Civilinė byla Nr. 2A-48-773/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14060-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1.;     

(S)

3.6; 3.6.1.1.1.; 3.6.1.1.2.; 3.6.1.1.4.;

2.6.4.4.2.; 2.6.4.4.3.; 2.6.4.4.4.

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio (pranešėjas),

sekretoriaujant Vytautei Rolskytei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui T. B.,

atsakovui V. R.,

atsakovo atstovui advokatui V. G.,

išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,

nedalyvaujant ieškovei I. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ir atsakovo V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bei pagal atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei I. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. S. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama: 1) panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos sąlygą: leisti tėvui V. R. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. kas antrą penktadienį nuo 17.00 val. pasiimti sūnų M. R. adresu (duomenys neskelbtini), ar kitu I. R. deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu, parsivežant jį į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jį I. S. tuo pačiu adresu tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; 2) pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos sąlygas, nustatant tokią bendravimo tvarką: a) „leisti tėvui V. R. kiekvienais neporiniais metais gruodžio 24 d., 17.00 val., pasiimti sūnų M. R. I. S. nurodytu adresu Lietuvoje, parsivežant jį į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jį I. S. tuo pačiu adresu kitų metų sausio mėnesio 1 d. 17.00 val.“; b) „leisti tėvui V. R. kiekvienais metais nepilnamečio sūnaus M. R. vasaros atostogų metu, kurių laikas priklauso nuo šalies ir mokymosi įstaigos, kurioje mokosi nepilnametis sūnus, pusę vasaros atostogų laikotarpiui, matytis su sūnumi I. S. pristatant nepilnametį sūnų tėvo V. R. nurodytu adresu ir jį pasiimant tuo pačiu adresu praėjus pusei nepilnamečio sūnaus atostogų laiko“; c) „I. S. įsipareigoja kiekvienų nepilnamečio sūnaus M. R. mokslo metų pradžioje nedelsiant pateikti V. R. mokymosi įstaigos, kurioje mokosi nepilnametis sūnus M. R. kasmetinių atostogų grafiką. Jeigu mokslo metų eigoje keičiasi nepilnamečio sūnaus M. R. kasmetinių atostogų grafikas arba keičiasi mokslo įstaiga, kurioje mokosi nepilnametis sūnus, I. S. įsipareigoja nedelsiant informuoti V. R. apie pasikeitimus pateikiant naują kasmetinių atostogų grafiką. I. S. įpareigojimą pateikti kasmetinių atostogų grafiką privalo pateikti V. R. nurodytu elektroninio pašto adresu“; d) „Nepilnamečio sūnaus M. R. ir I. S. kelionių, kurių tikslas pasimatymas ir bendravimas su V. R. išlaidas abu tėvai apmoka per pusę – lygiomis dalimis“; e) „Apie pageidavimą pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi M. R. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu laiku, V. R. turi informuoti I. S. ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki nustatyto pasimatymo su nepilnamečiu sūnumi laiko“; f) „I. S. gavusi V. R. pageidavimą pasimatyti su sūnumi M. R. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu laiku, per 14 kalendorinių dienų pateikia V. R. pasiūlymą su lėktuvo bilietų kaina“; g) „V. R. per 3 kalendorines dienas nuo pasiūlymo su lėktuvo bilieto kaina pateikimo dienos, turi sumokėti pusę pasiūlyme nurodytos lėktuvo bilietų kainos į I. S. atsiskaitomąją banko sąskaitą“; h) „V. R. nesumokėjus pusės lėktuvo bilieto kainos, nurodytos pasiūlyme, I. S. neturi pareigos pristatyti nepilnamečio sūnaus M. R. bendravimui su V. R. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytu laiku“. Nurodė, kad po Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatyta atsakovo V. R. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi M. R., priėmimo, iš esmės pasikeitė aplinkybės, nes ieškovė I. S. nuo 2013 m. vasaros su sūnumi gyvena Australijoje, todėl negali vykdyti minėto teismo sprendimo. Pažymėjo, kad Australijoje vaiko vasaros atostogų grafikas yra kitoks nei Lietuvoje, atostogos netrunka tris mėnesius, todėl turi būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, jog vaikui nereikėtų praleisti pamokų. Ieškovės I. S. teigimu, atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena Australijoje, jo pristatymo atsakovui V. R. išlaidos yra didelės, o vaikas yra 9 metų amžiaus ir vienas keliauti negali, todėl atsakovas V. R. turėtų padengti pusę išlaidų vaiko ir jį lydinčio asmens kelionei. Pažymėjo, kad ieškovė I. S. Australijoje gyvena nuomojamame būste, kuriame gyvena vaikas ir ieškovės I. S. sutuoktinis, kuris nedirba, o jos darbo užmokestis nėra didelis, įvertinant Australijos pragyvenimo lygį, todėl ieškovė I. S. neturi finansinių galimybių teismo sprendime nurodytu laiku atvežti vaiką tėvui.

Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko ir byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1. pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu nustatytą nepilnamečio M. R. gyvenamąją vietą, nustatant jo gyvenamąją vietą su atsakovu V. R.; 2. pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu nepilnamečiui M. R. priteistą išlaikymą, priteisiant iš ieškovės I. S. nepilnamečio M. R. išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą V. R.. Nurodė, kad prieš ieškovei I. S. išvykstant į Australiją jie susitarė žodžiu, kad nevykdys tik tos dalies teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos dėl pasimatymų kas antrą savaitgalį, tačiau ieškovė I. S. žadėjo, kad vaiką savo lėšomis pristatys į Lietuvą sutartu laiku, nes, priešingu atveju, atsakovas V. R. nebūtų davęs sutikimo vaikui išvykti į Australiją, tačiau vaiko nuo jo išvykimo į Australiją nėra matęs. Pažymėjo, kad vaikas yra įtakojamas motinos, todėl ir išreiškė norą gyventi su ja. Nurodė, kad iš vaiko apklausos matyti, kad jis silpniau nei būdinga jo amžiaus vaikui kalba lietuviškai, todėl vaikas gali negauti jam reikalingų žinių, dėl to ateityje bus sunku įgyti gerą išsilavinimą, be to, sūnus dažnai keičia gyvenamąją vietą (gyveno JAV, Suomijoje), todėl jis negali bendrauti su artimaisiais, neturi normalios socialinės aplinkos. Dėl minėtų priežasčių atsakovas V. R. prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, pažymi, kad jis yra sukūręs kitą šeimą, turi mažą dukrą, o jo sutuoktinė neprieštarauja, jog sūnus gyventų su jų šeima. Nurodė, kad šiuo metu jie gyvena sutuoktinės seseriai priklausančiame bute, tačiau netrukus kelsis gyventi į namą, kur sūnui būtų atskiras kambarys. Atsakovo V. R. teigimu, jis turi mokslinį laipsnį, dirba mokslinį darbą Lietuvos energetikos institute, be to, dar dirba AB Lesto, sutuoktinė mokosi doktorantūroje, o jų šeimos pajamos pakankamos. Atkreipė dėmesį, kad jis neprieštarautų, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, ieškovė I. S. galėtų lankyti sūnų bet kuriuo metu.

