Administracinė byla Nr. I-179-624/2010
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui G. K., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas G. K. teismui 2008-01-16 pateiktame prašyme prašė priteisti iš atsakovės 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-3). Pareiškėjas 2010-08-16 teismui pateikė patikslintą skundą (toliau – ir skundas), kuriame teismo prašo priteisti iš atsakovės 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-12-13 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-8288-19/2007 nurodė, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Vilniaus VGTPT, Tarnyba) 2007-05-14 sprendimas Nr. SD-(1.15.)-92-07 yra netinkamos formos ir turinio, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Tarnyba 2007-05-14 sprendimu Nr. SD-(1.15.)-92-07 vykdė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 rašte Nr. (1.23.)-7R-4158 nurodytą įpareigojimą išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl advokatų A. R. ir A. S. atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą paskutinėmis procesinių veiksmų atlikimo dienomis, kadangi pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 3 d. 4 p. antrinės teisinės pagalbos teikimą kontroliuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Pareiškėjo 2005-11-28 skundo nagrinėjimas (sprendimo Nr. S-83-(A(G)-126) Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje (toliau – ir VAAGK) vyko nesilaikant šalių lygiateisiškumo. Tarnyba neužtikrino pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą VAAGK, o sau į pagalbą, nagrinėjant skundą, pasitelkė advokatą A. R. - pirmąjį advokatą skyrė, kuris neturėjo įgaliojimų teikti antrinę teisinę pagalbą administracinės teisės srityje ir kuris nusišalino nuo susitikimo su pareiškėju Tarnybos suderintu laiku, kuris atsisakė teikti teisinę pagalbą paskutinę skundo padavimo termino dieną, t. y. advokatas A. R. pagal sutartį su Tarnyba neturėjo teisės teikti antrinės teisinės pagalbos administracinės teisės srityje. Tarnyba žlugdė, trukdė tinkamos teisinės pagalbos suteikimą apskundžiant 2005-10-26 Tarnybos sprendimą, kadangi paskyrė jam nekompetentingą advokatą administracinėje byloje skundui VAAGK nagrinėti. Iš antrojo advokato A. S. Tarnyba nereikalavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus teikti teisinę pagalbą. Tarnyba, nagrinėdama jo 2007-03-27 skundą, nagrinėjo savo pačios veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Taip buvo pažeistas viešojo administravimo principas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 d. draudžia persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai draudžiami. Vilniaus VGTPT, paskyrusi advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą, nesidomi tolimesne paskyrimo eiga. Ji išdalina advokatams paskyrimus teikti antrinę teisinę pagalbą ir išleidžia valstybės lėšas advokatui, o ar paskirtas advokatas turi gebėjimų tinkamai ją suteikti, ar galės suteikti ją tinkamai dėl didelio darbo krūvio, ar bus apginti atstovaujamo asmens teisėti interesai, Tarnybai nerūpi. Bet kokius advokato veiksmus Tarnyba interpretuoja kaip teisinės pagalbos teikimą. Iki šiol nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytų antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės vertinimo taisyklių. Mano, kad Tarnyba neracionaliai paskirsto valstybės lėšas. Atsižvelgiant į advokatams paskirtų bylų kiekį, bylų įvairovę, į konkretaus asmens dalykinius sugebėjimus, akivaizdu, kad iš jo nėra galimybės tikėtis kokybiškos pagalbos. Taigi, teisinės pagalbos teikimas tik imituojamas. Tarnyba pirmiausiai turi būti suinteresuota, kad lėšos, skirtos antrinei teisinei pagalbai teikti, butų naudojamos racionaliai, o advokatai teiktų tinkamą pagalbą. Taip pat nurodo, kad Sutartyje yra numatyta (2.2., 2.2.3. p.), kad advokatas turi pareigą teikti antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, o 3.2. p. numatyta Tarnybos kompetencija kontroliuoti, kaip advokatas laikosi Sutarties 2.2. p. nustatytų pareigų. Taigi, šių klausimų nagrinėjimas patenka į Tarnybos kompetenciją. Taip pat nurodo, kad įsiteisėjusiame VAAGK 2007-07-27 sprendime Nr. S-120-(A(G)-135) nustatyta, kad Tarnyba, gavusi Teisingumo ministerijos 2007-04-24 raštą Nr. (1.23.)