Baudž.byla Nr.1 – 16 - 120/ 2010
Proceso Nr. 1-65-1-204/2001
Procesinio sprendimo
Kategorija:
2.3.6.; 1.2.28.4.; 1.2.20.3.;
(S)
KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N
U O S
P R E
N D I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
Kaunas 2010
m. birželio 23 d.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Laimai
Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, kaltinamajam V. V., jo gynėjams advokatams Rasai Kalkauskienei, Jonui Kvaraciejui, teismo posėdyje
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. V., gim. (duomenys
neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis,
LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:
2002 m. birželio 17 d. pagal 1961 m. BK
214 str. 1 d. 2 m. 6 mėn. laisvės
atėmimo ir 1250 lt bauda už 2001 m. vasario 23 d. padarytą nusikaltimą.
Pritaikius 1961 m. BK 47 1 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2007 m. sausio 31 d. LAT nutartimi 2002 m.
birželio 17 d. nuosprendis panaikintas ir, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, byla
perduota tirti iš naujo.
2004 m. sausio 7 d. pagal BK 22 str. 1
d. 189 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo už 2000 m. birželio 26 d. padarytą
nusikaltimą. BK 63 str. 1 d. tvarka šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė,
paskirta 2002 m. birželio 17 d. nuosprendžiu iš dalies sudedant subendrintos ir
paskirta galutinė subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK
75 str. tvarka atidėtas 2 metams;
2005 m. gegužės 11 d. pagal BK 245 str.
20 MGL dydžio 2500 lt bauda už 2005 m. kovo 16 d. padarytą nusikaltimą. BK 64
str. 1,2 dalių tvarka pilnai sudedant šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir subendrinta
bausmė, paskirta 2004 m. sausio 7 d. nuosprendžiu subendrintos bei galutinę subendrintą
bausmę paskyrus 3 m. laisvės atėmimo su 20 MGL dydžio 2500 lt bauda, bausmės
vykdymas BK 75 str. pagrindu atidėtas;
2006 m. balandžio 3 d. pagal BK 24 str.
6 d. 178 str. 3 d. 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo už 2004 m. rugsėjo 25 d.
padarytą nusikaltimą. BK 64 str. 1,3 dalių tvarka prie šiuo nuosprendžiu
paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendį
ir paskirta galutinė subendrinta 5 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo su 2500 lt
bauda bausmė. 2006 m. spalio 18 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu šis
teismo nuosprendis, panaikinus jo dalį bausmių subendrinimo dalyje, pakeistas
ir, 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal
BK 24 str. 6 d. 178 str. 3 d. paskirta 3 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė BK
63 str. 5 d. 2 p. tvarka apėmimo būdu subendrinta su 2005 m. gegužės 11 d.
nuosprendžiu pagal BK 245 str. paskirta bausme bei iš dalies sudedant BK 64
str. 1, 4 dalių tvarka su paskirta subendrinta bausme pagal 2004 m. sausio 7 d.
nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
BVK 157 str. tvarka 2007 m. birželio 21
d. teismo nutarties pagrindu 2007 m. birželio 27 d. kaltinamasis lygtinai
paleistas neatlikus 2 m. 11 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausmės.
2008 m. birželio 3 d. teismo nutartimi,
nutarus likusios neatliktos 2 m. 11 mėn.15 d. laikui gražinti į bausmės
atlikimo vietą bei į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2007
m. birželio 21 d. iki 2007 m. birželio 27 d., lygtinis paleidimas kaltinamajam panaikintas
ir, 2009 m. vasario 19 d. jį sulaikius, pasiųstas į bausmės atlikimo vietą,
kurioje bausmę atlieka iki šiol;
teistumai neišnykę, gyv. (duomenys
neskelbtini), Kaune, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 2 d., 233 str. 3 d.
Išnagrinėjęs
bylą, išklausęs proceso dalyvių
nuomonių, teismas
n u
s t a
t ė :
V. V., 2001 m. vasario 23
d. prie Vilkijos girininkijos garažų, esančių Kauno rajone, nuteistajam A. J. su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu, suėjus
baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, baudžiamasis procesas nutrauktas,
tikslu savavaldžiauti bei, žadant parvežti į namus Vilkijoje, įkalbėjus
nukentėjusį V. B. įsėsti į vieno iš asmenų, kurio
atžvilgiu baudžiamasis procesas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties
terminams nutrauktas, vairuojamą automobilį „Nissan Primera“ ir prieš nukentėjusio
valią atvežus šį prie Liepų g. namo Nr. 9 bei apie 17 val. prievarta atvedus jį
į garažą, su jais bei garaže buvusiais asmenimis, iš anksto susitarusių asmenų
grupėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę,
kuri nukentėjusio buvo pripažįstama, bet nerealizuojama, naudodamas fizinį smurtą, t.y., mušdamas, savavaldžiavo
reikalaudamas gražinti 1500 Vokietijos markių skolą jam, 1000 DM skolą asmeniui,
kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio
priėmimo senačiai nutrauktas bei atsisakyti 4000 DM skolos iš asmens, kurio
atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, reikalavimo ir, kaip garantą, kad nukentėjusysis
žalą atlygins, reikalavo perduoti jam automobilį „Audi 80“, kėbulo Nr.
WAUZZZ89ZJA167326, automobiliais „Nissan
Promera“, „Opel Vektra“, „Jeep Cherookee“ nuvežus nukentėjusį V.