Ieškovė I. S. su atsakovo V. R. priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko teisės ir interesai gyvenant su ieškove I. S. būtų pažeidžiami. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas V. R. negyvena su vaiku jau nuo 2007 m., todėl vaiko ir motinos ryšiai yra stipresni. Akcentavo, kad vaikas išreiškė norą gyventi su motina, o tai, kad vaikas gyvena jau trečioje valstybėje, nereiškia, jog jis gaus blogesnį išsilavinimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno  apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-135-179/2010 nustatytą V. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. R. tvarką ir nustatė tokią bendravimo tvarką: 1. I. S. kiekvienais neporiniais metais sūnaus M. R. vasaros atostogų metu, ne vėliau kaip per tris dienas po paskutinės vaiko mokslo dienos išvyksta iš Australijos į Lietuvą ir atvykusi nedelsiant pristato sūnų M. R. į V. R. gyvenamąją vietą, o likus trims dienoms iki atostogų pabaigos, atsakovas V. R., pristato vaiką M. R. į ieškovės I. S. nurodytą jos buvimo vietą Lietuvoje; 2. I. S. kiekvienais metais sūnaus M. R. sezoninių atostogų metu, kurios sutampa su kalendoriniu vasaros sezonu Lietuvoje, ne vėliau kaip per tris dienas po paskutinės vaiko mokslo dienos išvyksta iš Australijos į Lietuvą ir atvykusi nedelsiant pristato sūnų M. R. į V. R. gyvenamąją vietą, o likus trims dienoms iki atostogų pabaigos atsakovas V. R. pristato vaiką į ieškovės I. S. nurodytą jos buvimo vietą Lietuvoje; 3. V. R. ir I. S. apie savo gyvenamąją vietą ar buvimo vietą vienas kitą informuoja elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus vienai parai iki vaiko perdavimo; 4. I. S. kiekvienų sūnaus M. R. mokslo metų pradžioje nedelsiant pateikia V. R. mokymosi įstaigos, kurioje mokosi M. R., kasmetinių atostogų grafiką. Jeigu mokslo metų eigoje keičiasi nepilnamečio sūnaus M. R. kasmetinių atostogų grafikas arba keičiasi mokslo įstaiga, kurioje mokosi nepilnametis sūnus I. S. nedelsiant informuoja V. R. apie pasikeitimus pateikiant naują kasmetinių atostogų grafiką. I. S. pateikia kasmetinių atostogų grafiką V. R. nurodytu elektroninio pašto adresu; 5. Nepilnamečio sūnaus M. R. ir I. S. kelionių, kurių tikslas pasimatymas ir bendravimas su V. R. išlaidos tenka I. S.. 6. I. S. ir V. R. kiekvieną sekmadienį 18.00 val. M. R. gyvenamosios vietos Australijoje laiku privalo užtikrinti prisijungimą ir prisijungti prie kompiuterinės programos „Skype“ tėvo V. R. ir vaiko M. R. bendravimui.

Teismas nustatė, kad nepilnametis M. R. su ieškove I. S. nuolat gyvena jau 6 metus, o su atsakovu V. R. periodiškai bendrauja, nors vaiko ir tėvo santykiai yra geri, tačiau dėl riboto bendravimo, jų ryšys susilpnėjęs, pasak teismo, šią aplinkybę patvirtina vaiko paaiškinimai gauti nuotolinės apklausos metu, vaiko apklausoje dalyvavusios psichologės nuomonė ir išvadą byloje teikiančios institucijos pateikta išvada. Teismas, spręsdamas dėl M. R. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgė į byloje esančių duomenų visumą, kad tiek ieškovės I. S., tiek atsakovo V. R. gyvenamoji aplinka, jų asmenybės yra tinkami vaikui augti, jie gali užtikrinti vaikui saugią aplinką, tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus atsakovo V. R. išreikštą poziciją, kad vaikui gyvenant su motina užsienio valstybėje nebus išsaugotas jo identiškumas, socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad visi ieškovės šeimos nariai yra lietuviai, šeimoje kalbama lietuvių kalba ir, teismo vertinimu, vaiko identitetas, kultūriniai ryšiai, išsilavinimas iš esmės užtikrinami, nes jis moka ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbą, ja bendrauja su bendraamžiais, o jo pasiekimai mokykloje yra geresni už vidutinius. Teismas, spręsdamas dėl vaiko socialinių ryšių užtikrinimo, atsižvelgė, į tai, kad vaikas yra 9 m. amžiaus, todėl jam svarbiausi socialiniai ryšiai yra šeima. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu, o vaiko perkėlimas į kitą šeimą prieš jo norą prieštarautų jo interesams, ypač dėl to, kad vaikas Lietuvoje negyvena jau 6 metus, jo ryšiai tiek su tėvu, tiek su seneliais susilpnėję ir jam tektų gyventi naujame name, eiti į naują mokyklą kitame, nei iki to laiko gyveno, mieste. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad vaikas iš Lietuvos buvo išvežtas ir nuolat joje negyveno nuo 4 m., todėl perkėlimas į tėvo šeimą jam būtų visiškai nauja socialinė aplinka. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nebūtų išspręstas klausimas dėl jo bendravimo su kitu iš tėvų (motina).

Teismas sutiko su ieškovės I. S. argumentais, kad vaikui gyvenant kitoje valstybėje ir mokantis pagal kitos valstybės švietimo sistemą, keičiasi jo vasaros atostogų laikas ir trukmė. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad vaikas per kalendorinius metus turi trejas trijų savaičių trukmės atostogas ir vienerias penkių savaičių trukmės atostogas. Teismo vertinimu, ieškovės I. S. prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas su sūnumi galėtų bendrauti vaiko vasaros atostogų metu, pusę atostogų trukmės, t. y. tėvas su sūnumi galėtų bendrauti dvi su puse savaitės kiekvienais metais, neatitiktų nei vaiko, nei tėvo interesų, ir pažeistų jų abiejų teises, nes gyvenant skyrium ir tėvui su vaiku nesimatant pastaruosius dvejus metus, jų ryšys susilpnėjo. Teismas sprendė, jog ekonomiškiausia ir visų šalių interesus labiausiai atitinkanti vaiko bendravimo tvarka būtų tokia, kai vaikas galėtų su tėvu bendrauti visų savo vasaros atostogų metu, t.y. nenutrūkstamai su tėvu galėtų praleisti visas penkias savaites, tačiau taip pat pažymėjo, kad vaikas vasaros atostogas turi teisę praleisti ir su motina, todėl teismas nustatė tokią vaiko ir tėvo bendravimo vaiko vasaros atostogų metu tvarką, jog vaikas ir tėvas kartu praleistų visas vaiko vasaros atostogas kas antrus metus. Be to, siekdamas, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų atstatytas ir stiprėtų, siekdamas užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu ir tėvo poilsio nuo darbo metu, teismas nustatė, kad vaikas su tėvu kasmet praleistų vienas iš vaiko sezoninių atostogų, kurios sutampa su kalendoriniu vasaros sezonu Lietuvoje.