-7R-4158 turėjo atsisakyti jį nagrinėti iš esmės ir apie tai informuoti Teisingumo ministeriją bei pareiškėją. Tik po to, kai 2005-12-30 buvo priimtas sprendimas Nr. 20 paskirti advokatą Alfonsą Žekevičių teikti pagalbą pareiškėjui apskundžiant VAAGK 2005-12-13 sprendimą ir atstovaujant pareiškėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant skundą teismo posėdžiuose, užtikrinta pareiškėjo teisė gauti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, dėl Tarnybos kaltės jam nebuvo užtikrinta teisinė pagalba nagrinėjant ginčą administracinių ginčų komisijoje. Priešingu atveju ginčas galėjo būti tinkamai išspręstas pačioje Komisijoje ir galėjo būti greičiau užbaigtas jo nagrinėjimas, o nesitęsti du metus. Toks ilgas šio ginčo nagrinėjimas savo ruožtu įtakojo pagrindinės (civilinės) bylos, kurioje prašė teisinės pagalbos (kito advokato Algaudo Kiršos pakeitimo), nagrinėjimą be teisinės pagalbos ir pralaimėjimą joje (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-962-141/08). Tarnyba uoliai siekia užtikrinti sprendimo priėmimo nešališkumą, kai prašoma pagalbos skundžiant jos pačios sprendimą - asmenų prašymus perduoda spręsti kitai tarnybai. Tačiau tokiu principu Tarnyba nesivadovavo, kai būdama skundžiama, gavo ministerijos pavedimą išnagrinėti pareiškėjo skundą savo kompetencijos ribose (dalyje dėl advokatų veiksmų įvertinimo). VAAGK 2005-12-13 sprendimo Nr. S-83-(A(G)-126) įžanginėje dalyje nurodytas liudytoju dalyvavęs advokatas A. R., pakviestas Tarnybos, t. y. institucija, turinti kontroliuoti advokatus savo kompetencijos ribose, vietoje pagalbos pareiškėjui suteikimo, prieš jį dalyvavo ginčo nagrinėjime, pasitelkiant advokatą, kuris atsisakė teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Iš advokato A. R. 2005-11-28, advokato A. S. 2005-12-12 išvadų matyti, kad advokatai atsisakė teikti jam pagalbą tuo pagrindu, kuriuo remiantis įstatymas neleidžia atsisakyti teikti pagalbą - anot advokatų, pareiškėjo atžvilgiu nėra jokio teisės pažeidimo. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) 2007-09-06 sprendime Nr. A2-715/2007 (VAAT adm. byloje Nr. 1-776-19/2006) nustatė, kad buvo pažeistos jo teisės (panaikinti VAAGK ir pirmos instancijos teismo sprendimai). Taigi, Tarnyba susidūrė su akivaizdžiu minėtų advokatų savo pareigų nevykdymo faktu, tačiau į tai nereagavo, nors kaip valstybės įgaliotas subjektas, privalėjo tai daryti. Pareiškėjui apskundus Tarnybos neveikimą, ji neteko kompetencijos nagrinėti jo skundą dalyje dėl jos ir jos paskirų advokatų veiksmų, nežiūrint į ministerijos pavedimą tai atlikti ir pagal bendrą taisyklę, tokio skundo nagrinėjimą privalėjo perduoti kitam kompetentingam subjektui, ką patvirtina ir pati Tarnyba savo 2008-10-17 atsiliepime Nr. (1.17)-SD-2442-08 (adm. byla Nr. I-4463/2008). Tarnyba, kaip kompetentingas subjektas, matė advokatų neteisėtus veiksmus, tačiau nesiėmė priemonių jų šalinimui, kol jos veiksmai nebuvo skundžiami, o apskundus - neperdavė skundo nagrinėti pagal kompetenciją Advokatų tarybai, t. y. savo 2007-05-14 sprendimą Nr. SD-(1.15.)-92-07 Tarnyba priėmė kaip žinomai neteisėtą, norint pakenkti pareiškėjo teisei gauti Tarnybos paskirtų advokatų veiklos kokybės įvertinimą. Tarnybos 2007-12-14 sprendime Nr. SD-(1.15.)-398-07, priimtame po teismo 2007-12-03 sprendimo byloje Nr. I-8288-19/2007 įsiteisėjimo, nėra užuominos apie klausimą, kurį ministerija 2007-04-24 rašte Nr. (1.23.)-7R-4158 pavedė Tarnybai spręsti - išnagrinėti pareiškėjo 2007-03-27 skundą tik dalyje dėl advokatų A. R. ir A. S. veiksmų. Skundo grąžinimą ministerijai Tarnyba grindžia tik tuo, kad jai nepriklauso vertinti teismo ir administracinių ginčų komisijų veiksmų. Tuo tarpu tiek iš ministerijos pavedimo Tarnybai, iš Tarnybos 2007-07-12 Nr. SD-(1.16.)