Civilinė byla Nr. 3K-3-193-378/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24146-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.1; 3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „Beržas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „Beržas“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmokų paskirstymo tvarką, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė gyvenamojo namo statybos bendrija „Beržas“ (toliau – ir Bendrija) ieškinyje prašė iš atsakovo G. K. priteisti 1188,07 Eur skolą už suvartotą šaltą vandenį, 704,16 Eur delspinigių ir 5 proc. metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad ji šaltą vandenį tiekiančiai UAB Komunalinių paslaugų centrui mokėjo pagal įvadinio skaitiklio rodmenis ir iš kiekvieno gyventojo vėliau išsireikalaudavo tam tikras sumas pagal gyventojų butuose esančių skaitiklių rodmenis. UAB „Kauno vandenys“ plombuojant vandens skaitiklį atsakovo bute, buvo nustatytas skaitiklio rodmuo – 1139 kub. m, taigi atsakovas sumokėjo už 330 kub. m kiekį suvartoto vandens, tačiau nesumokėjo už 809 kub. m vandens. Bendrija 2012 m. spalio 9 d. susirinkimo metu nutarė skaičiuoti delspinigius, jei skola nesumokama laiku. UAB Komunalinių paslaugų centras apskaičiavo skolą už vandens kiekį ir sumą, ją Bendrija sumokėjo. Atsakovo skola susidarė nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu bylos dalį dėl 83,03 Eur delspinigių priteisimo nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), atsakovas yra Bendrijos narys. Nuo namo statybos pradžios iki 2012 m. rugsėjo 1  d. šaltą vandenį ieškovei tiekė UAB Komunalinių paslaugų centras, už teiktas paslaugas ieškovė iki 2012 m. rugsėjo 1 d. su UAB Komunalinių paslaugų centru atsiskaitė  tinkamai. Prieš nutraukiant sutartį su UAB Komunalinių paslaugų centru buvo nustatyta, kad skaitiklis, apskaitantis suvartoto vandens kiekį name, yra sugedęs. 2012 metų spalio 4 d. plombuojant geriamojo vandens skaitiklį atsakovo bute nustatyta, kad jame esančio šalto vandens apskaitos skaitiklio rodmuo – 1139 kub. m. Dėl suvartoto ir neapmokėto vandens skirtumo ieškovė pateikė atsakovui sąskaitą Nr. 24 dėl 1436,27 Eur skolos, sąskaitoje nurodė skolą apmokėti iki 2012 m. spalio 25 d. 2012 m. spalio 9 d. Bendrijos susirinkimo metu nutarta, kad tie bendrijos nariai, kurie nesumokės pateiktos sąskaitos iki einamojo mėnesio 25 d. mokės 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas už sunaudotą vandenį iš viso ieškovei sumokėjo 1448,10 Eur (5000 Lt).
6. Teismas nustatė, kad duomenų, jog Bendrija būtų atsiskaičiusi už atsakovo suvartotą vandenį su UAB Komunalinių paslaugų centru ir dėl to būtų kreipusis į atsakovą dėl jai padarytų nuostolių atlyginimo, nėra. Tai, kad įvadinis skaitiklis name buvo sugedęs, sudaro pagrindą nesivadovauti atsakovo bute esančio prietaiso, fiksuojančio vandens suvartojimą, rodmenimis. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kad Bendrija prisiteistų mokesčius už vandenį, kurio atsakovui nėra patiekusi. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės skola UAB Komunalinių paslaugų centrui buvo 18,02 Eur (62,30 Lt), tačiau pasakyti, kokio asmens tai buvo skola, galimybių nėra, nes ieškovė šios aplinkybės neįrodinėjo.
7. Ieškovė neįrodinėjo, kad dalis atsakovui apskaičiuotos skolos galėtų būti susidariusi nuo 2012 m. rugsėjo 2 iki 2012 m. spalio 4 d., kai name buvo plombuojami vandens skaitikliai ir sudaromos naujos butų savininkų sutartys su UAB „Kauno vandenys“. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu UAB „Kauno vandenys“ naudai iš ieškovės priteisė 344,49 Eur skolą už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. spalio 19 d., o tai nesiekia atsakovui apskaičiuotos skolos už suvartotą vandenį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 1436,27 Eur (4959,17 Lt) už atsakovą sumokėjo, todėl ir pagrindo reikalauti priteisti šią sumą iš atsakovo  neturėjo. Nustačius, kad Bendrija atsakovui skolą skaičiavo nepagrįstai, nepagrįstas ir delspinigių skaičiavimas.
8. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 787,18 Eur (2717,99 Lt) delspinigių,  pateikusi patikslintą ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo  704,16 Eur delspinigių,  t. y. jos ieškinio reikalavimai dėl delspinigių sumažėjo 83,03 Eur, todėl teismas civilinės bylos dalį dėl 83,03 Eur delspinigių nutraukė.
9. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016  m. spalio 13 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo ieškovei 134,08 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2014 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nustatė, kad ieškovė 2012 m. gruodžio 1 d. atsakovui pateikė sąskaitą Nr. 24, kurioje apskaičiuota skola už 809 kub. m vandens ir delspinigiai nuo 2012 m. spalio 26 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo svarbu nustatyti, kokia tvarka bendrijoje buvo atsiskaitoma už bendrijos narių suvartotą vandenį ir ar atsakovas šią pareigą yra įvykdęs. Bendrijos įstatų 15.2 punkte įtvirtinta Bendrijos nario pareiga laiku mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas.
11. UAB Komunalinių paslaugų centras 2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 3-315 patvirtino, kad ieškovė vandens tiekimo perdavimo UAB „Kauno vandenys“ dieną (2012 m. rugsėjo 1 d.) tinkamai su ja atsiskaitė. Bendrijos santykiai su vandenį ginčo laikotarpiu tiekusia UAB Komunalinių paslaugų centru nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dalykas. Ginčo esmę sudaro aplinkybės, ar atsakovas tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su Bendrija. Bendrija yra faktiškai įvykdžiusi bendrijos prievolę už visus bendrijos narius, įskaitant ir atsakovą. Teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad yra sumokėjusi ir už atsakovo butui patiektą vandenį.
12. Atsakovas teigė, kad bute buvo įrengtas panaudotas vandens skaitiklis, todėl jis galėjo rodyti netikslius rodmenis, tačiau atsakovas byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kad skaitiklio rodmenys yra netikri, netikslūs ir pan., todėl teismas šią aplinkybę pripažino neįrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad yra pagrindas nesivadovauti atsakovo bute esančio vandens skaitiklio rodmenimis, kadangi jis buvo sugedęs, nes šios išvados pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė. Vandens apskaitos prietaiso gedimai gali reikšti tik tam tikrus įvadinio apskaitos prietaiso netikslumus, tačiau tai netrikdo vandens tiekimo ir neveikia kitų apskaitos prietaisų, įrengtų butuose, rodmenų.
14. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino atsakovo skolos, nustatytos 2012 m. rugsėjo 1 d., kadangi skolą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsniu, atsakovo vėliau atliktas įmokas paskirstė šioje teisės normoje nustatyta tvarka, t. y. pirmiau padengdama apskaičiuotus delspinigius ir tik vėliau – skolą. Nagrinėjamu atveju šalys raštu nebuvo susitarusios kitaip, t. y. joms galiojo CK 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka.
15. Pati ieškovė atsakovui išrašė sąskaitas, atsakovui atliekant mokėjimus buvo nurodoma, kad tai yra mokėjimas už vandenį. Ieškovė nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise, nes priėmė atsakovo mokėtas įmokas su jose nurodyta paskirtimi (CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalys). Atsižvelgiant į tai, ieškovė iš esmės patvirtino savo sutikimą, kad pirmiau būtų dengiama skola. Ieškovės veiksmai atsakovo įmokomis pirmiau padengiant delspinigius iš esmės prieštaravo šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtintai įmokų paskirstymo tvarkai.
16. Ieškovė, pasibaigus atsakovo prievolės įvykdymo terminui (2012 m. spalio 25 d.), turėjo teisę reikalauti delspinigių, tačiau ieškinį pareiškė tik 2014 m. gruodžio 19 d., todėl, esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, delspinigiai gali būti priteisti tik už 6 mėn. laikotarpį nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. Iki 2014 m. birželio 19 d. atsakovas buvo sumokėjęs 781,97 Eur (2 700 Lt), o likusi 654, 30 Eur (2 259,17 Lt (4 959,17 Lt ­­– 2 700 Lt) skola iki ieškinio pareiškimo faktiškai buvo sumokėta.
17. Teismas reikalavimą priteisti delspinigius tenkino įvertinęs atsakovo atliktus mokėjimus ir pradelstų dienų skaičių ir apskaičiavo, kad ji sudaro 145,91 Eur (503,79 Lt). Teismas nustatė, kad atsakovas yra sumokėjęs 11,83 Eur (40,83 Lt) daugiau, nei buvo skola (1448,10 Eur (5000 Lt) – 1436,27 Eur (4959,17 Lt), todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 134,08 Eur (462,96 Lt) delspinigius.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl netesybų ir įmokų ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas įmokų paskirstymo tvarką, pažeidė CK 6.54 straipsnio 1–4 dalis, kadangi šalys nesitarė dėl kitokios nei šiame straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Reikšmės neturi tai, kokią mokėjimo paskirtį skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas. Toks aiškinimas atitinka ir taisykles, suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010. CK 6.54 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui ir skolininkui susitarti dėl įmokų paskirstymo; jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma minėto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri vienašališkai negali būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006).
