Baudžiamoji byla Nr. 1-54-167/2015

      Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00681-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2.;1.1.8.7.1.;

1.2.30.5.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 12 d.

                                                                          Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas,

sekretoriaujant Justinai Kšanytei, Ingrida Murzaitei, Linai Deržinskienei,

dalyvaujant prokurorei  Jolantai Steponavičiūtei,

vertėjoms Daiva Sakalienei, Ingridai Kurmanskienei,

kaltinamiesiems A. M. ir M. K.,

gynėjams advokatams Vidai Povilaitienei, Zojai Kastėnienei ir Modestui Švažui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teismui pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), įgijęs 1 klasės išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  310 straipsnį,

M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), įgijusi 5 klasių išsilavinimą, pensininkė, neteista, kaltinama pagal BK 310 straipsnį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

A. M. kartu su M. K., veikdami bendrininkų grupėje 2013 m. rugpjūčio 9 d. apie 18 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, kieme, žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent: M. K. sudavus pagaliu nenustatytą kiekį smūgių mišrūnų veislės šuniui, A. M. sudavus kastuvu nenustatytą kiekį smūgių, tuo savo bendrais veiksmais padarė mišrūnų veislės šuniui šiuos sužalojimus: daugybines hematomas galvos, nugaros ir juosmens srityse, kairės akies obuolio plyšimą, kraujo aspiraciją į kvėpavimo takus, nuo ko šuo nugaišo dėl galvos srityje patirtų fizinių sužalojimų, kurie sukėlė kraujo išsiliejimą į galvos smegenis ir gyvūno nukraujavimą.

Apklaustas kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, nieko nebuvo, jis šuns nemušė, jis nebegyvas buvo. Kai atėjo į kiemą, šuniui iš burnos bėgo kraujas. Sudavė šuniui kastuvu vieną kartą per nugarą, kad nesikankintų. Jis išėjo namo ir tą šunį paliko ten gulėti, kas šunį nuvežė į mišką ir užkasė nematė.

Siekiant patvirtinti A. M. parodymus, teismo posėdžio metu pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad tą dieną pas  M. K. išgėrė vieną alaus bambalį. Po to į namus parėjo. Šuo buvo piktas, pjaudavo gyvulius, vištas išpjovė, avį vos nepapjovė.  Kaimynas jam tą šunį atidavė. Nebuvo jam toks šuo reikalingas, kaimynai dėl šuns nesiskųsdavo. Šuo kaukdavo naktimis ir būdavo kaimynam neleisdavo per naktį  miegoti. Kaimynai nelabai patenkinti buvo nes šuo kaukė ir kaukė. Neprašė M. K. šuns pasiimti, ji pati pasiėmė ir nusivedė į namus. M. K. pasiėmusi norėjo šunį išauklėti, ji nesakė, kad  šunį užmuš, M. K. anūkas Artūras su dviem draugais  šunį mušė.  M. K. anūkas A. atėjęs nieko nesakė apie šunį. Kur šunį paslėpė nežino. M. K. anūkas Artūras atėjęs sakė, kad šunį užmušė pagaliais, atėjęs pasakė pasiimk kastuvą ir eik užkasti. Nėjo to šuns pažiūrėti ir nežino kur yra. Pas M. K. kieme buvo, matė šunį gulintį, nežino kur tą šunį padėjo, kas užkasė šunį nežino. Pasiėmė kastuvą ir nuėjo į M. K. kiemą su kastuvu, bet neužkasti šuns. Kai atėjo šuo buvo dar gyvas, judėjo. Šuo buvo sumuštas. Kastuvu sudavė šuniui vieną kartą, kad jis nesikankintų.