Teismas atmetė ieškovės I. S. reikalavimą, kad nepilnamečio sūnaus M. R. ir ieškovės I. S. kelionių, kurių tikslas pasimatymas ir bendravimas su V. R. išlaidas apmoka abu tėvai per pusę motyvuodamas tuo, kad ieškovė I. S. savo iniciatyva apsisprendė vykti dirbti ir gyventi į Australiją kartu išsiveždama sūnų. Pažymėjo, kad ieškovės I. S. atstovas neginčijo, jog ieškovė I. S. išvykdama į Australiją žodžiu įsipareigojo atvežti sūnų į Lietuvą, kaip numatyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje, išskyrus dėl bendravimo kas antrą savaitgalį. Teismas nurodė, kad nors ieškovė I. S. teigia, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. kelionė iš Australijos į Lietuvą yra labai brangi, be to, vaikas negali keliauti vienas, tačiau, teismo vertinimu, tiek ieškovei I. S. išvykus į JAV, tiek gyvenant Suomijoje, galiojo tokia vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, pagal kurią visos išlaidos dėl vaiko pristatymo į Lietuvą teko ieškovei I. S.. Teismas sutiko, kad kelionės iš Australijos į Lietuvą išlaidos, lyginant su kelionės iš JAV ar iš Suomijos, išlaidomis, padidėjo, tačiau kartu pažymėjo, jog JAV ieškovė I. S. studijavo, o Australijoje dirba. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad padidėjo ne tik kelionės išlaidos, bet ir ieškovės I. S. galimybės užtikrinti vaiko poreikį bendrauti su tėvu. Teismas, spręsdamas dėl tėvų turtinės padėties, atsižvelgė į valstybių, kuriose šalys gyvena pragyvenimo lygį ir nurodė, kad tiek ieškovės I. S., tiek atsakovo V. R. turtinė padėtis yra gera, ieškovės I. S. gaunamas darbo užmokestis yra apie 72 756 Australijos dolerių per metus (apie 51 869 Eur per metus), atsakovo V. R. pajamos per 2014 m. buvo 72 721,02 Lt (apie 21 061 Eur), jis sukūręs kitą šeimą, augina mažametį vaiką, kas mėnesį moka 144 Eur kreditą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo V. R. turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės I. S., todėl atsakovui V. R. neturi tekti našta prisidėti prie vaiko kelionių iš valstybės, į kurią buvo išvežtas ieškovės I. S. iniciatyva. Be to, teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškovės I. S. reikalavimą ir įpareigojus atsakovą V. R. prisidėti prie vaiko ir jį lydinčio asmens kelionių, atsakovas V. R. faktiškai patenkintų ir ieškovės I. S. interesus, nes sumokėtų už pusę kainos už jos apsilankymą Lietuvoje, kur ji vaiko buvimo metu galėtų lankyti savo giminaičius ir draugus.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą, kad atsakovas V. R. norėdamas pasimatyti su vaiku, apie tai turi pranešti ieškovei I. S. prieš tris mėnesius motyvuodamas tuo, kad siekiant išlaikyti ir stiprinti vaiko ir tėvo ryšį, tėvo bendravimas su vaiku teismo nustatytais periodais yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga, todėl tokios pareigos nesilaikymas laikytinas vaiko teisių pažeidimu ir nustatymas tokios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, kai bendravimas vyksta tik pagal tėvo pageidavimą, būtų priešingas vaiko interesams ir šalys turi vykdyti būtent teismo nustatytą bendravimo tvarką. Pažymėjo, kad teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 4 dalimi gali savo iniciatyva taikyti alternatyvų vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, todėl atsižvelgdamas į tai, kad šalims nepavyksta suderinti klausimų dėl vaiko ir tėvo bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis ir į tai, kad vaikas noriai bendrauja su tėvu kompiuterine „Skype“ programa, sprendė, jog tikslinga nustatyti konkretų laiką kiekvieną savaitę, kurio metu šalys būtų įpareigotos užtikrinti prisijungimą prie kompiuterinės „Skype“ programos, kad vaikas ir tėvas galėtų bendrauti. Pažymėjo, kad laiko skirtumas tarp Lietuvos ir vietovės Australijoje, kur gyvena ieškovė I. S., yra 8 arba 10 valandų. Atsakovas V. R. gyvena Kaune, tačiau dirba Vilniuje, o vaikas lanko mokyklą, todėl, teismo teigimu, darbo dienomis nėra galimybės suderinti tėvo ir vaiko bendravimo, nes laikas, kada vaikas grįžta iš mokyklos ir būna namuose, yra tėvo vykimo į darbo vietą ir darbo laikas, o laikas po tėvo darbo valandų yra vaiko naktinio miego laikas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad laikas, kuriuo abi šalys netrukdomai gali bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis yra savaitgalio dienos, todėl teismas įpareigojo šalis prisijungti prie kompiuterinės „Skype“ programos kiekvieną sekmadienį (I. S. 18 val. Australijos laiku, V. R. 10 val. Lietuvos laiku). Kitą ieškinio dalį teismas tenkino. Teismas nepriteisė šalių bylinėjimosi išlaidų motyvuodamas tuo, kad ieškinys ginčo dalyje ir priešieškinys buvo atmestas.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. S. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos vaiko atostogų metu yra neįgyvendinama, nes be sprendime minėtų 5 savaičių atostogų dar numatytos kiekvienais metais sūnaus atostogos sutampančios su kasmetinėmis vasaros atostogomis Lietuvoje, kurios truks apie 2 savaites, todėl vienais metais (neporiniais) viso Lietuvoje vaikas su tėvu turėtų praleisti 7 savaites, taigi ir ieškovė I. S.. Pažymi, kad apeliantė per metus turi tik 4 savaites atostogų, o jeigu būtų imamos neapmokamos atostogos, tuomet pirmosios instancijos teismas neišsprendė bilietų finansavimo šaltinių problemos, kadangi už neapmokamas atostogas ieškovė I. S. negautų darbo užmokesčio. Nurodo, kad ieškovei I. S. nėra žinoma, ar darbdavys sutiks ją išleisti neapmokamų atostogų.

