Civilinė byla Nr. e2-2458-656/2018

                                          Bylos proceso Nr. 2-55-3-02003-2017-0

                                          Procesinio sprendimo kategorija:2.6.; 2.2.2.

(S)

                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                          SPRENDIMAS 

                                      Lietuvos Respublikos vardu

                                                        2018 m. rugpjūčio 27 d.

                                                                   Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovui E. V. ir atstovui advokatui A. J., atsakovų R. J. ir D. J. atstovui advokatui K. K., žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams R. J. ir D. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. J.,

                                          n u s t a t ė :

              Ieškinio reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas prašo iš atsakovų R. J. ir D. J. priteisti solidariai 69 418,88 Eur nepagrįsto praturtėjimo.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu R. J. susipažino maždaug nuo 2009 metų, nes šalių ieškovo mama L. V. bendravo su atsakovo tėvo V. J. sugyventine J. B., kuri vėliau tapo žmona J. J..
3. 2009 metų pradžioje atsakovas R. J. pasiūlė ieškovui uždirbti įsigijant ir vėliau perparduodant vertingą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). R. J. nurodė, kad jis irgi dalyvaus tame versle, tačiau reikalingas partneris, nes R. J. nedisponuoja pakankama pinigų suma, jog vienas įsigytų visą turtą. Pagal jo pasiūlymą ieškovas turėjo sumokėti sklypo pardavėjui sklypo dalies įsigijimo kainą (tai yra 54 760 litų), o atsakovas įsipareigojo rūpintis žemės sklypo perpardavimu. Kadangi tai buvo atsakovo idėja ir atsakovo žinios (įsigyti sklypą už santykinai mažą kainą ir parduodant už ženkliai didesnę) su atsakovu sutarė, kad ieškovo pajamos turi sudaryti 200 tūkst. litų, o visą viršijančią šią sumą kainą, gautą už parduotą ieškovo sklypo dalį, ieškovas sumokės atsakovui, kaip atlyginimą. Taip pat ieškovo išlaidas sudarytų ir gyventojų pajamų mokestis nuo kainų skirtumo.
4. Ieškovas su pasiūlymu sutiko, nes pasitikėjo atsakovu, kaip patyrusiu nekilnojamo turto versle, taip pat disponavo pinigų suma, kurią galėjo sumokėti planuojamo įsigyti sklypo savininkui S. V.. Vykdant susitarimą buvo sudaryta 2009-03-27 pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta notarės L. Š. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201, pagal kurią S. V. pardavė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 40/10 dalių, o R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. J. 30/100 dalis minėto 0,1369 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Viso sandorio kaina buvo 95 830 litų, o ieškovas grynais pinigai sumokėjo pardavėjui S. V. ieškovui tenkančią dalį, lygią 54 760 litų.
5. Atsakovo nurodymu ieškovas 2010-05-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtintą Vilniaus m. notarės R. D., notarinio registro Nr. 2-3864, pagal kurią V. V., ieškovas ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. pardavė G. B. ir G. R. sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už žemės sklypo dalį ieškovui  buvo sumokėta 440 000 litų. Ieškovas pats derybose su sklypo pirkėjais nedalyvavau.
6. Kadangi pagal susitarimą ieškovo pajamas turėjo sudaryti 200 000 litų, likusią sumą bankiniu pavedimu ieškovas pervedė atsakovui. Pavedimas buvo padarytas 2010-11-02, jo paskirtyje nurodyta „p/l pirkimo pardavimo sutartį 2010 05 25“ . Pervesta ne lygiai 240 000 litų, o 239 689,50 litų, nes ieškovas papildomai atsakovo sutikimu turėjo apie 310 litų smulkių išlaidų (išlaidos notarui ir kurui). Tą pačią dieną ieškovas Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo ir Gyventojų pajamų mokestį, lygų 57 786 litų (440 000 - 54 760) x 15 proc).
7. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-936-656/2017 (toliau - Sprendimas) nustatė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį tenkino ieškovo - Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą - patikslintą ieškinį iš dalies, tame tarpe:

