Civilinė
byla Nr. A2-1022-544/2010
Proceso
Nr. 2-59-3-00505-2010-2
Procesinio
sprendimo kategorija: 124.2.2; 124.7; 124.9;
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos
teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,
dalyvaujant ieškovo AB „Rokiškio sūris“ atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, R. K. įstatyminei atstovei J. Š.,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. K. prašymą atnaujinti
procesą civilinėje byloje Nr. 2-137-338/2009 pagal ieškovo AB „Rokiškio
sūris“ ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos išieškojimo,
suinteresuotieji asmenys – J. K., R. K.,
atstovaujama įstatyminės atstovės J. Š., J.
Š., UAB „Audata“, ir
NUSTATĖ:
Pareiškėjas
prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p.,7 p., 9 p. pagrindais civilinėje
byloje Nr. 2-137-338/2010, panaikinti Panevėžio apygardos teismo sprendimą
šioje civilinėje byloje Nr. 2-137-338/2009 bei priimti naują sprendimą ieškinį
atmesti. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl to, kad teismas nusprendė dėl
jo teisių ir pareigų, nors realiai jis nebuvo materialiai susijusi ir
suinteresuota proceso šalimi, į procesą nebuvo įtraukti ir kiti pagal įstatymą
įtrauktini asmenys. Teismui buvo pateiktos pažymos iš notarų biuro, tačiau vis
tiek buvo konstatuota, jog atsakovas yra vienas paveldėtojas ir tik jis vienas
atsako už visas palikėjo prisiimtas pareigas ir skolas. Tokią teismo išvadą
paneigė atsakovo 2010-07-10 iš IĮ „Atsipūsk“ buhalterijos netikėtai gauta
2010-06-03 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.
2-917/2010. Joje konstatuota, jog G. K. teisių perėmėjai
yra vaikai: T. K., J. K. bei R. K., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Teismo
posėdyje R. K. atstovė J. Š. nurodė,
kad yra dar vienas asmuo, pretenduojantis į G. K. teisių
perėmimą – E. K.. Dėl paveldėjimo vyksta ginčai teisme,
todėl CPK 368 str. 1 d. numatytas terminas nepraleistas. Be to, išaiškėjo ir
naujas faktas, jog ieškovas AB „Rokiškio sūris“ dalyvauja IĮ „Atsipūsk“
bankroto procese dėl tos pačios skolos išieškojimo, o tai yra nepagrįstas
praturtėjimas. Tai įrodo Vilniaus apygardos teismo 2010-09-08 nutartis dėl
bankroto bylos iškėlimo (bylos Nr. B2-3893-178/2010). Šiuo atžvilgiu senaties
terminas nėra praleistas. Pareiškėjas procesą prašo atnaujinti CPK 366 str. 1
d. 2 p. pagrindu, nes naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo
ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (atsirado nauji
pretendentai į paveldėjimą, tarp jų vyksta ginčas ir paveldėjimo liudijimas
neišduotas, palikimą tvarko administratorius), CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu,
nes sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų
teisių ir pareigų (neįtraukti kiti turto paveldėtojai), taip pat CPK 366 str. 1
d. 9 p. pagrindu, nes pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje)
padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo
peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie
posėdžio laiką ir vietą, pranešta tinkamai (b. l. 116).
Ieškovė AB
„Rokiškio sūris“ prašė pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad siekia praturtėti IĮ
„Atsipūsk“ bankroto byloje, nes vykdomuosius dokumentus bankroto bylą
nagrinėjančiam teismui vykdydamas ĮBĮ reikalavimus perdavė teismo sprendimą
priverstinai vykdantis antstolis. Po bankroto bylos iškėlimo individualiai
įmonei visą turtą ėmė valdyti bankroto administratorius. Pareiškėjo teiginys, kad
yra pagrindas procesui atnaujinti, nes nagrinėjant bylą nebuvo žinoma apie
kitus kreditorius, nepagrįstas, nes pareiškėjas neįsigilino į aplinkybę, kad
jis atsako už palikėjo skolas ne daugiau kaip atsiradusio palikimo vertė, nes
aplikimą priėmė pagal turto apyrašą, todėl ir visi kiti įpėdiniai laikomi
priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Palikimo priėmimas nesusijęs su
paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, nes terminas jam išduoti įstatymais nenustatytas,
o CK 5.63 str. numatyta, kad kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo
atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba
pareikšti ieškinį teisme dėl paveldėto turto. AB „Rokiškio sūris“ šių
reikalavimų laikėsi. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą turėjo pateikti iki
2009-07-03, nes pareiškėjui nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti
procesą, jau buvo žinoma apie kitus palikimą priėmusius asmenis. Pareiškėjas
sutiko su teismo sprendimu ir jo neskundė.