Teismas nepagrįstai nustatė tokią bendravimą tvarką, pagal kurią vaikas su tėvu praleidžia vienas iš vaiko sezoninių atostogų, kurios sutampa su kalendoriniu vasaros sezonu Lietuvoje. Pažymi, kad vaiko sezoninės atostogos, kurios sutampa su kalendoriniu vasaros sezonu Lietuvoje, bus nuo birželio 27 d. iki liepos 12 d. Nurodo, kad pagal teismo skundžiamą sprendimą ieškovė I. S. kiekvienais metais sūnaus sezoninių atostogų metu, kurios sutampa su kalendoriniu vasaros sezonu Lietuvoje ne vėliau kaip per tris dienas po paskutinės vaiko mokslo dienos išvyksta iš Australijos į Lietuvą ir atvykusi nedelsiant pristato sūnų į atsakovo V. R. gyvenamąją vietą, o likus trims dienoms iki atostogų pabaigos atsakovas V. R. pristato vaiką į ieškovės I. S. nurodytą jos buvimo vietą Lietuvoje, vadinasi, tėvo pasimatymas su vaiku galėtų trukti vos apie 5 dienas, kadangi iš bendro atostogų laiko reikia atimti po tris dienas nuo atostogų pradžios ir pabaigos bei įskaičiuoti beveik 2 dienas trunkančią kelionę į Lietuvą, o dar panašiai trys paros reikalingos vaiko organizmui prisitaikyti prie pasikeitusių laiko juostų. Apeliantės teigimu, tokia skundžiamame sprendime nurodyta sąlyga iš esmės pažeidžia vaiko interesus, nes vaikui tokios trumpos atostogos su ilgomis kelionėmis ir adaptacija dėl pasikeitusios laiko juostos, gali sukelti sveikatos problemas.

Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, neteisingai nustatė ieškovės I. S. gaunamą metinį darbo užmokestį, nes nuo nurodytos sumos 72 756 Australijos dolerių per metus (apie 51 869 Eur per metus) turi būti atskaitomi mokesčiai ir grynasis metinis atlyginimas sudaro 60 153,86 Australijos dolerių per metus (apie 41 215,05 Eur per metus). Pažymi, kad apeliantė neturi finansinių galimybių įgyvendinti skundžiamame teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką. Pasak apeliantės, lėktuvo bilietas iš Australijos į Lietuvą vaikui, kurio amžius nuo 2 iki 11 metų kainuoja 1 364 Eur (4 712 Lt), tačiau esant vaikui nepilnamečiam jis turi vykti kartu su kitu asmeniu motina, kuriai bilietas papildomai kainuoja (1 718 Eur) 5 932 Lt, todėl bendra kiekvienos kelionės į Lietuvą kaina yra apie 3 000 Eur (10 644 Lt) ir šios išlaidos jai yra nepakeliama finansinė našta. Apeliantės teigimu, ji į Lietuvai atvyktų tik dėl to, kad, vykdant teismo sprendimą reikėtų atvežti sūnų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įpareigojus atsakovą V. R. padengti pusę vaiko kelionės išlaidų, būtų patenkinti ir ieškovės I. S. poreikiai aplankyti artimuosius.

Teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą, kad atsakovas apie pageidavimą pasimatyti su vaiku turi pranešti prieš tris mėnesius, kadangi galima situacija, kai vaikui grįžus į Lietuvą atsakovas V. R. gali nesusitikti su sūnumi ir piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, o ieškovė I. S. dėl to patirtų dideles finansines išlaidas. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad kelionė iš Australijos į Lietuvą yra ilga ir būtina ją iš anksto planuoti.

Teismo padaryta išvada, kad šalims nepavyksta suderinti klausimų dėl vaiko ir tėvo bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymi, kad iš ieškovės I. S. pateiktos „Skype“ išklotinės laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. balandžio 12 d. matyti, kad 2013 m. atsakovas V. R. su sūnumi norėjo bendrauti 10 kartų, 2013 m. – 11 kartų, o 2015 m. – 11 kartų, o per minėtą laikotarpį nepilnametis sūnus tik 3 kartus buvo užsiėmęs ar dėl kitų priežasčių negalėjo kalbėtis su tėvu. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas įpareigodamas ieškovę I. S. nustatytu laiku prisijungti prie kompiuterinės „Skype“ programos apribojo apeliantės šeimos galimybę planuoti laisvalaikį, be to, tokia tvarka gali neatitikti ir atsakovo V. R. interesų, nes jis su sūnumi bendrauja vidutiniškai vieną kartą į mėnesį. Pažymi, kad apeliantė nedraudžia atsakovui V. R. bendrauti su vaiku.

Teismas nesuderino asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų su viešuoju interesu, nes atsakovas V. R. nenurodė, kokia būtų tinkama pasimatymų tvarka, kuri užtikrintų tiek jo, tiek vaiko interesus, tuo tarpu ieškovė I. S. teismui pateikė tinkamą bendravimo tvarką. Pažymi, kad teismas nenurodė, kodėl ieškovės I. S. siūloma bendravimo tvarka yra netinkama.

Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015. Šiuo aspektu nurodo, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo kitokios faktinės aplinkybės, t. y. nagrinėjamos bylos ir teismo nurodytos bylos ratio decidendi skiriasi, be to, išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamos kitokio pobūdžio teisės problemos, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti sprendžiamos savarankiškai pareiškiant ieškinį kitoje byloje. Pažymi, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Pažymi, kad teismas tenkino ieškovės I. S. reikalavimą ir panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos sąlygą dėl atsakovo V. R. bendravimo su vaiku kas antrą penktadienį, taip pat tenkino reikalavimą dėl ieškovės I. S. įpareigojimo pateikti atsakovui V. R. kasmetinių vaiko atostogų grafiką, be to, iš esmės tenkino ieškovės I. S. reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsižvelgiant į vaiko mokymosi grafiką, tik kiek kitaip perskirstė matymosi su vaiku laikotarpius, taigi, ieškovės I. S. vienas materialinis reikalavimas patenkintas visiškai, o kitas – iš dalies, tuo tarpu priešieškinys buvo atmestas visiškai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas jai turėjo priteisti didžiąją dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas proporcingumo principas.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės I. S. ieškinį atmesti, o atsakovo V. R. priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka realaus ir veiksmingo teisingumo vykdymo principo, nes ji negali būti realiai vykdoma, kadangi ieškovė I. S. neturi galimybių užtikrinti Australijoje gyvenančio sūnaus bendravimo su atsakovu V. R.. Pažymi, kad ieškovė I. S. privalo vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus išimtis, dėl kurių šalys susitarė ne ginčo tvarka, tačiau ieškovė I. S. nevykdo minėto teismo sprendimo ir šalių susitarimo, nes neatvežė vaiko į Lietuvą šių metų liepos mėn. Pažymi, kad ieškovė I. S. nepranešė atsakovui V. R. apie priežastis, kodėl sūnus nebuvo atvežtas į Lietuvą, taip pat ir teismui nepateikė įrodymų, kodėl nevykdo teismo sprendimo ir šalių susitarimo, o tai, pasak apelianto, patvirtina, kad ieškovė I. S. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir leidžia daryti išvadą, kad ieškovė I. S. nevykdys jokios teismo nustatytos bendravimo tvarkos.