-174-07 paaiškinimų administracinių ginčų komisijai, iš VAAT 2007-12-03 sprendimo Nr. I-8288-19/2007 matyti, jog Tarnyba mato, kad pareiškėjo 2007-03-27 skundas ministerijai buvo dalyje ir dėl Tarnybos ir jos advokatų veiksmų, o ministerija pavedė jai nagrinėti pareiškėjo skundą tik dalyje dėl advokatų veiksmų. Tai, kad, kaip nustatė teismas, Tarnyba pasirinko netinkamą formą savo sprendimui įforminti - neatsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės, yra viena iš eilės Tarnybos pasirinktų priemonių, kurios pagalba ji imitavo klausimo sprendimą iš esmės, tikslu užkirsti pareiškėjui įgyvendinti teisę į Tarnybos paskirtų advokatų veiklos kokybės įvertinimą (į kokybišką ir efektyvią teisinę pagalbą). Kai buvo sprendžiamas skundas, VAAT adm. bylos Nr. 1-776-19/2006 nagrinėjimas dar nebuvo pasibaigęs ir Tarnybai tinkamai įvykdžius savo pareigas, advokatų A. R. ir A. S. veiksmai būtų laiku įvertinti kompetentingo subjekto iki VAAT adm. bylos Nr. 1-776-19/2006 nagrinėjimo užbaigimo – 2007-09-06. Taigi, Tarnyba neteisėtais savo veiksmais negrįžtamai sužlugdė pareiškėjui galimybę gauti naujus įrodymus - minėtų advokatų veiklos įvertinimą ir pateikti VAAT adm. byloje Nr. 1-776-19/2006. Tarnyba taip pat tais veiksmais atėmė pareiškėjui galimybę pareikšti pretenzijas minėtiems advokatams. Tarnybos 2008-10-17 atsiliepime Nr. (1.17)-SD-2442-08 Tarnyba nurodo, kad neturėtų būti diferencijuojama advokato teikiamų paslaugų kokybė ir jos vertinimas priklausomai nuo to, ar šios paslaugos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, ar iš asmeninių kliento lėšų. Tačiau Tarnyba sistemingai dangsto jos pasirinktų advokatų netinkamus veiksmus ir toliau tęsia, anot jos, racionalų lėšų teisinei pagalbai naudojimą. Analogiškai Tarnyba dangsto ir advokato A. Kiršos netinkamus veiksmus. Kaip matyti iš LVAT 2007-09-06 sprendimo Nr. A2-715/2007, advokato A. Kiršos veiklos kokybės įvertinimui ji taikė įstatymui prieštaraujančią teisingumo ministro nustatytą tvarką Tarnybos advokatų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje. Tarnyba 2008-10-17 atsiliepime Nr. (1.17)-SD-2442-08 pripažino, kad toks advokato veiklos kokybės vertinimas buvo vienintelis atvejis. Tarnyba, kartu su advokatu A. Kirša, grasindama išreikalauti iš pareiškėjo advokatui mokėtinus pinigus, 2005-10-26 sprendimu Nr. 12 reikalavo pareiškėjo kreiptis į subjektą, nekompetentingą spręsti jo atvejį. Dėl Tarnybos neteisėto sprendimo, jo klaidinimo ir apgaudinėjimo, kliudymo gauti paskirtų advokatų veiklos kokybės įvertinimą, advokatų netinkamų veiksmų dangstymo ir protegavimo, valstybės lėšų, skirtų teisinei pagalbai mokėjimo šiems advokatams, jis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, moralinį nepasitenkinimą dėl gerai moralei prieštaraujančių Tarnybos veiksmų, pasijuto institucijos pažemintas, apgautas, patyriau nepatogumus, veltui eikvojo laiką, patyrė neigiamas teisines pasekmes kitose susijusiose bylose, žymiai pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas. Pagal LR CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (b. l. 67-71).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad neturtinę žalą kildina iš neteisėto Vilniaus VGTPT sprendimo, kuris teismo buvo panaikintas, tai pat ir kitų tarnybos neteisėtų veiksmų, kuriuos ji atliko jau po sprendimo priėmimo.
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. ar Tarnyba neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai. Nagrinėjamu atveju Tarnybos veiksmų neteisėtumą pareiškėjas įrodinėja vadovaudamasis VAAT išnagrinėtos administracinės bylos Nr. 1-8288-19/2007 medžiaga. Pažymėjo, kad minėtoje administracinėje byloje VAAT, priimdamas 2007-12-03 sprendimą, konstatavo, kad Tarnybos 2007-05-14 raštas Nr. SD-(1.15.)-92-07, kuriuo Tarnyba atsakė į G. K. LR teisingumo ministerijai 2007-03-27 pateiktą ir Tarnybai persiųstą nagrinėti skundą, yra netinkamo turtinio bei formos, todėl jis yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Minėtame sprendime VAAT nustatė, kad 2007-03-27 LR teisingumo ministerijai pateiktame skunde G. K. skundėsi Lietuvos teismų vykdomu teisingumu ir nesutiko su VAAT, o taip pat ir VAAGK veiksmais ir priimtais sprendimais. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir kiti teisės aktai nesuteikia Tarnybai teisės vertinti teisėjų veiksmų ir jų vykdomą teisingumą, o taip pat ir administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų teisėtumą, todėl, VAAT nuomone, Tarnyba gavusi iš Teisingumo ministerijos jai persiųstą pareiškėjo skundą, turėjo atsisakyti jį nagrinėti iš esmės ir apie tai informuoti Teisingumo ministeriją bei pareiškėją (LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d.). G. K. 2007-03-27 skundas dalyje dėl pačios Tarnybos veiksmų, VAAT teigimu, taip pat negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi nagrinėdama tokį skundą Tarnyba turėtų patikrinti savo pačios veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, o tai pažeistų LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas, numatančias, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAAT 2007-12-03 sprendime nustatė, kad Tarnyba, gavusi jai persiustą G. K. 2007-03-27 skundą iš esmės jo nenagrinėjo, t. y. netyrė skunde nurodytų faktų pagrįstumo ir nustatytų aplinkybių pagrindu nepriėmė atitinkamo sprendimo, o tik nurodė teisės normas ir jų pagrindu paaiškino, kad Tarnyba konkrečių su administracinės bylos nagrinėjimu susijusių aplinkybių, nurodymų pareiškėjo skunde negali vertinti, nes tai yra ne jos kompetencijoje. Atsižvelgdamas į tai, VAAT padarė išvada, kad nors Tarnyba teisingai nurodė, kad negali vertinti 2007-03-27 pareiškėjo skunde pateiktu aplinkybių, tačiau pasirinko netinkamą formą savo sprendimo įforminimui - 2007-05-14 raštu neatsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės, pateikdama bendro pobūdžio nuostatas dėl jai persiųsto skundo vertinimo. Toks Tarnybos sprendimas dėl netinkamas formos ir turinio negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taigi, VAAT 2007-12-03 sprendimu iš esmės konstatavo, kad dėl LR teisingumo ministerijos persiųsto pareiškėjo skundo nagrinėjimo, Tarnyba turėjo pasisakyti atsisakydama tokį skundą nagrinėti iš esmės. Pažymėjo, kad būtent tai Tarnyba ir padarė vykdydama VAAT 2007-12-03 sprendimą ir priimdama 2007-12-14 raštą Nr. SD-(1.15.)-398-07, kuriuo atsisakė G. K. 2007-03-27 skundą nagrinėti iš esmės. Mano, kad nagrinėjamu atveju anksčiau cituotame VAAT sprendime nurodyti Tarnybos neteisėti veiksmai neturėtų būti pagrindu priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi akivaizdu, kad Tarnybos įvykdyti pažeidimai yra formalūs, procedūriniai ir neesminiai, negalėję turėti įtakos pareiškėjo teisėms bei interesams. Kaip matyti iš VAAT 2007-12-03 sprendimo, Tarnybos 2007-05-14 rašte buvo teisingai išdėstytos faktinės bei teisinės nagrinėjamos situacijos aplinkybės, tačiau neteisingai pasirinktas rašto įforminimas. VAAT 2007-12-03 sprendimas patvirtina, kad Tarnybos 2007-05-14 rašte iš esmės trūko vienintelio teiginio, jog Tarnyba atsisako pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, nors VAAT 2007-12-03 sprendime ir pripažino, kad Tarnyba G. K. 2007-03-27 skundo iš esmės nenagrinėjo. Tai, kad VAAT konstatavo Tarnybos 2007-05-14 raštą Nr. SD-(1.15.)-92-07 esant netinkamos formos, tačiau savo esme (t. y. jame išdėstytų aplinkybių visuma), teisingą ir pagristą, patvirtina, jog šis raštas G. K. negalėjo sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių, šiuo atveju suteikiančių teisę pareiškėjui reikalauti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimo. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad vertinant institucijos veiksmų teisėtumą yra reikšminga, ar administravimo subjektas laikėsi nustatytos standartinės veiklos normų, kurių jis privalėjo laikytis, ar nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo numatyti viešojo administravimo principai. Tik šių aplinkybių vertinimo visuma galima pagrįsti ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka LR CK 6.271 str. 4 d. įtvirtintą atsakomybės sąlygą. Toks vertinimas turi būti siejamas su tuo, ar pašalinus procedūrinį pažeidimą sprendimas galėjo būti kitoks, jei nebūtų įvykdytas minėtos procedūros pažeidimas. LVAT nuomone, administravimo subjekto sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais nesuteikia teisės pareiškėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kiekvienu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti LR CK 6.271 str. 4 d. sąlygą atskirai, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Ne kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas, panaikindamas sprendimą, gali būti pripažinta neveikimu prieštaraujančiu Įstatymui ir pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti neturtinė žala (LVAT 2008-01-25 nutartis adm. byla Nr. A-261-116/2008). Pažymėjo, kad priimdama 2007-05-14 raštą Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, šis raštas buvo panaikintas ne dėl jo prieštaravimo teisės aktui, o dėl to, kad jis buvo netinkamai įformintas. Priimant minėtą raštą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, kuris buvo pakankamas teismui, kad panaikinti ginčijamą raštą, tačiau šis procedūrinis pažeidimas neturėtų būti laikomas pakankamu administravimo subjekto veiksmus pripažįstant neteisėtais ir jų pagrindu daryti išvadą, kad priimant minėtą raštą pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pašalinus šį procedūrinį pažeidimą, galutinis pareiškėjo 2007-03-27 skundo nagrinėjimo rezultatas nepasikeitė. Laiko, kad G. K. atžvilgiu nebuvo atlikti tokie neteisėti veiksmai, kurie galėtų sukelti jam tam tikrą moralinę skriaudą. Be to, abejotina, ar dėl Tarnybos 2007-05-14 rašto panaikinimo pareiškėjas galėjo patirti 1000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginiai, kad Tarnybai nepriėmus 2007-05-14 rašto Nr. SD-(1.15.)-92-07, skundas būtų perduotas kompetentingai institucijai ir pareiškėjas būtų turėjęs galimybę remtis naujomis aplinkybėmis VAAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-776-19/2006 yra nepagrįstas. Šis argumentas grindžiamas prielaidomis, o tai neįrodo pareiškėjo realiai patirtos žalos fakto. Kitaip tariant, toks pareiškėjo žalos traktavimas negali būti prilyginamas tiesioginiams nuostoliams, t. y. realioms pasekmėms, atspindinčioms tam tikrą moralinę skriaudą, kurią būtų galima įvertinti pinigais. Vadovaujantis LR CK nuostatomis, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Pagal LVAT praktiką, šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2010-01-25 nutartis adm. byloje Nr. A662-166/2010). Taigi, nagrinėjamu atveju siekdamas neturtinės žalos atlyginimo, G. K. privalo įrodyti teismui, jog jis realiai pajautė tam tikrą skriaudą, ir kad tokia žala buvo patirta dėl konkrečių Tarnybos veiksmų. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, o tai patvirtina, kad G. K. šiuo atveju teisme pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra formalus ir akivaizdžiai nepagristas.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, neturtinės žalos dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tokios pozicijos laikomasi ir LAT praktikoje (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Nagrinėjamu atveju Tarnyba pripažino savo pažeidimą, ji nedelsdama įvykdė VAAT 2007-12-03 sprendimą, priimdama 2007-12-14 raštą Nr. SD-(1.15.)-398-07, kuriuo atsisakė G. K. 2007-03-27 skundą nagrinėti iš esmės. Tarnybos nuomone, toks Tarnybos įvykdyto procedūrinio teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju gali būti laikomas G. K. pažeistų teisių apgynimu.
G. K. iš Lietuvos valstybės reikalaujamą priteisti neturtinę žalą taip pat grindžia advokatų A. R. ir A. S. netinkamai ir nekokybiškai suteikta antrine teisine pagalba. Pažymėjo, kad Tarnyba neturi kompetencijos vertinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės. Ši funkcija pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas priskirta Lietuvos advokatūrai. Todėl, jeigu G. K. manė, kad jam antrinę teisinę pagalbą teikę advokatai netinkamai ar nekokybiškai atliko savo pareigas, pareiškėjas turėjo teisę su skundu kreiptis į Lietuvos advokatūrą. Taip pat pažymėjo, kad Tarnyba taip pat neatsako už antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiksmais pareiškėjui padarytą žalą. LR advokatūros įstatymo 3 str. 1 d. yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. To