Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-820-174/2012
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01947-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.7. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gruodžio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria netenkintas S. V. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 4 d. nutarimo panaikinimo, ir
n u s t a t ė:
Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius Albertas Kelmelis 2012 m. kovo 6 d. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos padalinio vadovui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2LM5800881 už tai, kad 2012 m. sausio 25 d. Klaipėdos mieste, Jūrininkų pr., dokumentų patikrinimui buvo sustabdyta V. M. vairuojama transporto priemonė MAN TGS26.400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba ACKERMAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys valstybės įmonei Šilutės miškų urėdijai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. M. gabeno Klaipėdos miesto gatvėmis eglės rastų krovinį, viršydamas bendrą leistina svorį – 2 100 kg, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Klaipėdos miesto savivaldybės leidimo kroviniams su viršsvoriu gabenti Klaipėdos miesto gatvėmis. S. V., būdamas valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos padalinio vadovu ir atsakingas už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad įmonės vairuotojas gabentų krovinį su viršsvoriu, turėdamas išduotą Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą, tokiais savo veiksmais S. V. pažeidė 1995-05-11 Lietuvos Respublikos kelių eismo įstatymo Nr. I-891 (2002-10-23 įstatymo Nr. XI-113 redakcija) 20 str., 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 798 redakcija) 213 p. bei Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2006-07-27 sprendimo Nr. T2-259 5 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 145 straipsnio 3 dalyje.
Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas K. L. 2012 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 2LM5800881/RŽ51-323 S. V. pripažino kaltu padarius ATPK 145 str. 3 d. numatytą pažeidimą ir paskyrė jam 1 500 Lt baudą.
S. V., nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2012 m. balandžio 4 d. nutarimu, skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino S. V. skundo ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas nutarime konstatavo, jog S. V. veiksmuose yra ATPK 145 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Apylinkės teismo nuomone, valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos padalinio vadovas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad tokių pažeidimų nebūtų.
Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį ir skundą patenkinti – panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos padalinio vadovas S. V. neįvykdė pareigos užtikrinti, kad įmonei priklausančia kelių transporto priemone MAN TGS 26.400 nebūtų vykdomas važiavimas be leidimo, viršijant leidžiamą bendrą svorį, todėl nutarė, kad jis – S. V. – buvo teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kad Klaipėdos teritorinė muitinė jam pagrįstai paskyrė baudą. Apelianto teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jis padarė ATPK 145 str. 3 d. numatytą pažeidimą, nes jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Remiantis ATPK 257 str., taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Apelianto teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-108- 606/2012 nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų įstatyme ir formuojamų teismų praktikoje, t. y. byloje buvo vertinami tik atskiri įrodymai, bylą teismas nagrinėjo pernelyg formaliai, pasyviai, neatsižvelgė į visumą reikšmingų bylos aplinkybių. Apelianto S. V. teigimu, nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai nenustatė, ar pakanka pagrindų jį patraukti administracinėn atsakomybėn ir paskirti nuobaudą, ar apskritai baudos paskyrimas yra tikslingas ir reikalingas tam, kad būtų pasiekti nuobaudai keliami tikslai.
Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad byloje užtenka įrodymų nustatyti, kad krovinys buvo gabenamas neteisėtai, nes buvo viršytas leistinas svoris, t. y. teismas nurodė, kad krovinio viršsvorio faktas buvo nustatytas tinkamai sertifikuotomis svarstyklėmis, esančiomis Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, tai patvirtina 2012-01-25 transporto priemonės svėrimo pažyma, administracinis teisės pažeidimo protokolas ir liudytojo V. M. parodymai. Tačiau, apelianto nuomone, teismas nustatydamas šias reikšmingas bylos aplinkybes visiškai nevertino administracinio teisės protokolo Nr. 2LM5800881 teisėtumo, kurį savo skunde jis ginčijo.