Teismas neįvertino, kad vaikui gyvenat su ieškove I. S. yra pažeidžiama jo teisė matytis su abiem tėvais, artimais giminaičiais (CK 3.161 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad vaikas turi teise į su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą (Vaikų teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad vaikas yra lietuvių kilmės, tačiau būdamas su ieškove I. S. jis gyveno JAV, Suomijoje, todėl nuolat turi prisitaikyti prie naujos aplinkos, jis blogiau nei bendraamžiai kalba lietuviškai, todėl, pasak apelianto, yra pažeidžiama nepilnamečio vaiko teisė į identiškumą, socialinius ir kultūrinius ryšius. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti tokį sprendimą, kuris užtikrintų nepilnamečio sūnaus teisę bendrauti su atsakovu V. R. ir Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais giminaičiais, taip pat vaiko teisę į jo identiškumą, socialinius ir kultūrinius ryšius.

Teismas atmesdamas priešieškinį nurodė, kad perkeliant vaiką gyventi į atsakovo V. R. šeimą, vaikui tai būtų nauja aplinka, be to vaiko ir tėvo ryšiai yra susilpnėję, tačiau nepadarė išvados, kad tai pažeistų vaiko teises ar padarytų jam žalą. Pažymi, kad teismas be pagrindo nesirėmė į bylą pateikta psichologės išvada, kurioje nurodyta, jog vaiko ryšys su tėvu jiems būnant kartu per neilgą laiką galėtų visiškai atsistatyti. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad ir toliau nesant bendravimo tarp vaiko ir tėvo jų tarpusavio ryšys dar labiau susilpnės bei bus padaryta neatitaisoma žala tiek vaikui, tiek tėvui, kartu teismas per daug sureikšmino artimą motinos ir vaiko tarpusavio ryšį, visiškai nevertindamas vaiko ryšio su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais giminaičiais (seneliais, seserimi). Teismas nepagrįstai rėmėsi nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis apklausto vaiko išsakytu noru gyventi su ieškove I. S. ir neatsižvelgė į tai, kad psichologės išvadoje nurodyta, jog vykdytos apklausos metu vaikas negalėjo visapusiškai suprasti nagrinėjamos situacijos esmės, ją analizuoti ir įvertinti bei savarankiškai, niekieno neįtakojamas, išreikšti ir pagrįsti savo norus. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo netaikė CK 3.164 straipsnio 1 dalies normų ir nevertino, ar vaiko noras gyventi su motina atitinka vaiko interesus. Teismas neatsižvelgė, kad Australijoje nepilnametis vaikas gyvena neilgai, be to, ieškovės I. S. gyvenimas Australijoje, kurioje ji dirba pagal terminuotą darbo vizą, yra laikinas, tai taip pat neužtikrina vaiko aplinkos, kurioje jis šiuo metu gyvena, pastovumo. Teismas finansiniu aspektu neįvertino, kad ieškovė I. S., norėdama pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi atvykti į Lietuvą iš Australijos turėtų viena ir tokiu būdu, pasak apelianto, būtų užtikrintas dažnesnis ieškovės I. S., gyvenančios atskirai nuo nepilnamečio sūnaus, bendravimas su juo, nei šiuo metu vyksta vaiko bendravimas su atsakovu V. R..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo savo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, tačiau papildomai pažymi, kad pati apeliantė pripažįsta, jog neturi finansinių galimybių įgyvendinti skundžiamu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Teigia, kad ieškovė I. S. neprivalo kartu su sūnumi atskristi į Lietuvą, o gali pasinaudoti atitinkamų bendrovių teikiama pagalba. Atsakovo V. R. vertinimu, ieškovė I. S. ignoruoja atsakovo V. R. ir nepilnamečio sūnaus interesus, pažeidžia jų teises. Atkreipia dėmesį, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, nepilnamečio sūnaus bendravimo su ieškove I. S. jis neribotų, be to, jei atsakovas V. R. nevykdytų šio savo įsipareigojimo, Lietuvos teismo priimtas sprendimas šiuo klausimu galėtų būti ekonomiškiau ir greičiau vykdomas Lietuvoje nei Australijoje galėtų būti vykdomas Lietuvos teismo sprendimas dėl atsakovo V. R. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, jei jos nevykdytų ieškovė I. S., kadangi valstybės priklauso skirtingai teisiniai sistemai. Pažymi, kad ieškovė I. S. neneigia aplinkybės, kad buvo įsipareigojusi atvežti nepilnametį sūnų į Lietuvą susitikti su atsakovu V. R. kiekvienų vasaros atostogų ir kas antrų kalėdinių atostogų metu ir šis susitarimas buvo sudarytas, kai ieškovė I. S. gyveno JAV, todėl jai persikėlus į Australiją sąlygos iš esmės nepasikeitė. Pasak atsakovo V. R., ieškovė I. S. nepagrįstai teigia, kad jis sutikdamas dėl Australijos vizos nepilnamečiui sūnui išdavimo prisiėmė riziką dėl papildomų finansinių įsipareigojimų, kurie kils siekiant susitikti su vaiku, nes jis, duodamas sutikimą tikėjosi, kad ieškovė I. S. vykdys šalių susitarimą ir atveš vaiką į Lietuvą sutartu laiku. Nurodo, kad atsakovas V. R. neturi finansinių galimybių finansuoti ieškovės I. S. ir vaiko kelionių į Lietuvą išlaidas, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio teisę bendrauti su tėvu, vaikas turėtų gyventi su atsakovu V. R.. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė pripažįsta, jog neskristų į Lietuvą, jeigu nereikėtų vaiko atvežti atsakovui V. R., tai, pasak atsakovo V. R. rodo, kad ji nenori bendrauti su artimaisiais Lietuvoje ir taip auklėdama sūnų daro neigiamą įtaką jo raidai ir pažeidinėja vaiko teises į jo identiškumą, socialinius ir kultūrinius ryšius bei jo teisę matytis bei bendrauti su Lietuvoje gyvenančiu tėvu ir kitais artimais giminaičiais. Nurodo, kad tuo atveju, jei nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nebus nustatyta su juo, jis teismo nustatytu laiku besąlygiškai susitiks ir matysis su į Lietuvą atvykusiu nepilnamečiu sūnumi, todėl ieškovės I. S. reikalavimas, kad apie pageidavimą pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi atsakovas V. R. praneštų jai ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki nustatyto atsakovo V. R. pasimatymo su nepilnamečiu sūnumi laiko, neturėtų būti tenkinamas, be to, tokios ieškovės I. S. reikalaujamos sąlygos nustatymas sudarytų prielaidas jai manipuliuoti įvairiomis aplinkybėmis nevykdant teismo sprendimo. Atsakovo V. R. vertinimu, ieškovės I. S. pateiktų kompiuterinės „Skype“ programos išklotinių autentiškumas ir vientisumas nepatvirtintas jokiais įrodymais, be to, ieškovė I. S. atsakovui V. R. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi elektroninių ryšių priemonėmis sudaro sąlygas išimtinai tik per kompiuterinėje programoje „Skype“ esančią savo paskyrą ir tik naudojantis jos kompiuteriu, nepilnamečio sūnaus bendravimą ir jo turinį su tėvu griežtai kontroliuodama. Atsakovas V. R. atsakydamas į apeliantės argumentus, kad jis nenurodė, kokia bendravimo su vaiku tvarka jam būtų tinkama, pažymi, kad atsakovas V. R. išreiškė aiškią poziciją, kad tuo atveju, jei nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su atsakovu V. R., ankstesniu teismo sprendimu nustatyta atsakovo V. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka vasaros atostogų metu ir kas antrus metus kalėdinių atostogų metu iš esmės neturėtų būti keičiama, išskyrus jų pasimatymus kas antrą penktadienį. Pažymi, kad trumpalaikiai vaiko emocinės būsenos pasikeitimai ir adaptacijos problemos, galinčios kilti pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, turėtų būti vertinamos kaip mažareikšmės, lyginant jas su ilgą laiką vykstančiu nuolatiniu vaiko teisių matytis su tėvu ir Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais. Atsakovo V. R. teigimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai.

