Civilinė byla Nr. e3K-3-130-1120/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00055-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaibuta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaibuta“ dėl baudos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaibuta“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta dėl ieškovės kaltės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl sutartinės atsakomybės taikymo skolininkui neatlikus nustatytu terminu darbų ir savivaldybės institucijos veiksmų atsisakant pasirašyti skolininko pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas parengtą trišalį susitarimą, kaip pagrindo atleisti skolininką nuo sutartinės atsakomybės, vertinimo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 53 700 Eur baudos; įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti 2017 m. sausio 2 d. sutartyje Nr. 2017/SUT.05-1 dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos nuo (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sutartis) nustatytą ir jos nuostatoms neprieštaraujančią trišalę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį; priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 2 d. sudarė su atsakove sutartį Nr. 2017/SUT.05-1 dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos nuo (duomenys neskelbtini), kuria susitarė, jog ieškovė pirma nuties pirmą vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų atkarpą, o vėliau atsakovė nuties antrą vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų atkarpą ir ją prijungs prie ieškovės nutiestų tinklų.
4. Šalys 2018 m. sausio 5 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties (toliau – Papildomas susitarimas), kuriuo, be kita ko, susitarė, kad iki 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovė prijungs 24 namus prie ieškovės nutiestos infrastruktūros ir pradės naudotis ieškovės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.
5. Atsakovė 2018 m. spalio 22 d. parengė ir nusiuntė ieškovei pasirašyti trišalės sutarties projektą. Tačiau ieškovė 2018 m. spalio 24 d. raštu informavo, kad ji negali pasirašyti atsakovės pateikto trišalės sutarties projekto, nes jis parengtas nesilaikant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T11-368 „Dėl pritarimo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms“ patvirtintos sutarties formos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 28 d. raštu nurodė atsakovei, kad ieškovės 2018 m. spalio 24 d. rašte išdėstyta informacija yra teisinga. Atsakovė 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė ieškovei pasirašyti parengtą papildomą susitarimą prie Sutarties, kuriuo atsakovė siekė pakeisti savo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminus. Ieškovė 2019 m. sausio 9 d. atsakė atsakovei, kad ji negali pasirašyti atsiųsto susitarimo, nes atsakovė turi pasirašyti trišalę sutartį, kurios standartinė forma yra patvirtinta minėtu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T11-368.
6. 2021 m. gegužės 19 d. ieškovė gavo atsakovės raštą, kuriame ši nurodė, kad ieškovė nepagrįstai atsisako pasirašyti trišalę sutartį, todėl siūlė nutraukti Sutartį bendru sutarimu, jei ieškovė nesutiks bendru susitarimu pratęsti Sutarties ir Papildomo susitarimo 2.2.3.1 papunkčio termino, iki bus pasirašyta Plėtros sutartis, išsprendžiant UAB „Klaibuta“ investicijų kompensavimo tvarką bei kriterijus, ir bus realiai nustatytas naujas terminas Sutarties įsipareigojimams. Ieškovė 2021 m. gegužės 25 d. atsakymu atsakovei nurodė, kad būtent atsakovė atsisako pasirašyti trišalę sutartį, kaip to reikalaujama pagal Klaipėdos rajono savivaldybės nustatytą tvarką, be to, prašymas pratęsti terminą yra nekonkretus, o atsakovei neįvykdžius nustatyto įsipareigojimo, kils pareiga sumokėti statytojai baudą. 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė nurodė ieškovei, kad ji nekeičia savo pozicijos ir pakartotinai prašo pratęsti Sutartį neapibrėžtam terminui.
7. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė informavo atsakovę, kad ši nustatytais terminais neįvykdė Sutarties 2.2.2, 2.2.3, 2.2.4 ir 2.2.5 papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų, todėl, vadovaudamasi Sutarties 3.2, 3.3 ir 3.4 papunkčiais, pareikalavo iš atsakovės per 14 kalendorinių dienų nuo šio laiško išsiuntimo dienos sumokėti Sutarties 3.2 papunktyje nustatytą 29 700 Eur baudą; Sutarties 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nustatytą 1000 Eur baudą už kiekvieną nesudarytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, iš viso 24 000 Eur. 2022 m. sausio 24 d. atsakovė nurodė ieškovei, kad nesutinka su reikalavimu, ir atsisakė sumokėti baudas.
8. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, kad Sutartis, pakeista Papildomu susitarimu, nutraukta dėl ieškovės kaltės, ieškovei vienašališkai atsisakius pasirašyti atsakovės parengtą trišalę sutartį.
9. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, atsisakydama pasirašyti atsakovės parengtą trišalę sutartį, atliko neteisėtus veiksmus. 2020 m. gegužės 7 d. priėmus Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą (toliau – SIPĮ), pasikeitė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ), o trišalės sutarties sudarymą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos neteko galios. Dėl to atsakovė sutarties nustatytu terminu nebegalėjo įvykdyti sutarties.
