Baudžiamoji byla Nr. 1-205-606/2015

Teisminio proceso Nr. (1-33-1-01999-2013-2)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.14.1.2.2.;1.1.4.2.; 2.10.1.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokurorės Nijolės Žemaitytės  pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2012-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 45 parų arešto bausme;

2) 2013-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d., 284 str. 1 d., 258 str. 2 d. - 45 parų arešto bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus su 2012-09-21 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 60 parų areštas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje - 178 straipsnio 2 dalyje ir      

n u s t a t ė:

K. M. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą.

2013 m. spalio 29 d., apie 01.00 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, M. B., turėdamas tikslą įvykdyti vagystę, rankomis atlenkė D. P. priklausančio automobilio „Rover-416“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių lango viršutinį rėmą ir stiklą į išorinę pusę, tokiu būdu padarydamas 160 Lt žalą bei pro padarytą kiaurymę, atrakinęs automobilio priekinių durelių užraktą, įsibrovė į automobilio saloną, tačiau iš automobilio nieko nepavogė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikus garsinei automobilio signalizacijai, bijodamas  būti sulaikytas, pasišalino.

M. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos ir laiko neprisimena, tačiau galėjo būti nurodytu laiku, jis eidamas pro (duomenys neskelbtini) gatvės kažkurio namo kiemą, spontaniškai nusprendė iš kieme stovėjusio automobilio „Rover-416“, žalios spalvos, padaryti vagystę. Jis neturėdamas su savimi jokių įrankių, be pirštinių, rankomis į išorinę pusę atlenkė automobilio kairės pusės priekinių durelių viršutinį rėmą, esantį virš lango. Atlenkęs rėmą, pro padarytą kiaurymę įkišęs ranką, atrakino kairės pusės priekinių durelių užraktą, po ko, esant centriniam užraktui, atsirakino visų durelių spynelės. Tuo metu suveikė  automobilio garsinė signalizacija. Jis išsigando, kad gali būti sulaikytas ir pabėgo. Prie automobilio sugrįžęs nebuvo, iš jo nieko nepavogė. Ką iš automobilio ketino pagrobti, nežino, bet kažką vertingo, ar automobilio salone buvo automagnetola, neprisimena. Jis labai gailisi padaręs šį nusikaltimą, atlygino padarytą žalą ( b. l. 63,68 ).

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad ji 2013-10-28, apie 17.00 val., savo  automobilį „Rover-416“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, pastatė Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, priekine dalimi į namą, automobilį užrakino, įjungė apsaugos signalizaciją. 2013-10-29, apie 01 val., išgirdusi, kad suveikė jos automobilio garsinė signalizacija, pažiūrėjo pro langą, tačiau kiemas buvo visiškai neapšviestas ir prie  automobilio nieko nesimatė. Ji automobilį pro langą stebėjo apie 10 minučių, tačiau signalizacija nutilo ir nieko prie automobilio nesimatė. 2013-10-29, apie 09.00 val., atėjusi prie savo automobilio, aptiko į išorinę pusę atlenktą automobilio kairės pusės priekinių durelių lango viršutinį rėmą, virš stiklo, pro padarytą kiaurymę buvo galima į saloną įkišti ranką. Stiklas buvo nepažeistas, tik įlenktas rėmas virš stiklo, kurio remontas jai kainavo 160 Lt. Taip pat buvo atrakinti visų durų užraktai, tačiau jie tvarkingi, nesugadinti. Iš automobilio salono nieko nebuvo pavogta. Ji įsitikinusi, kad vagystę ketinę padaryti asmenys buvo išgąsdinti suveikusios signalizacijos ir todėl pasišalino (b. l. 9).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad  Klaipėdos mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, apžiūrėtas  automobilis „ Rover 416“, žalios spalvos. Nustatyta, kad automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklo rėmas yra atlenktas, salone daiktai neišversti. Apžiūros metu nuo  automobilio lango rėmo išorinės pusės  ant daktiloplokštelių  paimti rankų pėdsakai (b. l. 7-8).

Specialisto išvada Nr. 30-19-ISI-1198 nustatyta, kad du rankų delnų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloplokštelių Nr. 1, Nr. 2 2013-10-29 apžiūrint įvykio vietą, dėl vagystės iš  automobilio „Rover 416“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio  (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., yra palikti  ne D. P., bet kito, ar kitų asmenų ( b. l. 20-23).

Lietuvos P. K. tyrimų centro pateikta informacija, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad rankos pėdsakai (Nr. 1, Nr. 2 ,2014-01-22 specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-1198) sutampa su rankos delno atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti anketiniai duomenys: M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 27).

Nukentėjusiosios D. P. prašymu nustatyta, kad M. B. visiškai atlygino padarytą žala ir ji jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 73).

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi pavojingą veiką įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22  straipsnio 1 dalį – 178 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajai D. P. priklausantį turtą, įsibrovus į saugyklą – mechaninėmis priemonėmis saugomą automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikus garsinei automobilio signalizacijai, bijodamas  būti sulaikytas, pasišalino.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio apysunkis nusikaltimas, nukreiptas prieš vieną pagrindinių įstatymu saugomų asmens teisių – asmens teisę į nuosavybę. Kaltinamasis yra teistas. Teistumas už anksčiau padarytas veikas nėra išnykęs. Vienok, pažymėtina, jog už nusikaltimus nuosavybei kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Kaltinamojo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Laikytina, jog padaryta veika sukeltas mažesnis pavojus nei baigta veika.

Kaltinamasis kaltu padarius įstatymui priešingą veiką prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog kaltinamasis savo noru visiškai atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.  

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Atsižvelgiant į tai, jog asmuo šiuo metu nedirba, baudos dydis nustatytinas mažesnis nei siūloma prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, be to, siekiant užtikrinti efektyvų bausmės vykdymą, baudos sumokėjimo terminas nustatytinas šešiems mėnesiams.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ė  :

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje - 178  straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 9 MGL, tai yra 342 EUR bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą M. B.  paskirti – 6 MGL, tai yra 228 Eur baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                             Edita Lapinskienė