Panaikino 2009-03-06 VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 99 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“;

Panaikino 2009-03-13 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr.2.4-01-6930 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. V.“; Pripažino negaliojančia              2009-03-27              pirkimo-pardavimo              sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. S. atstovės L. G.. notarinio registro Nr. 1-1201, pagal kurią S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/10 dalių, o R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. J. 30/100 dalis minėto 1369 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); Pripažino negaliojančia2010-05-25 pirkimo-pardavimosutartį,              patvirtintą Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr. 2-3864, pagal kurią V. V., E. V. ir sutuoktiniai D. J. bei R. J. pardavė G. B. ir G. R. sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Išreikalavo 0,1369 ha kitos paskirties žemės sklypą Vilniaus m. sav., Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš neteisėto G. B. ir G. R. valdymo ir gražinti jį valstybės nuosavybėn;

Vilniaus apygardos teismas 2017-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-936-656/2015 Taikė restituciją ir priteisė: G. B. ir G. R. po 159 291,01 Eur (po 550 000 Lt), viso 318 582,02 Eur (1 100 000 Lt), kuriuos jie sumokėjo V. V., E. V. ir R. J. (su D. J.) 2010-05-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D., notarinio registro Nr. 2-3864 po 47 787,30 Eur (165 000 Lt) iš V. V., po 63 716,40 Eur (220 000 Lt) iš E. V. ir po 47 787,30 eur (165 000 Lt) iš R. J. (bei D. J.), o E. V. 15 859,59 Eur (54 760 Lt) iš S. V., kuriuos šis gavo 2009-03-27 pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus r. 1 notarų biuro notarės L. S. atstovės L. G., notarinio registro Nr. 1-1201.

8. Ieškovas nurodė, kad civilinėje byloje Nr.2-936-656/2017 nekilo ginčas dėl žemės sklypo gražinimo valstybei, teismo buvo prašoma įvairiais būdais taikyti restituciją pinigais. Ieškovas prašė, kad ieškovo sumokėta pinigų suma atsakovui būtų priteista iš jo, o ieškovas gražintų paskutiniams sklypų savininkams G. R. ir G. B. sumą, kuri liko ieškovui - tai yra iš gautos sklypo kainos atėmus 6 punkte nurodytu pavedimu sumokėtą sumą atsakovui Rolandui ir VMI sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Likusią sumą pirkėjams G. R. ir G. B. sumokėtų atsakovas ir mokesčių administratorius.
9. Teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-936-656/2017 atmetė ieškovo prašomą taikyti restitucijos būdą, priteisiant 239 689,50 Lt pinigų sumą ekvivalentu eurais iš R. J., nurodęs, kad nesprendžia ginčo dėl atsakovų tarpusavio prievolių, atsiradusių finansuojant sklypo įsigijimą. Teismas nusprendė, kad ieškovas privalo sumokėti visą sumą, gautą iš paskutinių žemės sklypo pirkėjų G. B. ir G. R. kiekvienam po 63 716,40 Eur (220 000 Lt), arba viso 127 432,80 Eur (440 000 Lt), todėl ieškovas E. V. įgijo teisę iš atsakovų reikalauti R. J. sumokėtos 69 418,88 Eur (239 689,50 litų) sumos grąžinimo.
10. Teismo posėdžio, vykusio 2017-04-03 metu atsakovas R. J. duodamas parodymus neneigė gavęs 239 689,50 litų sumą, tačiau teigė, neva tuos pinigus (240 000 litų) ieškovui namo statybai paskolino atsakovo tėvas V. J., kuris tuo metu nuo teisėsaugos slapstėsi užsienyje. Atsakovas R. J. neva disponavo tokia savo tėvo V. J. pinigų suma, dėl paskolos dydžio sutarė atsakovo tėvas. Jokia sutartis nebuvo pasirašyta, nes atsakovo ir mano tėvai buvo draugai.
11. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo teiginiai nepagrįsti, ieškovas pinigus namo statybai gavo imdamas iš banko paskolą, bei gavo dovanų iš motinos L. V., taip pat gavo didelį 5000 Lt/mėn. darbo užmokestį. Ieškovas turėjo objektyvią galimybę pasistatyti gyvenamąjį namą ir ieškovui nebuvo reikalinga atsakovo tėvo paskola. Juo labiau, kad gyvenamasis namas nebuvo labai brangus, jo vidutinė rinkos vertė sudarė 458 000 Lt (132 646 Eur).
12. Ieškovas nurodė, kad atsakovai gavo pinigus be pagrindo. Nors pinigai buvo pervesti į R. J. banko sąskaitą, tačiau santuokoje įgytos lėšos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl atsakove į bylą įtraukta ir D. J. - R. J. sutuoktinė pinigų gavimo metu. Ieškinio teisinis pagrindas CK 6.242 str. norma numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