S. V. pažymi, kad pagal ATPK 259, 260 straipsnių nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, surašomas dėl administracinio teisės pažeidimo, jame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, taip pat ir šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole tiek nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, tiek aprašyti pažeidimo esmę. Apelianto nuomone, šiuo atveju surašytas protokolas nebuvo konkretus ir tinkamai surašytas, kadangi jame nebuvo nurodyta tai, kokiomis priemonėmis buvo nustatyta, kad transporto priemonės MAN TGS26.400 bei priekabos ACKERMAN svoris viršija nustatytą maksimalų dydį, neaišku, ar svoris apskritai matuotas tomis pačiomis svarstyklėmis, kurios nurodytos Klaipėdos teritorinės muitinės priimtame nutarime. Atsižvelgiant į tai, kad techninė priemonė, kuria buvo matuotas krovinio svoris, yra esminė bylos nagrinėjimui reikšminga aplinkybė, tačiau ji nebuvo nurodyta protokole Nr. 2LM5800881, galima pripažinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas netinkamai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Nors šiuo atveju teismas savo nutartyje nurodė, kad faktą, jog krovinys buvo sveriamas būtent su Klaipėdos teritorinės muitinės nutarime nurodytomis sertifikuotomis svarstyklėmis TS-300, patvirtina ir kiti įrodymai, pvz. vairuotojo V. M. parodymai, tačiau nesutikdamas su šia teismo išvada apeliantas tvirtina, jog kaip liudytojas apklaustas V. M. byloje tik nurodė, kad vežamo krovinio svoris ne kartą anksčiau buvo matuojamas su platforminėmis svarstyklėmis, tačiau, ar gabenama mediena ir šiuo atveju buvo pasverta su minėta technine priemone (kurios atitikties sertifikatas buvo pateiktas į bylą), jis nepatvirtino. Be to, liudytojas V. M. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad pačiame svėrimo procese jis nedalyvavo, jokių svarstyklių rodmenų nematė, jam tik buvo pranešta, kad yra viršsvoris. Be to, apeliantas nesutinka su tuo, jog tai, kad krovinio viršsvoris buvo nustatytas su platforminėmis sertifikuotomis svarstyklėmis TS-300, patvirtina 2012-01-25 transporto priemonės svėrimo pažyma Nr. LTLU90000057. Apeliantas nurodo, kad šis dokumentas jam, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nebuvo įteiktas ir jis nebuvo su juo supažindintas. Be to, nėra jokių duomenų, kad ši pažyma yra gauta naudojant tinkamą techninę priemonę, kuriai yra atitikties sertifikatas, t. y. priemone, kurią galima naudoti laikantis teisės aktų. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad sertifikatas apskritai yra gautas ir į bylą pateiktas jau bylos nagrinėjimo metu, o nesant identifikacinių duomenų protokole apie tariamai naudotas technines priemones, šiuo metu negalima patikrinti, ar tai yra tos pačios techninės priemonės patikros sertifikatas. Šiuo atveju pagrįstai manytina, kad techninė priemonė, kuria galbūt buvo sveriamas gabentas krovinys, neturi galiojančios patikros, o į bylą buvo pateiktas kitos priemonės, kuri nebuvo naudota svoriui tikrinti, sertifikatas. Taigi, apelianto nuomone, galima daryti išvadą, jog abejonės, kokia technine priemone buvo sveriamas vežamas medienos krovinys, byloje liko nepašalintos. Net jeigu teismas ir nesutiktų su šia išvada, lieka neaišku, kodėl svarstyklių parodymai iš esmės prieštaravo dokumentuose – medienos važtaraštyje ir transporto priemonės registravimo liudijime – nurodytam bendram krovinio svoriui. Apeliantas pažymi, kad medienos kiekį uoste tikrindavo nepriklausomi tikrintojai, kai krovinys buvo pristatytas į uostą, ir jo kiekis (svoris) buvo apskaičiuotas kitų asmenų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas šių prieštaravimų nesprendė ir vienareikšmiškai nutarė vadovautis tik svarstyklių parodymais (apie kurių naudojimą protokole nėra jokių duomenų), tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
Svarbu tai, kad, nors byloje ir buvo nustatyta, kad platforminės svarstyklės TS-300 turi VĮ Klaipėdos metrologijos centro Kalibravimo laboratorijos 2011-09-21 išduotą patikros sertifikatą Nr. 0859098, galiojantį vienerius metus, tačiau, kaip minėta, nėra jokių duomenų, kad būtent toms svarstyklėms, kuriomis tariamai buvo svertas krovinys, sertifikatas išduotas. Tokias abejones patvirtina ir tai, kad pateiktų dokumentų kopijos yra su atitinkamais įrašais, tai nėra leidžiama. Tačiau teismas to visiškai nevertino.
