Pranešėjas A. Saulėnas
Civilinė byla Nr.2A-92-622/2011
Teisėjas R. Mikšta
Procesinio sprendimo kategorijos
30.10.; 121.21.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T
I S
2011 m. balandžio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius
Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas,
sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo
ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Škimeliui,
trečiajam asmeniui A. Ž. apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo
A. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios teises perėmė
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos
ministerijos, ieškinį atsakovui A. L., trečiajam asmeniui
ieškovo pusėje A. Ž., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje A. L. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos
padarinius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą A. L. panaikinti savavališkos statybos padarinius ir pertvarkyti
savavališkai rekonstruotą statinio dalį – verandą – ir sutvarkyti statybvietę
per 40 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas
2008-02-07 surašė savavališkos statybos aktą Nr. 3, kuriuo konstatavo, kad statytojas
A. L. adresu (duomenys
neskelbtini), savavališkai vykdo statybos darbus – statinio rekonstrukciją,
taip pat statybos sustabdymo aktą Nr. 3, kuriuo pareikalavo statytojo A. L. tuoj pat sustabdyti bet
kokius gyvenamojo namo priestato statybos darbus. 2008-03-07 statytojui A. L. buvo pateiktas reikalavimas
panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti arba pagal
reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai
pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo šio reikalavimo
gavimo dienos, tačiau iki šiol šis įpareigojimas nėra įvykdytas. Kadangi
geranoriškai A. L. pareigos
pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdo, ieškovas prašo teismą
įpareigoti atsakovą atlikti šiuos veiksmus, o neįvykdžius teismo sprendimo,
suteikti ieškovui teisę atlikti nugriovimo veiksmus, reikiamas išlaidas
išieškant iš atsakovo
Palangos miesto apylinkės teismo
2010 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai,
įpareigojo atsakovą A. L. panaikinti
savavališkos statybos padarinius ir pertvarkyti savavališkai rekonstruotą
gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – verandą, kurios ilgis
4,60 m, plotis 3,20 m, aukštis iki karnizo nuo 3,20 m iki 2,90 m, vidaus
bendras plotas 10,68 m2 į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį,
atitinkančią inventorinėje byloje nustatytus išmatavimus - ilgis 3,90 m, plotis
2,53 m, vidaus bendras plotas 8,75 m2, aukštis 3,40 m, ir sutvarkyti
statybvietę per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisė
iš atsakovo A. L. 155,90 Lt bylinėjimosi išlaidų
valstybei.
Remdamasis bylos medžiaga teismas
konstatavo, kad atsakovas A.
L. dėl leidimo statybos darbams atlikti gavimo
nesikreipė ir tokio leidimo nebuvo gavęs. Aplinkybė, kad į atsakovui
priklausančią verandą iš viršaus prateka vanduo, nėra reikšminga, nes ne stogo
remontas, o verandos gabaritų pakitimas sudarė pagrindą konstatuoti esant
nelegalios statybos faktą. Buvo koreguojami verandos pamatai. Tik šiltinant
sienas toks didelis ploto pokytis atsirasti negalėjo. Atsakovas nepateikė
įrodymų, kad būtų buvusi statinio avarija Statybos įstatymo 25
straipsnio 1 dalies prasme. Gyvenamojo namo priestato – verandos
rekonstrukcijos darbai padaryti viršijus namo projekte nurodytus verandos
gabaritus, o tokiai statybai buvo būtinas projektavimo sąlygų sąvadas,
techninis projektas, suderintas su Palangos miesto nuolatine statybos komisija,
ir statybos leidimas. Kadangi atsakovas neturėdamas leidimo ne pastatė naują
statinį, tačiau rekonstravo jau esamą, be to, ieškovo atstovas paaiškino, kad
ieškinyje išdėstytas reikalavimas nugriauti suprastinas kaip reikalavimas
atstatyti į buvusią padėtį.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą ir
priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodė, kad statybos leidimas
nesudėtingam statiniui nereikalingas. Jo namo priestatas (veranda) atitinka
nesudėtingo statinio I grupės reikalavimus. Nesutinka su teismo išvada, kad
priestatas savavališkai rekonstruotas ir atsakovas privalo panaikinti
savavališkos statybos padarinius į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį. Teigia,
kad verandos pamatų perimetro nekeitė, inventorinėje byloje galėjo būti užfiksuoti
neteisingi duomenys. Tvirtina, kad saugodamas turtą ir siekdamas užkirsti kelią
jo vertės sumažėjimui ar visiškam sunaikinimui, atsakovas atliko paprastojo
remonto darbus, kuriems leidimas nereikalingas. Dar nurodo, kad viešasis
interesas turi būti konkrečiai įvardintas, o ne abstraktus. Gyvenamųjų namų
naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų laikymasis yra susijęs su
viešojo intereso užtikrinimu.