B. iki Vilkijos girininkijoje esančio jo garažo ir pamačius, kad
reikalautas perduoti automobilis dėl techninių kliūčių nevažiuoja, paėmė to
automobilio vokiškus registracijos
dokumentus.
Be to, V. V. kaltinamas tuo, kad, 2001 m. rugsėjo mėnesį apie 20 d.,
10-11 val., degalinėje „Statoil“, esančioje Raudondvario pl. 107a, Kaune,
siekdamas paveikti nukentėjusį V. B., kad šis duotų
melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes baudžiamojoje byloje Nr.
65-1-204-01, naudojo prieš jį psichologinę prievartą – grasinimus sudaryti
sąlygas, kad šis negalėtų užsiimti individualia veikla, grasino fiziškai susidoroti
su juo ir jo šeimos nariais, o pastarajam dėl įbauginimo duoti melagingus
parodymus sutikus, pažadėjo gražinti paimto automobilio registracijos
dokumentus ir 2001 m. rugsėjo mėn. apie 21-22 val. toje pat degalinėje gražino.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2001 m. rugsėjo 24 d. apie 9-10 val., prie VĮ
„Regitra“ Kauno filialo, esančio Raudondvario pl. 234, Kaune, pateikė
nukentėjusiam tekstą su melagingais parodymais, kad šis jį perrašytų ir
pateiktų Kauno rajono apylinkės teismui bei 2001 m. lapkričio 8 d. apie 10
val., Kauno rajono apylinkės teismo patalpose, esančiose Kęstučio 29, Kaune,
pateikė 3 popieriaus lapus su juose surašytais melagingais parodymais ir
nurodė, kad, apklausiamas teisme, tokius parodymus duotų.
Kaltinamasis
kaltu dėl jam inkriminuoto turto prievartavimo neprisipažino ir parodė, kad teisiamas
pirmą kartą už tai davė teisingus parodymus. Dabar prisimena ne viską, bet
pamena, kad, 2001 m. automobilio pirkimui davęs automobilių prekyba užsiiminėjusiam
V. 1500 Vokietijos markių, tikėdamasis kartu su V. ir M. uždirbti iš to 1000 markių. Po savaitės sužinojo, kad
Varslauskas automobilį nupirko, o M. darbininku buvęs
nukentėjusysis jį sudaužė ir pradingo. Jis jo negalėjo rasti. 2001 m. vasario
23 d. baliuje pas V. pamatęs nukentėjusį, kartu su kitais su
juo aiškinosi dėl automobilio ir apsistumdė. Stumdėsi su nukentėjusiuoju apie
5-10 minučių. Nukentėjęs pažadėjo atsiskaityti ir žalą atlyginti. Neprisimena,
bet jeigu paėmė jo automobilio dokumentus, tai tik kaip užstatą, kad šis už
žalą atsiskaitytų. Nei degalinėje, nei „Regitroje“ su nukentėjusiuoju susitikęs
nebuvo, parodymus keisti nereikalavo, jokių parodymų jam nediktavo ir nieko
nenurodinėjo ir negrasino.
Nukentėjęs V. B. parodė, kad 2000 m. Vokietijoje remontavo automobilius
pas R. M.. Darbą
metus ir išvažiavus, R. M. liko jam skolingas 4.000 DM.
Reikalaujant grįžti ir pas M. dirbti toliau, jis atsisakė,
todėl 2001 m. vasario 23 d. iš
girininkijos atsivežus jį į A. V. namo garažą, jis buvo mušamas,
spardomas ir badomas. Reikalaujama buvo atsisakyti 4.000 DM skolos reikalavimo iš M., sumokėti 1500 DM
kaltinamajam V. V. ir 1000 DM A. V.,
nors jis nei vienam iš jų skolingas nebuvo. Perdavus bylą į teismą, jo buvo
prašoma parodymus pakeisti. Jam su tuo sutikus, atsirado jo tariama skola už automobilį. Iš
kaltinamojo jis gavo surašytą pareiškimą ir pakeistų parodymų tekstą.
Pareiškimą perrašęs savo ranka, nunešė į teismą, o kur padėjo surašytų parodymų
tekstą, neprisimena. Sutikus pakeisti parodymus, jis atgavo savo automobilio
registracijos dokumentus. Atgavęs dokumentus, parodymus jis teisme pakeitė.
Dabar vėl sako tiesą.
Apklaustas R. M. parodė, kad nukentėjusysis pas jį Vokietijoje
perkalinėjo vogtas mašinas ir gaudavo atlyginimą. 2001 m. vasario 23 d. jam, A. V., A. J., R. K.,
kaltinamajam V. V. ir nukentėjusiam pas A.
V. „baliavojant“, jis liepė nukentėjusiam gražinti skolą už sudaužytą už iš
V. V. gautus pinigus nupirktą automobilį. Nukentėjusiam
už skolą kelis antausius jis sudavė ir išvažiavo.
Įsiteisėjusiame
2008 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje užfiksuoti A. V. parodymai rodo, kad su nukentėjusiuoju V.
B. jis Vokietijoje dirbo. Nukentėjusysis Vokietijoje sudaužė jam
pasinaudoti duotą automobilį ir liko už tai skolingas, bet, grįžęs į Lietuvą,
skolą neigė, tad įvykio dieną, tikslu pasikalbėti, su nukentėjusiuoju atvyko į
garažą. V. B. skolą pripažino. Kaip užstatas, paimti buvo
nukentėjusio automobilio dokumentai.
