Baudžiamoji byla Nr. e1-264-890/2020

Proceso Nr. 1-01-1-48830-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) metalo pjovėju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis 2019 m. lapkričio 6 d., apie 8.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, vieną kartą sudavė iš kaktos į galvos sritį savo sugyventinės dukrai S. B., taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad gyvena su sugyventine A. B., kartu gyvena ir trys A. vaikai iš ankstesnės santuokos, t. y. S., A. ir J.. Su A. jie turi bendrą vaiką D.. Su S. jo santykiai visada buvo geri, su ja sutardavo, jokių konfliktų nebūdavo. Tik paskutiniu metu ji pradėjo atsikalbinėti. 2019 m. lapkričio 16 d. ryte jis atsikėlė ir ėjo į tualetą. Vaikai tuo metu dar buvo savo kambaryje ir konflikto nematė. Eidamas pamatė S. virtuvėje, todėl sustojo ir nutarė jai pasakyti dėl vakar vakaro. Iš vakaro S. buvo gimtadienyje ir grįžo apie 23.00 val. Jai grįžus jis įtarė, kad ji išgėrusi, nes jos akys jam pasirodė apkvaitusios. Be to dar negrįžusi ji prašė likti nakvoti pas draugę, bet mama jai neleido. Jai grįžus po gimtadienio, tą vakarą, jis nutarė su ja nesikalbėti ir nieko nesakyti, nes pats buvo šiek tiek išgėręs alaus. Bet pamatęs ją kitos dienos ryte jis nuėjo į virtuvę ir sustojo tarpdurį. Jis gražiai, ramiu balsu pradėjo klausinėti S. apie vakar vakarą, kaip ten buvo, ar ji buvo išgėrusi. Ji atsakė, kad jis išsigalvoja ir sakė jam išeiti iš virtuvės, norėjo užtrenkti duris. Tuo metu S. viena ranka jį stūmė nuo durų, o kita ranka stūmė duris, kad uždaryti jas. Jis nenorėdamas, kad ji uždarytų duris pasilenkė į priekį, kad suimti už durų rankenos, ir tuo metu susitrenkė su ja galvomis. Durys atsidaro į virtuvės vidų. A. tuo metu buvo kambaryje, ruošėsi į darbą. Kai jie su S. susitrenkė galvomis, ji sušaukė, tikriausiai nuo skausmo, nes jis pataikė jai kažkur į kaktos sritį. Kraujo tuo metu nepastebėjo. Kai S. sušaukė iš kambario atbėgo A., pradėjo šaukti ant jo, ginti dukrą. Tada jis nuėjo į kambarį rengtis, nes išgirdo, kad buvo iškviesta policija, todėl apsirengė ir išėjo iš namų. Nuėjo pas draugą ir namo grįžo tik 2019 m, lapkričio 18 d. ryte, apie 09.00 val. Grįžęs pasikalbėjo su S., jos atsiprašė ir A. atsiprašė, jie susitaikė. Prieš S. niekada ankščiau nebuvo smurtavęs, konfliktai būdavo tik su jos mama A., tačiau dėl šių įvykių jis bausmę yra jau atlikęs. Šio įvykio metu tai gavosi netyčia, jis nenorėjo sužaloti S.. Iš karto jos neatsiprašė, nes tuo metu abu buvo įpykę ir nenorėjo dar labiau provokuoti ir stiprinti įvykusį konfliktą, todėl ir pasišalino, kad apsiraminti abiem. Labai gailisi, kad įvyko šis konfliktas, kad sukėlė S. fizinį skausmą (1 t., b.l. 107-108). Papildomos apklausos metu patikslindamas savo duotus parodymus A. R. parodė, kad dėl ankščiau jam pareikšto įtarimo jis prisipažįsta visiškai. Pirmos apklausos metu jis bijojo prisipažinti, kad įvykusio konflikto su S. metu tyčia sudavė jai iš kaktos į galvos sritį. Kodėl taip pasielgė negali paaiškinti, galimai todėl, kad ji neigė viską ir atsikalbinėjo, tai išvedė jį iš kantrybės, jis nesusilaikė ir sudavė. Tuo metu buvo supykęs ant jos. Šiuo metu savo kaltės neneigia, pripažįsta, kad sudavė jai, dėl to labai gailisi. Jis S. ir savo sugyventinės atsiprašė, jie susitaikė ir toliau gyvena kartu. Jam buvo išaiškinta, kad šį ikiteisminį tyrimą galima užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su tuo, prašo esant galimybei jam skirti laisvės apribojimą, nes jis dirba Klaipėdoje ir nenori prarasti darbo (1 t., b.l.113).

Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji S. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Mama su A. kartu gyvena 11 metų. Bute jie gyvena šešiese, t.y. mama su sugyventiniu, du broliai ir sesuo. Šeštadienį ryte apie 09.10 val. ji tvarkėsi virtuvėje, mama tuo metu ruošėsi į darbą. Į virtuvę atėjo patėvis A. R., jis buvo išgėręs, ji tai suprato iš jo elgesio. Atėjęs į virtuvę jis padėjo ant jos šaukti, priekaištavo, kad ji tranko durimis. Ji pasakė, kad durų netranko. Įtaria, jog patėvis galėjo supykti dėl to, kad ji išvakarėse buvo draugės gimtadienyje, nes patėvis klausinėjo ar ji gėrė. Jis pradėjo ant jos šaukti, o po to priėjęs sudavė jai iš galvos į galvą vieną kartą, pataikė į tarpuakį. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Šį skausmą galėtų įvertinti 7 balais iš dešimties. Tuo metu kai patėvis trenkė, mamos virtuvėje nebuvo. Bet netrukus mama atėjo į virtuvę ir pradėjo šaukti ant patėvio, sakė „ką tu darai“. Kiek atsimena, po to kai patėvis jai sudavė, jį atstūmė patėvį nuo savęs rankomis. Patėvis pradėjo su mama žodžiu konfliktuoti, konfliktuodami jie išėjo iš virtuvės į koridorių ir koridoriuje mama pašaukė broliui, kad šis kviestų policiją. Patėvis išgirdęs, kad brolis iškvietė policiją pabėgo iš namų. Atvykę policijos pareigūnai ją apklausė. Į įvykio vietą buvo iškviesti ir medikai, kurie ją apžiūrėjo. Su mama ji buvo nuvykusi apžiūrai pas medicinos ekspertus, kurie apžiūrėjo ir užfiksavo jai padarytus sužalojimus. Grįžęs patėvis atsiprašė jos ir mamos, bet apie patį įvykį ir kodėl jis taip pasielgė nieko neaiškino. Tai buvo pirmas kartas, kai patėvis prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Iki šiol jis nei žodžiu su ja nekonfliktavo, nei naudojo prieš ją fizinį smurtą. Kadangi tai buvo pirmas kartas, ji pasiruošusi savo patėviui atleisti ir su juo susitaikyti (1 t., b.l 50-51). Papildomos apklausos metu S. B. patikslino, kad kai į virtuvę atėjo patėvis ji tuo metu pasilenkusi rinko šiukšles. Patėvis įėjęs į virtuvę pradėjo šaukti, kad ji neva trenkė kažkokias duris, dar kažką šaukė, murmėjo. Iš jo elgesio ir to kaip jis atėjo į virtuvę ji suprato, kad patėvis buvo piktas. Tada ji atsistojo priešais jį. Kuo daugiau jis priekaištavo jai, tuo arčiau jis artinosi link jos. Priartėjęs prie jos patėvis trenkė jai iš kaktos. Ji mano, kad šis veiksmas buvo padarytas tyčia, nes jam nebuvo kur lenktis, ar ką daryti. Ji patėvio nelenkė ir nestūmė iki to. Pastūmė jį tik po smūgio sudavimo, tiesiog atstūmė jį nuo savęs. Kai patėvis jai trenkė ji tuo metu stovėjo virtuvėje. Virtuvės durys buvo atidarytos, niekas jų nei darė, nei laikė, nes ji tuo meta pasilenkusi rinko šiukšles. Smūgio sudavimo metu patėvis buvo įėjęs į virtuvę. Mamos įvykio metu virtuvėje nebuvo, ji ruošėsi į darbą ir galėjo būti koridoriuje. Patėvis jos neguodė, nieko nesakė, neatsiprašinėjo. Ar ji trenkimo metu kažką sakė patėviui nepamena, ar bandė patėvį varyti iš virtuvės prieš įvykį neatsimena, o po trenkimo tikrai nieko jam nesakė. Patikslina, kad iš vakaro grįžusi iš draugės gimtadienio, ją namo įleido brolis. Pats patėvis jai nepriekaištavo, bet iš savo kambario ji girdėjo, kaip patėvis priekaištavo mamai (1 t., b.l. 68-69).