Apklausta kaltinamoji M. K. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2013-08-09 d., po pietų A. M. šuo užpuolė ožiuką, ji atitraukė šunį nuo savo ožiuko, tada jis puolė prie didesnės ožkos. Ožka buvo pririšta prie grandinės, jos pačios kojos apsivijo grandine. Kai šunį pagavo pradėjo su juo kovoti. Einančio pro šalį kaimyno A. M. paprašė pagalbos, tačiau jis nepadėjo. Šunį laikė už grandinės, kol jai nepadėjo pro šalį su dviračiais važiavę nepažįstami vaikinukai, kurie padėjo jai išsilaisvinti. Du vaikinai  priėjo, pririšo šunį. Vienas iš jų su ranka tekštelėjo šuniui per uodegą ir jie nuvažiavo. Ji pati trinktelėjo šuniui ranka ir jį laikė. Pagalio rankoje neturėjo, pagaliu šuns nemušė. Kai atėjo A. M. šuo gulėjo ramiai, ji dar pasakė, kad jis atsistos ir vėl pradės lakstyti.  O jis paėmė ir pradėjo kastuvu jį mušti, sudavė gal ir 10 kartų. Tuo metu ji buvo su  savo ožkom, atstumas galėjo būti  apie 5 metrus. Kai Antanas mušė šunį kaimynė D. M., iškvietė policiją. Kaimynė priekaištavo dėl šuns mušimo, ji atsakė jos šuo, ką jis nori tą daro. Šuo iki ryto būtų neišgyvenęs, visas buvo aptekęs kraujais. Kas išvežė šunį  nematė. Apkandžiotas ožiukas nugaišo tą pačią dieną, o ožka nugaišo po trijų dienų.

Liudytoja D. M. teismui parodė, kad 2013-08-09 d. ryte savo sodyboje ji išgirdo triukšmą. Per vartų tarpą pamatė kaimynę, kurios kojos  buvo apsivijusi ožkos grandine ir šalia buvo šuo. Tada ji pašaukė vyrą, kuris nubėgo ir atsuko grandinę, išlaisvino kaimynę. Šuo jau buvo įkandęs ožkai. Ožkos snukis buvo sukramtytas. Ožka ir šuo buvo kruvini.  Po kelių valandų ji matė, ateinantį A. M. ir kaimynę, kurie kaip suprato nusprendė, šunį užmušti. Ji prieštaravo. Kaimynė liepė nesikišti.  Viskas vyko prie jos tvoros apie 20-50  metrų. Matė kaip kaltinamasis atsinešė pagalį, tai galėjo būti kastuvas ir girdėjo smūgį. Kaltinamoji stovėjo šalia, ar ji mušė šunį nematė. Po to šuniukas nutilo, jokio cypimo nebebuvo. Kieno buvo šuo nežino. Tada iškvietė policijos pareigūnus.  Kol policijos pareigūnai atvažiavo, šuo buvo užkastas miške, bet ji to nematė. Išsikviestas kinologas šunį atrado užkastą miške.

Liudytojas A. M. teismui parodė, kad 2013-08-09 d. su žmona būnant  sodyboje. Išgirdęs klyksmą nubėgo į apleistą pievą, kur kaimynė M. ganydavo ožkas, pažiūrėti, kas atsitiko. Pamatė, kaimynę apnarpliotą grandinėm ir kaip jos šuo puolė vieną ožką.  Priėjęs šunį pagavo už grandinės ir pririšo pievoje. Ant kaltinamosios buvo kraujo. Po kiek laiko matė, kaip du vaikinai, kaltinamosios anūkas I., kito vaikinuko nepažįsta, dviejų ratų karučiu nuvežė šunį. Atvykus policijai jis parodė kokia kryptimi matė šunį vežamą karučiuose. Iškviestas tarnybinis šuo, rado užkastą šuns lavoną.

Siekiant patvirtinti A. M. parodymus, teismo posėdžio metu pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2013-08-09 apie 13 val. jis buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kuomet, skinant uogas, jis išgirdo kaimyno šuns cypimą. Šuo cypė apie pusvalandį laiko. Jis išgirdo kaimyno A. M. balsą. A. M. pasakė: „dar gyvas“, o kaimynė M. pasakė, kad jau nebegyvas. Jis suprato, kad kaimynas A. M. savo šunį užmušė. Jis paties įvykio nematė, bet girdėjo. Paskui jis matė, kaip kaimynės anūkas su kažkokiu draugu negyvą šunį karučiu vežė į mišką. Vėliau anūkas tuščiu karučiu grįžo pas M. (1 t., b. l. 60).