BPK 276 str. 5
d. tvarka pagarsinti liudytojo V. B. (t.11, b.l. 19-20) parodymai
rodo, kad 2001 m. vasario 23 d. į namus D. B. parvežtas sumuštas
nukentėjusysis ir pasakė, kad Ramučiuose jį sumušė R. M., šios bylos
kaltinamasis V. V. ir dar 2-3 žmonės. Sūnus sakėsi buvęs reketuojamas. Po sūnaus
sumušimo pas juos važinėjo įvairūs automobiliai, prasidėjo grasinantys
skambučiai. Sūnus jam rodė surašytą tekstą parodymų pakeitimui, bet kas tą
tekstą surašė, jis nežino. Ar surašyti raštai buvo rankraštiniai, jis
neprisimena. Pas juos, norėdamas suorganizuoti sūnaus ir R. M.
susitikimą, atvažiavęs buvo R. K..
BPK 276 str. 5
d. tvarka pagarsinti liudytojo A. K. (t.11, b.l. 20-21)
parodymai rodo, kad 2001 m. vasario 23 d. jam savo automobiliu vežant
nukentėjusį ir prasilenkiant su kitu automobiliu, stabtelėjus, nukentėjusysis
išlipo nuėjo pasikalbėti su jais. Sugrįžęs pasakė, kad jį parveš jie. Po kelių
dienų nukentėjusį matė sumuštą, bet ar šis jam sakė kokiomis aplinkybėmis tai
padaryta buvo, neprisimena.
BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti liudytojos
G. B. (t.11, b.l. 32-33) parodymai rodo, kad, kad 2001 m.
vasario 23 d. nukentėjusysis tvarkėsi mašiną. Naktį jį sumuštą parvežė draugas.
Iš sūnaus sužinojo, kad jį mušė kaltinamasis ir dar 4-5 žmonės, kurie reikalavo
grįžti dirbti į Vokietiją ir mokėti duoklę. Prasidėjus teismams, buvo grasinama
ir sūnui buvo duotas mėlynu šratinuku surašytas parodymų, kokius jis turi duoti
teisme, lapas. Ar sūnus jai sakė, kas tą lapą jam padavė, ji neprisimena. Į
namus pas juos atvažiavęs R. K. prašė su jais susitikti ir
pasikalbėti.
BPK 276 str. 5
d. tvarka pagarsinti liudytojo D. B. (t.11, b.l. 33)
parodymai rodo, kad, paprašytas A. K., jis nukentėjusį vežė
į Raudonojo kryžiaus ligoninę, nes šiam kraujavo ranka.
BPK 276 str. 5
d. tvarka pagarsinti liudytojo A. R. (t.11, b.l. 42-43)
parodymai rodo, kad 2001 m. vasario mėn. pas jį atėjęs kruvinas nukentėjusysis
sakė, kad jam skauda ranką ir prašėsi nuvežamas į ligoninę. Matė, kad visa jo ranka kruvina. Jis jį automobiliu
nuvežė iki D. B.. Nukentėjęs jam sakė, kad lygtai sumuštas
buvo už įsiskolinimą. Ar sakė kas sumušė, neprisimena.
2001 m.
vasario 28 d. teismo med. ekspertizės aktu Nr. 1462 nustatyta, kad dėl 2001 m.
vasario 23 d. kietu buku daiktu į nurodytas sritis padarytų poodinių
kraujosrūvų V. B. dešinės akies vokuose, dešiniame žaste,
alkūnėje, dilbyje, šlaunyje, kelio srityje, blauzdoje, kairiame žaste,
alkūnėje, dilbyje, plaštakoje, šlaunyje, blauzdoje, nugaroje, dėl muštinės
žaizdos ir kraujosrūvos burnos vidiniame paviršiuje bei dėl aštriu duriančiu
įrankiu padarytos žaizdos dešiniame žaste, nukentėjusio sveikatą sutrikdžius
ilgiau nei 5 paroms, padarytas buvo lengvas kūno sužalojimas. Konstatuota
aštriu įrankiu padaryta žaizda kairėje šlaunyje, padaryta buvo iki 2001 m.
vasario 23 d.
Parodymų
atpažinti protokolais konstatuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino
laužtuvą, kuriuo garaže jis buvo mušamas, garaže paliktus savo kepurę bei
pirštines ir garaže kartu su kitais jį mušusį kaltinamąjį V.
V. ( t.1, b.l. 172-180, 187-188).
Teismo
posėdyje ištirtų bei įvertintų faktinių duomenų visuma akivaizdžiai rodo, kad
kaltinamajam V. V. pagal BK 181 str. 2 d., 233 str. 3 d. pateikti kaltinimai iš esmės grindžiami vien tik nepastoviais,
nenuosekliais, prieštaringais ir faktiniais duomenimis nepatvirtintais
nukentėjusio V. B. parodymais.
Pagrindo šioje
dalyje V. V. veiką kvalifikuoti pagal jam inkriminuotą BK
2000 m. BK 181 str. 2 d., nėra.
2001 m.
vasario 24 d. V. B. nurodė vasario 23 d. netoli namų buvęs
sumuštas keturių jam nepažįstamų asmenų (t.1, b.l. 18).
