Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-09-11][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-60-366-2017].docx
Bylos nr.: AN2-60-366/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VMI institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108-125 straipsniai)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administracinių nusižengimų teisena

                                                                  Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-60-366/2017

                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00306-2017-4

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10

(S)

 

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. rugpjūčio 3 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

 

nustatė:

 

  1. V. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1400 eurų bauda. V. J. nubaustas už tai, kad būdamas UAB . (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovės) vadovas ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, jog įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos (toliau – VMI), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d., bendrovė disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis – gauta 21 257,30 Eur pajamų, ir ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, tačiau minėtu laikotarpiu įmonės mokestinė nepriemoka VMI išaugo nuo 10 947,36 Eur iki 19 884,14 Eur, tuo tarpu gautos lėšos buvo panaudotos kitu tikslu, o būtent: 
  1. 2016 m. liepos mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D." - 233,43 Eur, UAB „M." - 136,84 Eur, UAB „A." - 856,10 Eur, UAB „L.“ – 22,78 Eur, AB „V.“ – 15,29 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 1 643,91 Eur.
  2. 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D" - 196,65 Eur, UAB „A" - 1 100,20 Eur, . (duomenys neskelbtini) įmonei „E“ – 280,00 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis - 1 279,97 Eur.
  3. 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D" – 242,65 Eur, UAB „A " – 832,83 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis – 1 495,19 Eur.
  4. 2016 m. spalio mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D" – 245,75 Eur, UAB „A " – 1 007,45 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis – 1 223,56 Eur.
  5. 2016 m. lapkričio mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D" - 271,93 Eur, UAB „A" – 724,76 Eur, UAB „B L“ – 118,91 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis – 991,15 Eur.
  6. 2016 m. gruodžio mėnesį buvo mokėta kreditoriams: UAB „D" - 423,39 Eur, UAB „A" – 589,58 Eur, UAB „B L“ – 228,74 Eur, UAB „O“ – 294,00 Eur, UAB „A p“ – 499,99 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis - 1 219,54 Eur.
  7. 2017 m. sausio mėnesį (nutarime dėl techninės klaidos nurodyta 2016 m. sausio mėnuo) buvo mokėta kreditoriams: UAB „D" – 323,47 Eur, UAB „A" – 852,09 Eur ir kt., išmokėtas darbo užmokestis – 1 165,67 Eur.

Tokiais savo veiksmais bendrovės vadovas V. J. pažeidė kreditoriaus VMI interesus, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

  1. V. J. pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nutarimą pakeisti ir, taikant jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį, švelninti skirtą nuobaudą.
    1. Skundu pažeidėjas neginčija pažeidimo ir iki teismo nutarimo šioje byloje sumokėjo visus UAB „. (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus VMI. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovė, nurodžiusi, kad V. J. dėjo pastangas sumažinti įsiskolinimą ir prašė pagal galimybę skirti kuo mažesnę baudą. Tačiau teismas, pažeidėjo manymu, paskyrė nuobaudą, kuri yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui.
    2. Pažeidėjo manymu, teismas neteisingai išsprendė įstatymo taikymo laike klausimą, t.y. jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal ANK, o pagal ATPK.  Pagal bylos faktines aplinkybes administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. ??-1869 (ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Baudos vidurkis ANK 120 straipsnyje yra daugiau nei dešimčia eurų didesnis nei ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, apelianto manymu,  švelnesnė atsakomybė numatyta ATPK 506 straipsnio 1 dalyje.
    3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatytos net dvi pažeidėjo administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės administracinės nuobaudos negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Paskirtos baudos dydis - 1400 Eur yra neadekvatus atsižvelgiant į pažeidimo pasekmes (išnykusias), pareiškėjo turtinę padėtį bei jo aktyvius veiksmus siekiant pašalinti pažeidimų padarinius. Panašios praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti tos pačios instancijos teismai (Šiaulių miesto apylinkės teismas 2017-02-28 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.- 385-951/2017), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-47-1015/2017)
  2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo V. J. skundo netenkinti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nutarimą palikti nepakeistą.  Atsiliepime nurodoma, kad VMI į teismą kreipėsi 2017-04-19. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemoka buvo 15 327,58 eurų, kuri buvo dalimis sumokėta iki 2017-06-12.
  3. Apeliacinis skundas netenkinamas.
    1. V. J. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės padarius nusižengimą, tačiau kelia veikos kvalifikavimo klausimą, teigdamas, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota  pagal  anksčiau galiojusį švelnesnį įstatymą. Be to, pažeidėjo manymu, teismas, įvertinęs dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta galimybė skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.
    2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo ribose, atmeta skundo argumentus tiek dėl veikos kvalifikacijos, tiek dėl paskirtos bausmės.
    3. Pagal bylos faktines aplinkybes administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. Tai reiškia, kad veika buvo tęstinė. Pažeidimas nustatytas tik atlikus operatyvų patikrinimą, kuris pradėtas 2017 m. vasario 28 d. Todėl nėra jokio pagrindo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 506  str. 1 d.
    4. Skunde pažeidėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. 
    5. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu. Bylos duomenimis V. J., kaip bendrovės vadovo, tyčinis ir priešiškas teisei elgesys truko daugiau nei pusę metų – nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. Minėtu laikotarpiu įmonės mokestinė nepriemoka VMI išaugo nuo 10 947,36 eurų iki 19 884,14 eurų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir pažeidėją iš esmės teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, praeityje ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau už panašaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų padarymą nėra baustas, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų už kitus pažeidimus ir kt.), paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą, kuri apeliacinės instancijos teismo manymu, yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui. Pažeidėjo skunde nenurodyta naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindą sumažinti paskirtą baudą. Šiuo atveju, paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nebūtų pasiekti nubaudimo ir prevenciniai tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
    6. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kiekvienas atvejis yra unikalus. Todėl tai, kad apeliaciniame skunde minimuose kitų teismų sprendimuose dėl analogiškų veikų padarymo buvo paskirtos mažesnės nei sankcijoje numatytos baudos, nereiškia, jog ir šiuo atveju yra pagrindas mažinti baudos dydį. 
    7. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo, apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
    8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nutarimą palikti nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

             Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjas                                                                     Sigitas Bagdonavičius


Paminėta tekste:
  • CK
  • ATPK