Liudytoja Ž. Š. teismui parodė, kad  kaltinamoji yra jos mama. 2013-08-09 d. I. Š. buvo namuose  (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo. Ji žino,  kad sode buvo užmuštas šuo, jai tai kaip faktą pasakė sūnus I. Š.. Sūnui tai pasakė paskambinusi M. K..  

Liudytojas I. Š. teismui parodė, kad pats asmeniškai nieko nematė. Jo močiutė gyvena žiemą Šiauliuose, o vasarą (duomenys neskelbtini) soduose, su kaltinamuoju močiutė bendrauja. Močiutė turėjo tik jų mažiuką šuniuką M. Vasarą jį pas močiutę palieka, kito šuns pas močiutę nėra matęs. O kaltinamasis turėjo šunį, kiek atsimena rudos spalvos, jo vardo net nežino. Jam paskambino močiutė ir pasakojo  kas su tuo šuniu atsitiko, kad užpuolė ją ir ožkas. Pasakė, kad šunį su kastuvu užmušė kaimynas A. M.. Po to pasakė, kad policija buvo  atvažiavusi. Iki to įvykio prieš savaitę buvo (duomenys neskelbtini) sode, o įvykio metu  buvo Šiauliuose.

Siekiant patvirtinti I. Š. parodymus, teismo posėdžio metu pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad šiltuoju sezono metu jo močiutė, M. K., gyvena sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Ji bendrauja su kaimynu A. M.. Jis matė, kad A. M. turi rudą šunį. Tuo metu, kai buvo užmuštas A. M. šuo, jis pas močiutę sode nebuvo. Apie tai, kad buvo užmuštas šuo, jam tos pačios dienos vakare pasakė močiutė. Jam močiutė sakė, kad tas šuo užpuolė jos ožkas, o paskui ir ją. Ji minėjo, kad ji nustūmė šunį ir pririšo, paskui atėjo A. M. ir jį užmušė su kastuvu. Ji minėjo, kad šunį su karučiu iš jos kiemo išsivežė pats A. M.. Kur buvo užkastas užmuštas šuo, jis nežino. Jis šuns užmušimo dieną pas močiutę nebuvo, šuns užkasinėti nepadėjo. Į sodą pas močiutę jis su draugu E. Š. buvo atvažiavęs tik vieną kartą vasaros pradžioje. Tuo metu, kai buvo užmuštas A. M. šuo, jis buvo Šiauliuose, o iš močiutės jis buvo išvažiavęs maždaug prieš savaitę. Jo brolis, A. T., 2013 m. sausio mėnesį išvyko į Angliją, po ko į Lietuvą grįžęs nebuvo ( 1 t., b. l. 78-80 ).

Liudytojas G. B. teismui parodė, kad 2013-08-09 d. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad nurodytame kaime pranešėjas matė kaip jo kaimynai užmušė šunį. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė namą, bei įvardijo asmenis, kurie užmušė šunį. Nurodyto kaltinamosios namo kieme sutiko vyriškį ir moteriškę. Vyro rankos buvo kruvinos, o moters rankos ir drabužiai buvo kruvini. Kieme mėtėsi kruvinas pagalys, giliau į kiemą buvo įvarytas ir karutis. Kas užmušė šunį jie paaiškinti negalėjo, vyriškį buvo sunku suprasti ką jis aiškino, moteriškė aiškino, kad nežino kas užmušė šunį, kad tas šuo neva puolė jos ožkas, todėl ji pagaliu vieną kartą trenkė tam šuniui, bet ar ji jį užmušė, ar vyriškis paaiškinti negalėjo. Kolega T. S. nusekė karučio vėžėm iki miško ir rado užkastą šunį. Kaltinamoji pripažino, kad ji buvo sudavusi šuniui vieną ar du kartus su lazda, ar ji ar kitas kaltinamasis užmušė šunį nežino. Kastuvo kieme nematė. Ką kaltinamasis sakė neprisimena, kadangi žmogus labai sunkiai kalbėjo ir suprasti ką jis sako nebuvo galima.