10. Atsakovė teigė, kad Sutartis faktiškai nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ji nepagrįstai atsisakė pasirašyti trišalę sutartį, tai atitinkamai padarė įtaką tam, kad jos nepasirašytų ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Ieškovė nepasirašė sutarties, nederino antro darbų etapo projekto, todėl atsakovė negavo statybą leidžiančio dokumento įrengti vandens ir nuotekų tinklus, atitinkamai neturėjo galimybių toliau vykdyti Sutartį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino, pripažino, kad Sutartis, pakeista Papildomu susitarimu, ieškovei vienašališkai atsisakius pasirašyti atsakovės parengtą trišalę sutartį, nutraukta dėl ieškovės kaltės, priteisė atsakovei iš ieškovės 3706,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
12. Teismas nurodė, kad savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta trišalės sutarties forma yra rekomendacinio pobūdžio, todėl šios formos nesilaikymas neduoda pagrindo išvadai, jog atsakovės parengtas sutarties projektas prieštarauja GVTNTĮ nuostatoms. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalį, trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti nustatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Apraše. Atsakovės pateiktoje pasirašyti Sutartyje buvo įtvirtintos minėtos sąlygos, todėl teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai atmetė atsakovės pasiūlymą pasirašyti įstatymo nuostatas atitinkančią trišalę sutartį.
13. Šalių pasirašytos Sutarties 2.1.3 papunktyje nurodyta, kad statytojas įsipareigoja infrastruktūrą pastatyti savo lėšomis per 10 mėnesių nuo statybą leidžiančio dokumento įgijimo. Būtent ieškovė nepasirašė sutarties, nederino antro darbų etapo projekto, todėl atsakovė negavo statybą leidžiančio dokumento įrengti vandens ir nuotekų tinklus, taigi neturėjo galimybių toliau vykdyti Sutartį. Ieškovei laikantis pozicijos, kad atsakovė infrastruktūrą turi perduoti neatlygintinai, o atsakovei nesutinkant, tolesnis Sutarties vykdymas nebeįmanomas. Teismas nurodytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad, ieškovei atsisakius pasirašyti trišalę sutartį, Sutartis nutrūko dėl ieškovės kaltės.
14. Patenkinęs priešieškinį ir pripažinęs, kad Sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, teismas laikė, kad nebėra pagrindo įpareigoti atsakovę sudaryti trišalę sutartį. Be to, 2020 m. gegužės 7 d. priėmus SIPĮ, iš esmės pasikeitė reikalavimai, reglamentuojantys sutarties tarp plėtros iniciatoriaus, organizatoriaus bei valdytojo kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarką, o nuo 2021 m. sausio 13 d. neteko galios Aprašo skyrius, nustatęs trišalės sutarties sąlygas. Konstatavęs, kad Sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės baudą, nustatytą Sutarties 3.2, 3.3 ir 3.4 papunkčiuose, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis, atmestas ieškovės reikalavimas dėl netesybų ir palūkanų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir priėmė naują sprendimą – patenkino ieškinio dalį, priteisė iš atsakovės ieškovei 53 700 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 53 700 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 4 d). iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 199,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovei 857,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
16. Kolegija nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kaip subjektas, kuriam suteikta tokia kompetencija, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl tiesiamo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Aprašo 29 punkte tiesiogiai ir aiškiai (lot. expressis verbis) buvo nurodyta ir tai, kad toks savivaldybės institucijos sprendimas turi būti nurodytas trišalėje sutartyje. Nagrinėjamu atveju Aprašo 29 punkto reikalavimus atitinkantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-368 „Dėl pritarimo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms“ priimtas 2017 m. lapkričio 30 d. ir juo nuspręsta pritarti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms. Tokio sprendimo priede pateikiamoje rekomenduojamoje trišalės sutarties formoje nurodyta, kad statytojas įsipareigoja notaro tvirtinamo sandorio pagrindu neatlygintinai perleisti infrastruktūrą, reikalavimo teisę į infrastruktūros darbų kokybės garantiją ir kitas teises, susijusias su patekimu iki infrastruktūros ir jos priežiūra, Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn. Taigi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valia dėl statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės nuosavybėn neatlygintinumo buvo aiškiai išreikšta. Tokią savo poziciją Klaipėdos rajono savivaldybės administracija patvirtino ir atsakovei siųstame 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (5.1.39)-A5-4855.
17. Nei Apraše, nei GVTNTĮ nenurodyta, kad savivaldybės institucijos sprendimu patvirtintos trišalės sutarties sąlygos yra neprivalomos, tik rekomendacinio pobūdžio. Kolegijos nuomone, Aprašo 29 punkte imperatyviai įpareigojama savivaldybės institucija priimti sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių ir tokį sprendimą nurodyti trišalėje sutartyje. Dėl to minėtu savivaldybės sprendimu patvirtinta trišalės sutarties forma įpareigojo šalis laikytis joje nurodytų sąlygų, nes rekomendacinis pobūdis turi reikšmės ne jos turiniui, dėl kurio nustatymo pagal jai suteiktą kompetenciją nusprendė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, o formai, sutarties šalimis paliekant teisę keisti trišalės sutarties formą ar susitarti dėl papildomų sąlygų, dėl kurių nebuvo priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas.
18. Atsakovė neskundė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo įstatymų nustatyta tvarka, neprašė, kad savivaldybės taryba šiuo konkrečiu atveju kitaip išspręstų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių klausimą, nei buvo nuspręsta aptariamame sprendime. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų davusi kokį nors pagrindą, iki atsakovei pateikiant jos parengtą trišalę sutartį, tikėtis, kad trišalėje sutartyje bus įtvirtintas kitoks nei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas trišalės sutarties formoje atsakovės pastatytos infrastruktūros perleidimo Klaipėdos rajono savivaldybei būdas. Dėl to kolegija, remdamasi faktiniais bylos duomenimis ir teisiniu reglamentavimu, pripažino, kad atsakovė, siekdama sudaryti trišalę sutartį, turėjo laikytis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų trišalės sutarties sąlygų, pagal kurias atsakovė pastatytą infrastruktūrą turėjo perleisti Klaipėdos rajono savivaldybei neatlygintinai. Kadangi atsakovė šių sąlygų nesilaikė ir jos parengtame 2018 m. spalio 22 d. trišalės sutarties projekte buvo nustatyta pareiga Klaipėdos rajono savivaldybei tokią infrastruktūrą išpirkti, t. y. įsigyti ją atlygintinai, tai ieškovė, nustačiusi tokią neatitiktį, pagrįstai atsisakė trišalę sutartį pasirašyti.
