Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-25][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-4594-609-2019].docx
Bylos nr.: eI-4594-609/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Rietavo savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisija 188747184 atsakovas
Rietavo miesto medžiotojų būrelis "Rietavas" 170093841 pareiškėjas
Rietavo savivaldybės administracija 188747184 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje

?Administracinė byla Nr

                  Administracinė byla Nr. eI-4594-609/2019 

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00313-2019-4

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos 41; 55.1 (S)

                  

img1 

 

 

 

 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 21 d.

Klaipėda

 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Rietavo miesto medžiotojų būrelio „Rietavas“ atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui,

atsakovės biudžetinės įstaigos Rietavo savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos atstovei Ievai Kraujinaitei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui S.S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Rietavo miesto medžiotojų būrelio „Rietavas“ skundą dėl administracinio akto panaikinimo.

        

Teisėjų kolegija, 

 

n u s t a t ė :

 

                Pareiškėjas Rietavo miesto medžiotojų būrelis „Rietavas“ prašo panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Rietavo savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 28 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas). 

                Skunde nurodo, jog Komisija, dalyvaujant žemės sklypo savininkui ir pareiškėjo atstovams 2019 m. vasario 27 d. apžiūrėjo vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams (rapsų laukas, bendras 6,91 ha plotas, pažeidimas nustatytas 6,91 ha plote, sunaikinta 86,8 procentų arba 6,0 ha), adresu (duomenys neskelbtini). Šios apžiūros metu buvo nustatyta, kad padaryta žala žemės ūkio pasėliams, t.y. stirnos, briedžiai ir elniai ištrypė ir nuskabė žieminių rapsų daigus; pažeidimai matomi visame plote; bendru sutarimu nuspręsta, kad sunaikinta 86,8 proc. pasėlių, kuriuos būtina atkurti. Ši apžiūra įforminta 2019 m. vasario 27 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktu Nr. 1, kuriame nurodyta, kad rapsų laukas (žemės ūkio pasėliai) nebuvo saugomas jokiomis prevencinėmis priemonėmis. Medžioklės plotų naudotojo atstovas sutiko, jog žemės ūkio pasėliams žalą padarė stirnos, taurieji elniai, briedžiai. Rietavo savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos 2019 m. vasario 28 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akte Nr. 1 padaryta žala įvertinta 876 Eur. Pareiškėjo teigimu, žala žemės ūkio pasėliams padaryta 2019 m. vasario mėnesį, kada žalą padariusius kanopinius žvėris buvo draudžiama medžioti, todėl pareiškėjas nėra atsakingas ir neturi pareigos šios žalos atlyginti. Pareiškėjo teigimu, Komisija nevertino aplinkybės, ar žemės ūkio pasėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus ir ar jų savininkas vykdė pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones. Nurodoma, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie ginčo žemės sklype pasėtas žieminius rapsus, todėl nežinojo, kad juos būtina saugoti. Pareiškėjo vertinimu, žemės sklypo (pasėlių) savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas ir savo veiksmais prisidėjo ir faktiškai nulėmė žalos atsiradimą ir jos padidėjimą.  

              Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išėstytų argumentų pagrindu.   

              Atsakovės  Komisijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad Komisija, dalyvaujant žemės sklypo savininkui S.S., Rietavo miesto medžiotojų būrelio „Rietavas“ vadovui R.G. ir atstovui P.L., 2019 m. vasario 27 d. apžiūrėjo tauriųjų elnių, briedžių ir stirnų padarytą žalą (daigų nugraužimas, nuskabymas ir ištrypimas) žieminių rapsų lauke (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Deklaruojamas žieminių rapsų lauko plotas – 6,91 ha. Nustatyta, kad visiškai sunaikintas 6,0 ha pasėlių plotas. Apžiūra įforminta 2019 m. vasario 27 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktu Nr. 1, kuris nėra nuginčytas. Įvertinus tai, kad žemės ūkio pasėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus atsižvelgiant į tai, kad šalys su faktu, kad žala buvo padaryta medžiojamųjų gyvūnų, sutiko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi buvo apskaičiuota ir įvertinta laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala. Teigiama, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 “Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miško apskaičiavimo metodiko patvirtinimo” (toliau – Metodika) 12 punktas numato, kad žemės ūkio pasėlių savininkai, auginantys juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype turi juos saugoti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Nagrinėjamu atveju žemės ūkio pasėlių plotas – 6,91 ha, taigi žemės sklypo savininkas neprivalėjo vykdyti pasėlių apsaugos nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių. Teigiama, jog šalia žieminių rapsų lauko (duomenys neskelbtini) sklypo ir miško ribos įrengti du medžiotojų bokšteliai patvirtina, jog pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad žemės sklypas yra apsėtas ir turėjo žinoti, kad jį būtina saugoti. Teigiama, jog medžiotojų būrelis “Rietavas” užsiima laukinių gyvūnų medžiokle. Nurodomi  Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pateikti duomenys: sumedžioti 3 briedžiai iš gautų 3 licencijų, – 5 taurieji elniai iš gautų 8 licencijų, – 20 stirnų iš gautos 21 licencijos. Atsižvelgiant į šiuos duomenis teigiama, jog medžiotojai neįvykdė suplanuotų limitų. Manoma, kad pateikti skaičiavimai patvirtina, kad medžiotojų būrelis “Rietavas” užsiima aukščiau nurodytų laukinių gyvūnų medžiokle, todėl yra atsakingas už jų daromą žalą.

                Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

                Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo žemės sklype žieminius rapsus pasėjo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje. Teigė, jog 2018 m. spalio mėn. jis pastebėjo, kad pasėtos kultūros yra apniokotos laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, tačiau dėl to, kad padarytos žalos mastas buvo nežymus, prašymo seniūnijai nerašė. Pažymėjo, kad tik 2019 m. vasario mėn. jis pastebėjo, kad žieminių rapsų kultūros yra suniokotos visiškai. Paaiškino, kad žemės ūkio psėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus, tačiau pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonės nebuvo vykdomos.   

            

        

    Teisėjų kolegija,

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rietavo savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 28 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto Nr. 1 dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miško supamiems žemės ūkio pasėliams žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įvertinta 876 Eur, teisėtumo.

Pareiškėjas Rietavo miesto medžiotojų būrelis „Rietavas“ yra medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka ir ginčo žemės sklypas, naudotojas.

Nustatyta, kad po to, kai trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į Medingėnų seniūniją dėl žemės ūkio pasėliams žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo, Komisija, dalyvaujant pareiškėjui S.S., medžioklės plotų vieneto naudotojo Rietavo miesto medžiotojų būrelio „Rietavas“ atstovams R.G., P.L.,  2019 m. vasario 27 d. surašė Madžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 1, o 2019 m. vasario 28 d. – Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. 1, kuriuo žemės ūkio pasėliams padaryta žala buvo įvertinta 876 Eur.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, miškuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ketvirtasis skirsnis. Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei pasėlių, miškų apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių, miškų savininkas, detalizuoja 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) (toliau – Metodika).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai <...>, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Medžioklės įstatymo 18 straispnio 3 dalies 1 punkte pažymėta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).

Medžioklės įstatyme nėra įtvirtinta įpareigojančio pobūdžio normų, nustatančių medžioklės plotų naudotojo dalyvavimą nustatant ir apskaičiuojant laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, išskyrus seniūno pranešimą apie padarytą žalą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Kaip vienas iš tokių principų nurodytas objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Vadinasi tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl žalos apskaičiavimo, Nuostolių skaičiavimo komisijos veikloje, pradedant nuo pasėlių apžiūros ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, turėtų būti informuojami (pageidautina ir kviečiami dalyvauti) tam tikrų medžioklės plotų naudotojai, t. y. Nuostolių skaičiavimo komisijos priimamas sprendimas turėtų būti pagrįstas visapusišku ir išsamiu nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu, ištyrimu bei įvertinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010).

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio kaip šioje byloje tiriamos viešojo administravimo procedūros specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams, naudotojams suponuoja ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir t. t. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Taigi, įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (ABTĮ 56 straipsnio 1, 2 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą. 

