Pirmosios instancijos teismo teisėjas              Civilinė byla Nr. 2S-609-227/2015

Valdas Ciesiūnas              Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00381-2015-7 

              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

122.4;128.11

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

  viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-627-531/2015 pagal pareiškėjo S. M. skundą dėl antstolio L. J. veiksmų, suinteresuotam asmeniui antstoliui L. J., ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundė antstolio L. J. veiksmus ir skundu prašė panaikinti antstolio L. J. patvarkymą išieškoti lėšas esančias Šiaulių tardymo izoliatoriuje S. M. priklausančioje sąskaitoje ir taip grąžinti paimtas lėšas, o taip pat perskaičiuoti vykdymo išlaidas.  Nurodė, jog antstolio patvarkymas yra skirtas laisvės atėmimo bausmės vietoms, o jis yra tik suimtasis, jam taikytina kardomoji priemonė – suėmimas. Todėl yra nenuteistas, o nenuteistiesiems asmenims pagal įstatymą nenumatytas įdarbinimas. Todėl šios gaunamos lėšos yra parama iš artimųjų ir turi grynai tikslinę paskirtį. Be to pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Nurodo, jog šios lėšos jam reikalingos norint įsigyti vokų, pašto ženklų bei skambinimo kortelių. Pareiškėjo teigimu, šios lėšos gaunamos iš artimųjų yra mažos, specialios tikslinės paskirties. Jomis siekiama užtikrinti bent minimalų poreikių patenkinimą (susirašinėjimą ir kt., kiek tai leidžiama teisės aktų, esant paskirtai kardomajai priemonei – suėmimui), be to, tai vienintelės jo lėšos. 

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

  Teismas nustatė, kad vykdomosios bylos Nr. 0053/07/04615/1 duomenimis, antstolis L. J. 2007 m. lapkričio 22 dieną gavo Visagino miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-993-724/2007 dėl 71,76 Eur skolos išieškojimo iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „DKD“ naudai, kurį vadovaujantis CPK 651 straipsniu, priėmė vykdyti. Vykdant skolos išieškojimą, antstolis L. J. areštavo pareiškėjui S. M. priklausančias pinigines lėšas, esančias  Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąskaitoje. Areštuotas lėšas, antstolis nurodė pervesti į antstolio L. J. depozitinę sąskaitą. 2015 m. kovo 10 dieną buvo sudarytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kuris buvo apskaičiuotas atlikus vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0053/07/04615/1, viso 150,21 Eur. Bendra iš S. M. išieškoma suma yra 221,97 Eur. Teismas vadovavosi CPK 688, 739 straipsniais, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsniu, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005m. spalio 27d įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkto nuostatomis bei sprendė, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pripažino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje piniginės lėšos būtų buvusios CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad lėšas jam perveda artimieji ir giminaičiai, todėl akivaizdu, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima. Pripažino, kad piniginės lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra teisėti. Taip pat sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad antstolis pažeidė CPK 668 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad pareiškėjas S. M. yra suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir yra visiškai išlaikomas valstybės.

Pažymėjo, jog kad vykdymo išlaidų klausimus vykdomajame procese reglamentuoja CPK 609-611 straipsnių normos. CPK 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Iš vykdomosios bylos Nr. 0053/07/04615/1 duomenų nustatė, jog antstolis gavęs vykdomąjį raštą ir nenustatęs jokių objektyvių kliūčių priimti ir pradėti vykdymo veiksmus: 2007-11-22 siuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, nuo 2007 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. kovo 10 d. teikė užklausas VSDF, bankams, registrams, rengė patvarkymas, siuntė registruotus ir neregistruotus laiškus ir atliko kitus būtinus veiksmus, reikalingus tinkamam pateikto teismo įsakymo įvykdymui, prie vykdymo išlaidų priskiriamas ir atlygis antstoliui. Įvertino, kad argumentų, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, antstolio paskaičiuotos ir 2015m. kovo 10 d. apskaičiavimo akte, detalizuotos vykdymo išlaidos bei jų dydžiai yra nepagrįstai didžiuliai, pareiškėjas nenurodė, savo paskaičiavimo nepateikė. Pripažino, kad antstolis 2015m. kovo 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo akte detaliai paskaičiavo išlaidas, patirtas vykdant vykdomuosius dokumentus, kurios yra pagrįstos ir teisėtos, paskaičiuotos Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų ribose. Nurodė, kad analogiškos teisminės praktikos laikosi ir kiti Lietuvos teismai.

Pareiškėjas S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį ir jo skundą tenkinti. Nurodo, kad jis dėl antstolio veiksmų negali bendrauti su artimaisiais ir palaikyti socialinių ryšių, negali skambinti, pirkti pašto ženklų, higienos priemonių, nes viską reikia pirkti iš asmeninėje sąskaitoje esančių pinigų, kuriuos perveda artimieji ir kurie nėra dideli, neviršija minimalios mėnesinės algos. Jis dar nėra nuteistas, todėl kalėjime negali dirbti.

Antstolis L. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Joje yra nustatyti vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai pagal vykdomųjų dokumentų kategorijas. 2007m. lapkričio 22 d. išieškotoja UAB „DKD“ pateikė vykdymui Visagino miesto apylinkės teismo, teismo įsakymą Nr. L2-993-724/2007 dėl 71,76 Eur skolos išieškojimo iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Skolininkui buvo išsiųstas raginimas skolą sumokėti geruoju, buvo sustabdytas lėšų išmokėjimas bankuose, taip pat skolininkui įsidarbinus vykdomasis dokumentas buvo siunčiamas vykdyti į skolininko darbovietę. Skolininko sąskaitose lėšų nebuvo, o iš darbovietės taip pat išieškotų lėšų nebuvo. Skolininkas visiškai nesidomėjo vykdymo eiga, nė karto nebuvo atvykęs pas antstolį, dėl skolos išieškojimo nebendradarbiavo nei su išieškotoju, nei su antstoliu. Skolininkas nėra atleistas nuo vykdymo išlaidų nemokėjimo, todėl vykdymo išlaidos yra priskaičiuotos ir turi būti sumokėtos. Skolininkas nurodė, kad lėšas į sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietoje, jam perveda artimieji, todėl jos priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, į kurias leidžiama nukreipti išieškojimą.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Vykdomosios bylos Nr. 0053/07/04615/1 duomenimis, antstolis L. J. 2007 m. lapkričio 22 dieną gavo Visagino miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-993-724/2007 dėl 71,76 Eur skolos išieškojimo iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „DKD“ naudai ir jį vadovaujantis CPK 651 straipsniu priėmė vykdyti. Vykdymo eigoje areštavo pareiškėjui S. M. priklausančias pinigines lėšas, esančias Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąskaitoje. Nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio L. J. depozitinę sąskaitą. Antstolis, atlikęs vykdymo veiksmus kitoje vykdomoje byloje Nr. 0053/07/04615/1, 2015 m. kovo 10 dieną paskaičiavo vykdymo išlaidos- 150,21 Eur. Bendra iš S. M. išieškoma suma yra 221,97 Eur. Apeliantas nesutiko, kad į jo asmenines lėšas, esančias Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, būtų nukreiptas išieškojimas. Teigė, kad išieškojimas negalimas, nes į šią sąskaitą pinigus perveda artimieji ir šios lėšos reikalingos jo būtiniausių poreikių patenkinimui. Taip pat  prašė peržiūrėti vykdymo išlaidas, kurios yra per didelės. Antstolis jo skundo netenkino ir teismas skundžiama nutartimi jo skundą taip pat atmetė.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo (suėmimo vykdymo) įstatymo 25 straipsnis numato suimtųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus suimtiesiems į tardymo izoliatorių. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į suimtojo asmeninę sąskaitą. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio norma numato turtą, iš kurio negalima išieškoti. Minėto straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnis nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. Šis sąrašas yra baigtinis.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas. Priešingai, jis pripažino, kad į jo sąskaitą perveda lėšas jo artimieji. Tokios lėšos nepatenka į sąrašą turto ir lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas (CPK 739 str.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į lėšas, patenkančias į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja tardymo izoliatorius.

Apelianto teiginys, jog areštavus pinigines lėšas, kurios perduodamos tam, kad apeliantas galėtų susimokėti už higienos reikmenis, pokalbius telefonu, pašto ženklus, jis negali bendrauti su artimaisiais ir palaikyti socialinių ryšių,atmestinas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas, kaip suimtasis, yra visiškai išlaikomas valstybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apelianto skundo teiginius dėl būtiniausių poreikių patenkinimo, pažymi, kad Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo (suėmimo vykdymo) įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis suimtųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog suimtiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, suimtieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo (suėmimo vykdymo) įstatymo 45 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi apeliantui, kaip ir kitiems suimtiesiems, yra garantuojamas ir užtikrinamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, patenkinimas.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis negali palaikyti socialinių ryšių, nes negali paskambinti telefonu, susirašinėti su artimaisiais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo (suėmimo vykdymo) įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi suimtajam leidžiama paskambinti telefonu ne tik jam esant mokiam, tačiau suimtasis gali pasinaudoti ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Pagal minėto įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Tačiau tuo atveju, jeigu suimtasis pageidauja susirašinėti su savo gynėju, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais suimtąjį iš šios įstaigos lėšų. Tuo atveju, jei pageidauja susirašinėti su artimaisiais, tai pastarieji nustatyta tvarka gali perduoti jam vokus, popierių ir pašto ženklus, o ne pinigus tokių prekių įsigijimui. Esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui, manytina, kad būtinaisiais atvejais yra užtikrinama suimtojo asmens teisė bendrauti tiek su artimaisiais, tiek su savo gynėju.

Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių prieštaravimų dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisingos. Iš vykdomosios bylos Nr. 0053/07/04615/1 duomenų matyti, jog antstolis gavęs vykdomąjį raštą ir nenustatęs jokių objektyvių kliūčių priimti ir pradėti vykdymo veiksmus: 2007m. lapkričio 22 d. siuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, nuo 2007 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. kovo 10 d. teikė užklausas VSDF, bankams, registrams, rengė patvarkymas, siuntė registruotus ir neregistruotus laiškus ir atliko kitus būtinus veiksmus, reikalingus tinkamam pateikto teismo įsakymo įvykdymui, prie vykdymo išlaidų priskiriamas ir atlygis antstoliui. Antstolis 2015 m. kovo 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo akte detaliai paskaičiavo išlaidas, patirtas vykdant vykdomuosius dokumentus, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ir teisėtomis, paskaičiuotomis Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų ribose. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai bei motyvams dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo pagrįstumo, todėl šiuo klausimu plačiau nebepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

n u t a r i a :

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Margarita Dzelzienė