Suinteresuotas
asmuo J. Š., veikdama ir kaip nepilnametės R. K. įstatyminė atstovė, prašė pareiškėjo prašymą dėl
proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio
apygardos teismo 2009-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-137-338/2009
ieškovės AB „Rokiškio sūris“ ieškinys buvo patenkintas pilnai ir jai atsakovo
priteista 400 000 Lt, tačiau ne daugiau kaip palikimo vertė bei bylinėjimosi
išlaidos. Šioje byloje atsiliepime į ieškinį atsakovas ir jo atstovas advokatas
V. M. nurodė, kad su ieškiniu pilnai sutinka ir prašo bylą
nagrinėti iš esmės jiems nedalyvaujant. 2009-03-06 ir 2009-03-27 teismo posėdžiuose
atsakovas nedalyvavo, kas patvirtina, kad atsakovas T. K. pilnai
sutiko su ieškovės ieškiniu, jo neginčijo ir neskundė apeliacine tvarka, nors
tuo metu tikrai žinojo, kad palikėjas G. K. turi dar tris
vaikus – J. K., E. K. ir R. K.. Todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą LR CPK
366 str. 1 d. 2 p. pagrindu dėl to, kad atsirado minėti nauji įpėdiniai, atmestinas.
Atsakovas T. K. pareiškimu dėl palikimo priėmimo po G. K. mirties į Ignalinos rajono 2-ąjį notarų biurą kreipėsi
2008-10-01 ir nurodė, kad palikimą priima pagal apyrašą, o kiti įpėdiniai yra E. K. ir J. K.. Šias aplinkybes
patvirtina ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008-08-08 nutartis priimta
civilinėje byloje Nr. 2-622-242/2008, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas T. K. pareiškime teismui nurodė, kad palikėjo G. K. turtą paveldi jo vaikai – T. K., J. K. ir E. K.. Todėl pareiškėjas T. K. praleido LR CPK 368 str. 1 d. nurodytą trijų mėnesių
terminą nuo sužinojimo dienos prašymui atnaujinti procesą pateikti, kadangi jau
2008-10-01 žinojo, jog yra kiti įpėdiniai. G. K. duktė R. K. gimė jau po palikėjo mirties. Buvo kreiptasi į teismą
dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog ji yra palikėjo duktė. Šioje
civilinėje byloje G. K. vaikai – T. K.,
J. K. ir E. K. - buvo įtraukti suinteresuotais
asmenimis. T. K. buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu ir
jokių prieštaravimų nereiškė ir Ignalinos rajono apylinkės teismo civilinėje
byloje Nr. 2-309-712/2009 dėl termino R. K. palikimui
priimti. Tokiu atveju T. K. jau 2008-06-30 žinojo ir
Utenos rajono apylinkės teisme dar kartą patvirtino, kad palikėjas G. K. turi dar vieną dukrą R. K.. Atsakovo nurodytus teiginius paneigia Ignalinos rajono apylinkės teismo c. b. Nr. 1052-242/2009
(2-46-242/2|)10) priimta 2010 m. kovo 30 d. nutarties, 2010-05-18 pareiškimo
Ignalinos rajono apylinkės teismui dėl palikėjo turto administratoriaus
paskyrimo, Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.
S2-405-286/2010 turinys. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad atsakovas T. K. nuo pat palikėjo mirties žinojo, jog yra kitų G. K. paveldėtojų ir apie tai pirmąkart tikrai nesužinojo 2010 m. liepos 10 d.
Nurodė, kad
jokie teisminiai ginčai tarp paveldėtojų nevyksta, o jei ir vyktų, tai nebūtų
pagrindas atnaujinti procesą. Tai, kad nėra išduoti paveldėjimo teisės
liudijimai, kad palikėjo turtą tvarko administratorius, kad AB „Rokiškio
sūris", kurio naudai jau buvo priteista II „Atsipūsk" skola iš
atsakovo T. K., kaip kreditorius dalyvauja IĮ „Atsipūsk"
iškeltoje bankroto byloje, neturi reikšmės proceso atnaujinimo klausimo
išsprendimui, kadangi LR įstatymai nenumato termino paveldėjimo teisės
liudijimui išduoti ir apribojimų dėl palikėjo turto administravimo. Pareiškėjas
neteisingai nurodo, kad G. K. palikimas nepriimtas. T. K. priėmė palikimą po G. K. mirties
kreipdamasis į Ignalinos rajono apylinkės teismą dėl palikėjo G.
K. paveldimo turto apyrašo sudarymo c. b. Nr. 2-622-242/2008. Palikėjo G. K. sūnus J. K. priėmė palikimą
2008-10-15 paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą Ignalinos rajono 2-ąjį
notarų biurui. Palikėjo G. K. dukra R.
K., atstovaujama įstatyminės atstovės J. Š., priėmė
palikimą kreipdamasi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl to, kad būtų gautas
teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal sudarytą turto
apyrašą.
Nurodė, jog
nesutinka su pareiškėjo nurodymu, jog procesas civilinėje byloje turi būti
atnaujintas ir LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu, nes teismas į
sprendimą nėra įtraukęs nei vieno papildomo paveldėtojo, kadangi teismas dėl
neįtrauktų į bylą kitų paveldėtojų teisių ir pareigų nesprendė ir iš jų skolos
nepriteisė. Kadangi nei ieškovas, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė
teismui, kad palikėjas G. K. turi kitų vaikų, kurie taip
pat turėtų atsakyti ieškovui pagal palikėjo prievoles, nors tam buvo suteiktos
visos galimybės gintis nuo ieškovo reikalavimų ir jis buvo atstovaujamas
advokato, šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas. Atsakovas T.
K. yra G. K. turto paveldėtojas, priėmęs palikimą
pagal apyrašą ir ieškovas pagrįstai turėjo teisę reikšti reikalavimą teisme dėl
skolos priteisimo iš jo (LR CK 5.63 str., 5.53 str. 1 d.). Nesutinka su
pareiškėjo prašymu teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje LR CPK 366 str.
1 d. 9 p. pagrindu, nes, nors pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra
akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau pareiškime nenurodo kodėl jis
yra nepagrįstas ar neteisėtas.
UAB „Audata“
atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta nustatyta
tvarka, neatvyko. Atsiliepime prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra, nes
turi ginti visų kreditorių interesus (b. l. 104, 118).
Suinteresuotas
asmuo J. K. į posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta
nustatyta tvarka, neatvyko, atsiliepimo nepateikė (b. l. 117).
Prašymas netenkintinas, procesą civilinėje byloje
Nr. 2-137-338/2010 atnaujinti atsisakytina (CPK 370 str. 2 d.). Ši išvada
daroma vadovaujantis šiais motyvais.
Byloje nustatyta, kad 2009-04-03 įsiteisėjusiu
Panevėžio apygardos teismo sprendimu visiškai patenkintas ieškovės AB
„Rokiškio sūris“ ieškinys, kuriuo ieškovei iš atsakovo T. K. priteista
400 000 Lt skolos, tačiau ne daugiau kaip po G. K. 2008-07-01
mirties atsiradusio palikimo vertė bei bylinėjimosi išlaidos (b. l. 72-73).
2010-09-08 gautas pareiškėjo (atsakovo) T. K. prašymas
atnaujinti procesą minėtoje byloje atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 2 p.
pagrindu, nes naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir
negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (atsirado nauji
pretendentai į paveldėjimą, tarp jų vyksta ginčas ir paveldėjimo liudijimas
neišduotas, palikimą tvarko administratorius), CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu,
nes sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų
teisių ir pareigų (neįtraukti kiti turto paveldėtojai), taip pat CPK 366 str. 1
d. 9 p. pagrindu, nes pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje)
padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo
peržiūrėti apeliacine tvarka (b. l. 7-23). Pareiškėjas nurodo, jog apie
aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindus, sužinojo 2010-07-10,
kada iš IĮ „Atsipūsk“ gavo 2010-06-03 teismo nutartį, todėl CPK 368 str. 1 d.
numatyto termino nepraleido (b. l. 28-31).
Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio
teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais
atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad
nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais
atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti
apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra
pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija
kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti
neteisėti ir nepagrįsti.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo privalu paduoti per tris mėnesius nuo
tos dienos, kai sužinoma apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo
pagrindą (LR CPK 368 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar
teismo paskirtą terminą, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl
svarbių priežasčių, jis gali būti atnaujintinas (LR CPK 78 str. 1 d.). Prašymas
atnaujinti praleistą terminą turi būti motyvuotas, nurodant aplinkybes,
patvirtinančias prašymo pagrįstumą, bei pateikiant praleisto termino
atnaujinimą pagrindžiančius įrodymus (LR CPK 78 str. 4 d.).
Vienas iš proceso atnaujinimo
pagrindų yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir
negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 366 straipsnio
1 dalies 2 punktas). Proceso atnaujinimo pagrindu yra esminės bylos aplinkybės,
kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau dėl objektyvių aplinkybių
negalėjo būti žinomos. Šiuo įstatymo įtvirtintu pagrindu remiasi pareiškėjas T. K. prašydamas atnaujinti procesą.
Naujai paaiškėjusiomis aplinkybės
laikytini po bylos užbaigimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu paaiškėję faktiniai
duomenys, kurie atitinka šiuos požymius: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant
sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo
žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y.,
jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas
sprendimas. Nesant visų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, aplinkybės
negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą
atnaujinti procesą byloje. Teismo nuomone, pareiškėjas tokių faktinių duomenų
visumos buvimo neįrodė.
Atsakovas T. K. nurodo, kad paaiškėjo naujos
bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos
nagrinėjimo metu, t. y. atsirado nauji pretendentai į G. K. palikimą
– J. K., R. K. ir E.
K.. Tai sužinojo 2010-07-10 iš IĮ „Atsipūsk“ buhalterijos netikėtai gautos
2010-06-03 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr.
2-917/2010, kurioje nurodyti paveldėtojai - mirusiojo vaikai T.
K., J. K. bei R. K., nurodyta,
kad paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, t. y. paveldėjimas dar
nepriimtas. Tačiau pats pareiškėjas patikslintame pareiškime teismui pripažįsta,
kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-137-338/2009 jis jau žinojo, kad yra kiti
pretendentai į paveldėtą turtą, kad į bylą Nr. 2-137-338/2009 teismui buvo
pateiktos pažymos iš notaro biuro, tačiau vis tiek buvo konstatuota, jog
atsakovas yra vienas paveldėtojas ir vienas atsako už palikėjo skolas ir
pareigas. Iš teismui pateiktos Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro bylos Nr.
159/2008, matyti, jog pareiškėjas T. K. dar 2008-10-01 kreipėsi
į notarų biurą pareiškimu dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodė, kad palikimą
priima CK 5.53 str. pagrindu pagal sudarytą antstolės paveldimo turto apyrašą
bei nurodė kitus įpėdinius: E. K., J. K. (b.
l. 80-102). Šias aplinkybes patvirtina ir Ignalinos rajono apylinkės teismo
2008-08-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-622-242/2008, turinys (b.
l. 136-137). Utenos rajono apylinkės teismo byloje Nr. 2-1622-356/2008, kurioje
pagal pareiškėjos J. Š. prašymą 2008-12-22 sprendimu nustatytas
juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. K. yra R. Š. tėvas, T. K. įtrauktas
suinteresuotu asmeniu ir fakto nustatymui neprieštaravo (b. l. 138-139). Pareiškėjas
T. K. suinteresuotu asmeniu taip pat įtrauktas civilinėje
byloje Nr. 2-309-712/2009 pagal R. K. įstatyminės
atstovės prašymą dėl termino palikimo priėmimui pratęsimo (b. l. 148-149).
Atsakovo teiginius apie netikėtą sužinojimą apie kitus įpėdinius 2010 m. liepos mėnesį, paneigia ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-46-242/2010 (b. l. 159-163),
2010-05-18 pareiškimo Ignalinos rajono apylinkės teismui dėl palikėjo turto
administratoriaus paskyrimo, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010-05-31 nutarties,
priimtos civilinėje byloje Nr. S2-405-286/2010, turinys (b. l. 123-124).
Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas T. K. ne tik kad galėjo ir turėjo žinoti, bet tikrai žinojo
apie tai, kad po jo tėvo G. K. mirties 2008-06-30
palikimą pagal turto apyrašą bei pateikdami notarui pareikšimus dėl palikimo
priėmimo priima ne tik jis, bet ir įpėdiniai E. K., J. K., ką jis pats notarui nurodė (b. l. 81). Todėl daroma
išvada, kad CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas nuo dienos, kai
pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti sudarančias proceso
atnaujinimo pagrindą yra praleistas pakankamai ilgą laiką. Termino praleidimo
svarbių priežasčių nenurodoma, atnaujinti terminą neprašoma, nors tam buvo
suteikta galimybė taikant trūkumų šalinimo institutą. Iš civilinės bylos Nr.
2-137-338/2009 medžiagos matyti, kad atsakovas T. K. buvo
atstovaujamas advokato, jis pilnai sutiko su ieškiniu, teismo sprendimo neskundė
apeliacine tvarka, nors atsakovas, kaip jau minėta, tuo metu tikrai žinojo, kad
palikėjas G. K. turi daugiau vaikų, priimančių palikimą. Pareiškėjo
T. K. teiginys, jog šiuo metu vyksta ginčas dėl
paveldėjimo yra nepagrįstas, nes jokių įrodymų apie vykstančius teisminius
ginčus nepateikta. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad paveldėjimo teisės
liudijimai G. K. paveldėtojams nėra išduoti bei kad palikėjo
turtą tvarko administratorius, neturi teisinės reikšmės šio nagrinėjamo
klausimo išsprendimui, nes įstatymai nenumato termino paveldėjimo teisės
liudijimui išduoti, o taip pat ir kokių nors apribojimų dėl palikėjo turto
administravimo. Palikimą asmuo priima ne išduodant paveldėjimo teisės
liudijimą, bet CK 5.50 str. 2 d. numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas
naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo
pažeistų teisių bei teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir
pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Tuo pat metu ypatinga proceso
atnaujinimo reikšmė nėra suabsoliutinama, nes kaip ir bet kuria kita procesine
teise, taip ir teise prašyti atnaujinti procesą, suinteresuotas asmuo privalo
naudotis tikslingai ir sąžiningai bei šiuo institutu nepiktnaudžiauti, juo
labiau, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių
pagrįstumo tikrinimo forma. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip
priemonė dar kartą bylinėtis ar nepagrįstai užvilkinti priimtų teismų sprendimų
ir nutarčių vykdymą. Todėl CPK normos imperatyviai reglamentuoja proceso
atnaujinimo pagrindus ir tvarką.
Atmestini, nes
nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad ieškovas
AB „Rokiškio sūris", kurio naudai jau buvo priteista II „Atsipūsk"
skola iš atsakovo T. K., kaip kreditorius dalyvauja IĮ
„Atsipūsk" iškeltoje bankroto byloje ir dėl to gali nepagrįstai praturtėti.
Vienas
proceso atnaujinimo atvejų nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte:
procesas gali būti atnaujintas, jeigu teismas sprendime nusprendė dėl
neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad procesui
vadovaujantis teismas ir proceso skatinimo pareigą turinčios šalys turi
užtikrinti, kad byla vyktų esant tinkamai proceso subjektų sudėčiai, t. y. į
bylą įtraukus visus asmenis, kuriems taikomas teismo sprendimas. Priešingu
atveju, išlieka tikimybė, kad net ir įsiteisėjus teismo sprendimui procesas bus
atnaujintas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas bus panaikintas dėl absoliutaus
sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). CPK 366 str. 1 d. 7 p.
nurodytas pagrindas taikytinas kartu su CPK 365 str. 1 d., kurioje į bylos
nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims suteikiama teisė paduoti prašymą atnaujinti
procesą. Kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu
nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos
nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas
sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi
įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti
teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo
sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005;
2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti,
kad sprendime teismas pasisakė dėl
neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl
pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo
saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus
neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo
nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-108/2009). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti
reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad
būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų
asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio
pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam
teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip
pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam
pakartotiniam bylinėjimuisi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjo
nurodyti asmenys, kurie, jo nuomone, nepagrįstai neįtraukti į bylą suinteresuotais
asmenimis, patys proceso atnaujinti neprašo ir nereiškia pretenzijų, kad buvo
pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, kad teismas nesprendė dėl šių asmenų
teisių ir pareigų. Pats pareiškėjas civilinės bylos nagrinėjimo metu žinojo
esant kitus pretendentus į paveldėjimą, tačiau prašymo juos įtraukti
suinteresuotais asmenimis nereiškė, teismo sprendimo neskundė. Teismo sprendimu
minėtoje byloje nėra nuspręsta dėl kitų įpėdinių teisių ir pareigų, nes iš jų
nieko nepriteista ir kitaip dėl jų teisių ir pareigų nepasisakyta. Todėl
procesą atnaujinti atsisakytina ne tik dėl virš išdėstytų motyvų apie termino
praleidimą, kurie taikyti ir šiam pagrindui, bet ir dėl to, kad prašymas
atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu yra nepagrįstas (CPK 370
str. 3 d.).
CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti
atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra
padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo
peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas
yra konstatavęs, kad įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida
kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį
konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis
teismas. Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida,
padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės
normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y.
tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pareiškėjas nurodo, kad
Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-137-338/2009 yra
neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau pareiškime nenurodo kurios proceso ar
materialiosios teisės normos buvo pažeistos. Jeigu pareiškėjas turi omenyje
teisės normos taikymo klaidą, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl
neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, ir tuo padaryti CPK normų
pažeidimai, tai, kaip jau virš minėtą, teismo nuomone, nėra pagrindo
atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu dėl virš nurodytų
motyvų. Be to, apie minėtus faktus pareiškėjas žinojo iš civilinės bylos,
kurioje buvo priimtas 2009-04-03 sprendimas, nes jis buvo pateikęs
atsiliepimą, buvo atstovaujamas advokato, teismo sprendimo nuorašą gavo, o bylinėjimosi
išlaidų dalyje sprendimą yra įvykdęs (b. l. 39-79). Todėl procesą atnaujinti
atsisakytina ne tik dėl virš išdėstytų motyvų apie termino praleidimą, kurie
taikyti ir šiam pagrindui, bet ir dėl to, kad prašymas atnaujinti procesą CPK
366 str. 1 d. 9 p. pagrindu yra nepagrįstas (CPK 370 str. 3 d). Dėl išdėstyto,
teismas mano, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo
prašymą.
Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas,
iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui R. K., atstovaujamai
pagal įstatymą J. Š., ir J. Š. bei ieškovui
AB „Rokiškio sūris“ priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti advokato
pagalbos išlaidos, o valstybei – bylinėjimosi išlaidos (b. l. 2, CPK 88 str. 1
d. 3 p., 98 str. 1 d., 93 str.). Ieškovė AB „Rokiškio sūris“ šioje byloje
pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir atstovas dalyvavo
teismo posėdyje, dėl ko turėjo 2800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.
l. 109-111). Suinteresuotieji asmenys J. Š.,
atstovaujanti ir nepilnametę dukrą, už atsiliepimo surašymą turėjo 800 Lt
išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 130-132), kurios priteistinos
pilnai, nes išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti laiku, turėtų
išlaidų dydis atitiko CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo
Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, bylos
apimtį, sudėtingumą. Tačiau ieškovės AB „Rokiškio sūris“ išlaidos už
atsiliepimo surašymą ir dalyvavimą teismo posėdyje, atsižvelgiant į bylos
apimtį, sudėtingumą, į tai, kad advokatas dalyvavo byloje anksčiau, posėdis
buvo vienas ir ilgai neužtruko, mažintinos iki 800 Lt.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi CPK CPK 365 – 370 str.,
NUTARIA:
Atsisakyti
atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-137-338/2009 pagal ieškovės AB
„Rokiškio sūris“ ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos
priteisimo pagal pareiškėjo T. K. prašymą.
Priteisti iš
pareiškėjo T. K. (a. k. (duomenys
neskelbtini) J. Š. (a. k. (duomenys
neskelbtini) atstovaujančiai pagal įstatymą ir nepilnametę R.
K., 800 (aštuonis šimtus) Lt, ieškovei AB „Rokiškio sūris“ (į. k.
173057512) – 800 (aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš
pareiškėjo T. K. (a. k. (duomenys
neskelbtini) 31 (trisdešimt vieną) išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Nutartį per 7
dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui
atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.
Teisėja Ramunė
Čeknienė