Tą pačią dieną
surašytame pareiškime teigė buvęs sumuštas iš matymo pažįstamų Alberto, Jaškos,
Plikio, Felikso, R. M. už tai, kad R. M. primindavo
apie skolą. Visų mušamas buvo tol, kol nesamas skolas pripažino (t.1, b.l. 19).
2001 m.
vasario 27 d. parodymuose teigė buvęs mušamas tik R. M. ir
V. V. (t.1, b.l. 162-166).
Teismo
medicininės ekspertizės atlikimo metu tvirtino buvęs sumuštas dviejų iš matymo
pažįstamų asmenų (t.1, b.l. 155-156).
2008 m.
vasario 28 d. apklausoje parodė buvęs reketuojamas mokėti duoklę (t. 1,
b.l.169).
Bylą pirmą
kartą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nurodė apkalbėjęs asmenis bei
pripažino Vokietijoje sudaužęs jam naudotis duotą automobilį ir likęs skolingas
(t.3, b.l. 144-145, 162,t. 4, b.l. 8-9, 25-28, 110, 121-122).
2004 m.
parodymus jis ir vėl pakeitė, teigdamas, jog įbaugintas grasinimais, melavo,
tačiau jokių duomenų, patvirtinančių bauginimo, prievartos buvimą, nėra..
Jo ir po to
duodami parodymai nenuoseklūs bei prieštaringi.
Duodamas parodymus šios bylos nagrinėjimo teisme metu
2010 m. vasario 19 d. teismo posėdyje (t. 11, b.l. 88-91), nukentėjusysis
parodė, kad, vogtų automobilių remonto darbams nesutikus jam grįžti dirbti pas R. M., 2001 m. vasario 23 d., pažadėjus parvežti jį į namus,
jis nuvežtas buvo į Ramučius, kur, A. V. garaže,
reikalaujant, kad jis sumokėtų V. V. 1500 Vokietijos
markių skolą, A. V. 1000 Vokietijos markių skolos,
atsisakytų 4000 Vokietijos markių skolos bei mokėtų duoklę, jis buvo mušamas
beisbolo lazda, strypu, badomas. Atsakydamas į užduodamus klausimus, jis
parodė, kad apie turėjimą mokėti duoklę bei reikalavimą sumokėti V. V. 1500 Vokietijos markių jam pasakė R.
M., kad pats V. V. iš jo to nereikalavo bei, kad mušė
jį visi garaže buvę asmenys (t. 11, b.l. 90).
Duodamas parodymus nagrinėjant A. V., A. J., R. K. baudžiamąją
bylą, 2008 m. vasario 11 d. posėdyje pradžioje parodė, kad V.
V. sudavė jam beisbolo lazda, vėliau, kad metaline montiruote, dar vėliau,
kad V. V. jį pastumdavo (t.9, b.l. 107-109).
Duodamas parodymus 2009 m. rugsėjo 28 d.
teismo posėdyje parodė manąs, jog mušamas pagrinde buvo todėl, kad “vėl“
važiuotų „dirbti į Vokietiją“ (t.11, b.l. 17-19).
Apklausiamas teismo posėdyje 2010 m.
vasario 19 d. taip pat nurodė, kad „viskas kilo gal todėl, kad nesutiko grįžti
į darbą pas R. M.“, kad mušant V. pas jį
nieko nereikalavo (t.11, b.l. 88-91).
Akivaizdžiai
matyti, kad nukentėjusio V. B. parodymai kaip buvo, taip
ir iki šiol išliko nenuoseklūs, nepastovūs ir prieštaringi, tad teisinio
pagrindo, remiantis jais konstatuoti turto prievartavimo V.
V. veiksmuose buvimą, nėra.
Kaltinamojo V. V. parodymai apie tai, jog 2001 m. vasario 23 d. jis,
nukentėjusiam kelis smūgius sudavė už jo bei A. V. R. M. duotus pinigus nupirkto automobilio Vokietijoje
sudaužymą ir tuo padarytos žalos jam neatlyginimą, nepaneigti.
R. M. teigimu,
nukentėjusiojo darbo pas jį Vokietijoje metu, jis šiam buvo davęs naudotis
automobilį, kuris pirktas buvo bendrai V. V. ir kitų.
Nukentėjusysis gautą naudotis automobilį sudaužė ir, palikęs jį gatvėje,
neatlyginęs žalos, iš Vokietijos išvyko, todėl, 2001 m. vasario 23 d. iš jo
buvo reikalaujama padarytus nuostolius atlyginti. Nukentėjusio V.
B. šios bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai patvirtina, kad,
būdamas Vokietijoje, jis tikrai remontuoti automobilius iš gyvenamos vietos
atvykdavo bei po darbo į namus grįždavo R. M. jam tam
duotu naudotis automobiliu.
Nukentėjusysis
V. B. automobilio sudaužymo Vokietijoje faktą neigia,
tačiau paaiškinti kada, kur, kokiomis aplinkybėmis ir kokiame stovyje
išvykdamas iš Vokietijos jis automobilį R. M. gražino,
nurodyti negali. 2005 m. liepos 5 d. Kauno m. VPK kriminalinės policijos
nusikaltimų tyrimo tarnybos tarptautinių ryšių grupės specialisto Ž. V. (t.7, b.l. 180) informacijos apie tai, jog „interpolo Vokietijos nacionalinis biuras
informavo, kad šios šalies teisėsaugos institucijos neturi informacijos, kad V. B. .... būtų padaręs avariją Hamburgo ar Halės
rajonuose...“ teisingumą patvirtinantys duomenys, nenurodyti. Pažymėtina, kad
net ir esant šio turinio pažymą patvirtinantiems faktams byloje, pagrindo ja
remiantis paneigti R. M. parodymus apie tai, kad
nukentėjusysis Vokietijoje sudaužytą automobilį paliko gatvėje, taip pat
neduoda, nes duomenų apie tai, jog V. V. nurodytu laiku
Vokietijoje nebūtų buvęs rastas gatvėje paliktas sudaužytas automobilis, nėra.
Nukentėjusysis Vokietijoje dirbo nelegaliai remontuodamas vogtus automobilius.
Kad R. M. tuo metu Vokietijoje tikrai turėjo automobilį
Mazda, patvirtina automobilio pasas ir automobilio pirkimo dokumentai (t.4,
b.l. 60-65). Nukentėjusysis iš Vokietijos išvyko 2000 metais. Galimybės
patikrinti Vokietijoje užregistruotų
anksčiau nei 2000 m. rugpjūčio 9 d. įvykių, galimybės patikrinti nėra (t.7,
b.l. 180). Duomenų, rodančių, jog nukentėjusysis Lietuvoje realiai užsiėmė
automobilių remonto verslu, taip pat nėra. Teigdamas, turėjęs šiam verslui
patentą, nukentėjusysis jokių nei pajamų deklaracijų, nei faktinio verslo
vykdymo buvimą patvirtinančių duomenų, neturi. Deklaracijų tuo metu jokių
nepildė, tad jo teiginiai, jog prievartaujamas jis buvo dėl vykdyto automobilių
remonto verslo, abejotini.
Iš duomenų
byloje matyti, kad ir 2002 m. sausio 8 d. savo rašytame apeliaciniame skunde,
ir dalyvaudamas 2002 m. vasario 26 d. teismo posėdyje apeliacine tvarka A. V. ir kitų baudžiamojoje byloje nagrinėjant jo apeliacinį skundą,
ir 2002 m. liepos 10 d. rašytame atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą A. V. ir kitų baudžiamojoje byloje, ir 2002 m. rugsėjo 3 d.
dalyvaudamas teismo posėdyje A. V. ir kitų baudžiamąją
bylą nagrinėjant Lietuvos Apeliaciniame teisme, nukentėjusysis V.
B. tvirtino V. V. už sudaužytą Vokietijoje automobilį
buvęs skolingas bei nurodė duodamų
parodymų metu melavęs ir, vengdamas atsiskaityti, V. V. bei
kitus apkalbėjęs. O tai, kad jis pats teismui pateikė iš jo Vokietijoje naudoto
R. M. vardu registruoto automobilio „Mazda“ pasiimtus ir
pas save turėtus automobilio Mazda dokumentus, pagrindo paneigti kaltinamojo V. V. ir kitų parodymus apie naudoto automobilio sudaužymą,
neduoda (t. 3, b.l. 161-166, t. 4, b.l.
20-23, 121-122. 128-129, t. 7, b.l. 123-124).
Nukentėjusysis
Vokietijoje tikrai remontavo vogtus automobilius. Dirbo jis su A.
V., kuris už automobilių vagystes Vokietijoje buvo teistas. Vadinasi,
nukentėjusysis ir žinojo, ir suprato, kad Vokietijoje užsiima nelegalia
nusikalstama veika. Už tokią savo veiklą R. M. jam mokėjo.
Nukentėjusio teiginiai, jog R. M. jam nesumokėjo 4000 lt
darbo užmokesčio, taip pat abejotini. R. M. oficialaus
verslo Vokietijoje neturėjo. Užsiėmimas neteisėta nusikalstama veika
(automobilių vagystės, identifikacinių numerių pavogtuose automobiliuose
keitimai, vogtų automobilių remontas), pagrindo reikalauti darbo užmokestį,
nukentėjusiam nesuteikė. Nukentėjusysis to
teisėtais būdais ir nereikalavo, tad V. V. bei
kitiems tikrai nebuvo ir jokio reikalo reikalauti, kad nukentėjusysis
atsisakytų 4000 Vokietijos markių skolos reikalavimo. Liudytojų V.
B. ir G. B. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis
niekam skolingas nebuvo, jokių automobilių avarijoje nesudaužė, faktiniais
duomenimis nepatvirtinti.
Įsiteisėjusiu
2008 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos nuosprendžiu yra konstatuota bei
įsiteisėjusia 2009 m. gegužės 26 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi
(t.10, b.l. 16-29, 99-110) patvirtinta, kad 2001 m. vasario 23 d. penki asmenys
(tame tarpe ir kaltinamasis V. V.) smurtą bendrininkų
grupėje prieš nukentėjusį V. B. vartojo savavaldžiaudami.
Tiek nukentėjusysis,
tiek ir kaltinamasis bei kiti smurtą prieš nukentėjusį vartoję asmenys nurodo
skirtingas smurto vartojimo priežastis. Jų nei patvirtinti, nei paneigti,
nesant tam faktinių duomenų, negalima.
Kaltinamojo V. V. bei kitų jo bendrininkais įvardytų asmenų
parodymams prieštaraujant nukentėjusio parodymams ir išnaudotų visų galimybių
pasėkoje nepavykus prieštaravimų pašalinti, vadovaujantis Lietuvos
Aukščiausiojo teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų
praktikos taikant BPk normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ visos
abejonės vertintinos kaltinamojo V. V. naudai.
