Civilinė byla Nr. 2S-1234-436/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18661-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.5.1.22.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21364-918/2014 pagal ieškovo Nacionalinės jaunimo nakvynės namų asociacijos ieškinį atsakovei K. S..

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Atsakovė K. S. 2015 m. spalio 23 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašė priimti sprendimą dėl sprendimo atgręžimo ir priteisti iš Nacionalinės jaunimo nakvynės namų asociacijos 568 Eur. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-25643-534/2013, kurį ji įvykdė, yra panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovės K. S. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atmetė. Ieškovo Nacionalinės jaunimo nakvynės namų asociacijos prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu atsakovei skyrimo netenkino. Priteisė ieškovui Nacionalinei jaunimo nakvynės namų asociacijai iš atsakovės K. S. 498 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nurodė, jog sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Tačiau yra nustatyti tokie sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).
4. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad byloje susiklostė situacija, jog apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atsakovės skundą dėl termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo ir pareiškimo priėmimo, pati atsakovė dalį sprendimo už akių geranoriškai įvykdė. Panaikinus sprendimą už akių ir perdavus bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka, likus nesumokėtai mažai skolos daliai, ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir teismas bylą nutraukė, todėl ieškinys pirmos instancijos teisme ginčo teisenos tvarka nebuvo nagrinėjamas. Šiuo konkrečiu atveju reikalinga įvertinti, dėl kokios priežasties ieškovas atsisakė ieškinio/jo dalies ir prašė bylą nutraukti.
5. Sprendimo už akių panaikinimas pirmosios instancijos teisme minėto straipsnio pagrindu pats savaime nereiškia, kad panaikintas sprendimas buvo nepagrįstas, tiesiog teismui gali reikėti ištirti atsakovo pavėluotai pateiktus įrodymus arba byloje dėl procesinių pažeidimų negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 28 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Nagrinėjamu atveju dėl procesinių dokumentų siuntimo netiksliu adresu, teismas panaikino sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perdavė spręsti ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas negali vertinti tos pačios grandies teismo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, tai yra apeliacinės ar kasacinės instancijos prerogatyva. Sprendimas už akių apeliacine ar kasacine tvarka nebuvo pripažintas neteisėtu, ieškovo reikalavimai nebuvo pripažinti nepagrįstais, o sprendimas už akių panaikintas pirmosios instancijos teisme išskirtinai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdo bei siekiant užtikrinti atsakovei teisę ginti savo interesus teisme.

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į skundus teisiniai argumentai

6. Atskiraisiais skundais atsakovė K. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirieji skundai grindžiami argumentais:
1. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014, tačiau teismų praktika rėmėsi iš dalies, ne visa apimtimi. Neakcentavo to, kad galima atgręžti teismo sprendimo įvykdymą ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje.
2. Nagrinėjamu atveju buvo panaikintas teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Atsakovė pagal 2013 m. spalio 3 d. sprendimą mokėjimus atliko tik po to, kai jis įsiteisėjo, t. y. po 2013 m. lapkričio 3 d., todėl panaikinus sprendimą už akių, kurį atsakovė įvykdė, ir atnaujinus šioje byloje nagrinėjimą bei bylą nutraukus, turi būti sprendžiamas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas.
3. Ieškovą atstovavo netinkamas atstovas advokatas Marius Grucė, nes buvo pasikeitęs jo statusas – iš advokato padėjėjo jis tapo advokatu, todėl jis privalėjo pateikti teismui naują atstovavimo sutartį, nes 2013 m. atstovavimo sutartis negaliojo, ji buvo sudaryta visiškai kitam procesui. Dėl to teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovė Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija prašo atskiruosius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais:
1. 2013 m. spalio 3 d. sprendimas už akių buvo panaikintas ne dėl to, kad teismas būtų konstatavęs ieškovo reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą ir/ar neteisėtumą, o dėl procesinių normų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, vertinimo.
2. Be to, civilinė byla buvo nutraukta ne dėl to, kad buvo konstatuotas ieškinio reikalavimų nepagrįstumas, o dėl to, kad atsakovė iš esmės įvykdė ieškinio reikalavimus, o ieškovas vardan ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, atsisakė nuo nedidelės dalies nepatenkinto reikalavimo.
3. Atsakovės teiginiai, kad ji sumokėjo skolą ieškovui, nes sprendimas už akių buvo įsiteisėjęs ir ji pabūgo priverstinio skolos išieškojimo, yra niekuo nepagrįsti, nes ji pati būdama teisininke, turėjo puikiai žinoti visas su tuo susijusias pasekmes.
4. Ieškovas atsisakė ieškinio tik dėl 61 Eur dalies, nes beveik visa skola ieškovui buvo sumokėta. Tai reiškia, kad ieškovas ieškinio atsisakė ne dėl to, kad laikė ieškinio reikalavimus nepagrįstais, o dėl to, kad skolą atsakovė sumokėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo atgręžimo, pagrįstumo klausimas.
10. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-25643-534/2013 patenkintas ieškovės Nacionalinės jaunimo nakvynės namų asociacijos ieškinys ir iš atsakovės K. A. (dabar – S.) priteista 450,00 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-04) iki teismo sprendimo įvykdymo, 1572 Lt bylinėjimosi išlaidų.
11. Atsakovei buvo išaiškinta, kad ji per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė praleidusi terminą tik 2013 m. lapkričio 8 d., todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti ir laikė jį nepaduotu.
12. Atsakovė 2013 m. lapkričio 19 d. įvykdė prieš tai minėtą sprendimą už akių, ieškovei pervesdama 461,00 Lt, o 2014 m. kovo 24 d. papildomai pervedė 1500,00 Lt priteistų bylinėjimosi išlaidų, iš viso ieškovei sumokėdama 1961 Lt (568 Eur).
13. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės K. S. atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikino, išsprendė klausimą iš esmės – tenkino atsakovės K. S. prašymą ir atnaujino praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir civilinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmė. Gavęs ieškovės atsiliepimą į pareiškimą, teismas 2011 m. gegužės 29 d. nutartimi panaikino 2013 m. spalio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ši civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
16. Ieškovė Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija teismui 2014 m. spalio 13 d. pateikė pareiškimą, kuriame prašė nutraukti šią civilinę bylą, atsakovei K. S. iš esmės įvykdžius ieškovės ieškinį ir ieškovui atsisakius nuo likusios nesumokėtos dalies 61 Eur.
17. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Ši nutartis atsakovei K. S. buvo įteikta asmeniškai pasirašytinai 2014 m. spalio 28 d., tačiau atsakovė šios teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė.
18. Po šios teismo nutarties įsiteisėjimo praėjus beveik metams laiko, atsakovė kreipėsi į teismą, dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, remiantis CPK 760 – 761 straipsnių nuostatomis.
19. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą (CPK 761 str. 1 d.). Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo (CPK 761 str. 2 d.).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014, išaiškino, kad CPK 760 straipsnyje nustatyti tokie pagrindai atgręžti sprendimo įvykdymą: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Be to, galima atgręžti teismo sprendimo įvykdymą ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Taigi, sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuriam, panaikinus teismo sprendimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo, kurio nauju sprendimu ieškinys nebuvo patenkintas. Šis teismas privalo savo iniciatyva atgręžti sprendimo įvykdymą, nurodydamas tai naujame sprendime, ir taip užbaigti bylą (CPK 761 straipsnio 1dalis; Teismų praktika. 2014, 41, p. 398-408).
21. Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai interpretavo minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, nes, pasak apeliantės, galima atgręžti teismo sprendimo įvykdymą, kai panaikinamas sprendimas atnaujinus procesą.
22. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi nagrinėjamu atveju ne procesas užbaigtoje byloje buvo atnaujintas ir panaikintas teismo sprendimas, o toje pačioje byloje priėmus atsakovės prieštaravimus dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
23. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimą reglamentuoja CPK III dalies, XVIII skyriaus „Proceso atnaujinimas“ nuostatos, sprendimo įvykdymo atgręžimo galimybė yra numatyta CPK 373 straipsnyje. Tai yra atnaujinus procesą užbaigtoje byloje ir panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos, todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
24. Apeliantės argumentai, kad turi būti taikomas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas, nes byla buvo nutraukta. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.
25. Pažymėtina, kad prieš tai minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra nurodyta, jog CPK 760 straipsnyje nustatytą sprendimo įvykdymo atgręžimą galima taikyti tada, kad įvykdytą sprendimą panaikina apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, apeliacine ar kasacine tvarka peržiūrėjo pirmosios instancijos teismo sprendimo/nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ir nutraukia bylą.
26. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka nebuvo peržiūrimas, jis panaikintas pirmosios instancijos teismui priėmus atsakovės prieštaravimus dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė prašė bylą nutraukti, kadangi apeliantė sumokėjo ieškovei beveik visą skolą, atlygino bylinėjimosi išlaidas, liko nesumokėta tik 61 Eur.
27. Teismas šį ieškovės prašymą patenkino ir civilinę bylą nutraukė, tačiau atsakovė nepasinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir šios teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė. Tokie apeliantės veiksmai/neveikimas leidžia daryti išvadą, jog ji sutiko su ieškiniu, pripažino, jog ieškovė iš atsakovės pagrįstai reikalavo sumokėti skolą.
28. Taigi nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo nėra pasisakęs nei apeliacinės, nei kasacinės instancijų teismai, be to nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismai bylos nėra nutraukę. Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto nėra teisinio pagrindo.
29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, kadangi ieškovą teisme atstovavo neįgaliotas vesti bylą asmuo.
30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 metais nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovo interesus atstovavo advokato padėjėjas Marius Grucė pagal teisinės pagalbos sutartį Nr. 49 (1 t., b. l. 22). Šią bylą pagal teismingumą perdavus nagrinėti Kauno apylinkės teismui, teismas 2014 m. spalio 20 d. ją nutraukė ir ši nutartis įsiteisėjo, tačiau apeliantė toje pačioje civilinėje byloje, kurioje, jos nuomone teismas savo iniciatyva turėjo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, pateikė prašymą išspręsti šį klausimą remiantis CPK 760 straipsnio 2 dalimi. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėtas procesas vienoje ir toje pačioje byloje tęsiasi.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2007 nurodyta, kad šalių susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo reiškia pavedimo sutarties sudarymą CK 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.756 straipsnio 1 dalies ir 6.763 straipsnio prasme. Išorinį atstovavimą reglamentuojančios CPK ir Advokatūros įstatymo normos nurodo, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, jų padėjėjai, kurių teisės ir pareigos bei jų apimtys patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 straipsnio 1 dalies, 1, 2 punktai, 57 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnis, Advokatūros įstatymo 48, 49 straipsniai). Tiek pavedimo sutartis, tiek pavedimo sutarties pagrindu išduotas įgaliojimas (CK 6.756 straipsnis) pasibaigia CK 2.147 ir 6.763 straipsniuose nurodytais tapačiais pagrindais.
32. Taigi, advokatas klientą teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, kurią pasirašo advokatas ir jo klientas, pagrindu, t. y. dvišalis sandoris (CK 1.63 str. 6 d.), todėl advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese. Dėl to advokato teisės atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisinių paslaugų sutarties pabaiga.
33. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų nutraukusi prieš tai minėtą teisinių paslaugų sutartį ar ji yra pasibaigusi kitais pagrindais, todėl ji yra galiojanti, nepriklausomai nuo aplinkybės, jog bylos proceso metu ieškovo atstovo statusas iš advokato padėjėjo pasikeitė į advokato.
34. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas atsakovės K. S. prašymo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas