Baudžiamoji byla Nr. 1-700-993/2017
Proceso Nr. 1-01-1-07806-17-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 2 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, Vilmai Smolskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,
nukentėjusiajai V. M.,
kaltinamajam O. S., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).
Teismas
n u s t a t ė :
O. S. 2017-02-14 apie 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, konflikto metu, tyčia, savo sugyventinei V. M. įkando į dešinės rankos žastą, tokiais savo veiksmais šeimos nariui – sugyventinei V. M. padarė poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis 2017-02-16 apie 22.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, konflikto, kilusio dėl V. M. iškviestų policijos pareigūnų metu, tyčia, savo sugyventinei V. M. dešinės rankos rodomuoju pirštu dūrė į kairę akį, tokiais savo veiksmais šeimos nariui – sugyventinei V. M. padarė kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis O. S. kaltu prisipažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog 2017-02-14 jis kartu su sugyventine gėrė alkoholinius gėrimus. Šventė Šv. Valentino dieną. Begerdami susipyko, sugyventinė jam pradėjo priekaištauti, kad niekur nedirba. Jis supyko ir įkando savo sugyventinei į rankos žastą, kiek pamena įkando į dešinę ranką. 2017-02-16 vėl šventė, abu gėrė alkoholinius gėrimus, vakare jo sugyventinė nuėjo pas kaimynę. Kaip supranta, būdama pas kaimynę, ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai pasakė, kad yra abu išgėrę, pasiūlė eiti išsimiegoti. Kai policijos pareigūnai išvyko, kiek pamena, jie apsistumdė ir galėjo savo sugyventinei įdurti į akį. Sutinka su specialisto išvadoje nurodytais sužalojimais. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, žino šią problemą ir bandys nustoti gerti. Jis sugyventinės atsiprašė ir susitaikė, labai gailisi dėl įvykių, daugiau taip nepasikartos, nori toliau kartu gyventi ir auginti dukrytę.
Nukentėjusioji V. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2017-02-14 jie iš tikrųjų gėrė alkoholinius gėrimus. Ji, būdama išgėrusi, papriekaištavo O. S., kad jis niekur nedirba, kad eitų užsiregistruoti į darbo biržą. Jam tai nepatiko, todėl namuose jis įkando jai į dešinės rankos žastą. 2017-02-16 jie taip pat gėrė alkoholinius gėrimus, buvo pas kaimynus. Kai sugyventinis išėjo namo, ji dar liko pakalbėti su kaimyne. Ji išsipasakojo jai, kad O. S. jai įkando į ranką, parodė mėlynę. Kaimynė pasakė, kad nereikia slėpti, todėl patarė iškvieti policijos pareigūnus. Ji taip ir padarė. Atvykę policijos pareigūnai iš jos pareiškimo nepriėmė, nes buvo neblaivi, nurodė, jog pareiškimą galės parašyti kitą dieną. Namuose O. S. pradėjo jai priekaištauti, kad iškvietė policijos pareigūnus, gal dėl to jai įdūrė į kairę akį, ryte akyje atsirado kraujosruva. Tai pamatė pas ją atvykęs tėtis, todėl iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Ji galvoja, kad tokius veiksmus lėmė tai, kad sugyventinis buvo neblaivus, būdamas blaivas niekada nesmurtavo. Dėl savo veiksmų O. S. jos atsiprašė, ji jam atleido, prašo nutraukti baudžiamąją bylą jiems susitaikius. O. S. rūpinasi šeima, savo dukrele, namais, todėl ji nori kartu gyventi.
Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2017-02-16 apie 22.00 val. jai būnant bendrabučio bendrojo naudojimo virtuvėje, pokalbio su kaimyne V. M. metu, ji parodė dešiniąją ranką. Ant žasto matėsi mėlynė, ji paaiškino, kad jai į ranką įkando jos sugyventinis O. S.. Tada ji apie 22.40 val. iškvietė policiją. Kadangi V. M. buvo neblaivi, atvykę pareigūnai jai paaiškino, kad pareiškimą galės pateikti kitą dieną, būdama blaivi. Pareigūnams išvykus, Vilma nuėjo į savo butą, tačiau netrukus sugrįžo ir pasakė ,,pažiūrėk ką jis man padarė“. Ji parodė, savo kairę akį, kuri buvo sumušta, matėsi patinimas, mėlynė. Ji pasakė, kad tai padarė O. S., kadangi ji iškvietė policiją. Antrą kartą policiją kviesti dvejojo, tačiau ryte atvykęs V. M. tėvas, pamatęs sužalojimus, iškvietė policiją (b.l.22).
Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra V. M. tėvas. 2017-02-17 apie 10 val. norėdamas aplankyti anūkę bei dukrą, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kuomet atvyko, pastebėjo, kad prieš dukrą buvo smurtauta, t. y. jos kairėje akyje matėsi kraujosruva, akis buvo patinusi, taip pat dukra jam parodė dešinės rankos žastą, kurioje matėsi kandimo žymės, šių sužalojimų anksčiau nebuvo. Dukra jam paaiškino, kad 2017-02-16 prieš ją smurtavo jos sugyventinis O. S., t. y. rankos pirštu jai dūrė į akį, be to, prieš kelias dienas įkando jai į ranką. Tai pamatęs nedelsdamas iškvietė policiją (b.l.24).
2017-02-17 protokolu – pareiškimu priimtas V. M. pareiškimas apie tai, kad 2017-02-16 apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus sugyventinis O. S. pirštu įdūrė į akį bei įkando į dešinę ranką (b.l.3).
2017-02-17 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pridėta fotolentelė (b.l.5-9).
Kauno apskrities VPK PR 3-osios kuopos vyriausiosios patrulės R. J. 2017-02-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2017-02-17 apie 10.00 val. buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. M.. Smurtą patyręs asmuo V. M. pareiškė, kad jos sugyventinis O. S. tampė už rankų, stumdė, pirštu dūrė jai į akį, užfiksuota kraujosruva kairėje akyje bei mėlynė ant dešinės rankos (b.l.27-28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-02-20 specialisto išvadoje Nr. G4862017(02) konstatuota, kad V. M. kraujosruva po kairės akies obuolio jungine padaryta kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ir galėjo išsivystyti duriant pirštu, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, sprendžiant pagal formą, apimtį galėjo būti padarytos šias sritis du kartus sukandant žmogaus dantimis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (b.l.26).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4546 nurodyta, kad 2017-02-17 11.03 val. O. S. nustatytas 1,33 promilių girtumas (b.l.36).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas O. S. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu: 2017-02-14 įkando jai į ranką, o 2017-02-16 įdūrė į akį. Tokie jo veiksmai galėjo sukelti nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios V. M. teisme duoti parodymai, kad O. S. du kartus, t.y. 2017-02-14 ir 2017-02-16 ją sužalojo – įkando į dešinės rankos žastą ir įdūrė į kairę akį. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų K. S. ir R. M. parodymai, perskaityti teisiamojo posėdžio metu. K. S. parodė, jog matė ant nukentėjusiosios rankos mėlynę, jai nukentėjusioji papasakojo, kad mėlynė atsirado dėl O. S. įkandimo. Taip pat matė ir mėlynę prie kairės akies, ji buvo patinusi, nukentėjusioji jai papasakojo, kad ir šį sužalojimą padarė O. S.. R. M. parodė, jog taip pat matė sužalojimus ant dukters rankos ir akies, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: protokolas – pareiškimas, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyta kraujosruva po kairės akies obuolio jungine ir poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, O. S. 2017-02-14 ir 2017-02-16 smurtaudamas prieš nukentėjusiąją – sugyventinę V. M., kuri pagal BK 248 straipsnio nuostatas prilyginama šeimos nariui, padarė jai sužalojimus, kurie specialisto išvadoje konstatuoti kaip atitinkantys nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nuketėjusioji jam atleido ir su kaltinamuoju susitaikė, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l.74).
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamasis O. S. prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl abiejų veikų) yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamų veikų pasekmės nežymios, smurtiniai veiksmai nebuvo itin grubūs ir intensyvūs. Kaltinamasis ankščiau neteistas, 4 metų bėgyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.52-54). O. S. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašytas (b.l.57-59), rūpinasi šeima ir mažamete dukterimi. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) jam susitaikius su nukentėjusiąja V. M., o baudžiamoji byla nutrauktina.
Kaltinamasis nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narę – sugyventinę, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.).
Prokuroras prašė įpareigoti kaltinamąjį O. S. gydytis nuo alkoholizmo. Teismas pažymi, jog pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos įstatyme (BK 67 str. 2 d.) numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, įstatymas nenumato. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas neturi teisinio pagrindo skirti kaltinamajam (priverstinio) įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, nors kaltinamasis šiam įpareigojimui ir sutinka. Tai nedraudžia kaltinamajam gydytis nuo alkoholizmo savo noru ir pastangomis.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2302, kurioje nurodyta, kad Algis Girdutis Šalavka teikia antrinę pagalbą O. S., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 34,74 Eur ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.68).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
O. S., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017-02-14, 2017-02-16 veikos), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti O. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 722 straipsnio pagrindu, O. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti O. S. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš O. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Indrė Averkienė