Liudytoja A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 16 d. ryte ji ruošėsi į darbą. Dukra tuo metu buvo virtuvėje. Besirengdama išgirdo kaip virtuvėje jos sugyventinis A. R. pradėjo priekaištauti dukrai S., kad ji vakar vėlai grįžo namo. Jis klausinėjo kada ji grįžo, ar gėrė. Po to išgirdo, kad dukra sušuko, todėl atėjo į virtuvę. Sugyventinis tuo metu stovėjo virtuvėje, arčiau durų ir žodžiu konfliktavo su S.. Pamatė kaip S. koja ir ranka atstūmė sugyventinį, sakydama „ko tu čia man aiškini, eik išsiblaivyk“. S. buvo apsiverkusi. A. R. pakeltu tonu kalbėjo su S., jis stovėjo labai arti dukros, todėl ji norėdama išvengti tolimesnio jų konflikto pradėjo sugyventinį traukti suėmus už pečių į koridorių, sakydama jam, kad nusiramintų. Tuo metu jis bandė dar ir jai smogti, tačiau ji išsisuko ir A. R. jai nepataikė, šaukė ant jos necenzūriniais žodžiais, todėl ji sūnui pasakė kviesti policiją. Vėliau dukra pasakė jai, kad sugyventinis virtuvėje smogė jai kakta į jos kaktą, dėl ko ji ir apsiverkė. Pastebėjo, kad dukrai sumušimo vieta buvo paraudusi. Kai sūnus iškvietė policiją, sugyventinis išgirdo tai ir išėjo iš namų. Šio įvykio metu ji pati nenukentėjo, tačiau labai išsigando dėl dukros, nes taip A. R. elgėsi pirmą kartą. Po šio įvykio sugyventinis atsiprašė tiek dukros, tiek jos dėl savo tokio elgesio, jie susitaikė, dukra jam atleido (1 t., b.l. 27).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas A. B., gi. (duomenys neskelbtini). pareiškimas, apie tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d., apie 8.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), trenkė vieną kartą jos dukrai S. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš kaktos į galvos sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 21).

Specialisto išvadoje Nr. G 2239/2019 (3) nurodyta, kad apžiūrėjus S. B., išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo nustatyti jos sveikatos sutrikdymo mastą. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas, jeigu bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį mušimo faktą (1 t., b.l. 77).

 Iš 2019-11-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu iš policijos pareigūnų Body kameros, kuriame užfiksuota moteris, kuri atidarius buto duris, pareigūnams paaiškino, kad sugyventinis užpuolė jos dukrą, o ji tada puolė dukrą ginti. Dabar sugyventinis pabėgo, nes ji sūnui pasakė kviesti policiją. Moteris apie įvykį paaiškino, kad dukra virtuvėje rinko šiukšles, o sugyventinis atėjo ir iš galvos dėjo jai, pataikė į nosį. Dukra stovi šalia ir patvirtina, kad jai skaudėjo <...> (1 t., b.l. 78-79). 

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinės dukrai S. B.. Minėti kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš šeimos narį, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis dirba, nors anksčiau teistas, tačiau teistumas kaltinamajam išnykęs. Kaltinamasis anksčiau taip pat buvo teisiamas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu prieš asmenis. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kartu paskiriant įpareigojimą – bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kadangi yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika padaryta šeimos nariui, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, teismas skiria A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustato devynių mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturios kompaktinės plokštelės, saugomos voke prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti A. R. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturias kompaktines plokšteles, saugomas voke prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

        Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

        Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                      Eglė Žakevičiūtė