paties LR advokatūros įstatymo 5 str. 1 p. yra įtvirtinti pagrindiniai advokatų veiklos principai: advokatų veiklos laisvė ir nepriklausomumas. Tarnyba negali ir neturi teisės daryti poveikio ar įtakoti advokatų veiklos konkrečiose bylose, kadangi, Tarnyba pagal antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis, sudarytas su advokatais, yra įsipareigojusi užtikrinti advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Taigi, Tarnyba neturi teisės daryti poveikio advokato veiklai jam teikiant antrinę teisinę pagalbą, duoti valdingus įpareigojimus, nes tuo būdu būtų pažeisti advokatų veiklos laisvės nepriklausomumo ir atstovaujamo asmens suteiktos informacijos konfidencialumo principai. Taigi, už antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybę ir už suteiktos antrinės teisinės pagalbos pasekmes yra atsakingas advokatas, tačiau, jokiu būdu ne Tarnyba, atstovaujanti Valstybę. Antrinę teisinę pagalbą nuolat teikiantys advokatai yra ne Tarnybos karjeros valstybės tarnautojai ir ne Tarnybos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, o Lietuvos advokatūros dalyviai. Mano, tarp pareiškėjo, pagal įstatymą turinčio teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, advokato ir Valstybės susiklosto trišaliai teisiniai santykiai. Valstybė, atstovaujama Tarnybos, sudaro sutartis su advokatais, atrenka asmenis, kuriems priklauso antrinė teisinė pagalba, paskiria jiems advokatą ir advokatams apmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš esmės Valstybė perka teisines paslaugas iš advokato ne savo, bet asmens, atitinkančio Įstatyme nustatytus kriterijus, naudai. Tarnyba nėra tas subjektas, kurio atžvilgiu turėtų būtų taikoma civilinė atsakomybė už advokatų A. R. ir A. S., G. K. nuomone, netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kadangi advokatai nėra pavaldūs Tarnybai. Tarnyba gali kontroliuoti advokatų veiklą tik su jais sudarytų sutarčių ribose. Tuo tarpu advokatų civilinę atsakomybę, vykdant advokatų veiklą, už neteisėtais veiksmais padarytą žalą reglamentuoja LR advokatūros įstatymo 20 str. ir LR CK nuostatos. Laiko, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba neatliko G. K. atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti pareiškėjui tam tikrą neturtinę žalą, o pareiškėjas atitinkamos žalos padarymo fakto neįrodė, todėl nėra sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei už Tarnybos neteisėtus veiksmus atsirasti (b. l. 92-95).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko.
Skundas netenkinamas.
Kaip nustatyta pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjas G. K. 2007-03-27 pateikė skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui dėl Lietuvos teismų vykdomo teisingumo ir Lietuvos teismų sistemos, Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos veiksmų ir priimto sprendimo bei Vilniaus VGTPT ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiksmų (b. l. 14-20). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007-04-24 raštu Nr. (1.23.)-7R-4158 pareiškėjo G. K. skundą dalyje dėl Tarnybos paskirtų advokatų A. R. ir A. S. atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą paskutinėmis procesinių veiksmų atlikimo dienomis, dėl ko, pareiškėjo teigimu, jis negalėjo tinkamai apginti savo teisių, persiuntė Vilniaus VGTPT ir įpareigojo išnagrinėti pareiškėjo skundą šioje dalyje (b. l. 13). Vilniaus VGTPT, išnagrinėjusi skundą, 2007-05-14 raštu Nr. SD-(1.15.)-92-07 apie tai informavo pareiškėją G. K. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (b. l. 21-23).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus VGTPT 2007-05-14 raštu Nr. SD-(1.15.)-92-07, pateikė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai, kuri 2007-07-27 sprendimu Nr. S-120-(A(G)-135) G. K. skundą tenkino ir įpareigojo Vilniaus VGTPT pakartotinai išnagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raštą Nr. (1.23.)-7R-4158 (b. l. 114-115). Vilniaus VGTPT, nesutikdama su Vilniaus administracinių ginčų komisijos 2007-07-27 sprendimu Nr. S-120-(A(G)-135), pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2007-12-03 sprendimu Vilniaus VGTPT skundą atmetė (b. l. 25-28, adm. byla Nr. I-8288-19/2007, b. l. 83-86). Vilniaus VGTPT, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raštą Nr. (1.23)-7R-4158 nusprendė atsisakyti nagrinėti iš esmės G. K. 2007-03-27 skundą, persiųstą Tarnybai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raštu Nr. (1.23)-7R-4158 (b. l. 29-31).