Bylos
duomenimis, nukentėjusio sudaužytą automobilį R. M. perkant,
panaudota buvo ir kaltinamojo V. V. tam R.
M. duoti 1500 Vokietijos markių, tad, nukentėjusiam automobilį
sudaužius, V. V. pagrįstai
manė turįs teisę reikalauti iš nukentėjusio 1500 Vokietijos markių gražinimo.
V. V.,
veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje su nuteistu už tai A. J., asmenimis (A. V. ir R. K.), prieš kuriuos byla, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio
priėmimo senaties terminams, nutraukta, bei asmeniu (R. M.),
prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, 2001 m. vasario 23 d. apie 17 val., A. V. garaže, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos,
vykdydamas savo tikrą teisę, kuri buvo pripažįstama bet nerealizuojama, panaudojęs
fizinį smurtą, reikalaudamas gražinti skolą, jos gražinimo užtikrinimui
reikalaudamas perduoti automobilį ir paimdamas kaip užstatą nukentėjusio
automobilio „Audi 80“ dokumentus, savavaldžiavo, tad V. V. veika
šioje dalyje atitiko 1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcijos 1961 m.
BK 214 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią už šios nusikalstamos veikos
padarymą laisvės atėmimo iki penkerių metų ir bauda bausmę. Patraukimo
baudžiamojon atsakomybėn senatis už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo 5
metai (1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p.).
Įsigaliojus
naujam BK, V. V. veika
atitinka 2000 m. BK 294 str. 2 d. kvalifikaciją, kurioje už šios nusikalstamos
veikos padarymą numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki 5 metų. Apkaltinamojo
nuosprendžio priėmimo senatis už šios nusikalstamos veikos padarymą yra 8
metai.
Ne tik veikos
nusikalstamumą, bet ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs
baudžiamasis įstatymas. Veiką padariusio asmens teisinę padėtį ... palengvina įstatymas
....nustatantis asmeniui palankesnius senaties, teistumo terminus (2002 m.
gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 38) Šiuo
konkrečiu atveju, 5 m. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1961 m. BK 214
str. 2 d. senatis yra žymiai trumpesnė
už 8 m. senaties trukmę, veiką kvalifikuojant pagal 2000 m. BK 294 str. 2 d.
Tiek pagal 1961
m. BK 7 str. 2 d., tiek ir pagal 2000 m. BK 3 str. 2 d. įstatymas, švelninantis
bausmę ar kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens
teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tad, kaltinamajam V.
V. šioje dalyje pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. inkriminuota nusikalstama
veika perkvalifikuojama į 1961 m. BK 214 str. 2 d., nes, savavaldžiavimo metu A. V. garaže nukentėjusį mušdamas, kaltinamasis prieš jį vartojo fizinį smurtą.
Penkeri metai
nuo paskutinės kaltinamojo 2005 m. kovo 16 d. padarytos nusikalstamos veikos
yra suėję 2010 m. kovo 16 d.. Tačiau iš duomenų byloje matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nuo
2008 m. kovo 7 d. į teismo posėdžius,
neatvyko. 2008 m. balandžio 23 d. paskelbta buvo jo paieška (t. 9, b.l. 148). Surastas
ir sulaikytas jis buvo 2009 m. vasario 19 d. (t.10, b.l. 118), t.y. beveik po
10 mėnesių. Kaltinamajam pasislėpus nuo teismo, senaties eiga sustojo ir vėl
atsinaujino tik nuo jo sulaikymo dienos, tad, šiuo konkrečiu atveju 5 metų
senaties terminas už 1961 m. BK 214 str. 2 d. padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam
nėra suėjęs.
Iš duomenų
byloje taip pat matyti, kad už poveikio nukentėjusiam V. B. darymą
2001 m. rugsėjo apie 20 – 24 bei 2001 m. lapkričio 8 dienomis,
kaltinamajam V. V. inkriminuota 2001 m. galiojant
1961 m. BK padaryta nusikalstama veika, to motyvuotai nepagrindus, kvalifikuota yra pagal 2000 m. BK 233 str. 3
d.
2003 m.
gegužės 1 d. įsigaliojusio BK 233 straipsnis 3 d. neturėjo. 2-oji šio
straipsnio dalis arešto arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmes numatė tam, kas
bet kokiu būdu naudodamas smurtą ar kitokią prievartą, siekė paveikti ....
nukentėjusį ...
2004 m. kovo
30 d. įstatymo Nr. IX-2093 redakcijos BK
233 str. 3 d. (galioja ir šiuo metu) atsakomybę
numato tam, kas bet kokiu būdu siekdamas paveikti .... nukentėjusį asmenį...., kad
šis.... duotų melagingus parodymus, naudojo smurtą ar kitokią prievartą. Už
šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo taip pat yra numatyta arešto arba
laisvės atėmimo iki 4 metų bausmės. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis
už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo ir yra 8 metai (2000 m. BK 95 str. 1 d. 1 p. c p.p). Iš duomenų byloje matyti, kad kaltinamasis
kaltinamas nusikalstamos veikos, padarytos 2001 m. rugsėjo ir lapkričio
mėnesiais. 2004 m. sausio 7 d. jis
nuteistas buvo už 2000 m. birželio 26 d. padarytą nusikalstamą veiką. 2002 m.
gegužės 11 d. jis nuteistas buvo už 2004 m. lapkričio 17 bei 2005 m. kovo 16
dienomis padarytas nusikalstamas veikas, o 2006 m. balandžio 3 d. jis nuteistas
už 2004 m. rugsėjo 25 d. padarytą nusikalstamą veiką, tad šiuo konkrečiu
atveju, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal BK 233 str. 3 d.
kaltinamajam sueitų 2013 m. kovo 16 d.
