Civilinė byla Nr. 2-1(duomenys neskelbtini)1-223/2015
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00704-2015-2
Nr.2-08-3-02456-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija:44.1.; 44.2.;44.2.4.1;
(S)
44.2.4.2;44.5.2. ; 44.5.2.1.; 44.5.2.12.;44.8.;
99.4.; 99.7; 114.4; 114.11; 116.4;
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,
dalyvaujant ieškovams D. L., A. L., jų atstovui advokato padėjėjui A. G.,
atsakovės atstovui advokatui R. M.,
duodančios išvadą institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovams Kęstučiui Chrapačui, R. U.,
duodančios išvadą institucijos VĮ Registrų centras atstovams A. N., D. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal ieškovų D. L. ir A. L. ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui B. J., duodančioms išvadą institucijoms Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyriui, VĮ Registrų centras Panevėžio filialui ir atsakovės A. K. priešieškinį ir
n u s t a t ė:
Ieškovai ir jų atstovas patikslintą ieškinį ( b.l..141 tomas 1) palaiko pilnai ir prašo pripažinti D. L. ir A. L. priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. ribas su A. K. priklausančiais žemės sklypais kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)ir Nr.(duomenys neskelbtini)pagal UAB žemės sklypo kadastrinių matavimo byloje atliktus geodezinius matavimus ir nustatytas koordinates 1,2,3,4,5,6 ženklintas 2013-11-11. Su atsakovės priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovai visais įmanomais būdais stengėsi vilkinti bylą, nevykdė teismo įpareigojimų. Atsakovė nuosavybės teise turi ir kitų, besiribojančių su ginčo žemės sklypais, sklypų, kurie yra tik preliminariai išmatuoti, todėl juose galėtų būti ir žemės viršplotis. Vietos apžiūros metu buvo aiškiai matyti, kad atsakovės žemės sklype jokio kelio nėra ir nebuvo. Pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo planą, jis „uždengia“ ieškovų žemės sklypą. Ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir teismo posėdžio metu nurodytais papildomais argumentais .
Ieškinyje nurodė, kad prašo pripažinti jiems priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 43063 kv. m. ploto, esančio adr. (duomenys neskelbtini), savivaldybėje, ribas su atsakovei A. K. priklausančiais žemės sklypais, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adr. (duomenys neskelbtini), savivaldybėje, pagal atliktus UAB „MATIKA“ Žemės sklypo kadastrinių matavimo byloje atliktus geodezinius matavimus. Ieškovams jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 43063 kv. m. ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiais žemės sklypais: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis N r. (duomenys neskelbtini), esančiais adr. (duomenys neskelbtini), savivaldybėje. 2013-67-10 A. L. sudarė sutartį su UAB MATIKA, kurios pagrindu buvo užsakyti ir atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai.2013-12-19 buvo gauta A. K. pretenzija del kadastrinių matavimų, kurioje A. K. pareiškė, jog nesutinka su atliktais matavimais ir atsisako pasirašyti ant sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto. Nurodė, kad išsamius nesutikimo motyvus pateiks artimiausiu metu. Taigi, UAB MATIKA priėmė A. K. atžvilgiu individualų teisės aktą, kuris A. K. sukūrė atitinkamas teisines pasekmes - atsisakyta tikslinti žemės sklypo ribas, tačiau A. K. šio sprendimo neskundė ir jis yra galiojantis. UAB MATIKA laikėsi visų įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" nuostatų, dėl ko atlikti geodeziniai matavimai žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 43063 kv. m. ploto, esančio adr. (duomenys neskelbtini). savivaldybėje, yra teisėti bei pagrįsti.
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka , prašo jį atmesti ir prašo tenkinti priešieškinį. Savo reikalavimus palaiko priešieškinyje ir atsiliepime nurodytais motyvais. Pakartotinai prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla nagrinėjama Panevėžio apygardos administraciniame teisme dėl įpareigojimo įregistruoti kelią, nes patenkinus skundą administraciniame teisme bus pagrindo peržiūrėti sprendimą šioje byloje.
Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti jai priklausančio 12791 m2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas su D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atliktus VĮ Registrų centro Panevėžio filialo matininko A. R. 2014 m. gruodžio 17 d. kadastrinius matavimus, kurie ieškovams ir jai priklausančių besiribojančių sklypų riba pažymėta skaičiumi 3 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini)ir skaičiumi 4 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini); nustatyti jai priklausančio 20100 m2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant kadastrinius matavimus padalinto į tris atskirus sklypus, ribas su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kadastrinisNr.(duomenys neskelbtini),pagal atliktus VĮ Registrų centro Panevėžio filialo matininko A. R. 2014 m. gruodžio" 17 d. kadastrinius matavimus, kur jai priklausančio 402 m2 sklypo ir ieškovams priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba pažymėta skaičiumi 1 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini)ir skaičiumi 6 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini); nustatyti jai priklausančio 20100 m2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant kadastrinius matavimus padalinto į tris atskirus sklypus, ribas su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atliktus VĮ Registrų centro Panevėžio filialo matininko A. R. 2014 m. spalio 2 d. kadastrinius matavimus, kur jai priklausančio 19057 m2 sklypo ir ieškovams priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba pažymėta skaičiumi 4 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini)ir skaičiumi 5 - koordinatė X - (duomenys neskelbtini), koordinatė Y - (duomenys neskelbtini); priteisti jai solidariai iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 2,0100 ha ploto ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 1,2800 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Šių žemės sklypų kadastro duomenys nustatyti 2003-03-07 ir 2003-06-05, matavimai atlikti laikantis sudarytų sklypo abrisų Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės žemės sklypai ribojasi pietinėje pusėje su ieškovų žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 4,4100 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), o iš priešingos šiaurinės pusės ribojasi su natūraliu riboženkliu - 4 m. pločio valstybiniu keliu. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas atliko kadastrinius matavimus sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančių su Atsakovams priklausančiu žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti matavimai laikomi tiksliais. Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu buvo pažymėtos išorinės sklypų ribos. Sklypų ribos pažymėtos pagal išlikusius riboženklius ir pagal reljefo sąlygas, griežtai laikantis abriso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų planais. Ieškovai buvo pakviesti atvykti į žymėjimo darbus, tačiau su sklypų paženklinimo aktu nesutiko. Po to, dar kartą jie buvo kviečiami pakartotinai atvykti į ženklinimo, matavimo atlikimo procedūras, tačiau Atsakovai su sklypų ribomis nesutiko. A. K. priklausantis žemės_sklypas Nr.(duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) turintis 2,0100 ha ploto, 2014 m. I0 mėn. 02d. ir 2014 m. 12 mėn. 17d. atliekant kadastrinius matavimus buvo padalintas į tris atskirus sklypus, nes juos kerta 4 m. pločio valstybinės reikšmės kelias ir melioracijos griovio pralaida. Žemės sklypai yra padalinti į: 19057 kv.m.; 634 kv.m., 402 kv. m. plotų sklypus. Bendras sklypo plotas po padalinimo sumažėjo. Du iš šių sklypų, turinčių 402 kv m.. ir 19057 kv.m. ploto ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, dėl ko šių dviejų žemės sklypų, turinčių 402 kv.m. ir 19057 kv.m. ploto, išorinės žemės sklypo ribos ir turėtų būti nustatytos teismo. Jai priklausančio žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo. Žemės sklypų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos patikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriui, kuris pateikė išvadą, kad kadastrinių duomenų bylų patikrinti negali, nes yra iškelta byla susijusi su šiais nekilnojamaisiais daiktais. 2006 m. birželio 9 d. privačios žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ji įsigijo iš R. G. 1.2800 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kuris ir ribojasi iš pietinės pusės su ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Prie šios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuris buvo parengtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo dar 2003 m. liepos mėn. Žemės sklypo planas 2003-09-12 buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriumi. Šiame žemės sklypo plane aiškiai nurodytos vieno iš sklypų, besiribojančių su ieškovams priklausančiu žemės sklypu kraštinių ilgiai, t.y. 1-2 kraštinės, einančios palei kelią, ilgis yra 68 m, kaip ir 3-4 kraštinės, einančios palei ieškovams priklausantį žemės sklypą. Tuo tarpu kraštinių 2-3 ir 4-1, einančių nuo natūralaus riboženklio — kelio link ieškovams priklausančio žemės sklypo ilgis yra po 191 m. Pažymėtina, kad šias kraštines ji ir siekia palikti ir išsaugoti savo atliktais naujais kadastriniais matavimais. Žemės sklypo planas buvo ne tik suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriumi, bet ir žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šis žemės sklypo planas visiškai atitinka kitą rašytinį dokumentą — sklypo abrisą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat nurodyti tokie pat žemės sklypo kraštinių ilgiai, t.y. 1-2 ir 3-4 kraštinių ilgiai yra 68 m, o kraštinių 2-3 ir 4-1, einančių nuo natūralaus riboženklio - kelio link ieškovams priklausančio žemės sklypo ilgis yra po 191 m. Kaip ir nurodyta žemės sklypo plane žemės sklypo ribos atitinka Miežiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2003-03-06 įsakymu Nr. ž-834 suprojektuotas ribas. Sklypo abrisą Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,28 ha parengė 2003-06-05 VŽI Panevėžio fil. vyr. inžinierė D. R.. Planą parengė 2003-07-09 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas Panevėžio fil. inžinierė D. R., 2003-07-10 patvirtino grupės vadovė V. K.. Žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2003-03-06 įsakymu Nr. ž -834 suprojektuotas ribas ir žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, žemės naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį savo parašu 2003-09-12 patvirtino Panevėžio raj. žemėtvarkos sk. vedėjas. 