Baudž. byla Nr. 1A-717-185/2014                                                

                                                                                                    Teisminio proceso Nr.              1-83-1-00187-2014-6                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

(S)

                                            PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                                N U T A R T I S

                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                          Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59

                                             2014 m. spalio 13 d.                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija

                                                     Panevėžys

                                                                                                                                                          1.2.14.5.3;2.4.8.

           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant:

prokurorei Gailutei Vilkienei,

nuteistojo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. V. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nuosprendžiu paskirtos dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu G. V. paskirtos bausmės dalis, ir G. V. paskirta galutinė subendrinta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaityta laisvės atėmimo bausmė, G. V. atlikta pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nuosprendį (nuo 2014-05-12 iki 2014-07-09)  bei suėmime išbūtas laikas nuo 2014-04-11 15.40 val. iki 2014-05-12. Priteista solidariai iš G. V. ir N. R., o N. R. neturint turto ar savarankiškų pajamų, iš jo motinos A. R. A. Ž. 8 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės bei  A. A. 400 Lt turtinės žalos atlyginimo.

              Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir N. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

           Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

G. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 10 d. apie 23.00 val. Rokiškio rajone, Panemunėlio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdamas kartu su N. R., užsidengę veidus kapišonais ir džemperio bei striukės apykaklėmis, pabeldę į A. Ž. gyvenamojo namo langą, A. Ž. atidarius langą, N. R. sudavė vieną kartą kumščiu A. Ž. į lūpą ir ją prakirto, taip pavartodami fizinį smurtą ir sukeldami A. Ž. fizinį skausmą bei atimdami galimybę nukentėjusiajam A. Ž. priešintis, kartu traukdami į save namo duris ir taip ištraukdami užrakto metalinę kilpą, įsibrovė į patalpą - A. Ž. gyvenamąjį namą, kur reikalaudami nukentėjusiojo pinigų, apieškodami gyvenamąją patalpą bei G. V. apieškojus A. Ž. drabužių kišenes, neradę pinigų, pagrobė svetimą turtą: A. Ž. priklausantį prožektorių (8 Lt vertės) ir A. A. priklausantį dviratį (400 Lt vertės), taip padarydami nukentėjusiajam A. Ž. 8 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajam A. A. 400 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas, paskirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo padėtį, jog jo draugė V. R. laukiasi kūdikio ir jis tuoj taps tėvu. Be to, jis turi sveikatos problemų, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, jo vaidmuo buvo antraeilis, praeityje buvo teistas už smulkias vagystes. Augdamas asocialioje šeimoje turėjo problemų, dėl girtuokliaujančio ir smurtaujančio tėvo išeidavo iš namų ir susidėjęs su tokiais pat draugais darė nusikaltimus. Dabar jau suaugo ir suprato savo netinkamą nusikalstamą elgesį, pažada ateityje nebenusikalsti. Mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

Teismo posėdyje gynėja  prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso normų, išsprendė G. V. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimus.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savo kaltės ir veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta, jo nuomone, per griežta bausme ir prašo ją švelninti, todėl aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 str. 2 d. ir 61 str. nuostatomis. BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę (į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes), o BK 61 str. 2 d. nustatyta teismui pareiga skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Bausmės dydis priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių.