V. V. inkriminuotos
veikos padarymo metu atsakomybę už poveikio nukentėjusiam darymą numatė 1961 m.
BK 297 str. 2 d. ir tuo metu už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta
buvo laisvės atėmimo iki 4 m. su bauda ar be jos arba vien tik baudos bausmė. Patraukimo
baudžiamojon atsakomybėn senatis už šios nusikalstamos veikos padarymą tuo metu
buvo 5 metai (1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p).
Akivaizdu, kad
šios V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo
metu galiojusio 1961 m. BK 297 str. 2 d. greta laisvės atėmimo numačiusi ir su
laisvės atėmimu nesusijusią švelnesnę bausmę, švelnina
bausmę, o 5 m. trukmės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis,
lengvina kaltinamojo teisinę padėtį.
Tiek 1961 m. BK 7 str. 2 d., tiek ir 2000 m. BK 3 str. 2 d. konstatuota,
kad, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu
nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis
įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo
nusikalstamą veiką padariusiems asmenims ... Esant minėtoms aplinkybėms,
akivaizdu, kad kaltinimas kaltinamajam inkriminuotą 2001 m. rugsėjo ir
lapkričio mėnesiais padarytą poveikį nukentėjusiam darymą pagal 2000 m. BK 233
str. 3 d., kvalifikavo nepagrįstai, todėl kaltinamajam inkriminuota veika iš
2000 m. BK 233 str. 3 d., kaltinimui šioje dalyje pasitvirtinus, perkvalifikuota turėtų būti į 1961 m. BK 297
str. 2 d.
Kaltinamasis V. V. pagal BK 233
str. 3 d., kaltinamas tuo, kad 2001 m.
rugsėjo apie 20 d. 10-11 val. degalinėje „Statoil“, esančioje Raudondvario
pl. 107, Kaune, siekdamas paveikti nukentėjusį V. B., kad
šis duotų melagingus parodymus, naudojo psichologinę prievartą – grasinimus
sudaryti sąlygas, kad jis negalėtų užsiimti individualia veikla, grasino
fiziškai susidoroti su juo bei šeimos nariais, o šiam sutikus, pažadėjo
gražinti paimtus automobilio dokumentus ir 2001 m. rugsėjo apie 21-22 dienomis
juos gražino bei 2001 m. rugsėjo apie 24 d. apie 9-10 val. pateikė V. B. pareiškimo su melagingais parodymais tekstą, nurodęs jį
perrašyti ir pateikti Kauno rajono
apylinkės teismui, o 2001 m. lapkričio 8 d. apie 10 val. Kauno rajono apylinkės
teisme pateikė nukentėjusiam V. B. 3 popieriaus lapus su
juose surašytais melagingais parodymais, nurodęs tokius parodymus ir duoti.
Kaltinimas
šioje dalyje grindžiamas yra iš esmės vien tik nukentėjusio V.
B. nenuosekliais, prieštaringais ir faktiniais duomenimis nepatvirtintais
parodymais.
Ikiteisminį
tyrimą byloje atnaujinus, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis teigė, kad
2001 m. rugsėjo mėnesį atsitiktinai degalinėje jo sutiktas kaltinamasis V. V. pasiūlė jam
tartis gražiuoju, sakydamas, jog kitaip jo tėvams nebus gyvenimo, jis negalės
dirbti, su juo bus susidorota. Jam iš baimės sutikus, toje pat vietoje
kaltinamasis gražino mašinos dokumentus ir pasakė prieš teismo posėdį atnešiąs
parodymų tekstą. Susitikus Regitroje po kelių dienų, jis gavo surašytą tekstą,
jog kaltinamuosius yra apkalbėjęs, kurį perrašęs, pridavė teismui. Atvykęs į
teismo posėdį, jis iš V. V. gavo ir surašytą trijuose
lapuose parodymų, kuriuos teisme turėjo duoti, tekstą. To pasėkoje jis
parodymus ir buvo pakeitęs (t.7, b.l. 188-191, 193-196, t.8, b.l. 8-9).
Duodamas
parodymus 2008 m. vasario 11 d. teismo posėdyje (t.9, b.l. 107-109) tai teigė,
kad V. V. jo prašė
pakeisti parodymus, tai, kad pakeisti
parodymus V. V. reikalavo ir grasino padegsiąs, tai, kad keisti parodymus reikalavo V. V. ir
Šatas.
Duodamas parodymus
2009 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje (t. 11, b.l. 17-19) nukentėjusysis
tvirtino, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant teisme, 2001 m. jam skambino,
grasino padegsią, susidorosią ir reikalavo pakeisti parodymus V. V. ir A. J.. 2001 m. rugsėjo 20 d. jam buvo
pasakyta pakeisti parodymus ir perduoti lapai su surašytais parodymais.