Ieškovė I. S., atstovaujama advokato T. B., 2016 m. sausio 13 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti, o ieškinio pareiškimą ir priešieškinio pareiškimą palikti nenagrinėtais CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 782 straipsnio pagrindais. Prašyme nurodyta, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Advokatas pažymėjo, kad rengiantis civilinės bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teisme, pastebėjo, kad byla negali būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, o Kauno apylinkės teismas ją išnagrinėjęs pažeidė CPK 780 straipsnį, netaikė 1996 m. spalio 19 d. Hagoje priimtos konvencijos „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, ratifikuotos Australijoje 2003 m. birželio 1 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 3 d. įstatymu. Advokatas pažymėjo, kad minėtos konvencijos 1, 3 ir 5 straipsniai nustato, jog sprendžiant dėl bendravimo su vaiku teisės, o ypač dėl teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, jurisdikciją spręsti turi susitariančios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ir administracinės institucijos, ir tik išimties atveju pagal konvencijos 8 straipsnį tokios institucijos turi teisę paprašyti, arba siūlyti šalims, kad minėtus klausimus spręstų vaiko pilietybės valstybė. Advokatas argumentavo, kad šioje byloje nustatyta, jog M. R. nuo 2013 metų gyvena Australijoje, kur dirba jo mama, su kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu yra nustatyta M. R. gyvenamoji vieta. Advokatas nurodė, kad šeima Australijoje nuomojasi butą, M. R. Australijoje lanko mokyklą, kurioje sėkmingai mokosi, jo socialiniai ryšiai su mokymosi aplinka yra tvirti, gerai jaučiasi jį supančioje aplinkoje, mokykloje susirado draugų, Australiją laiko savo namais. Advokato nuomone, byloje pateikti įrodymai (Elwood pradinės mokyklos ataskaita, psichologo J. B. ataskaita) patvirtina, kad M. R. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Australija, todėl pagal konvenciją civilinę bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o taip pat dėl teisės nustatyti jo gyvenamąją vietą turėtų spręsti Australijos teismas. Advokato nuomone, šią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. publikuota apžvalga dėl tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo šeimos bylose, o taip pat teisminė praktika: Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-399-264/2015 bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-258-123/2015.

Ieškovės I. S. atstovas advokatas T. B. 2016 m. sausio 13 d. prašymą palaikė 2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu, pažymėjo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes ji teisminga Australijos teismui, todėl ieškinys ir priešieškinys paliktini nenagrinėti. Šią nuostatą advokatas grindė tuo, kad M. R. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Australijoje, todėl pagal 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje civilinė byla yra teisminga Australijos teismui (2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 4 min. 40 sek. iki 6 min. 10 sek.).

Atsakovo V. R. atstovas advokatas V. G. 2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pateiktą prašymą dėl teismingumo teismas turėtų spręsti priimant teismo sprendimą, nes prašyme yra nurodytos faktinės aplinkybės, kurias reikia išsiaiškinti ir jų pagrindu priimti sprendimą dėl jurisdikcijos (2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 6 min. 40 sek. iki 9 min. 00 sek.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje teismas tikrindamas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą, visų pirma tiria ieškovės I. S., atstovaujamos advokato T. B., argumentus dėl šios civilinės bylos tarptautinio teismingumo (jurisdikcijos) ir teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Ieškovė I. S., atstovaujama advokato T. B., bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė pareiškimą, kad byloje netinkamai nustatytas bylos teismingumas, nes šalių nepilnamečio sūnaus M. R. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Australijoje, todėl teismas turėjo atsisakyti nagrinėti šią bylą kaip neteismingą Lietuvos teismams.
9. CPK 782 straipsnyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

Dėl šeimos bylų su užsienio elementu teismingumo

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas šiuo atveju turi būti taikomas. Teismingumas šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus tarptautinės, Europos Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus.
11. Parenkant taikytinas teisės normas teismingumo klausimui išspręsti CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. 
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai šalių ar vienos iš jų ir (ar) vaiko yra skirtinga pilietybė ar jų gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse, sprendžiant teismingumo klausimą jei sprendžiamas klausimas nepatenka į ES teisės taikymo sritį, teismas turi aiškintis, ar su pareikštu reikalavimu susijusi užsienio valstybė, pavyzdžiui, kurioje yra vaiko, jo tėvų gyvenamoji vieta ar kurios pilietis yra vaikas ar jo tėvai, yra 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija) dalyvė; jei ne – ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika tarptautinę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose. Jei sprendžiamam teismingumo klausimui negali būti taikoma nei ES teisė, nei daugiašalė tarptautinė sutartis ir susijusi užsienio valstybė nėra su Lietuvos Respublika sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos sutarties, reguliuojančios atitinkamus klausimus, tokiu atveju taikomos nacionalinėje teisėje nustatytos teismingumo taisyklės.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tiek Lietuvos Respublika, tiek Australija yra 1996 m. Hagos konvencijos dalyvės (žr. https://www.hcch.net/en/instruments/conventions/status-table/?cid=70), Lietuva šią konvenciją ratifikavo Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo (Žin., 2003, Nr. 91(1)-4105), todėl šios civilinės bylos tarptautinis teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) turi būti nustatomas pagal šios konvencijos nuostatas.
14. 1996 m. Hagos konvencija įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsižvelgiant į 7 straipsnį, tais atvejais, kai vaikas pakeičia nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikelia į kitą Susitariančiąją Valstybę, jurisdikciją turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijos. Galimybė taikyti jurisdikcijos prorogaciją egzistuoja tol, kol nagrinėjama santuokos nutraukimo byla. Teismo procesiniam sprendimui tapus galutiniam, tampa nebegalima ir prorogacija – šalys netenka galimybės kreiptis į teismą ir prašyti jo spręsti su tėvų pareigomis susijusius klausimus. Pasibaigus santuokos nutraukimo bylai, kompetenciją spręsti dėl tėvų pareigų turi vienintelis teismas – tas, kuriam priklauso jurisdikcija pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 632-713).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuolaikinėje šeimos teisėje nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos (angl. habitual residence) kriterijus tampa vis populiaresnis lyginant su šalių ar vaiko pilietybe dėl lankstumo, kurį šis kriterijus leidžia taikyti. Šiandieninėmis laisvo asmenų judėjimo tarp valstybių sąlygomis svarbu užtikrinti vaiko, kaip socialiai pažeidžiamesnio ir didesnės apsaugos reikalaujančio asmens, gyvenimo stabilumą ir jo įprasto gyvenimo būdo tęstinumą. Jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vieną pagrindinių vaiko teisių būti išklausytam, sužinoti vaiko nuomonę, surinkti kitus įrodymus, kurie reikšmingi siekiant teisingai išspręsti civilinę bylą, liečiančią vaiko teises ir teisėtus interesus.

Dėl M. R. nuolatinės gyvenamosios vietos

16. CK 2.12 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. CK 2.14 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose, tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), yra laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu šalių nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove) I. S. (t. 1, b. l. 12–13). Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatyta atsakovo V. R. ir nepilnamečio vaiko M. R. bendravimo tvarka (t. 1, b. l. 14–16).
18. Ieškovė I. S. 2014 m. liepos 10 d. su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, prašydama pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatytą tėvo (atsakovo) V. R. ir nepilnamečio vaiko M. R. bendravimo tvarką, nurodė, kad ji su sūnumi gyvena ir dirba Australijoje, (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas ieškinį priėmė teisėjos rezoliucija (t. 1, b. l. 3).
19. Atsakovas V. R. 2014 m. gruodžio 2 d. su priešieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko  M. R. gyvenamąją vietą, nustatant jo gyvenamąją vietą su tėvu V. R.. Priešieškinyje ieškovės I. S. gyvenamoji vieta nurodyta Australijoje, (duomenys neskelbtini), į kurią ieškovė su nepilnamečiu vaiku M. R. išvyko 2013 metais. Kauno apylinkės teismas priešieškinį priėmė teisėjos rezoliucija (t. 1, b. l. 44).
20. Ieškovė I. S. 2015 m. vasario 11 d. atsiliepimu į priešieškinį taip pat nurodė savo ir nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamosios vietos adresą Australijoje, pridėjo 2014 m. gruodžio 8 d. gyvenamojo būsto Australijoje nuomos sutartį, Australijoje esančios (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos M. R. 2014 m. 2 semestro mokinio pažangumo pažymėjimą, savo darbo (duomenys neskelbtini) universitete ir gaunamo darbo užmokesčio patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 131–167).  
21. Civilinėje byloje yra atsakovo V. R. 2013 m. balandžio 25 d. pasirašytas Sutikimas išduoti Australijos vizą jaunesniam nei 18 metų vaikui, iš kurio nustatyta, kad atsakovas, būdamas nepilnamečio vaiko M. R. tėvu išdavė sutikimą, leidžiantį vaikui išduoti vizą, skirtą tiek laikinam, tiek nuolatiniam gyvenimui Australijoje (t. 2, b. l. 56–60).  
22. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. išvadose nurodyta, kad ieškovė I. S. su nepilnamečiu vaiku M. R. gyvena Australijoje, (duomenys neskelbtini) , todėl skyrius neturi informacijos apie I. S. gyvenimo sąlygas, pajamas, nežinoma labai svarbi (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini) ., nuomonė, su kuriuo iš tėvų berniukas norėtų gyventi (t. 1, b. l. 74, 76).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnametį M. R. apklausus Kauno apylinkės teisme 2015 m. vasario 19 d. teismo posėdyje nuotoliniu būdu Skype programos pagalba iš jo gyvenamosios vietos Australijoje (t. 2, b. l. 31), psichologė psichoterapeutė I. Š.-S. 2015 m. balandžio 30 d. pateikė informaciją, kad vaiko nuomonė, išreikšta tokio apklausos metu, yra tiesiogiai susijusi su artimiausios socialinės aplinkos nuomone, berniukas yra įsitempęs bei išsigandęs (t. 2, b. l. 97, 98).
24. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovas advokatas T. B. pateikė 2015 m. gruodžio 17 d. psichologo J. B. ataskaitą, kurioje nurodyta, kad apklausus M. R. vaikas nurodė, kad jam patinka gyventi Australijoje, jis turi draugų mokykloje ir laiko Australiją savo namais, yra pirmūnas mokykloje, jam patinka mokykla, kurioje mokosi. Psichologas pažymėjo, kad iš savo dešimties metų tris metus (duomenys neskelbtini) gyveno Australijoje ir tikriausiai laiko ją savo namais, šešis iš dešimties metų gyvenęs toli nuo Lietuvos. Psichologas teigia, kad Australija dabar yra vaiko kultūrinė aplinka ir bendruomenė, kur jis įsikūrė ir adaptavosi. Psichologas pažymėjo, kad motina I. S. ir Artūras suteikia vaikui stabilią ir nuspėjamą aplinką (t. 3, b. l. 54–57).
25. Apeliacinės instancijos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2016 m. sausio 14 d., nes pripažino, kad teismo posėdyje būtina tiesiogiai išklausyti nepilnametį vaiką M. R. (t. 3, b. l. 40), tačiau į teismo posėdį iš Australijos atvyko tik ieškovė I. S. be nepilnamečio vaiko (t. 3, b. l. 40).
26. Teismo posėdyje 2016 m. sausio 14 d. ieškovė I. S. paaiškino, kad mano, jog byla turi būti nagrinėjama Australijoje, nes sūnus ten gyvena jau 2,5 metų, todėl neteisinga bylą nagrinėti Lietuvos teisme. Ieškovė nurodė, kad Australijoje su nepilnamečiu vaiku M. R. gyvena labai ramiame rajone, mokykla yra šalia, ieškovė dirba universitete, jos darbo grafikas lankstus, 40 val. darbo per savaitę. Ieškovė pažymėjo, kad į Australiją išvyko, nes gavo darbo pasiūlymą, kontraktą trims metams, gavo ilgalaikę darbo vizą keturiems metams, į Lietuvą atvyko tik dėl bylos nagrinėjimo, o (duomenys neskelbtini), paklaustas, ar nori vykti į Lietuvą, teigė, kad nori likti Australijoje (2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 35 min. 40 sek. iki 1 val. 40 min. 00 sek.).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovės I. S. atstovas advokatas T. B. nurodė, kad ieškovės ir nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamoji vieta yra Australijoje, ieškovė dirba universitete, šios aplinkybės nepasikeitusios, keisti gyvenamąją vietą nežada. Advokatas palaikė 2016 m. sausio 13 d. prašymą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodė, kad ieškovė ilgai gyvena Australijoje, ir siekia toliau ten gyventi, todėl mano, kad Lietuvos teismas neturi jurisdikcijos šiai bylai, o kreipiantis į jį buvo suklysta ne iš piktos valios (2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 30 sek. iki 17 min. 30 sek.). Tai, kad nepilnametis vaikas M. R. toliau gyvena Australijoje ir su tėvu bendrauja Skype programos pagalba, teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas V. R. (2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17 min. 50 sek. iki 40 min. 30 sek.).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi aukščiau nurodytus įrodymus ir įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko M. R. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Australijoje, nes ten yra jo motinos, su kuria teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta I. S. nuolatinė gyvenamoji vieta, o taip pat ieškovės ir nepilnamečio vaiko asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12, 2.14 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad Gyventojų registro duomenimis tiek ieškovė I. S., tiek M. R. yra deklaravę 2013 m. liepos 5 d. išvykimą į užsienį, Australiją, kur ir šiuo metu praėjus daugiau nei trims metams gyvena. Pagal civilinėje byloje esančius duomenis I. S. ir M. R. asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta yra Australijoje, nes šioje valstybėje ieškovė gyvena su savo šeima daugiau nei tris metus, dirba (duomenys neskelbtini) universitete, gauna darbo užmokestį, nuomojasi gyvenamąjį būstą, toliau žada gyventi Australijoje, kur nepilnametis M. R. lanko (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, turi gerus socialinius ryšius su aplinka, draugais, išreiškia norą gyventi Australijoje.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši civilinė byla pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo) bei pagal atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei I. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo turėtų būti nagrinėjama Australijos teisme pagal 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
30. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad civilinė byla neteisminga Lietuvos teismui, pagal CPK 782 straipsnį ieškinys bei priešieškinys turi būti palikti nenagrinėtais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, yra pripažinusi, kad tarptautinės jurisdikcijos taisyklių pažeidimas nėra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Tačiau šioje byloje faktinėms aplinkybėms esant skirtingoms yra pagrindas pripažinti, kad tarptautinio teismingumo (jurisdikcijos) taisyklių pažeidimas yra Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo negaliojimo pagrindas dėl proceso teisės normų pažeidimo, todėl turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant nustatytai procesinei situacijai, kai civilinės bylos tarptautinis teismingumas (jurisdikcija) yra priskirtas Australijos teismui, o civilinė byla Lietuvos teisme išnagrinėta pažeidžiant CPK 780 straipsnio ir 1996 m. Hagos konvencijos nuostatas, jos išsprendimas negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, nėra tikslinga tęsti ir taip užtrukusį civilinės bylos nagrinėjimą, ir pasinaudoti 1996 m. Hagos konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise prašyti kompetentingos institucijos suteikti jurisdikciją, nes tai nėra tikslinga nei operatyvaus ir tinkamo teisminio civilinio proceso atžvilgiu, nei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynybos aspektu.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje teismui iš esmės apsunkinta galimybė tinkamai išklausyti patį nepilnametį vaiką M. R., sužinoti jo tikrąją nuomonę, įvertinti jo brandą ją išreikšti ir nustatyti geriausius vaiko interesus (1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis). Kaip matyti iš nutarties 23 pastraipos nepilnamečio vaiko apklausa Kauno apylinkės teisme internetu naudojantis Skype programos pagalba nebuvo tinkama ir kaip įrodymas būtų mažai patikima, į teismo posėdį Lietuvoje nepilnametis vaikas neatvyko, todėl civilinę bylą nagrinėjant Australijos teisme būtų galima pašalinti šiuos tinkamo teisminio proceso užtikrinimo trūkumus. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepavyko surinkti bylai teisingai išnagrinėti reikalingų įrodymų, nors Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties (t. 3, b. l. 104–107) pagrindu kreipėsi į centrinę Australijos instituciją su prašymu atlikti I. S. gyvenančios (duomenys neskelbtini) Australija, šeimos aplinkos tyrimą ir atsiųsti teismui išvadą (t. 3, b. l. 104–107), tačiau net po pakartotinio teisinės pagalbos prašymo pateikimo tokių įrodymų nebuvo gauta (t. 3, b. l. 118–156, 176–200).
32. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad Lietuvos teismui priėmus teismo sprendimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. R. ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, teismo sprendimas turės būti pripažintas ir vykdomas Australijoje. Tai patvirtina advokato T. B. 2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad jei būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, jie bandys gintis Australijoje, nes negalima vaiko išplėšti iš aplinkos, kurioje jis gyvena, nes tai būtų didžiulis pažeidimas, o mama ginsis visomis priemonėmis (2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 39 min. 50 sek. iki 1 val. 43 min. 55 sek.). Pažymėtina, kad pagal 1996 m. Hagos konvencijos 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą susitariančioje valstybėje galima bus atsisakyti pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą, jei jurisdikcija nebuvo pagrįsta kurios nors vienu šios konvencijos II skyriuje nurodytu pagrindu. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą ir civilinės bylos ginčo pobūdį, teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimas naikintinas ir ieškinys bei priešieškinys paliktini nenagrinėti taip užtikrinant ir vaiko, kaip socialiai pažeidžiamesnio ir didesnės apsaugos reikalaujančio asmens, gyvenimo stabilumą ir jo įprasto gyvenimo būdo tęstinumą, o taip pat teisminio proceso teisėtumą ir civilinių teisių gynybos efektyvumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir tiek ieškovės I. S. ieškinį, tiek atsakovo V. R. priešieškinį palikti nenagrinėtais, laikytina, kad byla užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas įvertina tai, kad civilinė byla buvo nagrinėjama tiek pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo), tiek pagal atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei I. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, abi šalys kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, civilinė byla išnagrinėta pagal abiejų šalių priešpriešinius reikalavimus, abi šalys nepatenkintos teismo sprendimu jį apeliaciniais skundais skundė apeliacinės instancijos teismui, tik kuriame ieškovė pareiškė apie netinkamą tarptautinį teismingumą. Esant tokiai individualiai situacijai, įvertinus tai, kad Lietuvos teismas nepriėmė galutinio teismo sprendimo dėl ginčo esmės, laikytina, jog teisinga, sąžininga ir protinga yra kiekvieną šalį palikti prie patirtų bylinėjimosi išlaidų, jų viena iš kitos nepriteisiant, o valstybės patirtas 21 Eur bylinėjimosi išlaidas paskirstyti kiekvienai šaliai lygiomis dalimis po 10,50 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 329 straipsnio 1 dalimi, 782 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą.

Ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei I. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 10,50 Eur (dešimt eurų 50 ct) pašto išlaidas valstybei.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                         Dalė Burdulienė                                

                                                                                                                                  Izolda Nėnienė

                                                                                                                                Mindaugas Šimonis