Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-964-479/2011
Teisėja L. Šimanskienė (Proceso Nr. 2-57-3-00710-2010-8)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
30.9.1; 30.2; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. lapkričio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė, Bronius Valius, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. U., atsakovui R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei A. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iškeldinti atsakovą R. J. iš jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų adresu - Minijos g. 49-13, Klaipėda. Ieškovė nurodo, kad šis butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise pagal 2002-07-22 pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovė su atsakovu nuo 2002 m. iki 2008 m. kartu gyveno šiame bute. Dėl atsakovo nuolat prieš ją naudojamo smurto ieškovė buvo priversta išeiti iš jai asmenine nuosavybės teise priklausančio buto ir iki šiol į jį sugrįžti bei juo naudotis negali, nes atsakovas pakeitė buto durų spyną. Su atsakovu kartu gyventi yra neįmanoma, geranoriškai išsikelti jis kategoriškai nesutinka. Atsakovas, neteisėtai naudodamasis ieškovei priklausančiu gyvenamuoju būstu, pažeidžia ieškovės kaip turto savininkės teises į nuosavybę.
Atsakovas R. J. priešieškiniu prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį buto Minijos g. 49-13, Klaipėdoje, bei butui priklausantį ūkinį pastatą, nustačius jo dalį nuosavybėje priteisti jam iš ieškovės 74 000 Lt kompensaciją už jam priklausančią turto dalį. Atsakovas nurodo, kad butas yra bendra jo ir ieškovės nuosavybė, nes buvo įsigytas iš bendrų lėšų gyvenant faktinėje santuokoje. Buto įsigijimui buvo panaudoti atsakovo tėvų padovanoti 25 000 Lt. Be to ieškovė buto įsigijimui ėmė paskolą iš banko. Butas įsigytas už 32 000 Lt, likę pinigai buvo panaudoti buto renovacijai, baldamas, buitinei technikai bei bendro ūkio vedimui. Butą atsakovas remontavo pats. Kadangi butas buvo perkamas ieškovės vardu, pinigų (tėvų dovanotų 25 000 Lt) perdavimo ieškovei faktas buvo užfiksuotas notarine paskolos sutartimi. Šiuo metu buto rinkos kaina yra 148 000 Lt. Butas yra vieno kambario, todėl bendras jo ir ieškovės gyvenimas šiame bute negalimas. Jam už priklausančią buto dalį bei jame liekančią buitinę techniką turi būti priteista 74 000 Lt kompensacija. Atsakovas 2010-04-23 teismo posėdžio metu patikslino priešieškinį ir sumažino savo reikalavimus iki 49 000 Lt (II t., b. l. 16).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo sprendimas laikomas motyvuotu tik tuomet, kai teismas nurodo savo išvadų faktinius ir teisinius argumentus, o šiuo atveju teismas tik mechaniškai išvardijo byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės, be to, neaptarti svarbūs apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai. Taip pat ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik tai, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Tačiau apeliantė nori atkreipti dėmesį, kad ginčo butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir tik abu sugyventiniai bendru prašymu gali nurodyti, kad šiuos daiktus ar teises į juos abu sugyventiniai naudoja bendrai. Apeliantė teigia, kad atsakovas šioje situacijoje yra tik kreditorius, o paskola panaudota buto pirkimui ir remontui. Ieškovė 2002-07-26 iš banko paėmė kreditą 22 000 Lt buto pirkimui, įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, taip pat ieškovė 2004-05-06 buvo paėmusi 5 000 Lt kreditą, 2004-08-23 10 000 Lt, 2006-06-30 15 000 Lt, 2006-09-06 20 000, 2008-01-31 34 754,40 EUR Lt kreditus. Taigi ieškovės indėlis į butą sudaro 50 000 Lt. Ieškovė mokėjo už atsakovo vardu pasirašytas išperkamosios nuomos sutartis, komunalinius patarnavimus, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Prievolės, mokesčiai, rinkliavos bei kitos įmokos 100 proc. tenka ieškovei, o dalintino turto nuosavybės dalis tik 50 proc. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas iškraipė ieškinio turinį, nes ieškovė prašė iškeldinti atsakovą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, todėl negalima pripažinti atsakovui ½ dalomo turto nuosavybės teise. Teismas neįvertino aplinkybių, kad už buitinę techniką įmokas sumokėjo ieškovė.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai patenkino priešieškinį, nes atsakovas yra tik ieškovės kreditorius, o atsakovo suteikta paskola panaudota buto pirkimui ir remontui. Ieškovė 2002-07-26 iš banko paėmė kreditą 22 000 Lt buto pirkimui, įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, taip pat ieškovė 2004-05-06 buvo paėmusi 5 000 Lt kreditą, 2004-08-23 10 000 Lt, 2006-06-30 15 000 Lt, 2006-09-06 20 000, 2008-01-31 34 754,40 EUR Lt kreditus. Taigi ieškovės indėlis į butą sudaro 50 000 Lt.
Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė ginčo butą įkeitė du kartus. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė įvykdė 2002-07-26 būsto paskolos suteikimo sutartį ir 2007-03-28 paskolą grąžino (b.l. 13 t.1). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovės atstovė pateikė teismui duomenis ir apie tai, kad ginčo butas 2008-02-06 buvo įkeistas pakartotinai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paskutinė ieškovės gauta paskola nėra grąžinta. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas pareiškė priešieškinį dėl nuosavybės teisių į butą pripažinimo. Galima padaryti išvadą, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta kredito įstaiga, nes šis ginčas turi įtakos jos teisėms ir pareigoms, atsakovas nėra su kredito įstaiga sudaręs įkeitimo sutarties.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo ir tai, kad buitinė technika yra įgyta iš abiejų šalių lėšų ir dalintina iš ieškovės priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją. Atsižvelgtina į tai, kad bendroji dalinė nuosavybė dalijama natūra, o piniginė kompensacija priteisiama tik nesant galimybės jį padalinti be žalos daikto paskirčiai (LR CK 4. 80 str.). Akivaizdu, kad tokie ginčo daiktai kaip televizorius, namų kinas, kompiuteris, skalbimo mašina, skalbinių džiovykla gali būti dalijami natūra. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad už dalį daiktų nėra sumokėta pagal lizingo sutartis ir tai patvirtina bylos dokumentai (b.l. 54 t. 2). Taigi į dalį daiktų lizingo gavėjui nuosavybės teisė nėra atsiradusi (LR CK 6. 567 str.). Daiktų valdytojo pakeitimas be lizingo davėjo valios gali pažeisti lizingo davėjo teisėtus interesus (LR CK 6. 570 str.). Dėl tos priežasties lizingo davėjai pagal neįvykdytas lizingo sutartis taip pat turėtų būti įtraukiami į bylą, jeigu ginčo išsprendimas paliečia jų teisėtus interesus (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Vadovaudamasi LR CPK 325–330 str., teisėjų kolegija
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius
Kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė
Bronius Valius