Liudytojas T. S. teismui parodė, kad  2013-08-09 d. kiek atsimena buvo gautas pranešimas vykti į gyvenvietę už Bubių į sodus, tikslaus adreso neatsimena, Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) kaime, kur yra užmuštas ar kažkaip sužalotas šuo. Nuvykus minėtu adresu priėjo pranešėjas, kuris nurodė, adresą namo, kur gyveno kaltinamoji. Susiradus kaltinamąją, jos drabužiai buvo kruvini, kieme buvo kruvinas pagalys, apžiūrėjus teritoriją buvo rastas su kraujo dėmėmis karutis. Kaltinamoji sakė, kad šuo puldinėjo jos ožkas ir tą šunį užmušė. Ar kaltinamoji rastu kruvinu pagaliu mušė šunį, buvo sunku išsiaiškinti, nes vyriškis-kaltinamasis  nekalbėjo, buvo susidariusi nuomonė, kad pasikvietė vyriškį, tą šunį ji vijo lauk, spardė. Pranešėjas sakė, kad matė, jog šunį mušė, o paskui vežė su karučiu, vyriškis su kuriuo buvo sunku susikalbėti. Buvo bandyta atsekti kur galimai tas šuo yra užkastas. Pėdsakus atsekė pagal karučio vėžias, nes šalikėlėje buvo smėlis, žvyras ir matėsi karučio vėžės. Paskui nuo to asfaltuoto kelio karučio vėžės matėsi nusuktos į žvyruotą keliuką ir pagal jas ir pagal pėdas buvo surasta vieta, nuo tos sodybos apie 300 – 400 metrų, kur buvo užkastas šuo.  Pėdos buvo vieno asmens. Atvykus kriminalinės policijos darbuotojams, jiems buvo nurodyta ta vieta, nurodytas karutis, nurodyti piliečiai ir jie išvyko. Kam priklausė šuo nežino. 

Be kaltinamųjų parodymų apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas ištyrė tokius byloje esančius įrodymus:

2013-08-09 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli mūrinio namo rasta medinė lazda, o 5 metrų atstumu nuo jos rastas karutis. Išėjus į (duomenys neskelbtini) gatvę, einant link (duomenys neskelbtini) miško apie 100 m, po ko sukama į kairę, kur už 50 m matosi miškelyje išmintas takas, kuriuo paėjus apie 10 m, matosi supiltos žemės. Atkasus žemes, randamas šuns kūnas. Apžiūros metu paimtas šuns kūnas ir medinė lazda. Apžiūros metu fotografuota ir sudarytas planas-schema ( 1 t., b. l. 8-14 ).

2013-08-13 gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akte nurodyta, jog tyrimo metu buvo nustatyti mišrūnų veislės šuns patologiniai anatominiai pokyčiai: kaukolės kairės pusės kaktikaulio bei nosikaulio skeveldriniai lūžimai; kaktikaulio srities odoje ir poodiniuose audiniuose 8-10 mm kirstinė žaizda; galvos, nugaros ir juosmens srityse daugybinės hematomos; kairės akies obuolio plyšimas; kraujo išsiliejimas į galvos smegenis; kraujo aspiracija į kvėpavimo takus; gleivinių anemija ir dehidratacija. Nustatyta patologinė anatominė diagnozė: šuo nugaišo dėl galvos srityje patirtų fizinių sužalojimų, kurie sukėlė kraujo išsiliejimą į galvos smegenis ir gyvūno nukraujavimą. Gretutiniai sužalojimai, kurie komplikavo pagrindinį sužalojimą: daugybinės hematomos galvos, nugaros ir juosmens srityse; kairės akies obuolio plyšimas; kraujo aspiracija į kvėpavimo takus ( 1 t., b. l. 19, 21 ).

2013-08-10 apžiūros protokole nurodyta, jog buvo atlikta medinės lazdos, paimtos 2013-08-09 įvykio vietoje Šiaulių r. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Lazdos ilgis 96 cm, o storis 4,5 cm diametro. Apžiūros metu fotografuota ( 1 t., b. l. 22-24 ).