2003-10-13 sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registro centro Panevėžio fil. Šiuo žemės sklypo planu yra patvirtintos vieno iš jai priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ieškovams priklausančiu žemės sklypu ribos ir sklypo kraštinių ilgiai. Šio dokumento turinys nėra prieštaraujantis kitiems dokumentams ar paneigtas kitais įrodymais. Ji savo ūkinėje veikloje faktiškai naudojasi tokiu žemės sklypu, tokiomis ribomis, kurios yra patvirtintos šiame žemės sklypo plane. Nurodė, kad žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 2,0100 ha ploto (išdalinto į tris žemės sklypus) ribos yra patvirtintos sklypo abrisu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytos žemės sklypo plane. Žemės sklypo planas buvo parengtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo dar 2003 m. kovo mėn. Žemės sklypo planas buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriumi. Šiame žemės sklypo plane aiškiai nurodytos kito iš jai priklausančių sklypų, besiribojančių su ieškovams priklausančiu žemės sklypu kraštinių ilgiai, t.y. 2-3 kraštinės, einančios palei natūralų riboženklį- melioracijos griovį - ilgis yra 192 m. Kraštinės 1-2, einančios palei kitą natūralų riboženklį - kelią - ilgis yra 104 m, kaip ir kraštinės 3-4, einančios palei ieškovams priklausantį žemės sklypą. Šias kraštines ji ir siekia palikti ir išsaugoti atliktais kadastriniais matavimais. Šis žemės sklypo planas buvo ne tik suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriumi, bet ir patvirtintas 2003- 07-10 VĮ Registrų centro Panevėžio filialo spaudu, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šis žemės sklypo planas visiškai atitinka kitą rašytinį dokumentą - sklypo abrisą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat nurodyti tokie pat žemės sklypo kraštinių ilgiai, t.y. 2-3 kraštinės, einančios palei natūralų riboženklį- melioracijos griovį- ilgis yra 192 m. Kraštinės 1-2, einančios palei kitą natūralų riboženklį - kelią - ilgis yra 104 m, kaip ir kraštinės 3-4, einančios palei ieškovams priklausantį žemės sklypą. Kaip ir nurodyta žemės sklypo plane žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. 12 mėn. 11 d. įsakymu Nr. 3261Ž suprojektuotas ribas. Sklypo abrisą Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,01 ha parengė 2003-03-07 VŽI Panevėžio fil. vyr. inžinierė D. R.. Planą parengė 2003-03-18 d. VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas Panevėžio fil. inžinierė D. R., 2003-03-21patvirtino grupės vadovė V. K.. Kaip minėta, žemės sklypo ribos atitinka Miežiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2001-12-11 d. įsakymu Nr. 3261Ž suprojektuotas ribas ir kad žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, žemės naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį savo parašu 2003-06-13 patvirtino Panevėžio raj. žemėtvarkos sk. vedėjo pavaduotoja. 200-07-10 sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registro centro Panevėžio fil. Šiuo žemės sklypo planu yra patvirtintos vieno iš jai priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ieškovams priklausančiu žemės sklypu ribos ir sklypo kraštinių ilgiai. Šio dokumento turinys nėra prieštaraujantis kitiems dokumentams ar paneigtas kitais įrodymais. Ji faktiškai žemės ūkio veikloje naudojasi tokiu žemės sklypu, tokiomis ribomis, kurios yra patvirtintos šiame žemės sklypo plane.Iš šiaurinės pusės jai priklausantys žemės sklypai ribojasi su 4 m pločiu valstybiniu keliu, kuris sudaro galimybę privažiuoti kitiems savininkams prie kitų žemės sklypų ir miškų. Nurodė, jog ieškovai nesutinka su jos atliktais žemės sklypų kadastriniais matavimais, nes siekia savo žemės sklypo ribą perkelti į jai priklausančius žemės sklypus
Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai neteisingai matininkui UAB „Matika nurodė išorines sklypo ribas, kurios turi sutapti su jos išorinėmis sklypo ribomis. Matininkas paruošė neteisingus geodezinius planus, todėl atsakovė nesutiko, kad pagal paruoštus neteisingus geodezinius matavimus būtų pažymėtos ieškovams priklausančio žemės sklypo išorinės ribos. Ieškovai pradėjo darbus netinkamai, tarsi žemės sklypai būtų formuojami iš naujo. Tačiau žemės sklypai yra suformuoti, sklypo ribos, skiriančios jos ir ieškovų žemės sklypus yra pakankamai aiškios. Šias sklypo ribas, kurios yra susiformavusios istoriškai, pagal faktinį naudojimą, šalims yra žinomos. Ieškovams ji patarė, kad pradžioje suderintų išorines žemės sklypo ribas ir tik po to pagal jau suderintas sklypo ribas, atliktų geodezinius matavimus. Ji yra privatizavusi žemės sklypus, juos naudoja, o ieškovams atlikus permatavimus, žymiai sumažėja jos sklypo plotas, su kuo ji negali sutikti. Nustačius sklypo ribas pagal ieškovų prašymą, ji norėdama turėti privatizuotą žemės plotą, turėtų užimti kaimynų žemės sklypus. Ieškovų atliekami kadastriniai matavimai sujaukia visą nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypais tvarką, prieštarauja esamoms žemės sklypų riboms.