                                          Atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimų argumentai

13. Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas dirbo AB bankas „Hansabankas“ - todėl ieškovą turėtume vertinti, kaip išsilavinusį, asmenį, kuriam turėtų būti žinoma, kad bent kokie verslo susitarimai, tuo labiau dėl naudos iš pelno (pajamų), ir didelės apimties investicijas į nekilnojamąjį turtą, su menkai pažįstamais asmenimis (kaip teigia pats ieškovas) turėtų būti bent jau rašytiniai.
14. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų ieškovo teiginį apie Ieškovo ir R. J. susitarimą, kuris, pasak ieškovo sudarytas 2009 m. pradžioje. Ieškovo parodymai prieštaringi, nes preliminari sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 metais. Ieškovas neįvardija, koks susitarimas - sutartis tarp Ieškovo ir R. J. buvo sudarytas: dėl atlygintinių paslaugų teikimo (CK 6.716 str.), o gal tai pasak ieškovo buvo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (CK 6.696 str.).
15. Ieškovas nepateikė susitarimo (R. J. sutikimo) bei dokumentų, patvirtinančių ieškovo tariamai patirtas išlaidas, lygias 310,50 Lt, kurios buvo atskaičiuotos 2010-11-02 pervedant pinigus atsakovui.
16. Ieškovo argumentai nepagrįsti ir verslo logika kadangi jei ieškovas perveda R. J. pinigus 239689,50 Lt (prisimintina, kad Ieškovas jau yra sumokėjęs Gyventojų pajamų mokestį nuo visos jo gautos, 440000 Lt, sumos), kaip jis nurodo susitarimo pagrindu, R. J. turėjo nuo šios gautos pinigų sumos (nuo kurios dalies Ieškovas jau vieną kartą sumokėjo 15 proc. gyventojų pajamų mokestį) sumokėti ir 15 proc. gyventojų pajamų mokesti, nes tai būtų jo pajamos. Neaišku, kodėl ieškovas mokėjo gyventojų pajamų mokestį nuo visos sumos - 440000 Lt., jei ieškovui tenkanti pajamų dalis yra tik 200000 Lt. Kodėl šie pinigai, esant ieškovo įvardintam susitarimui, nebuvo pervedami tiesiai R. J..
17. Ieškovas Ieškinyje pats nurodo: ,Šiuos veiksmus atlikau išimtinai savo interesais ir savo rizika“, t.y. jei jau patikėtumėme Ieškovo dėstoma istorija apie neva buvusį susitarimą, ieškovas, kaip jis pats nurodo, prisiėmė ir visą riziką, o taip pat veikė savo interesų naudai. t.y. jis save laiko verslininku. Žinoma, kad nėra jokio verslo be rizikos (CK 242 str. 3 d.).
18. CK 6.242 str. 1 d. nurodyta: „Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas“. Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo.
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. J., kuris yra atsakovo R. J. tėvas, atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad seniai pažįsta E. V., nes trečiojo asmens žmona J. J. palaikė draugiškus santykius su ieškovo motina. Nurodė, kad kelis kartus skolino pinigus pinigus ieškovo motinai. Paskolos sutartys nebuvo sudaromos.
20. 2007-06-29 trečiasis asmuo V. J. kartu su J. B. pardavė sklypą už kurį gautų pinigų dalis iš J. B. sąskaitos buvo pervesta sūnui atsakovui R. J.. Tuo metu ieškovas statėsi namą, todėl jo prašymu, leidus tėvui V. J., R. J. paskolino 93000 JAV dolerių ieškovui. Paskolintus pinigus ieškovas grąžino pervesdamas į R. J. sąskaitą 2010-11-02 pavedimus (Pervesta 239 689,50 Lt) po to, kai buvo parduotas ieškovui ir R. J. priklausęs žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovas reiškiamu sandoriu stengiasi susimažinti finansinius nuostolius, kilusius dėl teismo panaikinto sandorio.