Kadangi pareiškėjas G. K. tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta neteisėtais Vilniaus VGTPT veiksmais, t. y. neteisėtai priėmus sprendimą, įformintą 2007-05-14 raštu Nr. SD-(1.15.)-92-07, kuris Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos buvo panaikintas, šiuo atveju būtina nustatyti, ar dėl Vilniaus VGTPT 2007-05-14 sprendimo, kuris Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimu buvo panaikintas ir Vilniaus VGTPT įpareigota per 5 darbo dienas pakartotinai išnagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raštą Nr. (1.23.)-7R-4158, atsirado pareiškėjo G. K. nurodyta neturtinė žala.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (LR CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (LR CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. LR CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Vilniaus VGTPT 2007-05-14 rašte Nr. SD-(1.15.)-92-07 nurodė, kad ji neturi teisės vertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų veiksmų ir vykdomo teisingumo, taip pat Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo. Taip pat paaiškino, kad negali priversti advokato teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečiam pareiškėjui, jeigu advokato nuomone, antrinė teisinė pagalba neteiktina (b. l. 21-23). Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo G. K. skundą dėl Vilniaus VGTPT 2007-05-14 rašto Nr. SD-(1.15.)-92-07, 2007-07-27 sprendime Nr. S-120-(A(G)-135) nurodė, kad Vilniaus VGTPT, nagrinėdama pareiškėjo 2007-03-27 skundą, nagrinėjo savo pačios veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, tuo pažeisdama viešojo administravimo principą. Taip pat nurodė, kad Vilniaus VGTPT, gavusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą, turėjo atsisakyti jį nagrinėti iš esmės ir apie tai informuoti Teisingumo ministeriją bei pareiškėją, kaip tai numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. ir įpareigojo Vilniaus VGTPT per 5 darbo dienas pakartotinai išnagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raštą Nr. (1.23.)-7R-4158 (adm. byla Nr. I-8288-19/2007, b. l. 6-8). Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2007-12-03 sprendime administracinėje byloje Nr. I-8288-19/2007, nagrinėdamas Vilniaus VGTPT skundą dėl VAAGK 2007-07-27 sprendimo Nr. SD-(1.15.)-92-07 nurodė, kad Vilniaus VGTPT įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia teisės vertinti teisėjų veiksmus ir jų vykdomą teisingumą, administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų teisėtumą, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl šių reikalavimų negali būti priskiriamas Tarnybos kompetencijai. Dalyje dėl pareiškėjo skunde nurodomų Tarnybos veiksmų pareiškėjo skundo nagrinėjimas taip pat nepriskirtinas Tarnybos kompetencijai, kadangi nagrinėdama tokį skundą Tarnyba turėtų patikrinti savo pačios veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatavo, kad Tarnyba, gavusi iš Teisingumo ministerijos jai persiųstą pareiškėjo skundą, turėjo atsisakyti jį nagrinėti iš esmės ir apie tai informuoti teisingumo ministeriją ir pareiškėją. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad Vilniaus VGTPT rašte teisingai nurodė, kad ji negali vertinti 2007-03-27 pareiškėjo skunde pateiktų aplinkybių, tačiau pasirinko netinkamą formą savo sprendimo įforminimui – 2007-05-14 raštu neatsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės, pateikdama bendro pobūdžio nuostatas dėl jai persiųsto skundo vertinimo. Tokį Tarnybos sprendimą dėl netinkamos formos ir turinio laikė neteisėtu ir nepagrįstu (VAAT adm. byla Nr. I-8288-19/2007, b. l. 83-86). Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad Vilniaus VGTPT sprendimas, įformintas 2007-05-14 raštu Nr. SD-(1.15.)-92-07, buvo iš esmės neteisėtas: Tarnybos sprendimas buvo ydingas procedūros prasme, t. y. netinkamos formos ir turinio. Kaip matyti iš Vilniaus VGTPT 2007-05-14 rašto Nr. SD-(1.15.)-92-07 ir kaip atsiliepime nurodo atsakovė, šiame rašte faktinės aplinkybės iš esmės buvo išdėstytos teisingai, tačiau pasirinkta netinkama sprendimo forma. Padarytas procedūrinis pažeidimas buvo pakankamas pagrindas VAAGK panaikinti Vilniaus VGTPT 2007-05-14 sprendimą, tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad dėl tokio pobūdžio pažeidimo pareiškėjui galėjo būti padaryta jo nurodyta neturtinė žala.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-116/2008 nurodė, kad vertinant institucijos veiksmų teisėtumą yra taip pat reikšminga ar administravimo subjektas laikėsi nustatytos standartinės veiklos normų, kurių jis privalėjo laikytis ar nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo numatyti viešojo administravimo principai. Tik šių aplinkybių vertinimo visuma galima pagrįsti ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka, numatytą LR CK 6.271 str. 4 d. atsakomybės sąlygą. Toks vertinimas turi būti siejamas su tuo ar pašalinus procedūrinį pažeidimą sprendimas galėjo būti kitoks, jei nebūtų įvykdytas minėtos procedūros pažeidimas. Kaip matyti iš Vilniaus VGTPT 2007-12-14 rašto Nr. SD-(1.15.)-398-07, Vilniaus VGTPT, vykdydama VAAGK 2007-07-27 sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2007-12-03 sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti VAAGK sprendimas, nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo G. K. 2007-03-27 skundą, kuris jai buvo persiųstas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-04-24 raštu Nr. (1.23)-7R-4158. Taigi, pašalinus procedūrinį pažeidimą, Vilniaus VGTPT sprendimo rezultatas, nagrinėjant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą G. K. skundą, iš esmės liko toks pats.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-116/2008 nurodė, administravimo subjekto sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais nesuteikia teisės pareiškėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kiekvienu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą atskirai, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Ne kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas panaikindamas sprendimą, gali būti pripažinta neveikimu prieštaraujančiu įstatymui ir pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti neturtinė žala. Šiuo atveju Vilniaus VGTPT padarytas procedūrinis pažeidimas, t. y. netinkamas sprendimo įforminimas, negali būti laikomas pakankamu pagrindu administravimo subjekto veiksmus laikyti neteisėtais, atitinkamai konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Pareiškėjas, grįsdamas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą, nurodė, kad jis dėl Vilniaus VGTPT neteisėto sprendimo, jo klaidinimo ir apgaudinėjimo, kliudymo gauti paskirtų advokatų veiklos kokybės įvertinimą, advokatų netinkamų veiksmų dangstymo ir protegavimo, valstybės lėšų, skirtų teisinei pagalbai mokėjimo šiems advokatams, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, moralinį nepasitenkinimą dėl gerai moralei prieštaraujančių Tarnybos veiksmų, pasijuto institucijos pažemintas, apgautas, patyrė nepatogumus, veltui eikvojo laiką, patyrė neigiamas teisines pasekmes kitose sietinose bylose, žymiai pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas. Pareiškėjo teismui pateikti išrašai iš VšĮ Centro poliklinikos asmens sveikatos istorijos patvirtina jį su įvairiais nusiskundimais pasikreipus 2008-06-15, 2008-06-26, 2008-09-15, 2008-10-14 (b. l. 116-123), t. y. žymiai vėliau nei atlikti Vilniaus VGTPT veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą, todėl šie įrodymai nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo dėl Vilniaus VGTPT neteisėtų veiksmų patirto streso, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos ir kt.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Arūnas Dirvonas