2013-11-15 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, jog buvo pareikalauta iš A. M., kad šis pateiktų kastuvą, kuriuo užmušė šunį, A. M. kastuvo nepateikė, kadangi nežino, kur jis yra ( 1 t., b. l. 27 ).

2013-11-15 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, jog buvo pareikalauta iš M. K. pateikti  karutį, kuriuo buvo vežamas užkasti užmuštas šuo, M. K. pateikė karutį ( 1 t., b. l. 28 ).

2013-11-18 apžiūros protokole nurodyta, jog buvo atlikta karučio, paimto iš M. K. 2013-11-15, apžiūra. Karutis yra dviejų ratų, metalinis su metaline rankena. Karutis aprūdijęs. Apžiūros metu fotografuota ( 1 t., b. l. 29-31 ).

2013-08-09 alkoholio matuoklio parodymų kvite užfiksuota, kad 20 val. 21 min. A. M. nustatytas 1,53 promilių girtumas ( 1 t., b. l. 85 ).

2013-11-27 akistatos protokole nurodyta, jog akistatos atliktos tarp A. M. ir M. K. metu A. M. nurodė, kad 2013-08-09 apie 15 val. jis išgirdo A. M. balsą, sklindantį nuo M. K. pievos, bet, ką šis sakė, jis nesuprato. Girdėjosi trenksmas, lyg kas būtų kažką daužęs. Jis girdėjo, kad M. K. paklausė: „ar dar gyvas?“. Po kurio laiko jis pamatė, kaip M. K. anūkas Irmantas su draugu karučiu vežė negyvą šunį į mišką. Kas užmušė šunį, jis paties to įvykio nematė. Dar prieš užmušant šunį, jis apgynė M. nuo to šuns ir pririšo jį prie grandinės. M. K. iš dalies sutiko su A. M. parodymais, nurodydama, jog ji nesutinka tik su tuo, kad jos anūkas su draugu nuvežė šunį į mišką, nes tą dieną pas ją jos anūko nebuvo. I. buvo Šiauliuose ( 1 t., b. l. 70-71 ).

2013-10-04 akistatos protokole nurodyta, kad akistatos atliktos tarp M. K. ir A. M., metu M. K. parodė, kad 2013-08-09 apie 18 val. ji pamatė bėgantį A. M. šunį, kuris buvo nusitraukęs nuo grandinės. Ji tą šunį parsivedė į savo kiemą. Šuo ėmė pulti ant jos ožkų. Ji bandė šunį nuraminti, todėl, paėmusi pagalį, keletą kartų sudavė šuniui. Kur sudavė ir kiek kartų, neprisimena. Jai bandant nuraminti šunį, pro šalį ėjo kaimynas A. M., kurio ji paprašė nuraminti šunį. A. M. nekreipė dėmesio į jos prašymą ir nuėjo. Paskui pro šalį važiavo dviračiais keletas nepažįstamų vaikų, kurie jai padėjo nuraminti šunį. Ji laikė šunį už grandinės, o vienas vaikinas ranka šuniui kažkur sudavė. Po šio smūgio šuo atsigulė ant žemės. Prieš tai dar vienas vaikinas tam šuniui kažkuo sudavė. Kai šuo gulėjo ant žemės, jis buvo gyvas, judėjo. Ji nuėjo pas A. M. pasakyti, kad šis pasiimtų šunį. A. M. pas ją atėjo su kastuvu rankose. Jis tuo kastuvu kelis kartus smūgiavo šuniui į įvairias kūno vietas. A. M. šunį mušė, kol šis mirė. Kas ir kur nuvežė šunį bei, kur jį padėjo, ji nematė, kadangi tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais ji bendravo. Tuo tarpu, A. M. parodė, kad jis sutinka su M. K. parodymais, tačiau, kas ir kiek kartų sudavė šuniui, iki jam ateinant, jis nežino. Jis atėjo pas M. K., kuri buvo sakiusi, kad vaikai užmušė šunį, ir reikia jį užkasti, su kastuvu rankose, norėdamas užkasti šunį. Atėjęs jis pamatė, kad šuo gyvas, todėl, kad šis nesikankintų, jis kastuvu pribaigė šunį. Po to, kažkokie vaikai nuvežė šunį į mišką ir užkasė (1 t., b. l. 96-98).

2014-01-03 akistatos protokole nurodyta, kad akistatos atliktos tarp D. M. ir M. K., metu D. M. parodė, kad ji buvo apie 20-30 m atstumu nuo įvykio vietos, kuomet išgirdo didelį triukšmą. Ji nuėjo prie tvoros, apsodintos eglutėmis, ir pamatė, kad A. M. palaidas šuo yra įsikabinęs ožkai į gerklę, o M. kojos supainiotos ožkos grandine. M. bandė gelbėti ožką. Ji sušuko savo vyrui, kad šis bėgtų gelbėti M. Jos vyras pasiėmė pagalį ir nubėgo pas M. Jos vyras išlaisvino M. iš grandinės ir parėjo. Ji matė, kaip M.  kelis kartus delnu sudavė šuniui, sakydama, jog negalima pjauti ožkų. Po valandos ji išgirdo duslų garsą. Ji priėjo prie tvoros ir pamatė, kaip M. su A. M. yra parklupę ant kelių prie šuns, kuris gulėjo ant žemės, o Antanas tikrino, ar šuo gyvas. Kas ir kuo tam šuniui sudavė smūgius, ji nematė. Tą dieną pas M. sode buvo jos anūkas I., nes ji pati su juo tą dieną kalbėjo. Ji sakė, kad negalima mušti šuns, o šis atsakė, kad šuo negeras, nes ožkas papjovė. Tuo tarpu, M. K. su D. M. parodymais nesutiko, tvirtindama, jog ją iš grandinės išvadavo ne jos vyras, o kažkokie vaikai, kurie važiavo pro šalį dviračiais, o jos anūko I. tą dieną pas ją sode nebuvo ( 1 t., b. l. 51-52 ).

Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. prisipažino, sudavęs šuniui kastuvu vieną smūgį, kad pastarasis nesikankintų.  Kaltinamoji M. K. nurodė, kad pati šuniui sudavė vieną smūgį ranka, ir tik jį laikė, kol buvo prisirištas, o A. M. šuniui sudavė su kastuvu apie 10 smūgių. Kaltinamųjų A. M. ir M. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu skiriasi. M. K. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sudavė pagaliu šuniui kelis kartus, o A. M. šunį mušė kastuvu, kol užmušė.  A. M. parodė, kad pas M. K. kieme rado savo šunų, kuris buvo stipriai sumuštas ir jis suduodamas smūgius kastuvu šunį pribaigė. Teisme kaltinamasis A. M. ir kaltinamoji M. K. neprisipažino sudavę daugybinius smūgius gyvūnui, tokius jų parodymus paneigia, 2013-08-13 gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akte nustatyti mišrūnų veislės šuns patologiniai anatominiai pokyčiai: kaukolės kairės pusės kaktikaulio bei nosikaulio skeveldriniai lūžimai; kaktikaulio srities odoje ir poodiniuose audiniuose 8-10 mm kirstinė žaizda; galvos, nugaros ir juosmens srityse daugybinės hematomos; kairės akies obuolio plyšimas; kraujo išsiliejimas į galvos smegenis; kraujo aspiracija į kvėpavimo takus; gleivinių anemija ir dehidratacija. Nustatyta patologinė anatominė diagnozė: šuo nugaišo dėl galvos srityje patirtų fizinių sužalojimų, kurie sukėlė kraujo išsiliejimą į galvos smegenis ir gyvūno nukraujavimą. Gretutiniai sužalojimai, kurie komplikavo pagrindinį sužalojimą: daugybinės hematomos galvos, nugaros ir juosmens srityse; kairės akies obuolio plyšimas; kraujo aspiracija į kvėpavimo takus. Liudytoja D. M. teismui parodė, kad matė, kaip kaltinamasis A. M. atsinešė pagalį, tai galėjo būti kastuvas ir girdėjo smūgį suduotą šuniui, kartu buvo ir kaltinamoji M. K.. Liudytojai G. B. teismui parodė, kad kaltinamosios M. K. rankos ir drabužiai buvo kruvini, kaltinamojo A. M. rankos buvo kruvinos. Tai, jog kaltinamosios rankos ir rūbai buvo kruvini patvirtino ir liudytojas T. S.. Liudytojai taip pat nurodė, kad kieme mėtėsi kruvinas pagalys, bei rastas karutis su kraujo dėmėmis. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas kruvinas pagalys. Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme tvirtino šunį mušęs su kastuvu. Tuo tarpu įvykio vietoje rastas kruvinas pagalys patvirtina, jog smūgiai gyvūnui buvo suduoti ir pagaliu, ko neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus M. K.. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti liudytojų D. M., G. B. ir T. S. parodymais. Išdėstyti įrodymai, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, akistatos protokolai, gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktas, neginčijamai patvirtina, kad A. M. kartu su M. K., veikdami bendrininkų grupėje 2013 m. rugpjūčio 9 d. apie 18 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, kieme, žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent: M. K. sudavus pagaliu nenustatytą kiekį smūgių mišrūnų veislės šuniui, A. M. sudavus kastuvu nenustatytą kiekį smūgių, tuo savo bendrais veiksmais padarė mišrūnų veislės šuniui šiuos sužalojimus: daugybines hematomas galvos, nugaros ir juosmens srityse, kairės akies obuolio plyšimą, kraujo aspiraciją į kvėpavimo takus, nuo ko šuo nugaišo dėl galvos srityje patirtų fizinių sužalojimų, kurie sukėlė kraujo išsiliejimą į galvos smegenis ir gyvūno nukraujavimą. Tokie jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. M. įvykdė nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarytas tiesiogine tyčia. Jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas remiantis BK 59 str. 1 d. 2 p., yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Neteistas, (1t., b.l. 130), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 135), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 132,133), nėra psichikos ir priklausomybės ligų registre (1 t., b. l. 122, 123, 124, 126, 127-128). Atsižvelgiant į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. baudą (BK 47 str.).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, BPK 141 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitomas A. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-08-09  20 val. 15 min. iki 2013-08-11 11 val. 15 min (2 paros) ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizėje išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 14 iki 2014 m. spalio 24 d. (10 parų) ( 1 t. b. l. 86-87, 2 t., 78-80, 84).

A. M. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. K. įvykdė nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarytas tiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Neteista (1t., b.l. 141), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 144), nedirba (1 t., b. l. 143), nėra psichikos ir priklausomybės ligų registre (1 t., b. l. 138, 139, 140). Atsižvelgiant į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad nuo šuns nukentėjo jos dvi ožkos, tai yra nugaišo, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. K. minimalią baudą (BK 47 str.).

M. K. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. M. buvo skirtas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Byloje gauta 2014-12-22 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-2378(04.8) iš kurios matyti, kad už A. M. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 320 Eur (2 t., b.l. 89).

Kaltinamajai M. K. buvo skirta gynėja advokatė Vida Povilaitienė. Byloje gauta 2015-01-19 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-113(04.8) iš kurios matyti, kad už M. K. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 77,27 Eur (2 t., b.l. 111).

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Už A. M. ir M. K. suteiktą teisinę pagalbą patirtos išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Daiktų (dokumentų), turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: karutis (laikomas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo patalpoje), grąžintina M. K., o medinė lazda (laikoma Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugojimo patalpoje), nuosprendžiui įsitiesėjus sunaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

n u s p r e n d ė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnyje, ir nuteisti – 24 MGL ( 903 Eur) bauda. 

              Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, BPK 141 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-08-09  20 val. 15 min. iki 2013-08-11 11 val. 15 min. (2 paras) ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizėje išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 14 iki 2014 m. spalio 24 d.  (10 parų). A. M. laikyti atlikusių bausmę.

A. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK  310 straipsnyje, ir nuteisti – 2 MGL (75,30 Eur) bauda. 

M. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Valstybinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. M. ir M. K. nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: karutį, grąžinti M. K., neribotam naudojimui, o medinę lazdą, nuosprendžiui įsitiesėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                  Alfredas Vilbikas