19. Kadangi ieškovė pagrįstai atsisakė pasirašyti atsakovės parengtą trišalę sutartį, tai nėra pagrindo jos elgesio atsisakant pasirašyti teisės aktų neatitinkančio turinio trišalę sutartį vertinti kaip neteisėto, kaip kaltų veiksmų. Dėl to kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priešieškinis tenkintas, nes šiuo atveju nenustatyta neteisėtų ieškovės veiksmų ir kaltės atsisakant pasirašyti atsakovės pasiūlytą trišalę sutartį.
20. Bylos duomenimis, Sutarties 2.2.2 papunkčiu, pakeistu Papildomu susitarimu, atsakovė įsipareigojo, gavusi ieškovės atskirą pranešimą, informuojantį apie darbų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą su rangovu, per 20 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos savo lėšomis nutiesti inžinerinius vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus nuo kvartalo iki ieškovės tiesiamos (nutiestos) infrastruktūros. Sutarties 2.2.3.1 papunkčiu, pakeistu Papildomu susitarimu, atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 1 d. prijungti 24 namus prie ieškovės nutiestos infrastruktūros ir pradėti naudotis ieškovės teikiamomis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Sutarties 2.2.5 papunkčiu šalys susitarė, kad jeigu atsakovė iki Sutarties 2.2.3.1, 2.2.3.2 papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų įvykdymo momento nebus perleidusi nuosavybės teisių į sklypus (visus ar jų dalį), tai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį kiekvienam tokiam neperleistam sklypui (namui) su ieškove sudarys pati atsakovė ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Sutarties 2.2.3.1, 2.2.3.2 papunkčiuose nurodytų įsipareigojimų įvykdymo momento, o sudariusi šią sutartį privalės pradėti faktiškai naudotis ieškovės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.
21. Atsakovė, gavusi 2018 m. gegužės 31 d. ieškovės pranešimą, informuojantį apie darbų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą su rangovu, per 20 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos savo lėšomis nenutiesė inžinerinių vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų nuo kvartalo iki ieškovės pastatytos infrastruktūros ir iki 2021 m. rugsėjo 1 d. neprijungė 24 namų prie ieškovės nutiestos infrastruktūros, nepradėjo naudotis ieškovės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Taigi atsakovė pažeidė Sutarties 2.2.2, 2.2.5 papunkčiuose bei Papildomo susitarimo 1, 2 punktuose įtvirtintas sąlygas. Byloje neįrodyta, kad atsakovė šias Sutarties sąlygas pažeidė dėl ieškovės kaltės; kad egzistavo kitos aplinkybės, pateisinančios aptartų atsakovei priskirtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Dėl to atsakovė, kaip pažeidusi Sutarties 2.2.2, 2.2.5 papunkčius bei Papildomo susitarimo 1, 2 punktus, neegzistavus aplinkybėms, pateisinančioms aptartų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, turi sumokėti sutartyje nustatytas netesybas – 53 700 Eur baudą, kuri susideda iš 29 700 Eur baudos, apskaičiuotos pagal Sutarties 3.2 papunktį, ir 24 000 Eur (24 (namų skaičius) × 1000 Eur (bauda)), apskaičiuotų pagal Sutarties 3.3 papunktį. Atitinkamai kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 53 700 Eur baudos priteisimo, ir šią ieškinio dalį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 29 punkto nuostatas, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad savivaldybės institucijos neprivalo vykdyti Aprašo 29 punkte nustatyto reikalavimo priimti sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo vandentiekio ir nuotekų tinklų objekto nuosavybės teisių perleidimo, jeigu savivaldybės institucija yra patvirtinusi visuotinai taikytinas rekomenduojamas trišalių sutarčių sąlygas; savivaldybės institucijos sprendimo priėmimą dėl statytojo statomo objekto nuosavybės teisių perleidimo atitinka savivaldybės sprendimas dėl rekomenduojamų sutarčių formų ir sąlygų patvirtinimo, o tokios savivaldybės patvirtintos rekomenduojamos sutarčių sąlygos iš esmės atitinka privalomas GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas trišalės sutarties sudarymo sąlygas. Aprašo 29 punkto nuostatos įpareigoja savivaldybės institucijas kiekvienu atveju individualiai vertinti konkretaus statytojo (užsakovo) statomą infrastruktūros objektą ir priimti individualų sprendimą dėl tokio objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei. Klaidingai aiškindamas Aprašo 29 punkto nuostatą, teismas iš esmės įteisino galimybę savivaldybės institucijai vieną kartą norminiu administraciniu aktu patvirtinti sprendimą dėl rekomenduojamų trišalių sutarčių formų taikymo ir individualiai nebespręsti dėl statytojo (užsakovo) statomo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo. Tokiu būdu statytojas praranda bet kokią teisę į teisminę gynybą, nes neturi teisės ginčyti savivaldybės institucijos administracinio akto dėl rekomendacinių trišalių sutarčių sąlygų ir formos patvirtinimo, o teismai įpareigoja statytojus besąlygiškai laikytis tokių savivaldybės patvirtintų rekomenduojamų trišalių sutarčių sąlygų.
22.2. GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privataus statytojo pagal CK nuostatas sudarytoje trišalėje savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo sutarčiai privalomos Apraše įtvirtintos trišalių sutarčių sąlygos. Tačiau GVTNTĮ nuostatose neįtvirtinta taisyklės, kad savivaldybės institucijos sprendimas dėl rekomenduojamų trišalių sutarčių formos ir sąlygų patvirtinimo būtų privalomas trišalės sutarties šalims. Vidinė savivaldybės procedūra dėl sprendimo, kuriuo patvirtinta trišalės sutarties rekomenduojama forma ir sąlygos, negali būti laikoma privaloma trišalės sutarties sudarymo teisėtumo sąlyga, nes dėl tokio savivaldybės sprendimo privalomumo ir taikymo nesusitarta šalių Sutartyje.
22.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija tinkamai įvykdė Aprašo 29 punkto reikalavimus ir buvo priėmusi individualų sprendimą dėl atsakovės statomo objekto perleidimo savivaldybės nuosavybėn sąlygų. Išvadą, kad Aprašo 29 punkto reikalavimai buvo tinkamai įvykdyti, teismas grindė 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu patvirtintomis rekomendacinėmis trišalių sutarčių sudarymo formomis. Tačiau Aprašo 29 punkto nuostatose eksplicitiškai nustatyta savivaldybės institucijų pareiga prieš sudarant trišalę sutartį su privačiu statytoju (užsakovu) priimti sprendimą dėl statomo objekto perleidimo vertinimo. Tokia Aprašo 29 punkto formuluotė įpareigoja savivaldybės instituciją prieš sudarant trišalę sutartį priimti sprendimus dėl konkretaus svarstomo statytojo ir jo statomo infrastruktūros objekto nuosavybės bei finansavimo. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nebuvo priėmusi Aprašo 29 punkte nurodyto sprendimo dėl atsakovės UAB „Klaibuta“ pagal Sutartį tiesiamo geriamojo vandens vandentiekio ir nuotekų surinkimo vamzdyno nuosavybės perleidimo ir tokio objekto finansavimo šaltinių. Dėl to negalėjo būti konstatuotas Sutarties 2.2.2 papunkčio pažeidimas dėl atsakovės kaltės.
22.4. Nei GVTNTĮ nuostatos, nei Sutartis neįtvirtina, kad Aprašo 29 punkte nurodomas savivaldybės institucijos sprendimas dėl statytojo (užsakovo) statomo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo yra privaloma trišalės sutarties sudarymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai išplėtė GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą subjektams trišalėse sutartyse nustatyti Apraše įtvirtintas trišalės sutarties sąlygas, padarydamas neteisėtą išvadą, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos rekomenduojamos trišalių sutarčių sąlygos visais atvejais privalomai ir besąlygiškai taikytinos atsakovei sudarant trišalę sutartį pagal Sutarties 2.2.2 papunkčio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ignoravo GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad trišalės sutartys sudaromos ir keičiamos pagal CK nuostatas, todėl neatsižvelgė į CK nustatytus sutarčių sudarymo laisvės ir sutarčių privalomumo principus, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismas, vertindamas Sutarties 2.2.2 papunkčio nuostatas, nepagrįstai pakeitė sutarties šalių pareigas, paneigė šalių sutartinių santykių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes nurodė, kad Sutarties šalys susitarė dėl privalomo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintų trišalės sutarties formos ir sąlygų taikymo. Nei ginčui taikytinos GVTNTĮ 16 straipsnio, nei Aprašo nuostatos nenustatė pareigos atsakovei vadovautis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis rekomenduojamomis trišalės sutarties forma ir sąlygomis. Tokio trišalių sutarčių rekomenduojamos formos ir sąlygų taikymo nebuvo įtvirtinta ir Sutartyje.
23. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Atsakovei sutartinė atsakomybė pritaikyta pagrįstai. Sutarties 2.2.2 papunkčio nuostata, kad dėl atsakovės nutiesiamų tinklų bus sudaroma trišalė sutartis pagal GVTNTĮ, nenurodė konkrečių reikalavimų trišalei sutarčiai, nes šie galėjo kisti priklausomai nuo GVTNTĮ ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų. Tai reiškia, kad GVTNTĮ ar kitų teisės aktų pasikeitimai, jei dėl to pareiga sudaryti trišalę sutartį dėl inžinerinių tinklų, nurodytų Sutartyje, tiesimo išlieka, nepanaikina atsakovės atsakomybės pagal Sutartį. Šios atsakomybės nepanaikina ir tai, kad atsakovė nesusitarė dėl trišalės sutarties nuostatų su savivaldybe, juo labiau pati siūlė savivaldybei pasirašyti savivaldybės patvirtintų trišalių sutarčių nuostatų neatitinkančią trišalę sutartį. Atsakovė Sutarties 2.2.2 papunktyje nustatytą įsipareigojimą faktiškai turėjo įvykdyti iki 2020 m. sausio 31 d., o SIPĮ, kurio įsigaliojimu atsakovė siekė panaikinti savo atsakomybę pagal Sutartį, įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. Net ir įsigaliojus SIPĮ ir iš dalies pasikeitus GVTNTĮ reglamentavimui, Sutarties 2.2.2 papunktyje nustatytas reikalavimas pasirašyti trišalę sutartį išliko, nes pagal naująjį reglamentavimą turėjo būti sudaryta plėtros sutartis tarp savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei statytojo, o tokia irgi nėra sudaryta.
