrankiai „Makita“, „Boch“ yra jo asmeniniai, juos apie 10 metų naudojo namų darbams, tie įrankiai niekaip nėra susiję su nusikalstama veikla. Patalpoje, kurioje jis laikinai saugojo savo daiktus, taip pat buvo ir jo asmenimis kompiuteris „HP“, dukros asmeninis rožinės spalvos kompiuteris „HP“ su sugedusiu ekranu, žmonos telefonas „Samsung 6 Edge plus“ sudužusiu ekranu, sūnaus kompiuteris „Sony“, projektorius ir kiti šeimos daiktai, apie kuriuos gali papasakoti teisme.

2.2.       Apeliantas pažymi, kad teisminio proceso metu apie daugelį daiktų nebuvo užduota nei vieno klausimo, nesiaiškinta, kam jie priklauso. Jo manymu, nė vienas įstatymas nedraudžia skelbimuose parduoti jam priklausančius naudotus ar naujus daiktus. Teigia daugumos daiktų nepardavęs, tik buvo įdėjęs skelbimus, turėdamas tikslą nustatyti jų vertę, išsiaiškinti, ar jais kas nors domisi. Daugumos daiktų nepardavė, todėl negavo jokio pelno, jokių pajamų. Daiktai liko pas jį, todėl negalima teigti esą jis pardavė turto už 30 000 Eur.

2.3.       Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisme iškilo klausimas ir atsirado paslaptingas auksinio laikrodžio savininkas (savininkė), kuris nesugebėjo apibūdinti savo laikrodžio, nurodyti jo požymių. Tvirtina, kad tą šveicarišką laikrodį prieš 15 metų turguje pirko jo žmonos močiutė, kuri net nežinojo, kad laikrodis yra auksinis, o vėliau jį (laikrodį) atidavė kaip palikimą kartu su kitais aukso dirbiniais. Teigia teisme pateiksiantis laikrodžio nuotraukas, nurodys ypatingas žymes, kurios yra išgraviruotos laikrodžio viduje.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4.       Teismo posėdžio metu nuteistojo K. S. gynėjas advokatas V. Baumila prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, prokuroras S. Barsulis prašė nuteistojo skundą atmesti.

III.                      Apeliacinis instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas

5.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6.       Nagrinėjamoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis apkaltinančiomis išvadomis, teigia, kad daiktai, kuriuos policijos pareigūnai paėmė iš jo buto ir jam suteiktų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jam, yra įgyti per 10-20 metų laikotarpį ir įstatymai nedraudžia skelbimuose pardavinėti asmeninius daiktus. 

7.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai įvertinus bylos įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palyginus juos tarpusavyje ir susiejus į vientisą loginę grandinę, nė vienai įrodymų grupei nesuteikiant pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus, ir taip teisingai nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas apie tai, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo K. S. kaltę. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir konstatuoja, jog nuteistojo K. S. kaltei ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai, laikantis BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido apylinkės teismui priimti teisėtą, pagrįstą, motyvuotą ir įtikinamą apkaltinamąjį nuosprendį. Vien tai, kad apylinkės teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, padarytos neteisingos išvados dėl K. S. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

8.       Skundžiamame nuosprendyje teismas, pripažindamas, jog K. S., neįsteigęs juridinio asmens arba neįregistravęs individualios veiklos, laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 13 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sistemingai ir versliškai vykdė neteisėtą ūkinę, komercinę veiklą, t. y. prekiavo įvairiomis prekėmis – supirkinėjo ir pardavinėjo aukso, sidabro gaminius su brangakmeniais ir be brangakmenių, gintaro dirbinius, mobiliojo ryšio telefonus ir jų priedus, kompiuterius, televizorius, fotoaparatus, modemus, laikrodžius, įvairius statybinius įrankius, vandens šildytuvus, įvairius drabužius, kvepalus, muzikinius instrumentus, kitus daiktus bei teikė lombardo paslaugas, pagrįstai vadovavosi baudžiamojo proceso metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, t. y. liudytojų P. J., D. M., J. K., A. C., J. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais bei liudytojų A. Ž., T. M. ir S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitytais parodymais, kratų protokoluose, skelbimuose nurodytais duomenimis. Tuo tarpu K. S. parodymai atmesti kaip prieštaraujantys šiems įrodymais pripažintiems duomenims. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl patikimais laiko ir K. S. kaltę grindžia liudytojų A. Ž., T. M. ir S. S. ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisiamajame posėdyje duotais parodymais, su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.  

9.       Apeliacinio skundo teiginį, jog aukso dirbiniai yra įgyti per 10 metų laikotarpį, kiti aukso dirbiniai paveldėti, įgyti pagal internetinius skelbimus, paneigė teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. K. - buvusi ilgametė K. S. sugyventinė (su pastarąja apeliantas kartu gyveno beveik (duomenys neskelbtini) metų, iki (duomenys neskelbtini)) Liudytoja kategoriškai tvirtino, jog kratų metu rasti ir paimti juvelyriniai dirbiniai yra ne jos močiutės, ji tokių papuošalų pas močiutę niekada nematė, močiutės papuošalus po jos mirties turi ir nešioja ji pati. Be to, liudytoja pažymėjo, kad santykiai tarp K. S. ir jos močiutės buvo prasti, todėl nemano, kad pastaroji jam galėjo atiduoti juvelyrinius dirbinius. Nuteistąjį liudytoja apibūdino kaip linkusį meluoti, teigė, kad šis apie 10 metų pradirbo policijoje,  paskui ji nežinojo, kuo jis užsiėmė ir kokios buvo jo pajamos (t. 7, b l. 20-23). Liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodytoje fotolentelėje ji neatpažino nei vieno juvelyrinio dirbinio ar laikrodžio, priklausančio jai, jos giminaičiams, taip pat ir jos močiutei A. K. (6 t., b. l. 31-44).

10.       Teisėjų kolegija kaip neįtikinančius ir objektyviai nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog metalo plėštuvus, akumuliatorinius suktuvus, šlifavimo įrankius K. S. įsigijo, kadangi prieš 10 metų esą planavo atidaryti autoservisą, ko padaryti visgi nepavyko, todėl įrankius susidėjo adresu (duomenys neskelbtini); tuo tarpu namuose rasti ir paimti įrankiai „Makita“, „Boch“ yra jo asmeniniai, juos apie 10 metų naudojo namų ūkio darbams ir šie įrankiai niekaip nėra susiję su nusikalstama veikla. Pažymėtina, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 2018 m. rugpjūčio 23 d. kratos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu be kitų daiktų buvo rasti ir paimti: reguliuojami raktai, akumuliatorinio suktuvo baterija, raktų ir galvučių rinkiniai, antgalių rinkinys iš penkiasdešimt aštuonių dalių, įvairių rūšių atsuktuvai su antgaliais, šešiakampių ir antgalių rinkinys šlifavimui iš septyniasdešimt vienos dalies, šešios gręžimo karūnos, dvi geltonos spalvos hidraulinės pompos, įvairios hidraulinės žnyplės, akumuliatoriniai ir elektriniai suktuvai, akumuliatoriniai įkrovikliai, kampiniai šlifuokliai, elektrinis statybinis fenas, perforatorius, elektrinis diskinis pjūklas, šlifuokliai, elektrinis gręžtuvas, vamzdžių suvirinimo aparatas, statybinis fenas ir kt. 2018 m. rugpjūčio 22 d. kratos, atliktos K. S. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu be kitų daiktų buvo rasta ir paimta: akumuliatorinis suktukas „Makita“, serijos Nr. 0379355, akumuliatorinio suktuko „Makita“ įkroviklis, medžiaginis dėklas su akumuliatoriniu suktuku „Bosch“ su priedais.

11.       Toks didelis anksčiau minėtose patalpose surastų įrankių kiekis, tarp kurių yra daug tas pačias funkcijas atliekančių įrankių (pavyzdžiui, 10 akumuliatorinių suktuvų, 6 hidraulinės žnyplės ir pan.), paneigia K. S. teiginius, jog šie daiktai buvo įgyti, turint tikslą teikti autoserviso paslaugas ir atlikti remonto darbus namuose bei leidžia daryti išvadą, jog apeliantas juos įsigijo ir laikė ketindamas parduoti. Tas pats pasakytina ir apie patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus kompiuterius – 2 „HP“ ir „Sony“ bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung 6 Edge plus“, kurie, kaip tikinama apeliaciniame skunde  priklauso K. S. ir jo šeimos nariams. Nors nuteistasis, apeliaciniame skunde įrodinėdamas daiktų priklausomybę, pabrėžė galintis papasakoti apie kiekvieną rastą daiktą, jo įgijimo aplinkybes ir pan., tačiau, kaip matyti, į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko (jokių neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė), prie apeliacinio skundo nepridėjo šių neva jam ir šeimos nariams priklausančių daiktų įsigijimo dokumentų, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, duodamas parodymus, tik bendrai pasisakė dėl kai kurių daiktų, nedetalizuodamas jų įsigijimo pirkimo aplinkybių, nepateikdamas jokių dokumentų (7 t., b. l. 1-3).

