Administracinė byla Nr. eAS-482-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00171-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Paslaugos būstui“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu pratęsti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. rugpjūčio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. RE-227 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2020 m. birželio mėnesio pabaigos.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 3 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Inspekcijos 2019 m. vasario 18 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-98(126.29) priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalies (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) nuostatomis, pagal kurias užbaigus statybos patikrinimą surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Teismas nurodė, kad pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalį (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija), jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatas asmenys turi teisę dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreiptis į teismą, tik kai privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus surašytas TPSVPĮ 11 straipsnio 11 dalies pagrindu, t. y. kai nustatyta savavališka statyba.

Nustatęs, kad privalomasis nurodymas surašytas vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas sprendė, jog kilusio ginčo atveju TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos ir šiuo pagrindu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai.

Teismas pažymėjo, kad pagal byloje pateiktus duomenis Inspekcijos 2019 m. vasario 18 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-98(126.29) pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. BIPA-30-190212-00017 konstatuotus pažeidimus. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. RE-227 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Inspekcijos 2019 m. vasario 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-98(126.29) įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. vasario 18 d.

Nustatęs, kad pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, teismas administracinę bylą nutraukė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Pareiškėjas sutinka, kad TPSVPĮ 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, tačiau galimybė pratęsti tokio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą minėtame įstatyme yra numatyta. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, ginčo teisiniams santykiams kaip teisės analogija galėtų būti taikoma TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostata, kad dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad UAB „Mano Būstas Klaipėda“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus administracinėje byloje Nr. I-8693-386/2019 ir prašė pratęsti Inspekcijos 2018 m. gruodžio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1621(16.29) įvykdymo terminą iki 2020 m. birželio 30 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8693-386/2019, kuriuo nusprendė tenkinti UAB „Mano Būstas Klaipėda“ prašymą ir pratęsti Inspekcijos 2018 m. gruodžio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1621(16.29) įvykdymo terminą iki 2020 m. birželio 30 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priimtame sprendime nurodė, kad „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais“. Pareiškėjo teigimu, minėta byla ir ši administracinė byla yra analogiškos, todėl turėtų būti sprendžiamos taip pat.

Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas sutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvais. Pažymi, kad TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai. Inspekcija gali ne daugiau kaip vieną kartą gali pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne ilgesniam laikui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Atsakovas pabrėžia, kad TPSVPĮ 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Atsakovo teigimu, teismas galėtų pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jei tokia teisė teismui būtų suteikta įstatymais, tačiau nei TPSVPĮ, nei kiti įstatymai šiuo atveju tokios galimybės nenustato.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad nors TPSVPĮ 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams kaip teisės analogija galėtų būti taikoma TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo galima kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020). 

Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 18 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-98(126.29) priimtas vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas TPSVPĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju tai nėra savavališka statyba ir negalima taikyti TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. 

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė TPSVPĮ 11 straipsnio 6 ir 8 dalių bei 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginių, kad atsižvelgus į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją ginčo teisiniams santykiams kaip teisės analogija galėtų būti taikoma TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostata, teisėjų kolegija pažymi, jog vykdydamas teisingumą teismas privalo vadovautis įstatymais ir negali prisiimti įstatymų leidėjo funkcijų bei, nesant tam tikro teisinio reguliavimo, sukurti naujų teisės normų ir pritaikyti jas konkrečiam atvejui. ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis įpareigoja teismą, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, taikyti įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu tokio nėra – vadovautis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju prašymų dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija), todėl jokia analogija negali būti taikoma.

Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Taigi pareiškėjo nurodytas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8693-386/2019 nėra teisiškai reikšmingas šios nagrinėjamos bylos atžvilgiu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau nurodė neteisingą bylos nutraukimo teisinį pagrindą – teismas administracinę bylą turėjo nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, tačiau šia teismo nutartimi pakeičiamas administracinės bylos nutraukimo teisinis pagrindas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan