Civilinė byla Nr. 2S-1164-781/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07063-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija:110.1;122.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 22-14049-734/2014 pagal pareiškėjo UAB „Damivita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių  taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Damivita“ (toliau - pareiškėjas) CPK 510 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio I. G. (toliau - antstolis) atliekamą išieškojimą vykdymo procese iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Nurodė, kad areštuoto turto įkainojimas ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija, todėl nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teigė, kad antstolio nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios padėties rinkoje. Šiai dienai vyksta žemės sklypo detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo procedūros. Minėto sklypo detalusis planas rengiamas su tikslu pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamųjų teritorijų bei komercinių teritorijų žemės sklypus, o tai didina žemės sklypo vertę. Atsižvelgiant į pareikėjo pateikiamas parduodamų analogiškų objektų kainas, pareiškėjui priklausančio turto nustatyta vertė yra ženkliai per maža, taip pažeidžiamos pareiškėjo ir kreditorių teisės. Dėl šių priežasčių yra pagrindas ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikėjo turtas gali būti realizuotas už nepagrįstai žemą kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), realizavimą iki teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės teismo nutartis dėl skundo reikalavimų. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Iš pateikto skundo turinio nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vertės. 2013 m. vasario 26 d. antstolis paskelbė minėto žemės sklypo varžytynes, todėl, pirmosios instancijos teismo manymu, yra pagrindas sustabdyti žemės sklypo realizavimą iki teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės teismo nutartis dėl skundo reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Antstolis atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo panaikinti, pavedant nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus prieštaravimus dėl įkeisto turto įkainavimo, buvo paskirta ekspertizė nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertei A. L.. Teigė, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta per antstolio nustatytą terminą pateikti susitarimą su vienu iš patvarkyme nurodytų teismo ekspertų dėl pilnos ekspertizės atlikimo bei išaiškinta, kad pareiškėjui nepateikus susitarimo su teismo ekspertu bei neįmokėjus sumos, reikalingos ekspertizės kaštams padengti, ekspertizė skiriama nebus ir bus laikoma, kad įkeisto žemės sklypo rinkos vertė yra teismo ekspertės A. L. ekspertizės akte nustatyta vertė (490 000 Lt). Pareiškėjas susitarimo su ekspertu nesudarė, neapmokėjo už ekspertizės atlikimą. Vykdomojo proceso metu turtas įkainotas įstatymo nustatyta tvarka – turtą įvertino ekspertas, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė prašyti pakartotinos ekspertizės už ją apmokant, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.

Pareiškėjas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė žemės sklypo varžytynes iki teisme bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės teismo nutartis dėl skundo reikalavimų.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsnis).

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikomas tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480/2011), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. CPK 18 straipsnyje reglamentuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime, nutartyje ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Todėl išieškojimas, vykdant teismo spendimą (nutartį), gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio (skundo) užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Kitaip teismo sprendimo (nutarties) privalomumas prarastų prasmę.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl turto realizavimo iš varžytynių ir turto kainos nustatymo, kuriame prašė įvertinti pridedamus dokumentus dėl detaliojo plano rengimo procedūrų bei jų įtaką turto vertei, bei atlikti tinkamą pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę (b. l. 5-6). Nesustabdžius žemės sklypo varžytynių, kiltų grėsmė, jog žemės sklypas bus realizuotas už, pareiškėjo manymu, nepagrįstai mažą jo vertę. Taigi pareiškėjui palankaus sprendimo dėl skundo priėmimo atveju, nekilnojamasis turtas jau būtų išvaržytas, kas pažeistų pareiškėjo, kaip skolininko teisę gauti didesnę sumą įsiskolinimo padengimui. Be to, pardavus iš varžytynių žemės sklypą, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų prarastų prasmę. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – vykdymo proceso sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) yra būtinas, nes pagrindas, leidžiantis pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, yra vykstantis išieškojimas vykdymo procese, t. y. vykstančios varžytynės dėl turto. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas yra neįrodytas ir nepagrįstas.

Antstolis, argumentuodamas savo poziciją, atskirajame skunde nurodė aplinkybes dėl pareiškėjo pasyvumo vykdymo procese, jo galimybę aktyviai dalyvauti žemės sklypo vertės nustatymo procedūroje, t.y. pasisakė dėl pareikšto skundo pagrįstumo. Teismas pažymi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina skundo teisinių argumentų, o tik preliminariai įvertina jo pagrįstumą. Taigi, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui bei atsižvelgiant į pareikštų skundo reikalavimų pobūdį, tikėtiną grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skundo tenkinimo atveju, nesustabdžius išieškojimo proceso, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje būtų apsunkintas ar galimai pasidarytų ir nebeįmanomas.

Esant anksčiau nurodytiems motyvams, pripažintina, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalie 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                 Jūratė Varanauskaitė