Duodamas
parodymus 2010 m. vasario 19 d. teismo posėdyje (t. 11, b.l. 88-91), tvirtino parodymus pakeitęs todėl, jog pas jį važinėję J. ir K. jam grasino. Naujų
parodymų tekstą jam atvežė V. V. bei, kad V. V. jam grasino tik garaže. Apie parodymų keitimą jis su
kažkuo tai kalbėjosi teisme, bet su kuo, neprisimena. Dėl parodymų keitimo buvo
susitikęs ir kalbėjosi ne su vienu V. V., bet su visais.
Atiduodamas dokumentus, V. V. jam negrasino. Parodymus
pakeisti Š. naudai jo prašė Š.. Pakeisti parodymus teisme pas jį prašė visi.
Toks
nukentėjusio duodamų parodymų nepastovumas, prieštaringumas ir nenuoseklumas
pagrindo jais tikėti, neduoda.
Kaltinamasis V. V. tokį jam inkriminuotą kaltinimą kategoriškai neigia. Nukentėjusio
V. B. parodymus tvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra.
Nukentėjusio duodamų parodymų apie tai nei
patvirtinti, nei paneigti, nesant tam faktinių duomenų, negalima. Nukentėjusio parodymuose esančių
prieštaravimų, išnaudojus visas galimybes, pašalinti nepavyko. Duomenų byloje,
kad nukentėjusio parodymų 2001 m. keitimas būtų buvęs įtakotas prieš jį
vartotos psichologinės prievartos, taip pat nėra, tad, nesant neginčijamų V. V. kaltę patvirtinančių duomenų byloje ir esamus prieštaravimus
aiškinant kaltinamojo V. V. naudai, kaltinamasis V. V. pagal jam inkriminuotą BK 233 str. 3 d. išteisintinas
nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Kaltinamojo
atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.
Skiriant
bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį
visuomenei; į jo sunkumo pobūdį;, į kaltinamojo asmenybę; į tai, kad nuo
nusikalstamos veikos padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas; į tai, kad 2007
m. sausio 31 d. LAT panaikintu 2002 m. birželio 17 d. nuosprendžiu už šios
nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam paskirta buvo 2 m. 6 mėn. laisvės
atėmimo bausmė; į tai, kad 2007 m. sausio 31 d. LAT nutartimi panaikinus 2002
m. birželio 17 d. nuosprendį, juo kaltinamajam paskirta bausmė pasiliko
subendrinta su vėlesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir kaltinamasis,
panaikintu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su vėlesniais nuosprendžiais
paskirtomis bausmėmis atlikinėja iki šiol; į nusikaltimo padarymo aplinkybes,
priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo sveikatą, šeimyninę padėtį.
BK 214 str.
numatyta nusikalstama veika nebuvo pirmoji kaltinamojo padaryta nusikalstama
veika.Po jos padarymo kaltinamasis nusikaltimų daryti nenustojo. Naujas nusikalstamas
veikas padarė ir 2004 m. rugsėjo 25, ir lapkričio 17, ir 2005 m. kovo 16
dienomis, tad už šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padarymą jam
skirtina reali su laisvės atėmimu susijusi bausmė.
Šiuo
nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika padaryta iki priimant 2004, 2005
bei 2006 metų nuosprendžius. Nors 2007 m. sausio 31 d. LAT nutartimi 2002 m.
birželio 17 d. nuosprendis dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kaltinamojo
atžvilgiu ir buvo panaikintas, tačiau pagal jį jam bausmė liko subendrinta su
vėlesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis bei atlikinėjama, tad į BK 63
str. tvarka subendrintų bausmių atlikimą įskaitytinas kaltinamojo atliktas 3 m.
4 mėnesių 26 d. bausmės laikas.
Teismas,
vadovaudamasis BPK 297, 299 str., 303 str. 2 d., 5 d.,
n
u s p
r e n
d ė :
V. V., pripažinti
kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 214 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės
atėmimu dvejiems metams šešeriems mėnesiams.
Šiuo
nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 214 str. 2 d. paskirtą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo
bausmę BK 63 str. 1, 4 dalių tvarka iš dalies sudedant subendrinti su 2004 m.
sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta 2 metų laisvės atėmimo bausme
ir paskirti 3 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
2006 m.
balandžio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d. 178
str. 3 d. paskirtą 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę BK 63 str. 5 d. 2 p.
tvarka apėmimo būdu subendrinti su 2005 m. gegužės 11 d. Kauno miesto apylinkės
teismo nuosprendžiu pagal BK 245 str. paskirta 20 MGL dydžio 2500 lt bauda ir
subendrintą bausmę paskirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Į BK 63 str. 1, 4 ir 5 d. 2 p. tvarka
subendrintų bausmių atlikimą įskaityti 3 m. 4 mėn. 26 d. atliktos bausmės.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą BK 63 str. 1,
4 dalių tvarka subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir paskirtą BK 63 str.
5 d. 2 p. tvarka subendrintą 3 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę BK 64 str.
1, 3 d. tvarka iš dalies sudedant subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę
paskirti 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos
namuose.
Nustatyti, kad nuosprendžio priėmimo
dienai V. V. paskirtoje galutinėje subendrintoje 5 m
laisvės atėmimo bausmėje likusi neatlikta bausmės dalis yra 1 m. 7 mėnesiai 4 dienos.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio
paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010 m. birželio 23 d.
Pagal 2000 m. BK 233 str. 3 d.
kaltinamąjį V. V. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo
paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti
skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.
Teisėja: Regina Majauskienė