                                          Teismo nustatytos aplinkybės ir sprendimo argumentai

21. Ieškinys tenkinamas visiškai.
22. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-936-656/2017 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, S. V., V. V., D. J., R. J., E. V., G. B., G. R. bei S. B. teisių perėmėjai N. B. dėl aktų, sprendimo pripažinimo negaliojančiais, pirkimo–pardavimo sutarčių, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, daikto išreikalavimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, A. Š., notarės L. Š., R. D. ir R. V., kurioje nustatyti prejudiciniai faktai.
23. 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu teismas pripažino negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. spalio 16 d. pažymą Nr. 1383 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“; pripažino negaliojančia Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. patvirtintą 2001 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 1-9377, kuria S. B. pardavė S. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto – 1397 kv. m. žemės, valdytos J. I. (duomenys neskelbtini) atstatymą; panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 99 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“; panaikino 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-6930 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. V.“; pripažino negaliojančia Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės L. Š. atstovės L. G. patvirtintą 2009 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1201, kuria S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalių, o R. J. ir D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 30/100 dalis 0,1369 ha sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės L. Š. atstovės L. G. patvirtintą 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-13045, kuria S. V. padovanojo savo motinai V. V. 30/100 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D. patvirtintą 2010 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr.2-3 864, kuria V. V., E. V. ir sutuoktiniai J. pardavė G. B. ir G. R. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); išreikalavo 0,1369 ha kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš G. B. ir G. R. valdymo ir grąžino jį valstybės nuosavybėn. Atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 30-20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“. Taikė restituciją ir priteisė iš Lietuvos Respublikos atsakovams G. B. bei G. R. po 159 291,01 Eur; Lietuvos Respublikai priteisė 95 574,60 Eur iš V. V., 127 432,80 Eur iš E. V. ir 95 574,60 Eur iš R. J. ir D. J.. Priteisė E. V. iš S. V. 15 859,59 Eur; R. J. iš S. V. 11 894,69 Eur. Taip pat priteisė į valstybės biudžetą iš S. V. 4 460,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-936-656/2017 nustatė, kad ginčo sklypas prarastas dėl padaryto nusikaltimo, todėl panaikino ginčijamus administracinius nuosavybės teisių atkūrimo aktus. Atmetė atsakovo E. V. siūlytą restitucijos būdą, nes byloje teismas nesprendė ginčo dėl prievolių, atsiradusių finansuojant ginčo sklypo įsigijimą. Teismas išaiškino atsakovams teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo). Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 dalis žemės sklypo, o R. J. ir jo sutuoktinei D. J. pardavė 30/100 dalis žemės sklypo, nustatant, kad viso 0,1369 ha sklypo kaina būtų 136 900,00 Lt, neleidžia preziumuoti šių atsakovų sąžiningumo. Teismo vertinimu, vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamojoje teritorijoje esančio sklypo (daugiabučio namo statybai), kuris yra vienoje iš brangiausių (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina negalėjo būti tik 10 000,00 Lt. Nors sklypas perparduotas prasidėjus nekilnojamojo turto krizei, tačiau G. B. ir G. R. po metų parduoto to paties sklypo vieno aro kaina siekė 80 351,00 Lt. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad atsakovų E. V., R. J. ir D. J. sąžiningumas neįrodytas, todėl šie atsakovai negali savo atsikirtimų grįsti sąžiningumo aplinkybe. Teismas taikė dvišalę restituciją natūra ir pinigais priteisiant sutarčių šalims vienai iš kitos sutartyse nurodytas kainas.
25. Teismo vertinimu šalių santykiai įsigyjant ir perparduodant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, reglamentuojama CK 6.969 str. Teismo vertinimu, šalys kooperuodamos savo turtą (pingines lėšas) taip pat atsakovo organizacinį darbą, ryšius bei turimas žinias apie nekilnojamojo turto rinką, siekė uždirbti pelną.
26. Tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek atsakovo paaiškinimuose nurodyta paskolos sutartis, kai paskolos suma viršijo du tūkstančius litų, turėjo būti rašytinė (CK 6.969 str. 4 d., 6.871 str.).
27. Be to, 2009 – 2010 metai galiojusioje Civilinio kodekso 1.73 str. 1 d. 1 p. redakcijoje nurodyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu.
28. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Šių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (CK 1.93 str. 2 ir 6 dalys).
29. Teismo vertinimu, tiesioginai rašytiniai įrodymai, t.y. ieškovo 239 689,50 litų pavedimas, kuris  buvo padarytas 2010-11-02, jo paskirtyje nurodyta „p/l pirkimo pardavimo sutartį 2010 05 25“ bei 2010 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registro Nr.2-3 864, patvirtina, kad labiau tikėtina ieškovo paaiškinimuose nurodyta įvykių versija, nes ją patvirtina minėti rašytiniai įrodymai, ypač mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis.
30. Liudytoja J. J. apklausta teismo posėdyje patvirtino trečiasis asmuo V. J. kartu su J. B. pardavė sklypą už kurį gautų pinigų dalis iš J. B. sąskaitos buvo pervesta R. J.. Tuo metu ieškovas statėsi namą, todėl jo prašymu R. J. paskolino 93000 JAV dolerių ieškovui. Paskolintus pinigus ieškovas grąžino pervesdamas į R. J. sąskaitą 2010 metais, po to, kai buvo parduotas ieškovui ir R. J. priklausęs žemės sklypas.
31. Ieškovo motina L. V., apklausta liudytoja, patirtino aplinkybę, kad davė  pinigų sūnui E. V. namo statybai.
32. Ieškovo argumentai, kad jis turėjo pakankamai pinigų namo statybai ir iš kitų šaltinių, todėl skolintis iš trečiojo asmens V. J. nebuvo poreikio, pagrįsti.
33. Atsakovų aiškinimas, kad 2010-11-02 mokėjimo nurodymas dėl 239 689,50 litų pervedimo buvo trečiojo asmens V. J. nurodymu ir sąskaita anksčiau suteiktos paskolos grąžinimas, nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais. Paskolos sutekimas įrodinėjamas tik liudytojos, kuris susijusi su atsakovu, ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais. Be to, šalys pripažįsta aplinkybę, kad įsigyjant ginčo sklypą sandorio sudarymą inicijavo atsakovas R. J., nes jis, o ne ieškovas, turėjo informaciją apie galimybę pigiai nusipirkti ir perparduoti sklypą, o ieškovas buvo įtrauktas tik dėl to, kad galėjo investuoti pinigus. Teismo nuomone, logiškas ieškovo aiškinimas, kad didelę pelno dalį ieškovas pervedė atsakovui.
