Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 499 - 252 - 2012
Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00872-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
76.5; 125.4; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno,
sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,
dalyvaujant ieškovui R. V., jo atstovui advokatui Vidmantui Žilinskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-266/2012 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V., institucijai, teikiančiai išvadą, - Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, akto įrašo pakeitimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas prašė nustatyti, kad jis nėra S. V. biologinis tėvas, ir panaikinti gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą. Nurodė, kad su atsakove susituokė 1994-04-09. Su ja pragyveno šešiolika metų, susilaukė trijų vaikų - sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters S., gim. (duomenys neskelbtini). 2010 metų rugsėjo mėnesį žmona pateikė ieškinį teismui dėl skyrybų dėl jo kaltės. Konflikto su ja metu atsakovė pasakė, jog jis nėra jos vaikų tėvas ir neturi teisės kištis į vaikų gyvenimą. Aprimus aistroms, atsakovė savo nuomonės nepakeitė. Dar prieš skyrybų bylą šalia gyvenantis kaimynas jam sakydavo, jog jis augina ne savo dukrą, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio, manė, jog nori juos sukiršinti. Jei žmona nebūtų padavusi ieškinio į teismą dėl skyrybų, tai jis ir nebūtų kėlęs klausimo dėl tėvystės. Atsakovė nesutinka taikytis skyrybų byloje. Jis ir toliau sutinka būti dukters tėvu, tik nori išsiaiškinti tiesą. Iki šiol gyvena visi kartu, dukra jį laiko tėvu. Apie ekspertizės išvadas ji nieko nežino.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalys susituokė 1994-04-09. Santuokoje susilaukė trijų vaikų - sūnaus D., sūnaus N. ir dukters S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios gimimo įraše nurodyta pavardė – S. V. , o tėvai – R. V. ir A. V.. 2010-09-15 atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės. Tuomet ieškovas sužinojo aplinkybę, jog jis nėra dukters S. V. tėvas. Kadangi atsakovė skyrybų atveju prašė priteisti iš jo išlaikymą vaikams, tai jis, norėdamas įsitikinti, ar aplinkybės, jog jis nėra dukters tėvas, yra tikros, su ieškiniu kreipėsi į teismą. Byloje buvo atlikta ekspertizė tėvystės nustatymui. Jos išvada – ieškovas nėra S. V. tėvas. Teismas konstatavo, jog priėmus sprendimą ir nuginčijus tėvystę šalių dukra liktų be tėvo ir taip keistųsi šalių dukters, ieškovo, atsakovės, prieš kuriuos teismo sprendimas yra priimamas, objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi prieš beveik aštuonis metus. Tėvystės nuginčijimas neigiamai paveiktų šalių nepilnametės dukters interesus, ji netektų išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Pažymėjo, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad R. V. nėra S. V. tėvas, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus. Būtent atlikus DNR ekspertizę buvo nustatyta, kad apeliantas nėra S. V. biologinis tėvas. Atsakovė atsisakė nurodyti dukters biologinį tėvą, teigdama, kad ji buvo išžaginta, tačiau dėl šio įvykio niekur nesikreipė, t. y. sąmoningai slepia vaiko biologinį tėvą. Atsakovė po pirmosios instancijos teismo posėdžio, kai sužinojo, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, nuteikė vaiką prieš jį, neleidžia su vaiku bendrauti, aiškina, kad ji S. V. išsiveš į užsienį ir ten gyvens. Esant tokioms atsakovės nuostatoms, nustatyta pirmosios instancijos teismo tėvystė S. V. atžvilgiu praranda bet kokią prasmę tiek vaikui, tiek apeliantui, kaip vaiko tėvui. Būtent pati atsakovė šiuo metu kategoriškai atsisako, kad apeliantas būtų S. V. tėvas, kadangi kitoje civilinėje byloje ji siekia šalių santuoką nutraukti.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Dukra nuo pat gimimo augo pažindama tik vieną tėvą – R. V.. Tarp jų buvo susiklostę tėviški santykiai, užsimezgęs tarpusavio ryšys. Iki tol, kol ieškovas nebuvo pateikęs ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, jo santykiai su dukra buvo tėviški ir normalūs. Ji (atsakovė) niekada neturėjo ir neturi jokių planų išvykti dirbti ar gyventi į užsienį, nes Lietuvoje turi darbą, čia mokosi vaikai. Tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, toks sprendimas prieštarautų jau suformuotai teismų praktikai.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės nagrinėjant bylą. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.). CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Taigi sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą esminę reikšmę turi faktas, ar ieškovas yra, ar nėra vaiko tėvas. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas nėra atsakovės dukters S. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl jokie tarp ieškovo ir atsakovės dukters susiklostę bendravimo santykiai, spėjamos neigiamos pasekmės vaikui ir pan. byloje nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi. Teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovo teisės ir pateisinti tėvystės nuginčijimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų netaikymą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., CK 3.149 str. 1 d., 3.150 str. 1 d., 3.151 str. 1 d., 3.192 str. 1 d.).
Apeliacinį skundą patenkinus, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus Nr.(1.2)-SP1-02045 ir Nr.(1.2)-SP1-01365 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 650 Lt (1 450 Lt + 200 Lt) (b. l. 7, 41, 54, 55) (CPK 96 str., 99 str.). Žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą sudaro 281 Lt (139,20 Lt + 141,80 Lt) (80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo R. V. ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra S. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, ir pakeisti gimimo akte įrašą apie vaiko tėvą.
Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 957,10 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt septynis litus ir 10 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Teisėjai Zina Mickevičiūtė
Laimantas Misiūnas
Nijolė Danguolė Smetonienė