Tretysis asmuo B. J. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų ir atsiliepimo negauta.
Valstybinės įmonės Registrų centras Panevėžio filialo atstovai su priešieškiniu nesutinka , ieškininius reikalavimus palaiko. Pateikė 2014-01-10 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo plano išankstinės patikros, kurioje nurodė, kad atlikus žemės sklypo plano ((duomenys neskelbtini), sav., sklypo plotas 43063 kv. m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išankstinę patikrą, nustatyti netikslumai: pateiktas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 76 p., 32.1.1.4 punkto reikalavimų (turi būti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų parašai ir pasirašymo datos. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jau buvo pateikę išvadas dėl ginčo esmės ir pilnai palaiko ieškovų D.ir A. L. ieškinį, nes pagal pateiktus A. K. kadastrinius matavimus negalėtų kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribų, nes atsakovės sklypas kerta ieškovų žemės sklypo ribas išvadoje nurodytuose taškuose.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai su priešieškiniu nesutinka, ieškinį laiko esant pagrįstu. Pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai papratai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas - mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad žemės sklypų riba neaiški, o jos nustatymas-nuosavybės teisės į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančiosios linijos nustatymą. Žemės sklypų ribos išdėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisės į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, tai atitinka tiek CK 4.45 str. reikalavimus, tiek nusistovėjusią teismų praktiką. Jeigu sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Pagal CK 4.45 str. straipsnį, jo aiškinimą ir pirmiau nurodytą jo taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Nustatant žemės sklypus skiriančią ribą vieno savininko ar naudotojo naudojama žemės sklypo dalis yra priskiriama prie gretimo sklypo. Jeigu dėl to ankščiau naudojusio asmens nuosavybės ar žemėnaudos teisę nustatančiais dokumentais nustatytas žemės sklypo dydis nepažeidžiamas, tai toks perskirstymas gali reikšti žemės sklypo perviršio perdavimą likviduojant gretimo žemės sklypo ploto trūkumą ir žemės sklypų ribos nustatymą, o ne žemės sklypo dalies paėmimą. Dalyvaujantys šioje byloje tiek ieškovai tiek ir atsakovė yra susipažinę su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei besiribojančių žemės sklypų abrisais ir kada atlikti žemės sklypų paženklinimai vietovėje. Pagal paženklinimo datas A. L. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklintas 1994-05-10, o A. K. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklintas 2003-03-07, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) - 2003-06-05. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) abrise aiškiai nurodyta, kad rytinė žemės sklypo riba (riboženklis 5 pagal nepatvirtintus kadastrinius matavimus) prasideda už (duomenys neskelbtini) m nuo esamos pralaidos. Ši pralaida yra A. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinėje kraštinėje. Atsižvelgus į susidariusią situaciją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriuje buvo pasiūlyta atlikti kadastrinius matavimus pagal abrisus, kas atsispindi pateiktoje teismui medžiagoje. Mano, kad ieškovų žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pamatuotas teisinga ir laikantis abrise nurodytų atstumų. Maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida šioje situacijoje nėra viršijama ar neleistina. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal atsakovės A. K. pateiktą žemės sklypo planą yra keičiama sklypo konfigūracija. Atsakovės žemės sklypuose kelio niekada nebuvo ir nėra. Tai, kad žemėtvarkos projektuose yra pažymėtas kažkoks kelias, dar nereiškia, kad jis ateityje bus įrengtas, gali jo ir išvis nebūti. Nuosavybė į žemę yra atkuriama pagal senų planų medžiagą. Jau yra atlikti kadastriniai trečiojo asmens B. J. sklypo matavimai, kuris remiasi tvirtais situacijos elementais: grioviu, o B. J. sklypo ribos suderintos su D.ir A. L. sklypo ribomis. Jei būtų patvirtintas A. K. sklypo planas, tai sumažėtų ieškovų ir B. J. žemės sklypų plotas. T.y. B. J. sklypas iš 8,22 ha sumažėtų iki 7,5893 ha, skirtumas- 0,63 ha. Ieškovams sklypas nuo 4,41 ha sumažėtų iki 4,3063 ha, skirtumas- 0,1037 ha.
Ieškinys tenkintinas pilnai. Priešieškinis atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovams D. L. ir A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4,4100 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l.. 9-10 tomas 1), kuris buvo įgytas pagal 2008 m. vasario 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.908. Iš Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos ( b.l.12-27 tomas 1) matyti, kad atlikus 2013-11-11 ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyti jų kadastriniai duomenys, t.y. nustatytos sklypo koordinatės, sklypas paženklintas riboženkliais, o bendras sklypo plotas- 43063 kv.m. Iš sklypo abrisų Nr.(duomenys neskelbtini) , Nr.(duomenys neskelbtini) ( atsakovės A. K. sklypų ,b.l. 96-97 tomas 1) matyti, kad juose yra įbraižytas tarp riboženklių 4-2 einantis 4 m pločio kelias , tarp riboženklių 2-3 kelias ir griovys bei pralaida. Iš žemės sklypo plotų ( b.l.,99 tomas 1). matyti, kad atsakovė A. K. sutiko su sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) ir ribomis ir žemės sklypo plotu, kurios buvo paženklintos 2003-03-07. Iš žemės sklypo plano , abriso Nr.7( b.l.101-103 tomas 1) matyti, kad B. J. ( kuris ribojasi su D.ir A. L.) žemės sklypu ribos yra geodeziškai pamatuotos ir įregistruotos kadastro žemėlapyje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( b.l. 126-127 tomas 1) matyti, kad A. K. nuosavybės teise priklauso 2,0100 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)esantis (duomenys neskelbtini) , įgytas 2003-06-18 apskrities viršininko sprendimu ir įsakymu, 1,2800 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)esantis (duomenys neskelbtini) , įgytas 2006-06-09 pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu. Iš A. K. žemės sklypų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) abrisų ( b.l. 128-129 tomas 1) matyti, kad A. K. su sklypų ribomis ir žymėjimu sutiko. Iš matininko A. R. sudarytos schemos ( b.l.139, 164 tomas 1) matyti, kad atlikus naujus matavimus pagal A. K. užsakymą jos žemės sklypo ribos „persidengia“ su ieškovų žemės sklypo ribomis ir aiškiai matyti keičiama sklypų konfigūracija. Ši situacija matoma ir iš pateiktų ortofoto nuotraukų ( b.l. 165, 191 tomas 1). Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015-01-28 rašto Nr.(2.7)-IP-10 ( b.l. 1(duomenys neskelbtini) tomas 1, b.l. 10 tomas 2) matyti, kad 1,28 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini)( sklypo plane Nr.(duomenys neskelbtini)) ir 2,01 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) ( sklypo plane Nr.(duomenys neskelbtini)) 2014 metais deklaravo ir dirbo ūkininkas V. K., o iki to A. K.. Iš fotonuotraukų ( b.l. 183-190 tomas 1) matyti, kad jose užfiksuotos provėžos dirvoje, greičiausiai paliktos sunkiasvorės technikos. Iš atsakovės A. K. žemės sklypo ribų planų naujai geodeziškai pamatuotų ( b.l. 19 -24 tomas 2) matyti, kad prie sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) įbraižytas 4 m. pločio kelias, o pamatavus sklypo plotas- 19057 kv. m. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų, sklypų abrisų , matyti, kad pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus atsakovės A. K. žemės sklypų ribos nustatytos, „išmetus“ iš sklypų ribų 4 m. pločio kelią ( b.l.. 43-51, 62,69-83,116-118 tomas 2). Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015-05-27 rašto Nr.(1.4)-S-106 ir schemos ( b.l. 6 -7tomas 3)matyti, kad jame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas ir žemės nuosavybės planuose pažymėtas 4 m. pločio kitas kaimiškos vietovės kelias, kurio danga yra paprasta lauko žemė, bet jei ateityje atsiras gyvenamos sodybos, tai kelio danga gali būti gerinama. Iš 2012-2013 metų Ortofoto ( b.l. 22-23 tomas 3 ) matyti, kad ginčo žemės sklypuose akivaizdžių kelio pėdsakų nematyti. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemų ( b.l. 31-100 , 137 tomas 3), kad ginčo kelias kaip vietinės reikšmės kelias nėra įregistruotas. IŠ VĮ Registrų centras Išvados dėl atsakovės A. K. naujai atliktų kadastrinių matavimų išanskstinės patikros ( b.l. 133-134,135-136 tomas 3) matyti, kad žemės sklypo kad. Nr.(duomenys neskelbtini), plotas 12 791 kv. m., žemės sklypo, plotas 19 057 kv. m., riba kerta gretimo jau pažymėto nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje sklypo kad. Nr.(duomenys neskelbtini) ribas.