12.       Nepaisant tokios savo paties pozicijos, kai turėdamas galimybę parodymų metu nurodyti visas jam žinomas su inkriminuojama nusikalstama veika susijusias aplinkybes, turėdamas teisę teikti gynybinę poziciją pagrindžiančius dokumentus, apeliantas skunde visgi priekaištauja neva teisminio proceso metu dėl daugelio daiktų jam nebuvo užduota nei vieno klausimo, nesiaiškinta, kam jie priklauso. Atsakant į šį argumentą, visų pirma pažymėtina, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta itin didelis kiekis daiktų: aukso, sidabro gaminiai su brangakmeniais ir be brangakmenių, gintaro dirbiniai, mobiliojo ryšio telefonai ir jų priedai, kompiuteriai, televizorius, fotoaparatai, modemai, laikrodžiai, įvairūs statybiniai įrankiai, vandens šildytuvai, įvairūs drabužiai, kvepalai, muzikiniai instrumentai, alkoholiniai gėrimai ir kiti daiktai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. S. pažymėjo, jog jam kaltinimas aiškus, kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus, tačiau pats tik lakoniškai nurodė, kad dauguma daiktų yra jo asmeniniai, dalis šeimos, močiutės ir lombardo bei, turėdamas galimybę, nei vieno daikto įsigijimo aplinkybių ir priklausomybės nedetalizavo. Iš 2019 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad aiškinantis daiktų  priklausomybės bei įsigijimo aplinkybes K. S. buvo užduoti klausimai dėl telefonų, kompiuterių, aukso dirbinių, laikrodžių, akumuliatorinių suktuvų, genėjimo žirklių, drono, alkoholinių gėrimų, šunų pavadėlių, flomasterių, tepalų, dažų medienai, motociklininko pirštinių, burnos skalavimo skysčio, kvepalų, tačiau kaltinamasis taip pat tik deklaratyviai ir lakoniškai teigė, jog vieni ar kiti daiktai buvo jo asmeniniai, kuriuos jis kaupė ne vienerius metus, kiti daiktai – jo žmonos, vaikų, dar kiti – padovanoti močiutės; alkoholį pirko iš santaupų, visada namuose turėdavo apie 100 butelių, 17 vnt. burnos skalavimo skysčio laikė asmeniniam naudojimui ir pan., bei, pasikartotina, nepateikė teismui nei vieno daikto, tokio kaip kompiuterio, telefono, statybinio įrankio, kuriems suteikiama garantija, įsigijimo dokumentų (t. 7, b. l. 1-3), todėl klausimų dėl kiekvieno kaltinamajame akte nurodyto daikto uždavimas pripažintinas pertekliniu, juo labiau, kad, kaip minėta aukščiau, tai paaiškinti, duodamas parodymus, galėjo pats K. S.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. S. per dvejus metus internetinėje svetainėje „skelbiu.lt“ patalpino net 1 500 skelbimų apie parduodamus įvairius daiktus. Įvertinus tokį didelį skelbimų kiekį, taip pat nurodytą parduodamų daiktų vertę (daugiau nei 40 000 Eur), tai, kad tuo metu apeliantas neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o taip pat tai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jog asmenų, įkeičiančių jam daiktus, tinklas buvo pakankamai didelis, akivaizdu, jog K. S. neteisėtai versliškai vykdė ūkinę komercinę veiklą, todėl kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo teiginys, jog apeliantas skelbimus buvo įdėjęs, turėdamas tikslą nustatyti jų vertę, išsiaiškinti, ar jais kas nors domisi. Atsakant į apelianto argumentą, jog daugumos daiktų jis nepardavė, todėl negalima teigti, kad esą jis pardavė turto už 30 000 Eur, pažymėtina, jog K. S. nėra inkriminuota, jog jis gavo nurodytą sumą pajamų. Skundžiamu nuosprendžiu K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad versliškai neteisėtai, neįsteigęs juridinio asmens, neįsigijęs verslo liudijimo arba neįregistravęs individualios veiklos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu kaltinime nurodytais laikotarpiais ir vietose vykdė ūkinę komercinę veiklą, t. y. supirkinėjo ir pardavinėjo įvairius daiktus bei teikė lombardo paslaugas, o tai, kad, kaip paminėta ankščiau, K. S. patalpintuose skelbimuose parduodamų daiktų bendra vertė siekia apie 40 000 Eur, teismas vertino kaip vieną iš kriterijų, patvirtinantį būtinąjį šios nusikalstamos veikos požymį – versliškumą.

14.       Neįtikinantys ir paneigiami baudžiamosios bylos medžiaga apeliacinio skundo argumentai, susiję su auksinio laikrodžio „Geneve“ priklausomybe. Nuteistojo teiginys esą šį šveicarišką laikrodį prieš 15 metų turguje pirko jo žmonos močiutė, kurį vėliau atidavė kaip palikimą kartu su kitais aukso dirbiniais, paneigiamas šios nutarties 9 punktu ir jame išdėstytais motyvais.

15.       Priešingai nei teigia apeliantas, A. Š., skundžiamu nuosprendžiu pripažinta laikrodžio „Geneve“ teisėta savininke, teisiamajame posėdyje pakankamai detaliai apibūdino jai priklausančio laikrodžio požymius, t. y. nurodė, jog laikrodis auksinis, šveicariškas, mechaninis, „Chopard“ firmos, praba nurodyta ant sagties ir prasideda skaičiumi „7“. Visa laikrodžio apyrankė auksinė, o prie ciferblato – juodesnė, pats ciferblatas – auksinis. Laikrodžio pasigedo prieš trejus – ketverius metus vakare, eidama miegoti. Į policiją nesikreipė, kadangi galvojo jį pametusi, tačiau vieną dieną jos sutuoktinis laikraštyje „15 min“, kuriame buvo prašoma atsiliepti žmonės, atpažinusius savo daiktus, atpažino jos  auksinį laikrodį. Liudytoja netgi rado nuotrauką, kurioje matomas ant jos rankos segimas minėtas laikrodis (pateikta byloje). Be to, A. Š. parodė turinti originalų laikrodžio stikliuką, kuris buvo pakeistas, nes šis buvo subraižytas, ji šį stikliuką pateikė teismui. Papildomai pažymėjo, jog laikrodis prastai užsisukdavo, todėl vežė jį taisyti į Vilnių. Laikrodžio užsukimo mygtukas buvo nukritęs, laikrodininkas jį priklijavo, tačiau šis vis tiek prastai sukosi. Tiksliai neatsimena, ar buvo sekundinė rodyklė ir skaičiai, bet mano, kad ant ciferblato buvo skaičiai (7 t., b. l. 92-95). Analogiškus laikrodžio požymius dėl prabos, jos pažymėjimo vietos, laikrodžio pavadinimo, ciferblato spalvos, taip pat aplinkybes dėl laikrodžio atpažinimo laikraštyje „15 min“, stikliuko keitimo ir užsukimo mechanizmo remonto teisme nurodė A. Š. sutuoktinis S. Š. (7 t., b. l. 92-95). Tai, jog A. Š., apibūdindama laikrodį, nebuvo tikra, ar ant laikrodžio ciferblato buvo skaičiai bei neprisiminė dėl sekundinės rodyklės buvimo, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindas pripažinti, kad pastaroji nesugebėjo apibūdinti savo laikrodžio, nurodyti jo požymių. Be to, apylinkės teismui A. Š. pateikė dvi nespalvotas fotonuotraukas, kuriose ant jos kairiojo riešo matyti minėtas laikrodis, o teisiamojo posėdžio metu pateikė laikrodžio originalų subraižytą stikliuką, kuris buvo pakeistas nauju ir kuris, kaip nurodyta nuosprendyje, atitiko prie bylos saugomo laikrodžio stikliuko dydį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje esantis UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 2 d. įkeisto daikto biliete nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. S., patvirtina, kad laikrodį „Geneve“ 2017 m. spalio 2 d. už 600 Eur įkeitė D. Š. (asmens kodas nurodytas) (A. Š. sūnus) (2 t., b. l. 77), bei kuris tuo pačiu iš dalies patvirtina ir tai, kad laikrodis priklauso A. Š. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. kratos, atliktos K. S. gyvenamojoje vietoje, metu rastas ir paimtas geltono metalo korpuso ir geltono metalo apyranke laikrodis „Geneve“ priklauso ne K. S. sutuoktinės močiutei, o A. Š.   

16.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko nėra jokio juridinio pagrindo tenkinti K. S. apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                               Julita Dabulskytė-Raizgienė

                                              Rasa Paužaitė

       Ugnius Trumpulis