Pažymėtina ir tai, kad formalus (nežymus) pažeidimas pats savaime nepaneigia administravimo procedūros teisėtumo, kol neįrodyta, kad toks pažeidimas lėmė individualių administracinių aktų nepagrįstumą ir neteisėtumą. 

Pareiškėjas Rietavo miesto medžiotojų būrelis „Rietavas“ apskaičiuoto žalos paskaičiavimo neginčija, tačiau mano, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių.

Įvertinus ginčijamo Akto turinį matyti, kad jame yra nurodytas ginčo pasėlio bendras ir pakenktas plotai, pakenkimo procentas, intensyvumas, įvardinti žalą padarę medžiojamieji žvėrys, pažymėta, jog ginčo žemės ūkio pasėliai nebuvo saugomi jokiomis prevencinėmis priemonėmis, nurodyta,  kokiu teisiniu pagrindu kokiu teisiniu pagrindu atliktas žalos paskaičiavimas bei nurodytas apskaičiuotos žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine išraiška. Akto turinys patvirtina, jog ginčo žemės ūkio pasėlių apžiūros metu dalyvavo pareiškėjo atstovai, tačiau jokių pastabų nepateikė.  

Pareiškėjas teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. su prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo į Medingėnų seniūniją kreipėsi 2019 m. vasario 22 d., tačiau tokį prašymą privalėjo pateikti dar 2018 m. spalio mėnesį, kada pastebėjo žemės ūkio pasėliams daromą žalą. Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. patvirtino, jog žemės ūkio pasėliams daromą žalą jis pastebėjo dar 2018 m. spalio mėnesį, tačiau dėl to, kad jos mastas buvo nežymus, į Medingėnų seniūniją dėl padarytos žalos įvertinimo ir jos dydžio nustatymo nesikreipė. Kadangi byloje nėra duomenų, jog 2018 m. spalio mėnesį ginčo žemės ūkio pasėliams buvo padaryta tokio pobūdžio ir dydžio žala, dėl kurios trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į Medingėnų seniūniją, nėra pagrindo vertinti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. sąmoningai ir tyčia prisidėjo prie žalos padidėjimo bei akivaizdžiai uždelsė pranešti apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, nustatanti sąlygą žalos atlyginimui- jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, įsakmiai nurodo, jog tokios apaugos priemonės turi būti patvirtintos Metodikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Metodikoje imperatyviai įtvirtintas tik vienas reikalavimas pasėlių apsaugai- t.y. Metodikos 12 punkte nustatytas reikalavimas pasėlių, auginamų iki 3 ha žemės sklype, apsaugai, kuris ginčo atveju nėra taikytinas (ginčo atveju pasėlių plotas, kuriame nustatytas pakenkimas, viršija 3 ha ribą).

Skundo argumentas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo S.S. neinformavo pareiškėjo Rietavo miesto medžiotojų būrelis „Rietavas“ apie žemės ūkio pasėlių buvimą ginčo žemės sklype, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta tokio pobūdžio pareiga žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams.

Nors Akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nagrinėjamu atveju matyti, jog paminėta aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka komisijos sprendimą apskųsti teismui.  

Kadangi pareiškėjo Rietavo miesto medžiotojų būrelis „Rietavas“ argumentai apie žalos atlyginimą šalinančių išimčių ginčo atveju buvimą, dėl kurių dėl kurių Aktas turėtų būti panaikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas,  laikytini nepagrįstais,  nesant pagrindo konstatuoti, kad Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos II dalyje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiavimas“ bei Metodikos 1 priede keliamų reikalavimų (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014), skundas netenkintinas. 

Skundo atmetimo atveju pareiškėjas neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas iš Komisijos priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidos netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a : 

             

             Skundą atmesti kaip nepagrįstą.      

 

 

             Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

Teisėjai           Remigijus Arminas                               

 

                                                                                                                     Eglė Kiaurakytė

                                                                                                                            

                                                                                                                      Aušrelė Mažrimienė

                       

 


Paminėta tekste:
  • A-218-602/2015