BK 180 str. 2 d., pagal kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas G. V., sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad individualizuodamas nuteistajam G. V. skiriamą bausmę apylinkės teismas vadovavosi pirmiau paminėtais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų, baigtą nusikaltimą nuosavybei (plėšimą), kad apelianto atžvilgiu yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Individualizuodamas skiriamą bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir į kiekvieno bendrininko vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme – nusikalstamos veikos iniciatoriumi pripažino apelianto bendrininką N. R., taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – charakterizuojamas daugiau neigiamai. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis  yra ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško nusikaltimo (plėšimo) bei kitų nusikaltimų nuosavybei (vagysčių) padarymą, nusikalto teistumui neišnykus. Apeliantas taip pat yra daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už girtavimą ir smulkias vagystes, už smulkias vagystes jis metų laikotarpiu baustas net šešis kartus, aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos dviem dienoms po to, kai už smulkią vagystę ir nedidelį chuliganizmą atliko jam paskirtą 25 parų administracinio arešto nuobaudą (T. 1, b. l. 136-146). Apeliantas, būdamas gana jauno amžiaus (21 metų), niekur nedirba ir nesimoko, o Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Panemunėlio seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad G. V. gyvena (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r., A. R. šeimoje, kuri yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos. G. V. su sesėmis R. valkatauja, neturėdami jokio nuolatinio užsiėmimo (T. 1, b. l. 155). Kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės  atskleidžia nuteistojo asmenybės vertybinę orientaciją ir rodo jo antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą, nenorą taisytis bei patvirtina jo polinkį daryti teisės pažeidimus ir nusikaltimus. Taigi įvertinusi aptartas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad G. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė (treji metai laisvės atėmimo) yra teisinga, nėra per griežta ir ją labiau švelninti pagrindo nėra. Taip pat visiškai pagrįstai G. V. šiuo nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė BK 641 str. pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri su ankstesniu teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme buvo subendrinta taikant G. V. palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį, t. y. prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik dalis – vieneri metai iš šiuo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi šiuo metu didesnę nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį sudaro ne šiuo, o ankstesniu teismo nuosprendžiu G. V. paskirta bausmė, todėl laikyti apeliantui paskirtą galutinę subendrintą bausmę  aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga kolegija taip pat neturi jokio pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nenustatė BK 54 str. 3 d. ir 62 str. 1 ar 2 dalyse numatytų pagrindų skirti nuteistajam švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, todėl skirdamas bausmę minėtomis nuostatomis nesivadovavo. Tokių pagrindų nenustatė ir teisėjų kolegija. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad nuteistasis gailisi nusikaltęs, kad jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi, jau buvo įvertintos skiriant nuteistajam bausmę baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose, jos nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą nuteistajam paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje  numatytą bausmę. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytina ir tai, kad G. V. draugė V. R. laukiasi kūdikio ir nuteistasis tuoj taps tėvu. Šios aplinkybės nerodo nei mažesnio nusikalstamos veikos, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau šio savo teiginio visai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokių jis sveikatos problemų turi ir kokią įtaką jos gali turėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nėra registruotas psichikos sveikatos centre ir priklausomybių ligų įskaitoje, nesigydė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (T. 1, b. l. 151, 153). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas serga liga, dėl kurios jis negalėtų atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas laisvės atėmimo bausme nuteisiamas nebe pirmą kartą ir šiuo metu jis kaip tik atlieka ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą šios rūšies bausmę. Be to, pažymėtina, kad  nuteistiesiems, atliekantiems bausmę, yra užtikrinamas tokio pat lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tačiau specialia nustatyta tvarka. Nuteistasis BK 76 str. nurodytais atvejais gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo dėl ligos (BPK 359 str.). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 str. taip pat nustato, kad susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad G. V. deklaruojamos sveikatos problemos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir realaus jos atlikimo pagrindų neeliminuoja.

Taigi pirmiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas G. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę, kurios švelninti nėra jokio pagrindo.

Apibendrinus darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo ribose keisti jį ar panaikinti pagrindų nenustatyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 70 Lt apmokėjimo, kurias prašo priteisti valstybės naudai iš nuteistojo G. V..

Šis prašymas negali būti tenkinamas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam teisę į gynėją apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo, apeliacinio proceso metu neturėjo teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Todėl esant tokioms aplinkybėms, gynėjos prašymas iš nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už antrinę teisinę pagalbą netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

              Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

              Kolegijos pirmininkas                                                                           Pranas Šimkus

              Teisėjai                                                                                                       Jolanta Raščiuvienė

                                                                                                                                   Eligijus Gladutis