34. Be to, ieškovas nuosekliai nuo 2011 metų civilinėje byloje Nr. 2-936-656/2017 laikėsi pozicijos, kuri sutampa su nagrinėjamame ieškinyje išdėstyta pozicija. Nurodytoje byloje pateiktame apeliaciniame skunde E. V. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sklypo savininkė, valstybė, prarado sklypą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, kas sudaro pagrindą išreikalauti ginčo sklypą iš esamų savininkų remiantis CK 4.96 straipsniu. E. V. sąžiningumo ieškovas neginčijo. S. V. paaiškino, jog jam skubiai reikėjo pinigų, todėl jis pardavė dalį žemės sklypo. Praėjus daugiau kaip metams visas žemės sklypas buvo parduotas G. R. ir G. B.. R. J. pasiūlė E. V. įsigyti sklypo dalį, kad ateityje ją parduoti brangiau. S. V. paliudijo, jog E. V. matė tik žemės sklypo dalies pardavimo dieną. Derybose su G. R. ir G. B. nedalyvavo, esmines pardavimo sąlygas ir kainą su jais suderino S. V. ir R. J..
35. Be to, pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-936-656/2017 nustatė, jog 2009 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi S. V. pardavė E. V. asmeninės nuosavybės teise 40/100 ginčo sklypo dalis; o R. J. ir jo sutuoktinei D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 30/100 ginčo sklypo dalis; iš viso 0,1369 ha sklypo už 136 900,00 Lt kainą. Byloje nustatyta, kad E. V. ir S. V. iki ginčijamo turto perleidimo sandorio sudarymo nebuvo pažįstami, o R. J. ir S. V. – buvo pažįstami, turėjo tarpusavio piniginių įsipareigojimų. E. V. ir R. J. ginčijamų sandorių sudarymo metu irgi vienas kitą pažinojo. Apeliantas E. V. paaiškino, kad R. J. jam pasiūlė įsigyti 40/100 dalis ginčo žemės sklypo, jog ateityje jį perparduoti brangiau. Pagal E. V. ir R. J. žodinį susitarimą E. V. sumokėjo 54 760,00 Lt už 40/100 dalis ginčo žemės sklypo bei gyventojų pajamų mokestį, o R. J. įsipareigojo minėtą žemės sklypą perparduoti brangiau. E. V. gautinos pajamos nuo perparduoto ginčo turto turėjo sudaryti 200 000,00 Lt, likusi pajamų dalis turėjo likti R. J. kaip atlyginimas už turto perpardavimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
36. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-936-656/2017 nurodė, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad ginčo turtą S. V. apeliantams pardavė nedelsiant (turtas grąžintas natūra 2009 m. kovo 13 d., perleistas 2009 m. kovo 27 d.). Ginčo turtas parduotas susitarus pažįstamiems ir turintiems tarpusavio įsipareigojimų S. V. ir R. J., taip pat R. J. įkalbėjus E. V. įsigyti ginčo turto dalį. Byloje nėra duomenų apie S. V. ir R. J. susitarimus dėl ginčo sklypo dalių kainos (tarpusavio skolų įskaitymus, tarpusavio turtinius santykius ir pan.). E. V. ir R. J. susitarė, jog už įsigytą ginčo žemės sklypą R. J. perparduos ir pagal šalių susitarimą gautą pelną E. V. ir R. J. pasidalins. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog perpardavus 40/100 dalis ginčo sklypo buvo gauti 440 000,00 Lt, iš kurių 239 689,50 Lt E. V. pervedė R. J.. Iš gautos 200 000,00 Lt sumos E. V. sumokėjo 57 000,00 Lt gyventojų pajamų mokestį.
37. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad labiau tikėtina ieškovo išdėstyta įvykių versija.
38. Atsakovų atstovo prielaidos apie prieštaringą ieškovo argumentaciją dėl pajamų mokesčio mokėjimo nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų ir argumentų.
39. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje išnagrinėjęs atsakovų apeliacinius skundus civilinėje byloje Nr. 2-936-656/2017, kad ginčo turto įgijėjų sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, kokiu būdu restituciją taikyti, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, jog apeliantai S. V. (pardavėjas), E. V. ir R. J. (pirkėjai) žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčo turtą parduoda–perka realios turto rinkos vertės neatitinkančia ir žema kaina (ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), yra vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamojoje teritorijoje, 2010 m. sklypo vieno aro kaina siekė 80 351,00 Lt (2010 m. gegužės 25 d. sutarties 1.3 papunktyje nurodoma sklypo 905 000,00 Lt vertė), todėl vieno aro kaina 2009 m. negalėjo būti tik 10 000,00 Lt). E. V. ir sutuoktiniai J. ginčo turtą įsigijo sąmoningai siekdami sau neproporcingai didelės naudos. Parduodant turtą už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, teismų praktikoje pagrįstai pripažįstamas ne tik turtą pardavusio, bet ir jį nupirkusio asmens nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005 ir kt.). Akcentuotina ir tai, kad turto pirkėjai privalo elgtis taip pat atsakingai, apdairiai, rūpestingai ir įvertinti galimas rizikas, ypatingai perkant turtą nedidele kaina. Šiuo atveju apeliantai E. V. ir sutuoktiniai J. nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, viršijo normalią verslo riziką, nes, kaip minėta, sąmoningai įsigijo ginčo turtą  ne turto rinkos kaina, siekdami sau didelės naudos. Todėl šiuo aspektu negali būti pripažįstami sąžiningais daikto įgijėjais. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Taigi, iš neteisėto nuosavybės atkūrimo proceso, jokie apeliantų E. V. ir R. J. teisėti lūkesčiai (įsigyti turtą pigiai, kad parduoti brangiai) negalėjo susiformuoti.
40. Narinėjamoje byloje ieškovas pagrįstai kaip teisiniu pagrindu remiasi CK 6.242 str.(„Nepagrįstas praturtėjimas“) normomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytas nepagrįsto praturtėjimo prielaidų visetas, kad Skundžiamame sprendime net nebuvo analizuojama. Tokiomis prielaidomis įvardijama: „Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatqa tas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taiky mo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011).
41. Teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, kad nepagrįsto praturtėjimo prielaidų visetas,t.y., tiek ieškovo, tiek atsakovų nesąžingumas konstatuotas įsiteisėjusiame prejudiciniame teismo sprendime. Be to, pripažinus negaliojančiomis sutartis, pagal kurias šalys nusipirko ir pradavė žemės sklypą ir šalių veiklą perparduodant žemės sklypą kvalifikuojant kaip jungtinę veiklos sutartį, kuri yra taip pat negaliojanti, dėl rašytinės formos nesilaikymo, įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, nes įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismas 2017-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-936-656/2017 G. B. ir G. R. iš E. V. priteista po 63 716,40 Eur (220 000 Lt) kiekvienam, nors 2010-11-02 mokėjimo pavedimu 239 689,50 litų sumą, kurią ieškovas privalo pervesti G. B. ir G. R., ieškovas jau pervedė atsakovams, todėl ši suma vertinama kaip ieškovo nuostoliai. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką.
42. Ieškovas sumokėjo 633 eur žyminio mokesčio bei 500 eur už advokato pagalbą, todėl ieškinį patenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis.

                            Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str.,

                                          n u s p r e n d ž i a:

              Ieškinį patenkinti visiškai.

              Priteisti ieškovui E. V. iš atsakovų R. J. ir D. J. solidariai 69 418,88 Eur nepagrįsto praturtėjimo

              Priteisti ieškovui E. V. iš atsakovų R. J. ir D. J. po 566,50 eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

              Sprendimas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                       Andrius Ignotas