Tuo tarpu, apelianto S. V. teigimu, jo pateikti dokumentai, t. y. transporto priemonės registracijos pažymėjimas bei medienos važtaraštis, nors nurodė pakankamai tikslų bendrą krovinio svorį, tačiau šių dokumentų, kurie nebuvo nuginčyti ir yra tinkami bei leistini įrodymai byloje, teismas nevertino. Teismas priimtoje nutartyje tik nepagrįstai nurodė, kad naudojama metodika, krovinio svorį nustatant vadovaujantis medienos tūrio lentelėmis, nėra tiksli, todėl tiek V. M., pakraudamas ir transportuodamas krovinį, tiek jis – S. V., turėdamas užtikrinti tinkamą krovinio gabenimą, vykdydami savo pareigas, nebuvo tiek rūpestingi ir atsakingi, kaip to reikalauja įstatymas. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka, kadangi medienos tūrio lentelės yra parengtos mokslininkų, vadovaujantis tiksliais apskaičiavimais paremtomis formulėmis. Nors remiantis jomis apskaičiuotas medienos svoris ir nėra absoliučiai tikslus, tačiau svorio paklaida nėra didelė. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. patvirtintame įsakyme „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ yra išdėstytos pagrindinės miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės. Šiomis taisyklėmis ir medienos tūrio lentelėmis naudojasi ne tik Šilutės miškų urėdija, bet ir kitos urėdijos, medienos ruošinių gamintojai, kadangi kitų galimybių pasverti nupjautą ir transportavimui paruoštą medieną objektyviai nėra. Įvertinus tai, kas nurodyta, galima pripažinti, kad teismas, nesiremdamas jokiais ekspertų išaiškinimais ar kita objektyvia informacija ir savo nuožiūra padarė neteisingą išvadą, kad ši medienos svorio apskaičiavimo metodika nėra tiksli ir kad jis – S. V., vykdydamas savo pareigas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas. Apelianto teigimu, teismas net nesistengė išsiaiškinti bylai reikšmingų aplinkybių. Tuo labiau, kad net kelių tonų skirtumas negalėjo būti. Šiuo atveju krovinio svoris buvo apskaičiuotas, remiantis patvirtintomis lentelėmis, ir net keletą tonų mažesnis, nei maksimalus leidžiamas, tačiau šių aplinkybių teismas visiškai nevertino.
Apelianto S. V. skunde pažymima, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad anksčiau jis niekada nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už panašius pažeidimus, nors Šilutės miškų urėdijoje gabenamų krovinių svoris muitinės pareigūnų buvo tikrintas ne kartą. Kaip ir anksčiau, vežamos medienos svorį nustatė nepriklausomas medienos ekspertas ir, kaip visada, buvo paliktas rezervas, siekiant neviršyti nustatyto leidžiamo vežti krovinio svorio. Tai yra 2012-01-25 Šilutės miškų urėdijos transportuojama mediena, remiantis važtaraščiu, svėrė 17 tonų, tuo tarpu transporto priemonės masė, remiantis registravimo pažymėjimu, buvo 19, 1 tonos, iš viso bendra krovinio masė – 36, 1 tonos. Taigi tam, kad būtų viršijamas leistinas svoris (40 tonų), paklaida šiuo atveju turėjo sudaryti daugiau negu 4 tonas, tai buvo objektyviai negalima.
Nevertindamas šių aplinkybių teismas pažeidė administraciniame procese taikomą įrodymų pakankamumo taisyklę. Administraciniame procese, skirtingai nei civiliniame, teismas nesiremiama tikimybių pusiausvyros principu, taigi tai, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, galima pripažinti tik tuomet, kai užtenka tai patvirtinančių įrodymų. Teismų praktika patvirtina, kad ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams nustatyti.
S. V. teigimu, šiuo atveju byloje negalima pripažinti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, kadangi byloje nėra neabejotinų tai patvirtinančių įrodymų. Be to, svarbu tai, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, reikia įrodyti jo veiksmuose buvus tyčią arba neatsargumą (ATPK 10, 11 str.), tačiau šiuo atveju, S. V. teigimu, jo veiksmuose negalima nustatyti jokios kaltės formos. Apeliantas pažymi, kad medienos svorio nustatymas, krovinio vežimas 2012-01-25 buvo organizuojamas ir vyko įprastinėmis sąlygomis, jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad gabenamas krovinys viršija leistiną svorį. Kadangi, kaip minėta, už jokius panašius pažeidimus jis niekada nebuvo baustas, nors kroviniai buvo tikrinti ne kartą, šiuo atveju jam taip pat nebuvo pagrįsto pagrindo manyti, kad gali būti viršijamas bendras transporto priemonės kartu su gabenama mediena svoris. S. V. teigia, jog jis vadovavosi teisės aktais patvirtinta metodika, krovinio buvo pakrauta vežti 4 tonomis mažiau nei buvo galima, todėl nėra jokių duomenų apie pažeidimo sudėties buvimą.
