Civilinė byla Nr. 2YT-8351-639/2020
Proceso Nr. 2-06-3-05216-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.3.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugpjūčio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. G. ir A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. G., Valstybinei įmonei „Turto bankas“, dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
nustatė:
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti pareiškimą dėl mirusio V. G. palikimo – 1/3 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo. Nurodė, kad A. G. ir T. G. yra mirusio V. G. sūnūs. 2004 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukus santuoką tarp V. G. ir L. G., butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalintas: 2/3 dalys L. G. ir 1/3 buto dalis V. G. Nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos 14 notarų biurą ir sužinojo, kad terminas nustatytiems veiksmams atlikti suėjo 2020 m. sausio 29 d. Pažymėjo, kad terminą praleido dėlto, jog V. G. gyveno Jungtinėje Karalystėje ir apie jo mirtį sūnūs sužinojo tik 2020 m. birželio mėnesį.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas spręstų savo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjų A. G. ir T. G. tėvas yra V. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 13).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškimo turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, laikytina įrodyta, kad A. G. ir T. G. kurį laiką po tėvo G. mirties nežinojo apie tėvo mirtį ir likusį paveldimą turtą. Pareiškėjai nesikreipė per įstatymo numatytą terminą dėl palikimo priėmimo dėl jų nurodytų aplinkybių. Išnagrinėjus pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nėra duomenų, kad termino pratęsimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, todėl pareiškėjų T. G. ir A. G. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po V. G. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams T. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini), po palikėjo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti ir pratęsti terminą palikimui priimti tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Saulius Zajarskas