2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad priėmusi atsakovo įmokas ieškovė jas paskirstė pagal mokėjimo pavedime nurodytą paskirtį, prieštarauja byloje esantiems įrodymams (ieškovės išrašytoms sąskaitoms, kuriose nurodyta informacija apie delspinigius).
3. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje išaiškinta, kad kreditoriaus veiksmai, išrašant sąskaitas ir kiekvienoje jų nurodant, kad, neapmokėjus per nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai, laikytini reikalavimu mokėti delspinigius. Ieškovė atsakovui išrašytose sąskaitose nurodė, kad, neapmokėjus sąskaitos per nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai. Esant tokiems įrašams, kreditorius turi pagrindą, skolininkui apmokėjus sąskaitas, gautas sumas pirmiausia skirti delspinigiams pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą atlyginti, o likusią įmokų dalį – pagrindinei prievolei įvykdyti.
19. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir palikti galioti Kauno apygardos 2016 m. spalio 13 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodytos aplinkybės priešingos bylą nagrinėjusių teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kasaciniame skunde nurodyta argumentacija paremta klaidinga įstatymo normų ir teismų praktikoje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių interpretacija.
2. Nors ieškovė teigia, kad iš atsakovo gautas įmokas ji pirmiausia įskaitė kaip delspinigių sumokėjimą, vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, tačiau tai yra faktinė aplinkybė, kurią tyrė apeliacinės instancijos teismas ir nustatė, kad atsakovo įmokos buvo įskaitomos ne delspinigiams, o skolai už vandenį mokėti (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
3. Pirmosios instancijos teismas klausimo dėl įmokų paskirstymo iš esmės nesprendė. Teismas, nustatęs, kad nėra pagrindinės prievolės (skolos už vandenį), padarė išvadą, jog atsakovui negalėjo būti skaičiuojami ir delspinigiai.
4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl atsakovo mokamų įmokų paskirstymo tvarkos, tačiau teismas įvertino, kad atsakovo mokėjimų nurodymuose buvo pažymima, jog tai yra mokėjimai už vandenį.
5. Visus byloje pateiktus kasos pajamų orderius pildė Bendrijos pirmininkas. Taigi mokėjimo paskirtį grynųjų pinigų priėmimo dokumentuose raštu nurodė ne atsakovas, o ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys savo veiksmais patvirtino konkrečią įmokų paskirstymo tvarką. Tarp šalių susiformavusi įmokų paskirstymo praktika sukūrė teisėtą atsakovo lūkestį, kad visų jo mokamų įmokų paskirtis bus ta pati, o ne kokia nors kita.
6. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006, tačiau šioje kasacinio teismo nutartyje nurodytos iš esmės kitokios teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir kiti tos bylos šalių tarpusavio santykiai, t. y. verslo subjektai, komerciniai santykiai, sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis, mokėjimai atlikti tik banko pavedimu, apie atliktus mokėjimų įskaitymus skolininkas buvo informuojamas, nebuvo aiškiai išreikštos šalių suderintos valios įmokas mokėti (priimti) konkrečiai paskirčiai ir t. t. Be to, kitomis kasacinio teismo nutartimis formuojama iš esmės kitokia praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010.
7. Gautos įmokos kreditoriaus turi būti ir yra paskirstomos šių įmokų priėmimo metu (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).
8. Byloje yra pateiktos net trys sąskaitos Nr. 24. Šios sąskaitos yra išrašytos skirtingu metu, jų turinys taip pat yra šiek tiek skirtingas, išskyrus tai, kad visos trys sąskaitos yra išrašytos, reikalaujant mokėjimo už tą patį sunaudoto vandens kiekį. Taigi faktiškai yra išrašyta tik viena sąskaita, o dvi likusios „sąskaitos“ savo pobūdžiu yra ne sąskaitos, o kitos paskirties dokumentai. Be to, sąskaita atsakovui išrašyta ir pateikta 2012 m. spalio 1 d., o Bendrijos narių susirinkimas, kuriame nuspręsta nustatyti delspinigius, įvyko 2012 m. spalio 9 d. Net jeigu būtų pripažinta, kad sąskaitoje esantys papildomi įrašai apie delspinigius yra reikalavimas šiuos delspinigius sumokėti, šie įrašai negali būti suprantami ir aiškinami kaip įmokų paskirstymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įmokų paskirstymo tvarkos

20. CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.

21. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, 24 punktas).
22. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2012 m. spalio 9 d. sprendimu Bendrijos narių susirinkimas nutarė nariams, neapmokėjusiems pateiktos sąskaitos iki einamojo mėnesio 25 d. imtinai, nustatyti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną iki tol, kol sąskaita bus visiškai apmokėta. Atsakovui buvo nustatytas terminas įsiskolinimui padengti iki 2012 m. spalio 25 d. Nustatytu terminu atsakovui nesumokėjus skolos, ieškovė skaičiavo delspinigius. Po to, kai buvo nustatytas įsiskolinimas, atsakovas iš viso ieškovei sumokėjo 1448,10 Eur (5000 Lt), tačiau ieškovė teigia, kad ji įmokas paskirstė vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, pirmiau padengdama delspinigius, o tik vėliau – skolą.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). Pardavėjo veiksmai, išrašant PVM sąskaitas faktūras ir kiekvienoje nurodant, kad, neapmokėjus per nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai, laikytini reikalavimu mokėti delspinigius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006).
24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje išaiškinta, kad kreditoriaus veiksmai, išrašant sąskaitas ir kiekvienoje jų nurodant, kad, neapmokėjus per nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai, laikytini reikalavimu mokėti delspinigius. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime nekonstatuota, jog ieškovė neturėjo teisės sąskaitose nurodyti pastabos dėl delspinigių mokėjimo, priešingai, teismas patvirtino faktą, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius, ir dalį delspinigių ieškovei iš atsakovo priteisė. Byloje kilo ginčas ne dėl ieškovės teisės reikalauti mokėti delspinigius, o dėl įmokų paskirstymo tvarkos, t. y. ar ieškovė turėjo teisę atsakovo mokamas sumas šiuo atveju iš pradžių įskaityti kaip delspinigius, o ne kaip skolą.
25. Nagrinėjamu atveju aktuali 6.54 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri įtvirtina, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka – kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje.
26. Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos. Viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, kad, aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).
27. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų dėl juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu kasacinis teismas padarė išvadą, kad įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).
28. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę nustatant, ar atsakovo atliekami mokėjimai ieškovei gali būti vertinami kaip valios pareiškimas sumokėti įmoką pagrindinei prievolei įvykdyti (skolai už vandenį) ir ar ieškovė turėjo teisę visų pirma atsakovo mokamas sumas įskaityti kaip delspinigius, turi įrodymų vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad šalys nebuvo susitarusios dėl atsakovo mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo; sąskaitas už patiektą vandenį atsakovui išrašė ieškovė; atsakovui atliekant mokėjimus buvo nurodoma, kad tai yra mokėjimas už vandenį; ieškovė nepasinaudojo teise atsisakyti įmokos, nes priėmė atsakovo mokėtas įmokas su jose nurodyta paskirtimi.  Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad, atsakovui atliekant mokėjimus, ieškovė žinojo jų paskirtį ir, be kita ko, priimti įmokų neatsisakė.
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, jog šalys įmokų mokėjimo metu suderino savo valią dėl įmokų paskirstymo tvarkos, t. y., kad įmokos mokamos skolai už vandenį dengti. Ieškovė, gaudama atsakovo įmokas, iš karto nepasinaudojo įmokų paskirstymo teise, todėl vėlesni ieškovės veiksmai atsakovo įmokomis pirmiau padengiant delspinigius iš esmės prieštaravo šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtintai įmokų paskirstymo tvarkai. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nutarties 28 punkte nustatytas aplinkybes.
30. Įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, padarytas išvadas ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir įvertino visas CK 6.54 straipsnyje įtvirtintam reglamentavimui taikyti esminę reikšmę turinčias aplinkybes, savo išvadas pagrindė byloje esančiais įrodymais, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl analizuojamos teisės normos aiškinimo ir taikymo. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.54 straipsnio nuostatas, nepagrįsti. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
31. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teisinio pagrindo jį naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Kasacinio skundo netenkinant, ieškovė neturi teisės į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Atsakovas prašo priteisti 592,90 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą. Atsakovas pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., 7, 8.14 punktai), todėl atsakovui (apmokėjusiam šias išlaidas) iš ieškovės priteistina visa prašoma atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma.
34. Kasaciniame teisme patirta 5,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2017 m. balandžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasacinio skundo netenkinant, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „Beržas“ (j. a. k. 160012022) atsakovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 592,90 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt dviejų Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „Beržas“ (j. a. k. 160012022) 5,28 Eur (penkis Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ši priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                           Gražina Davidonienė

                                                                                                       Sigitas Gurevičius

                                                                                                       Donatas Šernas