Ieškovas ir tretysis asmuo A. Ž. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinį
skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje
numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio
skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių
kilo ginčas dėl statybos leidimo ir įpareigojimo atsakovą pertvarkyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo dalį
– verandą į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį.
Atsakovo apeliacinio skundo
teiginiai, kad verandos remontui statybos leidimas pagal Statybos įstatymo 23
straipsnio 1 dalies 1 punktą nebuvo reikalingas, nes remontuojama pastato dalis
priskirtina nesudėtingiems statiniams, nepagrįsti.
Ieškovas atsiliepime į
apeliacinį skundą nurodė, kad ginčo statinys yra pastatytas nekilnojamųjų
kultūros vertybių teritorijoje, todėl vadovaujantis statinio statybos metu
galiojusio statybos techninio reglamentu STR 1.01.07:2002, net ir
nesudėtingiems statiniams buvo būtinas projektas, kurio atsakovas neturėjo.
Statybos metu galiojusio
statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, patvirtinto Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 15 punktas numatė,
kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, esamiems ar numatomiems statyti
nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje arba saugomoje
teritorijoje, taikomos II grupės nesudėtingiems statiniams nustatytos Statybos
įstatymo išimtys, išskyrus nurodytas 14.3 punkte. Statybos leidimą I ir II
grupės statiniams išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės
administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio
patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje [4.20], raštu pritarus: minėtos
komisijos nariui – už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos
įgaliotos institucijos atstovui (statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo
vertybės apsaugos teritorijoje) ar komisijos nariui – saugomos teritorijos
administracijos, o kai jos nėra, – Aplinkos apsaugos regiono departamento
atstovui (statiniams saugomoje teritorijoje).
Iš savavališkos
statybos 2008-02-07 akto Nr. 3 matyti, kad buvo vykdomi gyvenamojo namo
priestato – verandos darbai, priskiriami statinio rekonstravimo darbams. Taip
pat buvo konstatuota, kad pakeisti verandos parametrai, kurie neatitinka
inventorinėje byloje užfiksuotų parametrų (b. l. 7). Byloje nėra jokių įrodymų,
kad statybos darbams atlikti norminių aktų nustatyta tvarka buvo gauti
atitinkami leidimai ar kitokie suderinimai. Be to, ieškovo atsiliepime
teisingai pažymėta, kad atsakovas savo apeliaciniame
skunde pats nurodo, kad statant nesudėtingą statinį saugomojoje teritorijoje
būtina turėti patikrintą supaprastintą projektą.
Pirmosios
instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo gyvenamojo namo verandos
remontas laikytinas savavališka statyba. Statybos darbų metu galiojusio
Statybos įstatymo 2 dalies 71 punktas (2006
m. spalio 17 d.
įstatymo Nr. X-857 redakcija, Žin., 2006,
Nr. 116-4402 (2006-10-31)) pateikė savavališkos
statinio statybos sąvoką - statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo
nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai
statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint
normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo
dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas
statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint
galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint
normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį
dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y.
keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių
paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis,
nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo
statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat
paveldosaugos reikalavimų.
Jeigu statinys (jo dalis) yra
pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant
statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas
neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti,
išnuomoti ar pan.). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas
savavališkai, nustato įstatymai. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti
statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio
nugriauti, perstatyti ar pan.) arba įpareigoti statytoją per nustatytą terminą
statinį nugriauti (CK 4.103 straipsnio 1, 3 dalys) (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-858, Žin., 2006, Nr. 116-4403
(2006-10-31)).
Kadangi atsakovas vykdė
savavališkus gyvenamojo namo verandos statybos darbus, verandos rekonstrukcijos
darbai neatitinka inventorinės byloje nurodytų išmatavimų, jokių įrodymų, kad
inventorinėje byloje pateikti išmatavimai neteisingi, nėra, todėl teismas
pagrįstai įpareigojo atsakovą pertvarkyti verandą į iki
rekonstrukcijos buvusią padėtį. Dėl tos pačios priežasties neturi jokios
reikšmės apeliacinio skundo teiginiai, kad statybiniai darbai atlikti saugant
turtą ir siekiant užkirsti kelią jo vertės sumažėjimui ar visiškam
sunaikinimui.
Atmestini apelianto teiginiai
dėl viešojo intereso gynimo. CK 4.103 straipsnio 2 dalis numato, kad teisę
kreiptis į teismą turi asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir
kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovas yra Klaipėdos apskrities viršininko
administracija, kurios teisių perėmėjas yra Valstybinė teritorijų planavimo ir
statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Todėl ieškovas yra institucija,
turinti įstatymo suteiktus įgalinimus statybų priežiūros srityje. Be to,
pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama
praktika, kad jog statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Č. Č. ir kt.
v. J. T., bylos Nr. 3K-3-133/2008.)
Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei
procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Palangos
miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo apeliacinio skundo
motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5
d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Audrius
Saulėnas
Teisėjai Erika
Misiūnienė
Alvydas
Žerlauskas