Civiliniame procese galiojantis rungtyniškumo principas lemia, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi( CPK 12 ir 178 str.). Šalims įvykdžius savo procesinę įrodinėjimo pareigą, teismas imasi vertinti byloje surinktus įrodymus pagal CPK 65 str. įstatymų leidėjo įtvirtinto laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas, dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo buvimo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes .
Kadangi šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tai ieškovai ir atsakovė privalėjo įrodyti jų pateiktų atliktų kadastrinių matavimų pagrindu sudarytų žemės sklypų planų atitikimą norminiams aktams, taip pat aplinkybes jog atlikti kadastriniai matavimai nepažeidžia kitų asmenų, t.y. gretimų žemės sklypų savininkų interesų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Šią valstybės pareigą suponuoja Konstitucijos 23 str. 2 d. nustatytas imperatyvas, pagal kurį nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi nuosavybės teisių gynimo ribos visų pirma apibrėžia ne subjektyvi savininko nuomonė ar noras, bet įstatymai. Kita vertus, savininkas, įgyvendindamas savo teises, nėra absoliučiai laisvas. Konstitucijos 28 str. įtvirtinta individo ir kitų žmonių teisių ir laisvių pusiausvyra, nustatant, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Žemės sklypo ribų nustatymas teismine tvarka galimas tais atvejais, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teismas nustato sklypo ribas, atsižvelgdamas į šalių turimuose dokumentuose esančią informaciją apie savininkų nuosavybės teise turimų sklypų ribas, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (CK 4.45 str. 1 d.). Taigi, esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymu suteiktos kompetencijos sritis, kurią teismas įgyvendina atsižvelgdamas į CK 4.45 str. įtvirtintų kriterijų visetą. Be to, nagrinėjamos bylos aktualius teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai) bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. šiame kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 3 d. nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Nuostatų 21 p. nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuostatų 21 p. įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu.
Byloje nustatyta, kad ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 4,4100 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovė nuosavybės teise įgijo 1,2800 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) ir 2,0100 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) , kurie taip pat buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus. Šalys eilę metų įsigytais sklypais naudojosi, tačiau atlikus naujus kadastrinius matavimus, tarp šalių iškilo ginčas dėl išorinių žemės sklypų ribų, kadangi ginčo šalys įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus bei tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Jei šis plotas kistų, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį ar kitą žemės sklypo nuosavybės įgijimo pagrindą . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo.
Kaip matyti iš ieškovų, jų atstovo, atsakovės atstovų procesinių dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, vienas iš esminių atsakovės argumentas dėl ko turėtų būti patvirtinti jos iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai , yra tai, kad jos nuosavybės teise valdomuose ginčo žemės sklypuose yra kelias, kuris yra užfiksuotas žemėtvarkos projektuose ir yra „įmatuotas „ į jos žemės sklypus taip nepagrįstai sumažinant faktinį žemės sklypų plotą ir tuo yra pažeidžiami jos interesai. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų ( abrisų, nuosavybės atstatymo dokumentų, žemės sklypų planų ( ant kurių dalies yra ir atsakovės parašas) nėra atžymos apie kelias nėra įvardytas ar kitaip išskirtas, nėra nurodyta, kad per sklypą eina (ar yra suprojektuotas) kelias, taip pat nėra nurodyta, kad esančio ar suprojektuoto kelio užimama žemė išimama iš bendro sklypo ploto ir kad išimama žemė nėra įskaičiuojama į sklypo kainą. Pvz. grafoje „ Sklype taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ yra tik atžyma apie melioracines sistemas ir vandens telkinio pakrantę, bet ne apie kelią. Iš pateiktos teismo apžiūrai Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio 2003-06-18 Sprendimo matyti, kad jame taip pat nėra jokių atžymų apie tai, kad žemės nuosavybė atkuriama su kokias nors apribojimais, nors minėto sprendimo 3 grafa tokioms atžymoms ir yra skirta. Ta pati informacija atsispindi ir VĮ Registrų centras išrašų matyti, kad atkuriant nuosavybės teises taip pat nebuvo nurodyta, kad per sklypą eina ar yra suprojektuotas kelias, kad juo užimta žemė išimama iš sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ploto, nes yra privaloma nurodyti atitinkamame žemės sklype esančias įsiterpusias ir kitiems asmenims (įskaitant ir valstybei) priklausančias žemėnaudas, ginčo žemės sklypų plotai nurodyti be kelio ploto. Taigi, atkuriant nuosavybės teises į atsakovės ginčo žemės sklypus juos nebuvo fiksuojamas kelias kaip valstybinės žemės plotas. Atsakovė nenurodė ir konkrečių duomenų apie kelią, t. y. kokį žemės plotą jis užima, koks yra jo ilgis ir plotis, kurioje konkrečiai vietoje ir kokios koordinatės yra ginčo kelio. Vien tai, kad žemėtvarkos projektuose yra fiksuojamas ( projektuojamas) kelias dar nereiškia, kad šis projektas bus įgyvendintas ir kelias bus įrengtas. Kaip jau minėta, nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei metu kelias nebuvo įteisintas, o buvo numatytas teritorijų planavimo dokumente tik kaip projektuojamas kelias. Toks kelias buvo numatytas žemės sklypo abrise ir žemės sklypo plane, nors skirtingo laikotarpio fotonuotraukose kelio ( kaip provėžos) pėdsakai tai matyti, tai faktiškai nematyti, o tai iš esmės rodo, kad kelias ( ar pravažiavimas) nėra tikslioje vietoje, o realiai „klaidžioja“ , nukrypdamas tai į vieną, tai į kitą pusę, tikėtina priklausomai nuo to kaip jį pravažinėja žemės ūkio technika.. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo abrisas nėra dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu teisiškai egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas. Abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, jis nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, o yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Įteisintas kelias gali būti tik atlikus kelio kadastrinius matavimus, nustačius koordinates ir nustatytus kadastro duomenis įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre. Kad vietinės reikšmės kelias su visomis kelio susidedamosiomis dalimis būtų įrengtas, būtinas kelio statybos (įrengimo) projektas bei kelio įrengimo statybos darbai. Atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad minėti darbai yra atlikti. Be to, LR Kelių įstatymas nustato, kad kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas nustatytų gabaritų ir masės transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui. Minėto įstatymo 2 str. nustatė, kad „Kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, eismo reguliavimo priemonės. Kelio kompleksą sudaro kelias, kelių tiesimo ir priežiūros įmonių pastatai, statiniai ir įrenginiai, transporto aptarnavimo statiniai ir įrenginiai, avarinio ryšio linijos, želdiniai ir šių objektų užimta žemė, taip pat sanitarinės apsaugos zonos žemė“ . Taip pat minėto įstatymo 3 str. nustatė kelių klasifikavimą pagal jų reikšmę ,t.y. nustatyta, kad keliai skirstomi į ,“ valstybinės ir vietinės reikšmės kelius, kurie atitinkamai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Pagal minėto įstatyminio akto kelių apibūdinimą rajoniniais vadinami keliai, jungiantys krašto kelius, miestus, kaimus, kitus objektus, bet nepriskirti krašto keliams, o vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Pagal LR Kelių įstatymo 7 str. 4 d. vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad toks kelias , kurį nurodo atsakovė, nėra priimtas į savivaldybės balansą ir nėra įregistruotas Kelių registre. IŠ esmės šią aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė, nes ji su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kur kelia reikalavimą Panevėžio rajono savivaldybei pripažinti kelią vietinės reikšmės keliu ir įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašus. Pažymėtina, kad vietos apžiūros metu taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovės žemės sklype yra kelias kaip inžinerinis statinys. Atsakovės nurodytoje vietoje tik matyti gilios kelio provėžos, likusios po sunkiasvorės ( galimai žemės ūkio technikos) pravažiavimo, nei specialios dangos ( grunto), nei griovių ar kelkraščių nėra, o provėžos matyti ir kitose dirvos vietose. Taigi, konstatuotina, kad byloje nebuvo įrodytas ginčo kelio nei de jure nei de facto egzistavimas. O todėl nėra pagrindo ploto, kurį apimtų kelias, jei jo faktas būtų nustatytas, „išminusuoti“ iš atsakovei priklausančio žemės sklypo ploto ir nėra pagrindo šiuo argumentu remtis „patraukiant“ naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu atsakovės žemės sklypo ribas į ieškovų žemės sklypo pusę. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad ir atsakovė yra deklaravusi kaip dirbamą visą jai priklausančio žemės sklypo plotą (( b.l. 1(duomenys neskelbtini) tomas 1, b.l. 10 tomas 2) 1,28 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) ir 2,01 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), kelio ploto neminusuodama iš bendro sklypo ploto. O tai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovė pilna apimtimi naudojasi visu jai priklausančiu žemės sklypu.
CK 4.45 str., reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 d. įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę –kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 str., jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas).Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina visiems ginčo gretimiems sklypams .
Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir ginčo šalys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal tuos pačius principus (CK 1.5 str. 1 d.). CK 4.37 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje .
Taigi, pirmiausia sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą , būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų plotai nėra nuginčyti, todėl, turi būti vadovaujamasi tuo, kad šalims nuosavybės teise priklauso žemės sklypai tokio dydžio, kokie yra nurodyti jau minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse ir apskričių viršininko sprendimuose ir įsakymuose. Kaip jau minėta, ieškovai nuosavybės teise įgijo 4,4100 ha ploto žemės sklypą, atsakovė-3,2900 ha ( per du sklypus).
Taigi, įvertinus atsakovės pateiktų naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu sudarytų žemės sklypo planų duomenis, atliktą žemės sklypų planų išankstinę patikrą ( b.l. 133-134,135-136 , 159, tomas 3 ) , abrisus , ortofoto nutraukas pirmiausia darytina išvada, kad pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus yra aiškiai yra keičiama sklypų konfigūracija, t.y. pietinė atsakovės sklypo riba „persidengia“ su ieškovų žemės sklypo šiaurine riba, 11,32 m., 23, 27 m. ir 31,47 m., pietinę ribą persukant ilgėjimo prasme nuo vakarinės pusės į rytinę pusę. Ieškovų žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su trečiojo asmens B. J. žemės sklypu, kuris jau yra geodeziškai pamatuotas ir jo ribos yra suderintos su ieškovų žemės sklypo ribomis ir įregistruotos kadastro žemėlapyje. Pagal naujai atliktus atsakovės A. K. sklypų matavimus, jos sklypai „pasislenka“ pietine kryptimi į ieškovų D.ir A. L. žemės sklypo pusę, į trečiojo asmens B. J. sklypo pusę, kuris , kaip jau yra minėta, yra geodeziškai pamatuotas, jo ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje ir jų keisti negalima. Taigi, susiklosto situacija, kai atsakovės sklypas „uždengia“ dalį ieškovų sklypo, o ieškovų sklypas privalo išlaikyti ribas su B. J. žemės sklypo įregistruotomis ribomis. Kas liečia šiaurinę atsakovės žemės sklypų ribą, tai, atsakovės teigimu, šiaurinė sklypo riba sutampa su keliu, todėl taip pat negali būti keičiama. Tačiau, kaip jau minėta, byloje laikytina įrodyta, kad tokio inžinerinio objekto kaip kelias atsakovės nurodytoje vietoje nėra, todėl derinti atsakovės sklypo ribą su nesančiu keliu nėra pagrindo. Be to, bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais, duodančių išvadą institucijų atstovų paaiškinimais, yra nustatyta, kad šiaurinėje atsakovės žemės sklypų pusėje už taip vadinamojo „kelio“ yra kiti žemės sklypai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei ir kuriems kadastriniai matavimai nėra atlikti. Taigi, šių sklypų tikslus plotas taip pat nėra žinomas, yra tikimybė, kad juose gali būti ir viršplotis. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 21 p. nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Kaip matyti, ieškovams nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo plotas buvo 4,41 ha, po atliktų kadastrinių matavimų, sklypo plotas sumažėjo iki 4,3063 ha, t.y. 0,1037 ha. Ši paklaida nėra didesnė nei Nuostatų 1 lentelėje numatytos žemės sklypo ploto paklaidos ribos. Tačiau, jei būtų patenkintas atsakovės priešieškinis ir įregistruotos jos atliktų kadastrinių matavimų ribos, tai ieškovų žemės sklypas sumažėtų viršydamas leistiną paklaidą, o atsakovės žemės sklypo plotas išlieka leistinose ribose. Tokiu būdu, būtų pažeistos ieškovų nuosavybės teisės, nes jiems naudojimui liktų mažesnis žemės sklypas (viršijantis paklaidą) nei buvo įsigytas. Be abejo, tokia situacija pažeistų teisingumo, sąžiningumo principus, nepagrįstai iškeltų atsakovės interesus virš ieškovų interesų, žemės sklypų savininkų teisės būtų suvaržytos neproporcingai, t.y. atsakovė naudotųsi žemės sklypu, kurio plotas mažėja paklaidos ribose, o ieškovų žemės sklypo plotas sumažėtų plotu, kuris viršija galimą paklaidą. Taigi, būtų pažeista ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyra, faktiškai būtų apgintos tik atsakovės teisės, nepagrįstai ignoruojant ieškovų teisėtus interesus ir lūkesčius.
Taigi, dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų, konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas , todėl tenkintinas pilnai. Priešieškinis atmestinas. Ieškinį patenkinus pilnai , iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovų ir valstybės naudai ( CPK 80 str., 88 str., 92-93, 96 98 str.).]
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti pilnai. Priešieškinį atmesti.
Nustatyti ieškovams D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adr. (duomenys neskelbtini) , ribas su A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiais žemės sklypais kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), pagal atliktus UAB „Matika“ žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje atliktus geodezinius matavimus ir nustatytas koordinates 1;2;3;4;5;6, paženklintas 2013 m. lapkričio 11 d.
Priteisti iš atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 21 EUR žyminio mokesčio ir po 289,62 EUR advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50,15 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini)000, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėja Birutė Mėlinauskienė