23.2. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Sutartis sudaryta 2017 m. sausio 2 d.; jos 2.2.2 papunktyje aiškiai nurodyta, kad dėl atsakovei pagal Sutartį priskirtos inžinerinių tinklų statybos darbų dalies vykdymo bus pasirašoma trišalė sutartis pagal GVTNTĮ. Sutarties galiojimo metu savivaldybė 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu patvirtino dvi trišalių sutarčių dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos formas, kurios taikomos visoje savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams ir kuriose aiškiai visiems nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal trišalę sutartį subjektai sieks tiesti inžinerinius tinklus, tai šie tinklai savivaldybės nuosavybėn bus perimami neatlygintinai. Tai reiškia, kad savivaldybės sprendimas pastatytus ar statomus tinklus iš privačių asmenų pagal trišalę sutartį perimti neatlygintinai buvo žinomas dar iki kylant prievolėms pagal Sutartį. Atsakovė 2018 m. sausio 5 d. pasiūlė pasirašyti papildomą susitarimą, kuriuo susitarta pailginti Sutarties įsipareigojimų įvykdymo terminus. Taigi atsakovė, žinodama savivaldybės institucijos sprendimą, su juo sutiko ir toliau siekė vykdyti Sutartį.
23.3. Sutarties pasirašymo metu ir įsipareigojimų pagal ją įvykdymo termino metu Aprašo 29 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad iki pasirašant trišalę sutartį sprendimą dėl statytojo statomos infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo ir šios infrastruktūros objekto finansavimo šaltinių priima savivaldybės institucija. Kasacinis teismas, analizuodamas GVTNTĮ ir Aprašo nuostatas, konstatavo, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo viešąją funkciją savivaldybės įgyvendina būtent įstatyme reglamentuota tvarka. Šios teisės nuostatos turi imperatyvųjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013). Taigi trišalės sutartys turi viešojo intereso elementą, atitinkamai sutarties šalių autonomijos principai aiškinant (ir jas sudarant) tokio pobūdžio sutartis yra iš dalies apriboti.
23.4. Savivaldybė 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T11-368 iš anksto patvirtino dvi trišalių sutarčių dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos formas, kurios taikomos visoje savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams, ir aiškiai visiems nustatė, kad tais atvejais, kai pagal trišalę sutartį subjektai sieks tiesti inžinerinius tinklus, šie tinklai savivaldybės nuosavybėn bus perimami neatlygintinai. Taigi nors sutartis sudaroma pagal civilinės teisės nuostatas ir reikalavimus, tačiau joje iš anksto visiems subjektams yra paskelbta, kad inžineriniai tinklai iš šių subjektų bus perimami neatlygintinai, tuo įforminant savivaldybės institucijos sprendimą dėl būsimų tinklų perėmimo procedūros ir finansavimo šaltinių, perėmimo tvarkos. Tai, kad GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog trišalės sutartys sudaromos, vykdomos, nutraukiamos pagal CK nuostatas, nereiškia, kad dėl viešojo intereso užtikrinimo jose negali būti imperatyvių nuostatų, ribojančių šalių autonomijos, sutarties laisvės principus. Atsakovė neskundė savivaldybės institucijos atsisakymo pasirašyti trišalę sutartį, atitinkamai ji nepasirašė nė vienos iš savivaldybės institucijos patvirtintų trišalės sutarties formų. Ieškovė savivaldybės sprendimu yra paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, todėl jai privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio 2 dalies normomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
24. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
25. Byloje kilo ginčas dėl sutartinės atsakomybės taikymo (ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 53 700 Eur baudos) ir dėl įpareigojimo atsakovę ieškinyje nurodytu terminu sudaryti trišalę sutartį, o atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, kad Sutartis, pakeista papildomu susitarimu, nutraukta dėl ieškovės kaltės, ieškovei vienašališkai atsisakius pasirašyti atsakovės parengtą trišalę sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priešieškinio reikalavimą atmetė, o ieškinio dalį dėl baudos priteisimo tenkino. Kasaciniu skundu skundžiama tik apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 53 700 Eur baudos priteisimo. Dėl to teisėjų kolegija pasisakys tik kasaciniu skundu keliamu klausimu dėl sutartinės atsakomybės taikymo atsakovei pagrįstumo.
Dėl sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų
26. Kasaciniu skundu atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atsakovės atsakomybę už Sutarties 2.2.2 papunkčio neįvykdymą, netinkamai taikė GVTNTĮ ir Aprašo 29 punkto nuostatas, nurodydamas, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dėl ginčo susitarimo buvo priėmusi teisinį reglamentavimą atitinkantį sprendimą dėl atsakovės statomo infrastruktūros objekto pagal 2017 m. sausio 2 d. sutartį. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rekomendacinio pobūdžio Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T11-368 vertino kaip iš anksto atsakovės atžvilgiu priimtą individualų sprendimą, atitinkantį Aprašo 29 punkto nuostatas.
27. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovė 2017 m. sausio 2 d. sudarė dvišalę sutartį dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų tiesimo, šia sutartimi susitarė dėl vykdytinų darbų etapų, laikotarpio, per kurį jos vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, taip pat nustatė sutartinę atsakomybę, jei sutartu terminu neįvykdytų prisiimtų įsipareigojimų. Sutarties 2.2.2 papunktyje susitarta, kad „atsakovė, gavusi statytojo (ieškovės) atskirą pranešimą, informuojantį apie darbų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą su rangovu (2.1.4 papunktis), per 10 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos savo lėšomis pastatys inžinerinius vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus nuo kvartalo iki statytojo statomos (pastatytos) infrastruktūros. Dėl šių tinklų statybos, remiantis GVTNTĮ nuostatomis, bus pasirašoma atskira trišalė sutartis.“ 2018 m. sausio 5 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarta, kad iki 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovė prijungs 24 namus prie ieškovės nutiestos infrastruktūros ir pradės naudotis ieškovės teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertino, kad atsakovė pažeidė sutartį, nes neįvykdė reikalavimo, gavusi ieškovės atskirą pranešimą, informuojantį apie darbų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą su rangovu (2.1.4 papunktis), per 10 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos savo lėšomis pastatyti inžinerinius vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus nuo kvartalo iki statytojo statomos (pastatytos) infrastruktūros. Atsakovė neneigia teismų nustatytos aplinkybės, kad ji šio darbo neatliko, taigi pripažįsta sutarties pažeidimą buvus, tačiau teigia, kad jis įvyko dėl to, kad dėl šių tinklų statybos nebuvo pasirašyta atskira trišalė sutartis, kaip buvo sutarta Sutarties 2.2.2 papunktyje. Taigi, atsakovės požiūriu, jai atsakomybė neturėtų būti taikoma, nes sutartis neįvykdyta dėl kitų asmenų, turėjusių pasirašyti trišalę sutartį, t. y. ieškovės ir Klaipėdos rajono savivaldybės, veiksmų.
Dėl pagrindų mažinti sutartinę atsakomybę arba jos netaikyti
29. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tačiau apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama arba skolininkas visiškai atleistas nuo atsakomybės, jeigu nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, be kita ko, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), ir kitais įstatyme nustatytais atvejais (pvz., CK 6.253 straipsnis), taip pat ir šalių sutartyje aptartais pagrindais.
30. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Pažymėtina, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, ją turi įrodyti skolininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015, kt.).
31. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar trečiojo asmens veiksmai nebuvo sutarties pažeidimo priežastis ir atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės, aktuali CK 6.253 straipsnio 4 dalis, pagal kurią civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmų (neveikimo), dėl kurių atsirado nuostolių.
32. Taigi, sutartinės atsakomybės taikymo atsakovei pagrįstumui šioje byloje įvertinti svarbu nustatyti, ar ginčo sutarties neįvykdymą nulėmė trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmai, už kuriuos nei kreditorė, nei skolininkė neatsako, ir (ar) kreditorės kaltų veiksmų, nepagrįstai atsisakius pasirašyti atsakovės parengtą trišalę sutartį.
Dėl savivaldybės institucijos veiksmų, kaip atleidimo nuo sutartinės atsakomybės pagrindo
33. GVTNTĮ (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu iki 2021 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti nustatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.
34. Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 88 (nutarimo redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 14 d.) 25–30 punktuose (šios nuostatos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 16 neteko galios) įtvirtintos tam tikros trišalėje sutartyje būtinos nustatyti sąlygos. Aprašo 25 punkte nustatyta, kad trišalėje savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartyje turi būti nustatyta GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos ir kitos sąlygos, nustatytos Aprašo 27 ir 29 punktuose. Pagal Aprašo 27 punktą, trišalėje savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartyje turi būti įtvirtinta sąlyga, kad, teisės aktų nustatyta tvarka užbaigus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybą, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį su abonentais ir vartotojais sudaro viešasis geriamojo vandens tiekėjas. Pagal Aprašo 29 punktą, prieš sudarant trišalę savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartį, savivaldybės institucija priima sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Minėtas sprendimas nurodomas trišalėje sutartyje.
35. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atveju su objekto statytoju turi būti sudaromas trišalis susitarimas, kuriame aptariamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perdavimo savivaldybės nuosavybėn atlyginimo klausimas. Prieš pasirašant trišalę sutartį, savivaldybės institucijai tenka pareiga priimti individualų sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn, taip pat dėl infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių, t. y. dar prieš tokio objekto statybą nuspręsti dėl jo išpirkimo galimybės.
36. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 29 punktu ir atsižvelgdama į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 8 d. pasitarimo protokolą Nr. A6-441 „Dėl trišalių sutarčių formų tvirtinimo Savivaldybės taryboje“, 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T11-368 nusprendė pritarti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formoms ir patvirtinti du tokių sutarčių formų variantus. Minėto sprendimo priede pateikiamoje rekomenduojamoje trišalės sutarties formoje Nr. 2 nurodyta, kad statytojas įsipareigoja notaro tvirtinamo sandorio pagrindu neatlygintinai perleisti infrastruktūrą, reikalavimo teisę į infrastruktūros darbų kokybės garantiją ir kitas teises, susijusias su patekimu iki infrastruktūros ir jos priežiūra (infrastruktūros koridorius ir servitutus, suteikiančius teisę prižiūrėti infrastruktūrą, ar perduodant nekilnojamąjį turtą, kuriame yra infrastruktūra), Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn (trišalės sutarties rekomenduojamos formos Nr. 2 2.6 punktas).
37. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Aprašo 29 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančiu sprendimu Nr. T11-368 savivaldybės institucija išreiškė savo valią dėl statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei neatlygintinumo (statytojo pastatytas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas turi būti perleidžiamas Klaipėdos rajono savivaldybei neatlygintinai), nors kartu nurodė, jog tokiu savivaldybės sprendimu patvirtintos trišalės sutarties sąlygos nėra privalomos (yra tik rekomendacinio pobūdžio). Dėl to ginčo Sutarties šalys turi laikytis savivaldybės sprendime nurodytų trišalės sutarties sudarymo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra apskundusi tokio Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo, nėra prašiusi šio klausimo išspręsti kitaip.
38. Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinės instancijos teismo argumentui, kad savivaldybės sprendimas Nr. T11-368 atliko dvi funkcijas – kaip rekomendacinio pobūdžio trišalės sutarties sąlygas nustatantis teisės aktas ir kaip individualus administracinis aktas, kuriuo ex ante (iš anksto) išreikšta savivaldybės valia dėl ginčo infrastruktūros perėmimo savivaldybės nuosavybėn.
39. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnyje yra išskirtos dvi administracinių aktų kategorijos: administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 straipsnio 5 dalis), bei norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 straipsnio 9 dalis).
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012). Teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu (2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus VAĮ redakcijai, išdėstytai 2020 m. gegužės 28 d. įstatyme Nr. XIII-2987, sąvoka „individualus administracinis aktas“ pakeista sąvoka „administracinis sprendimas“), būtinai išsiaiškinus šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-186-789/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024; kt.).
41. Norminiai teisės aktai yra rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai, kuriuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Administracinių teismų praktikoje pažymėta, kad šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010). Taigi elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012; 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).
42. Aptarta administracinio teismo praktika leidžia spręsti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-368 ir juo patvirtintos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarčių formos, kuriose aptartos standartinės tokių sutarčių sąlygos, kartu nurodoma ir sąlyga, kad tokia infrastruktūra savivaldybei perduodama neatlygintinai, yra bendro pobūdžio ir daugkartinio taikymo, orientuotas į ateitį ir taikytinas naujus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus statantiems subjektams norminis aktas.
43. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad sprendimas Nr. T11-368 negali būti vertinamas kaip Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl ginčo trišalės sutarties sudarymo neatlygintinai jau vien todėl, kad atsakovė negalėjo šio sprendimo ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisę kreiptis į administracinį teismą ištirti, ar toks norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės aktą, turi tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 112 straipsnyje nurodyti subjektai. Atsakovė nėra subjektas, pagal ABTĮ 112 straipsnį turintis teisę kreiptis į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Atsakovė, nesutikdama su savivaldybės apsisprendimu naujai statomus infrastruktūros objektus perimti savo nuosavybėn tik neatlygintinai, galėtų administracinio teismo prašyti pradėti tyrimą dėl tokio norminio akto atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui tik tuo atveju, jeigu teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl jos teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis).
44. Nors apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, kad atsakovė neginčijo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T11-368, tačiau bylos duomenys leidžia pripažinti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vis dėlto buvo išreiškusi savo sprendimą dėl atsakovės planuojamos statyti infrastruktūros perėmimo savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai ir kitomis formomis:
44.1. 2018 m. lapkričio 28 d. rašte atsakovei savivaldybės atstovas nurodė, kad pritaria ieškovės nurodytai informacijai (trišalė sutartis gali būti pasirašoma pagal formą Nr. 2), kartu nurodydamas ir tai, kad jei ir būtų pakeista trišalės sutarties rekomenduojama forma Nr. 2, tai savivaldybė sutiktų perimti planuojamą atsakovės statyti infrastruktūrą sąlygomis, nustatytomis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T11-351 „Dėl Infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Perėmimo neatlygintinai aprašas); pažymėtina, kad Perėmimo neatlygintinai aprašo 5 punkte nurodyta, jog infrastruktūros objektai iš fizinių ar juridinių asmenų savivaldybės nuosavybėn perimami tik neatlygintinai;
44.2. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 14 d. raštu atsakovę dar kartą informavo, kad trišalės sutartys sudaromos pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą; savivaldybė, priimdama sprendimus dėl trišalių sutarčių sudarymo, vadovaujasi sprendimu Nr. T11-368 patvirtinta trišalės sutarties rekomenduojama forma Nr. 2;
44.3. savivaldybė buvo nurodžiusi atsakovei jos teisę skųsti tiek šiuo 2018 m. gruodžio 14 d. raštu, tiek 2018 m. lapkričio 28 d. raštu pateiktus savivaldybės atsakymus, t. y. skųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus, jei atsakovė mano, kad tokiais veiksmais yra pažeisti jos teisėti ir įstatymų saugomi interesai, viešojo administravimo subjektas vilkina atlikti veiksmus ir pan.
45. Aptartos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad šiuo atveju buvo aiškiai išreikšta savivaldybės institucijos valia dėl statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto perleidimo savivaldybės nuosavybėn neatlygintinumo. Klaipėdos rajono savivaldybė buvo nusprendusi atsakovės pastatytą infrastruktūrą perimti tik trišalės sutarties rekomenduojamos formos Nr. 2 sąlygomis, t. y. tik neatlygintinai. Būtent šie savivaldybės raštai laikytini individualiu savivaldybės institucijos sprendimu dėl atsakovės planuojamos statyti infrastruktūros perėmimo neatlygintinai savivaldybės nuosavybėn, būtinu trišaliai sutarčiai (ne)sudaryti Aprašo 29 punkto kontekste, kuris galėjo būti skundžiamas ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu.
46. Pažymėtina ir tai, kad, skundžiant minėtus savivaldybės veiksmus, galėjo būti teikiamas ir prašymas pradėti administracinį tyrimą dėl norminio administracinio akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pasinaudojusi tokia savo teise ir skundusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašte išreikštą valią dėl infrastruktūros objekto neatlygintinumo.
47. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad trečiojo asmens veiksmai atitiko teisėtumo kriterijų, atsakovė galėjo juos numatyti jau sudarant ginčo sutartį, todėl spręstina, kad atsakovė, sutikdama su Sutarties 2.2.2 papunktyje įtvirtinta sąlyga, jog dėl tinklų tiesimo, remiantis GVTNTĮ nuostatomis, bus pasirašoma atskira trišalė sutartis, prisiėmė riziką, kad tokia sutartis bus pasirašyta būtent tokiomis sąlygomis, kurios neprieštaraus sutarties pasirašymo metu galiojančiam GVTNTĮ ir Aprašo reguliavimui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad trečiojo asmens sprendimas perimti tinklus tik neatlygintinai vertintinas kaip šalinantis atsakovės atsakomybę CK 6.253 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Dėl kreditorės kaltės dėl sutarties pažeidimo
48. Kaip minėta, sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės netaikymo ar priteistinos baudos mažinimo, atsakovei tenka pareiga įrodyti kreditorės kaltę dėl trišalės sutarties nepasirašymo. Atsakovės teigimu, ieškovė turėjo pasirašyti jos pateiktą trišalės sutarties variantą, kuriame buvo nustatytas atlygintinas infrastruktūros objekto perleidimas.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje aptartos apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo pritarti šiems atsakovės argumentams. Atsakovė, siekdama sudaryti trišalę sutartį, turėjo laikytis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų trišalių sutarties sudarymo formų arba ginčyti Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimą dėl statomos infrastruktūros perleidimo savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai. Kadangi 2018 m. spalio 22 d. atsakovės parengtame trišalės sutarties projekte buvo nurodyta Klaipėdos rajono savivaldybės pareiga tokią infrastruktūrą išpirkti (t. y. įsigyti ją atlygintinai), ieškovė pagrįstai atsisakė pasirašyti projektą, kaip neatitinkantį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos trišalės sutarties formos, taigi ir GVTNTĮ reikalavimų.
50. Spręstina, kad aplinkybės, jog ieškovė pagrįstai atsisakė pasirašyti atsakovės parengtą trišalės sutarties projektą, pagrindžia, jog trišalė sutartis nebuvo pasirašyta ne dėl ieškovės, o būtent dėl atsakovės sprendimo nepaisyti savivaldybės išreikštos valios įgyti infrastruktūros objektą tik neatlygintinai. Taigi, atsakovės veiksmai nulėmė tai, jog, nesant trišalio susitarimo, nebuvo išduotas statybos leidimas ir nutiesti inžineriniai vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklai nuo kvartalo iki ieškovės pastatytos infrastruktūros, iki 2021 m. rugsėjo 21 d. neprijungti prie šių tinklų 24 namai. Dėl šių argumentų darytina išvada, kad atsakovė neįrodė ieškovės (kreditorės) kaltės dėl sutarties pažeidimo.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Kadangi dėl atsakovės veiksmų nebuvo pasirašyta trišalė sutartis ir neįvykdyti Sutarties 2.2.2 papunktyje nustatyti įsipareigojimai, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl sutartinės atsakomybės atsakovei taikymo. Sutarties 3.2 papunktyje nustatyta, kad užsakovė, neįvykdžiusi 2.2.2 papunktyje nustatyto įsipareigojimo, privalės sumokėti statytojui (ieškovei) 29 700 Eur baudą. Bauda laikytina šiuo atveju minimaliais statytojo nuostoliais, kuriuos šis patirs dėl to, kad užsakovė neįvykdys minėtame sutarties punkte nustatyto įsipareigojimo. Konstatavęs, kad atsakovė pažeidė Sutarties 2.2.2, 2.2.5 papunkčius bei Papildomo susitarimo 1, 2 punktus ir nėra aplinkybių, pateisinančių aptartų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės pareigą atlyginti Sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytas netesybas.
52. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė GVTNTĮ ir Aprašo 29 punkto nuostatas. Tai, kad, pasisakydamas dėl Sutarties nuostatos, įtvirtinusios trišalės sutarties sudarymą pagal GVTNTĮ bei jos įgyvendinimą, neteisingai pasisakė dėl savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T11-368 kaip individualaus administracinio akto pobūdžio ir jo apskundimo tvarkos, neleidžia daryti priešingos išvados, kad šiuo atveju savivaldybė nebuvo priėmusi Aprašo 29 punkto nuostatas atitinkančio sprendimo dėl statytojo infrastruktūros perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė GVTNTĮ ir Aprašo 29 punkto nuostatas. Dėl to kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
54. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su skundo parengimu ir pateikimu teismui, neatlygintinos.
55. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atsakovės kasacinį skundą sumokėjo 3890,14 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti ji pateikė 2024 m. balandžio 8 d. sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą pagrindžiantį 2024 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymą. Kadangi šių bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytą dydį, tai ieškovei priteistinas iš atsakovės 3588 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
56. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ (j. a. k. 140089260) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaibuta“ (j. a. k. 140817299) 3588 (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė
Agnė Tikniūtė