S. V. įsitikinimu, įvertinus tai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, galinčių objektyviai pagrįsti jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 3 d., padarymo, jam paskirta bauda turi būti panaikinta.
ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. S. V. nuomone, šiuo atveju baudos jam paskyrimas yra neteisėtas ir visiškai netikslingas, kadangi tuo nepasiekiamas joks tikslas, numatytas ATPK 20 str. Apeliantas pažymi, kad jis nesiekė, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad gali padaryti pažeidimą ir visuomet, vykdydamas savo veiklą, gerbdavo bei laikydavosi įstatymų, o pažeidimo padarymo faktas bei su tuo susijusios aplinkybės, nustatytos Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų, jam iki šiol nėra aiškios ir suprantamos.
Atsiliepimu į S. V. apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė Rita Kunickienė prašo S. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-16 nutartį.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 145 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Toks ATPK pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str. nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didelių gabaritų ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didelių gabaritų ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.
Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 31 str. 2 d. numatyta, kad krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 8 str. 2 d. – jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti važtaraščio įrašų, jų tarpe – krovinio bruto masę ar kitais matavimo vienetais išreikštą krovinio kiekį, – tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Iš byloje esančio medienos transportavimo važtaraščio (b. l. 13) matyti, kad atsakingas už krovinio gabenimą asmuo šia teisės aktuose numatyta galimybe teikti pastabas nepasinaudojo, nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti, todėl spręstina, kad jis nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus, tad laikytina, kad jo veiksmuose subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas – kaltė – nustatyta.
Atsakomybė pagal ATPK 145 str. 3 d. taikoma ir asmenims, atsakingiems už krovinių vežimo veiklą įmonėje, kurios vairuotojo vairuojama, leistinus dydžius viršijanti, transporto priemonė turi leidimą tokiems leistinus viršijantiems dydžiams, tačiau juos vis vien viršija. Nagrinėjamoje situacijoje teisinį reguliavimą aiškinti kitaip būtų nepagrįsta, o ATPK 145 str. 3 d., pasitelkus tokį teisės aiškinimą, prarastų savo prasmę. Remiantis minėta nuostata. S. V. yra tinkamas atsakomybės subjektas pagal ATPK 145 str. 3 d.
Atkreiptinas dėmesys, jog transporto priemonės vairuotojas V. M. su Svėrimo–matavimo pažymoje išdėstytomis aplinkybėmis ir gautais rezultatais sutiko pasirašytinai (b. l. 19), jokių abejonių dėl to, kad transporto priemonė buvo pasverta konkrečiomis svarstyklėmis, nekėlė, nors ir dalyvavo svėrime, todėl S. V. apeliaciniame skunde ginčijamos Svėrimo–matavimo pažymos surašymo aplinkybes, teismo nuomone, vertintinos kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika. Pridurtina, jog teismui nekyla abejonių ir dėl svėrimo priemonės, kuria buvo nustatytas valstybės įmonės Šilutės miškų urėdijos padaliniui priklausančio transporto priemonių junginio nustatytų svorio dydžio viršijimo faktas, tinkamumo naudoti, t. y. šios svėrimo priemonės atitikimo teisės aktuose numatytiems metrologiniams reikalavimams. Teismas kritiškai vertina S. V. apeliacinio skundo teiginius, jog jis neturėjo galimybės patikrinti, ar apkrova tam tikroms automobilio ašims yra per didelė, nes visuotinai žinoma, kad tą patikrinti objektyviai yra įmanoma, ir daro išvadą, kad S. V. visų priemonių nustatyti, ar nėra ašių perkrovos, nesiėmė. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog nei tai, kad krovinio paėmimo vietoje nebuvo galimybės tiksliai pasverti ašių apkrovų (krovinio svorio), nei tai, kad medienos gabenimo važtaraštyje nurodytas medienos tūris ir jo svorio apskaičiavimo metodika gali būti netiksli, neatleidžia S. V., kaip atsakingo už krovinio gabenimą asmens, nuo numatytos teisinės pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sąlygų, bei nešalina jo atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymą.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėja konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
S. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė